Tag: Punk Rock

Wrathchild – glam metal pradininkai

Visai šviežiai parašiau apie tai, nuo ko prasidėjo NWOBHM banga, o dabar jums apie kitus tos bangos atstovus – grupę Wrathchild, kurie išties turėjo gauti visą tą šlovę, kurią gavo Motley Crue, o paskui – ir Bon Jovi. Tačiau, savaime aišku, šlovės negavo ir buvo užmiršti. Žvaigždėmis britiškoje scenoje grupė patapo labai staigiai, vos susikūrusi 1980, tačiau firma, su kuria buvo sudarytas kontraktas, pirmą Wratchild albumą išleido tiktai 1984. Visą tą grožį, kuris paskui nuvilnijo pasaulinėmis glam metal bangomis, galit pamatyti čia, Wrathchild dainoje “Stakk Attakk”:

(continue reading…)


Išimtinai tik metalo mėgėjams

Metalistė su gitara

Čia vaizdus pavyzdys apie tai, kaip vyrus jaudina moterys, mėgstančios gitarinę muziką. Komentarų nereikia. O kaip moteris jaudina vyrai, grojantys gitara - visiems pasako Antonio Banderas vardas: šį netgi teliko ekrane pamačiusios, panos sudrėksta momentaliai vien todėl, kad jis visad su gitara, kuri yra žvėriškas afrodiziakas, nenusileidžia Viagrai, tačiau puikiai tinka abiem lytims

Tokia tema išpuolė kažkaip – ką galima nustatyti apie žmogų pagal tai, kokią muziką jis mėgsta, o kokios negali pakęsti.

Ir ką jūs manot, jei bent truputį pagalvoji – taigi akivaizdu, kad Punk Rock mėgsta pankai ir šiaip ant visko padėję anarchistai, rusišką estradą – sovietukai, nykią klasikinę muziką – silpnoko proto snobai, kuriems pro vieną ausį įeina, o pro kitą išeina, svarbu tik kad bilietai būtų brangūs, o visokį fufelišką popsą labiausiai mėgsta paprasti durniai. Elton John ar Bryan Adams mėgsta visokios vidutinybės, Pink Floyd – senstelėję hiparikai, o kokius nors bitlus – išvis kažkokie istoriniai nesusipratimai. Elektroninę muziką mėgsta visokie technopatai, besikrapštantys varikliuose ir kompiuteriuose, liaudies dainas – nukvakusios megztos beretės, o disco – paviršutiniški tūsavonių mėgėjai.

Visame tame muzikos kontekste ypatingai įdomūs yra metalistai: jie pasižymi aukštu intelektu, nes tai sudėtinga muzika, nelabai suprantama primityvios psichikos žmonėms, jie pasižymi gebėjimu struktūruotai analizuoti įvairius dalykus, nes kitaip ir šios muzikos nesuprastų, jie pasižymi ir sugebėjimu nestandartiškai mąstyti, nes metalas – būtent tokia, nestandartinė muzika.

Taip, aišku, yra ir išimčių, tikrai žinau, kad retkarčiais būna žmonių, kurie visiškai neturi klausos, mėgsta kokią nors Britney Spears, Rytį Ciciną, Andrių Mamontovą ar Borisą Grebenščikovą, tačiau visvien pasižymi šiokiu tokiu intelektu. Bet kaip sakoma, išimtys nepaneigia taisyklės: intelektualai mėgsta normalią muziką – pradedant Heavy Metal bei Hard Rock ir baigiant Death Metal bei Grindcore, trumpai tariant – metalą (taip, aš sąmoningai traukiu į tą kategoriją ir Hard Rock, kaip stilių, kuris visą metalą pagimdė). O jei žmogus metalo nemėgsta, tai paprastai galima išsyk pasakyti apie jo žemą intelektą ir paprastai nesuklysi.

