Tag Archives: Julius Panka

Kas taps Vilniaus meru?

Kas bus Vilniaus gelbėtojas?

Kas bus Vilniaus gelbėtojas?

Kiekvienas gali nuspręsti, už ką balsuoti. Nenusprendžia tik tie, kas nenueina balsuoti – tada už juos nusprendžia kiti. Ir kai nusprendžia kiti, tai tie nebalsavėliai lieka tiesiog nieko nekeičiančiais nevykėliais. O tuo tarpu keičiančiais vykėliais tampa tie, kas balsavo.

Žinot, kaip gaunasi įdomiai? Koks nors prasigėręs chronius pabalsuoja, o koks nors inteligentiškas hipsteris prisigalvoja kažkokių pasiteisinimų, kodėl nebalsavo. Kas didesnis nevykėlis valstybės mastais tada? Ogi tasai hipsteris, kuris sugalvojo, kad jam sunku balsuoti.

Štai taip ir realizuojamos visų lygios teisės ir galimybės. Štai taip ir gaunasi rinkimai. Už ką balsuosite jūs?

Čia jums kol kas trumpa apklausėlė (ji baigsis ketvirtadienį vakare) – pasistenkite įvertinti ne tai, už ką balsuosite, o pabandykite atspėti, kas išties taps Vilniaus meru. Internetuose atrodo, kad laimės kažkas iš tų, kas žinomi internetuose, bet ar tikrai? Vilniuje dauguma naudojasi internetais, bet didžiulė dalis einančių balsuoti jokių internetų gyvenime nematė. Taigi, pabandom atspėti.

This poll is closed! Poll activity:
start_date 24-02-2015 13:45:29
end_date 26-02-2015 23:59:59
Poll Results:
Kas iš kandidatų taps Vilniaus meru?

Nagi, o jei jau pabalsavote, tai dabar pasidalinkite šita apklausa kuo platesniame ir keistesniame žmonių rate – kuo daugiau įvairių balsuojančių žmonių, tuo artimesni realybei bus rezultatai.

Ir taip, tai tiesa – internetiniai balsavimai nerodo realių balsų pasiskirstymo, tačiau šiokią tokią orientaciją visvien suteikia. Ir jei kažkas iš kandidatų keleriopai lenkia kažką kitą, tai jau kai kurias išvadas galima pasidaryti.

(Kandidatų tvarka atsitiktinė, o kadangi sistema kešuoja, tai balsavimo rezultatai atsinaujina per kažkiek minučių)

Antraščių dvasia: agonijos neslėpė Eglė

Žinote, prieš kažkiek laiko internetuose buvo pasklidęs kažkoksai nesąmoningas (ir berods jau iš internetų dingęs) kokio tai „pramoginės žiniasklaidos“ (anksčiau tokią vadindavo geltonąja spauda) leidinio straipsnis, kur nežinoma žurnalistė klausinėjo kažkokios veikėjos ir parašė, kad ta veikėja neslėpė agonijos. Šitas pasakymas taip kirto žmonėms per smegenis, kad frazė sklando iki šiol.

Tada tai buvo tik straipsnis iš kažkokio pageltonijusio leidinio. Dabar gi neslepiama agoniją ima skleisti normalių portalų antraštės.

Visai normalu, kai kliedesius rašinėja kokia nors "pramoginė žiniasklaida". Tačiau nenormalu, kai tuo užsiima normali žiniasklaida.

Visai normalu, kai kliedesius rašinėja kokia nors „pramoginė žiniasklaida“. Tačiau nenormalu, kai tuo užsiima normali žiniasklaida.

Aš atsimenu, kaip prieš kokį dešimtmetį nustojau skaityti rusiškus portalus – tuo metu jie dar nebuvo visiškai putinizuoti, kai kurie dar būdavo pakankamai įdomūs, tačiau turėdavo vieną problemą: antraštės beveik nieko bendra neturėdavo su straipsnių turiniu. Antraštės būdavo tokios, kur atrodo jog kažkas svarbaus, įdomaus ar netgi šokiruojančio, tačiau paskaitęs straipsnį suvoki, kad tiesiog veltui sugaišai laiką.

Pvz., pamatai kokį pavadinimą „Japonija gamins 100 milijonų sekso robotų“, o tenai – straipsnis apie tai, kad kažkokia japonų firma įkišo garsiakalbį į paprastą manekeną. Arba atsiverti kokį straipsnį, pavadintą „Tarakonai-žmogėdros ėda vaikus mokyklose“ – o tenai kažkas apie tai, kad kažkur mokykloms valdžia užpirko dichlofoso vabzdžių naikinimui. Arba atsiverti straipsnį, pavadintą „Naujas kompiuterių virusas žudo žmones“, o tenai – išvis kažkoks fufelis apie tai, kad antivirusų gamintojai uždirbo tiek ir tiek pinigų.

Visų šių portalų bėda buvo paprasta: jie norėdavo surinkti kuo daugiau paspaudimų, nes reklamą parduodavo visiems vienodais įkainiais. Reklama visur parduodama už vieną kainą – vadinasi nesvarbu, ką skaitytojas perskaitys, svarbu tik kad peržiūrų būtų kuo daugiau.

Continue reading