Mihai Sorohan, gitaros mokytojas

Mihai Sorohan

Beje, net ir darbdaviams visai verta turėt omeny: atrankos metu galima nekaltai paklausti būsimo darbuotojo, kokią muziką jis mėgsta, ir jei anas pavardins kelias metalo grupes, tai išsyk galima pasidaryti išvadą, kad žmogus struktūralus, protingas, galvojantis apie savęs ir įmonės tobulinimą. O jei nepavardins – tai reiškia, kad neapsišvietęs ir nykus, darbui netinkamas, nesavarankiškas ir kvailas.

Dar daugiau, jei žmogus pasako, kad metalo jis nesupranta ir negali pakęsti, tai išsyk galima užtikrintai tarti, kad jis yra tiesiog eilinis pacukas, neturintis klausos ir mėgstantis visokias čiastuškes, į kurių taktą gliaudo siemkes, sėdėdamas ant suoliuko ir užsigerdamas bambaliniu surogatu, kuris jau pirmą darbo dieną užgers ir antrą dieną neateis dirbti.

Darius Gylys, gitaros mokytojas

Darius Gylys

Taigi, kad nepasirodyčiau kažkam galaslovnas (lietuvių kalbos talibanas sako “nuogastiklainiškas”), štai jums ir prašom, pavyzdėlis: metalistai, paskaitę Rokiškį Rabinovičių, gitaros kursuose gauna apsilankymų už dyką, o nemetalistams viena tokia pat pamoka kainuoja 40 litų. Ar žinot, kodėl? Todėl, kad metalistai mąstyt sugeba, įsimena, kaip pirštus laikyt, kaip grot ir taip toliau, o tie, kas nemėgsta metalo – tai jiems nors kuolą ant galvos tašyk, praeina mėnesiai, kol išmoksta varganai sugrot dainą iš vieno akordo ir nepataikydami ritmo. Tai susiję tiesiog su intelektiniais žmonių gebėjimais ir labai gerai paaiškina, kokie žmonės išrado rusiškas čiastuškes.

Čia kad patys įsitikintumėt faktais, patikrinti ir patikimi duomenys iš gitaros studijos “Noriu Groti“:

  • Gitaros pamokos, oficialios kainos – http://www.noriugroti.lt/kainos
  • Mokinių lygis nuo 0 (net gitaros nelaikę rankose) iki belenkokio (moka soluot, nori pagerinti improvizavimo gebėjimus ar pan.)
  • Pamokos vyksta naujoje gitaros studijoje Žemaitės g. 26 verslo centre, Vilniuje
  • Pamokos kaina metalo mėgėjams: 0 litų - http://www.uzsirasyk.lt/noriugroti
  • Pamokos kaina nemetalistams: 40 litų
  • Pamokos trukmė – 1 valanda
  • Nuosavą gitarą turėti nebūtina, studija duoda savo
  • Pasiūlymas metalistams galioja iki 2011-06-01 (iki tol reikia užsibukinti, pati pamoka gali būti ir vėliau)
  • Pamokas veda užkietėję Heavy Metal ir Hard Rock gitaristai:

Kad maždaug susidarytumėt įspūdį, štai gitaros guru Dariaus Gylio grojimo pavyzdys (aiškus klasikinio thrash ir speed fanatas):

Always Loved That Motor by gee_lee

O čia – gitaros guru ir kompozitoriaus Mihai Sorohan grojimo pavyzdys (jo gabalai labai skirtingi, nuo industrial iki folk metal):

Mihai Sorohan – Biker Crusade by Mihai Sorohan

Taigi, kaip matom, puikūs ir profesionalūs gitaristai metalistams duoda pamokas už dyką. Aišku, čia viskas dėl to, kad susiginčijom kažkaip, užtrolinau aš visus, įskaitant ir gitaros studiją ir gavosi toks vat siurprizas jums, mano brangūs metalo mėgėjai. Aišku, čia viskas su išlyga, kad ne šiaip iš bet kur tie metalo mėgėjai, o tik iš Rokiškio, ta prasme, iš šito blogo atėję. Toksai vat malonus dalykas, kurio nusipelno išimtinai tiktai visokie metaliūgos.

Taip kad ponai metalistai (metalistai – reiškia, kad metalą mėgstantys) nepraleiskit dabar progos ir rezervuokitės pamokas, užėję į registracijos formą. O paskui keliaukit į šitą vat studiją Žemaitės 26 Vilniuje, taip gaudami nuo manęs ir “Noriu Groti” puikų prezentą, kurio niekad negautų tokie žmonės, kurių mašinose sukasi Olialia Pupyčių kompaktai:

Nemetalistai, aišku, irgi registruokitės, tik jums pinigus reiks mokėt. Bet negalvokit, kad tai pinigai į balą. Čia bus pati geriausia babkių investicija jūsų gyvenime – pasimokę kelias pamokas, suprasit, kad verta tapti metalo mėgėjais ne dėl pinigų taupymo, o dėl to, kad tai kaip reikiant intelektą lavinanti muzika. Ir aš garantuoju, kad ta chebra išmokins jus ir proto, ir groti. Čia jei netikit, tai galit netgi pasidaryti IQ testą kur nors prieš gitaros pamokas ir po pamokų, tai pamatysit rezultato pagerėjimą (čia rimtas dalykas, pasitikrinę įsitikinsit). Ir, jei norėsit – galėsit netgi išmokti groti taip, kaip garsusis pasaulio stebuklas Mark Goffeney:

Tiktai aišku, jei esat nemetalistai, tai negalvokit, kad ką nors sugudrausit, apsimesit metalistais ir gausit pamokų už dyką, nes čia galima nuspėt, kad kas nors klausos neturintis sugalvos, kad žino grupę Metallica ir kad čia jau pasiekimas, kad kokį nors “Nothing Else Matters” yra girdėjęs, ar ten kokių nors Guns and Roses pasiklauso kartais, vadinasi yra metalistas. Tokie bajeriukai nepraeis, tą galiu užgarantuot jums 110 procentų, nes panašūs “mėgėjai” būna nieko negirdėję nei apie Slayer, nei apie dar ką nors, taip kad bus išrišti per 3 sekundes ir turės mokėti pagal dvigubą tarifą. Aš jums tai garantuoju, aš specialiai paprašysiu, kad su apsimetėliais būtų nesicackinama.

Nulinė kaina už gitaros pamoką – tik realiai metalą mėgstantiems, o visiems kitiems reiks mokėt pinigus.


Body Count. Juodasis metalas

Kai rašiau apie Limp Bizkit ir Nu Metal, rašiau apie tiesiog popsą. Kai rašau apie Body Count ir Ice-T – gal būt norėčiau juos kažkaip susieti su Nu Metal, tačiau, kita vertus, kaip ir kiti, nedrįstu. Nedrįstu todėl, kad grupė, atliekanti Jimmy Hendrix gabalus bene geriau už patį Jimmy Hendrix – negali būti net lyginama su Nu Metal popsistais. Nei Korn, nei Slipknot, nei taip išpopuliarėję Limp Bizkit, nei dar kas nors iš grupių, priskiriamų Nu Metal – nei iš tolo netraukia iki to, ką sugebėjo kurti Body Count ir Ice-T, vėl priartinę Heavy Metal prie bliuzinių šaknų.

Nuostabu, kad bene vienintelė stipri grupė, sėkmingai sujungusi Hip Hop su Heavy Metal (ir tai darė vienas iš žymiausių Hip Hop stiliaus kūrėjų), paprastai nepriskiriama pagrindiniam Hip Hop ir Heavy Metal sintezuojančiam žanrui. Taip taip, žinau, kad yra ir vadinamasis Rap Metal, kuriam priskiriama belenkas, kas tik turi belenkokių Rap elementų, o kokie nors Cypress Hill visai rimtai pavaro savo metalovą Hip Hop, bet tai jau ne sintezė, o tik vieno žanro elementų kaišiojimas į kitą. Taip taip, ir Body Count yra bene vienintelė tokia grupė, kur soluoja, kaip kokie velniai. Tiksliau – kaip Jimmy Hendrix.

Šioje vietoje vietoje klipo pateikiama padėka muzikos industrijai už tai, kad jūs negalite paklausyti “Hey Joe”, atliekamo Body Count – visi šio gabalo įrašai, esantys Youtube, yra užblokuoti, išskyrus tuos, kur net nesuprasi, ar triukšmas girdisi, ar šiaip kažkas nesusijusio.

Na, bet tiek to – galim paklausyti kažko kito, pvz., vieno iš pirmųjų hitų, visai netipiškų, kraštutinai pankiškų, tačiau atnešusių Body Count tikrą sėkmę – tai Cop Killer, grynų gryniausias pankrokas, dar iki išleidimo susilaukęs tokios sėkmės, kad albumą išleidinėjusi firma gabalą iš disko tiesiog išcenzūravo velniop. Kad ko nors nesunervintų:

(continue reading…)


Limp Bizkit

Nežinau, ką norėčiau pasakyti apie šią grupę. Bandau ieškoti ko nors iš naujesnių, peržiūrėti krūvas visokių jau primirštų… Ir dėl Limp Bizkit, savo laiku tiesiog momentaliai surinkusių minias gerbėjų, priartinusių daugybę paauglių prie Heavy Metal, tačiau greitai ir nugesusių – neturiu aiškios nuomonės. Taip, keli gabalai buvo labai sėkmingi. Dauguma kitų – ganėtinai prastesni. Paprastai metalistai Limp Bizkit vadina tiesiog popsu, o aš irgi vargu ar prieštaraučiau tokiai nuomonei. Na, nebent prisiminčiau gabalą, su kuriuo jie pirmiausiai ir pagarsėjo – 1997 išleistu visiškai pankišku George Michael gabalo “Faith” koveriu:

(continue reading…)


Green Jelly ir trys maži paršiukai

Grįžtam prie muzikos. Visiškas pankodromas, nemokšiškumas ir durnumas, prasidėjęs dar apie 1980, dešimtmečiu vėliau išaugo į visiškai stulbinantį hitą – 1991 sukurtas ir 1993 pasaulį pritrenkęs pispankių Green Jelly gabalas “Three Little Pigs”. Vyrukai dešimtį metų smaginosi, keldami skandalus, mokydamiesi groti ir, pasirodo, ne veltui. Bent jau vieną kartą Green Jelly kurtas Punk Rock su Heavy Metal priemaišomis, grupės artistiškumas ir fantazija tiesiog pritvojo klausytojus.

Gabalas apie paršiukus pirmą kartą buvo paleistas į eterį kažkokioje JAV užkampio radijo stotyje, tiesiog kaip pokštas. Radijo didžėjai galvojo, kad paleido vieną kartą ir viskas, bet pasipylę klausytojų skambučiai privertė kartoti šią dainą vėl ir vėl, tad po savaitės ji jau buvo kažkokiu vietiniu hitu, paskui prasimušė plačiau, paskui dar plačiau ir dar plačiau, o 1993 (bene po dviejų metų) pakliuvo į įvairiausių pasaulio šalių topus.

Kaip sakant, vienas iš tų atvejų, kai muzikos industrija feilino. Kai grupė prasimušė nepaisant visko. Kiek metų darbo tam prireikė?


  • Rokiškis Rabinovičius

    Rokiškis Rabinovičius
  • Šį tinklapį gina BATGA-A

    Šį tinklapį gina BATGA-A
  • Garbiausi mėnesio fleimeriai

    • Kempinius (1)
    • Lilina (1)
  • Archyvai

    Kalendorius

    Gruodžio 2014
    P A T K P Š S
    « Lap    
    1234567
    891011121314
    15161718192021
    22232425262728
    293031  
    Copyright © 2010 Rokiškis
    iDream theme by Templates Next | Powered by WordPress
    Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex