Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? Nr. 12: Auditas esą parodė…

Patikėkit manim, nes aš esu gydytojas

VE sako: "patikėkit, auditas nustatė, kad niekas nieko nereguliavo". Realybė yra tokia: auditu yra tikima tiktai todėl, kad jis pateikia išimtinai faktus, bet ne spekuliacijas. O tokios esą išvados, apie kurias skelbia VE - tai ne auditui keliamus reikalavimus atitinkantys faktai, o kažkoks bulšitas.

Jau krūvą kartų buvo skelbtas teiginys apie tai, esą anokia įmonė Synergy Consulting kažką praauditavo ir kažkaip atrado, kad Vilniaus Energija nevaldė šilumos punktų nuotoliniu būdu. Šituos teiginius Vilniaus savivaldybė bei VE skelbia, kaip esą įrodymą, kad viskas yra taip, kaip jie sako. Kad būčiau tikslus, štai citata jums, o po to pažiūrėsim, kas ten per bardakai slepiasi už panašių teiginių, kaip kad šie, skelbti Vilniaus savivaldybės internete:

Faktą, ar šilumos punktai yra reguliuojami nuotoliniu būdu, galima patikrinti. „Vilniaus energija“, bendradarbiaudama su Energetikos ministerija kreipėsi į nepriklausomą audito bendrovę „Synergy consulting“, turinčią ilgametę patirtį vykdant informacinių sistemų auditavimą tiek privačiame, tiek viešame sektoriuje, įskaitant valstybines Lietuvos energetikos įmones.

„Synergy consulting“, atlikusi analizę nustatė, kad nuo šių metų lapkričio 1 dienos iki gruodžio 28 dienos “Vilniaus energija” nevaldė daugiabučių šilumos punktų įrenginių nuotoliniu būdu – nekeitė temperatūrinių grafikų ir kitų šilumos suvartojimui įtaką turinčių parametrų.

Manau, kad tie, kas gudresni, išsyk užsidavė klausimu: nuo kada čia išvis atsirado pasaulyje galimybė užtikrintai nustatyti, kad kažkas nebuvo daroma? Bet kuris IT specialistas (o ir šiaip IT mėgėjas) pasakys, kad visiškai užtikrintai panašių dalykų tvirtinti praktikoje neįmanoma netgi tada, kai situacija atrodo aiški: paprasčiausiai galus suslėpti galima įvairiais būdais. Neretai išvis nieko slėpti neprireikia, nes tiesiog jokių įrašų apie kokias nors veiklas niekur nebūna. O ir bendrai būti užtikrintu, kad kažkas kažko nedarė – juolab neįmanoma: netgi idealiausias auditas gali kažko neatrasti. Tai natūralu.

Gyvenimiškai kalbant, vyras, iš komandiruotės grįžęs namo, gali atlikti namų auditą, bandydamas rasti duomenų, pagal kuriuos galėtų spręsti, kuo jo žmona užsiimdinėjo, tačiau faktų nesuradimas niekada neleiždia užtikrintai teigti, kad kažko nebuvo. Tai elementaru, gerbiami ponai.

Tačiau man įdomesni klausimai kyla, kai užduodi klausimą, kas išvis per daiktas yra auditas. Atsakymą rasti nesunku: apie tai prirašyta krūvos tekstų, pradedant etiniais reikalavimais auditui ir baigiant formaliomis įvairių auditų taisyklėmis. Bene gražiausias audito aprašymas (ir pakankamai detalus, ir pakankamai vienareikšmis) yra ISO-19011 standartas (specializuotas, tačiau visvien pavyzdinis), kurį rekomenduoju paskaityti kiekvienam (tai vos 30 puslapių teksto). Jei paskaitysite – tai ir šiaip gyvenimiško supratimo pridės apie tai, kas yra korektiškas faktinių duomenų surinkimas bei vertinimas. Čia jums apibrėžimas iš to paties standarto (ir jo būna laikomasi stebėtinai pažodžiui):

Audit – systematic, independent and documented process for obtaining audit evidence and evaluating it objectively to determine the extent to which the audit criteria are fulfilled.

Pernelyg nesikapstant po specifikas, galima viską pasakyti paprastai: joks auditas negali ir neturi jokios etinės, moralinės ar dar kokios nors teisės pasakyti, ar kokia nors įmonė dėl kažko kalta, ar nekalta, o ir išvis, ar užsiiminėjo tam tikra veikla, ar neužsiiminėjo. Joks auditas to negali sakyti, nes tokie pasakymai nėra faktai ir tai nėra objektyvu. Auditas pateikia ne kažkokias spekuliatyvias prielaidas ir spėliones su visokiomis išlygomis, o išimtinai tiktai faktus apie atitiktį audito kriterijams. Tie faktai ir jų prasmė kai kuriais atvejais gali būti paaiškinami ataskaitoje, pvz., kad jie gali reikšti tą ar aną, bet ir tai su sąlyga, kad tai yra visiškai vienareikšmis paaiškinimas. Ir ne daugiau.

Audito patirtį turinčius žmones neretai iš to perteklinio objektyvumo galima ir atpažinti: jie kažką sako apie faktus tik tada, kai tie faktai yra visiškai aiškūs, tuo tarpu kitais atvejais, kurie normaliems žmonėms atrodo visai aiškūs, auditoriai neretai pasisako frazėmis iš serijos „toksai faktas galimai gali leisti įtarti apie galimą kažką ten“. Pvz., „iš komandiruotės grįžusio vyro po lova surastas panaudotas prezervatyvas gal būt leidžia įtarti apie apie galimai galėjusį būti įvykį, kurio metu prezervatyvas galėjo būti panaudotas“. Tačiau audito ataskaitose net ir tokio akivaizdumo ir atsargumo paprastai nerasite, nes tai visgi būtų spėlionės, o ne faktai.

Jei auditas tikrina kompiuterius, jis gali pateikti ataskaitoje, pvz., tokius duomenis: buvo patikrinta N kompiuterių, tikrinama buvo ieškant juose esančių programų įvykių žurnalų, tikrinant tokias ir tokias vietas tokiais ir anokiais būdais. Surasti žurnalai M kompiuterių, surastų įrašų, rodančių prisijungimus į sistemą tokią ir anokią buvo X, kitų įrašų buvo Y. Pati maksimaliausia išvada, kokią auditas čia gali pateikti – tai išvada apie tai, kad faktai (sąrašas pridedamas) apie nuotolinio valdymo sistemų naudojimo požymius buvo surasti arba nebuvo surasti. O koksai to suradimo ar nesuradimo patikimumas, galima nustatyti pagal audito kriterijus ir įvykdytus patikrinimus, kurie pateikiami toje pat ataskaitoje.

Nuomonės, prielaidos, išvedžiojimai, spėjimai, etc. – visa tai yra ne audito surenkami faktai, o kažkokia beliberda. Kvalifikuoto auditoriaus požiūriu, viskas labai elementaru: faktas surastas arba faktas nesurastas. Jei faktas surastas – pateikiamas rezultatas apie fakto suradimą. Jei faktas nesurastas, pateikiamas rezultatas apie fakto nesuradimą. Kaip plyta į kaktą. Taip, kad vietos ginčams neliktų iš principo.

Kai prasideda kalbos apie tai, kad tokiame periode tokia įmonė nevaldė nuotoliniu būdu kokių nors šilumos mazgų – tai jau ne audito išvados, o kažkokios spėlionės ir indiški būrimai iš karviašūdžių. Tai ne faktai, atleiskite, ir ne audito surinkti duomenys, o kažkokie VBS agentūros pezalai. Todėl tokiu atveju negalim kalbėti ne tik apie tų audito išvadų patikimumą. Čia išvis negalime kalbėti, kad tai kažkas bent kiek primenančio auditą. Pagal VE ir Vilniaus savivaldybės skelbiamus pareiškimus galima spėti, kad vietoje audito buvo kažkokia meninė-literatūrinė kūryba.

Todėl man kyla kitas klausimas: iš kur atsirado elementarių objektyvumo ir faktiškumo reikalavimų neatitinkančios esą audito išvados? Tai, kad skelbiami pareiškimai visiškai neatitinka audito išvadoms keliamų kriterijų – jau galima suprasti iš to, ką nustato tie patys audito reikalavimai. Taigi, pasakykite man kažkas paprastą dalyką: ar tos pseudoauditinės pseudoišvados yra įrašytos Synergy Consulting ataskaitoje, ar jas išsigalvojo kažkokie Vilniaus Energijos PR veikėjai?

Man įtarimų kelia kitas faktas: audito ataskaitos man nepavyko surasti internetuose. Kitaip tariant, mano paprastu supratimu, audito ataskaitos buvimo faktas šiuo metu yra nerastas. Kita vertus, faktas apie tai, kad duomenys apie audito išvadas yra skelbiami, yra surastas. Tačiau pati ataskaita nebuvo surasta, man jos ieškant VE puslapyje, kur buvo pranešimas apie audito išvadas. Tokie štai paprasti faktai.

Taigi, tada kitas klausimas: kodėl, nors ir skelbiama, kad auditą vykdžiusi kompanija audito metu padarė išvadas, neatitinkančias elementarių audito išvadoms keliamų patikimumo (t.y., faktiškumo ir objektyvumo) kriterijų, kodėl ta audito ataskaita nepakliuvo man į rankas? Gal visgi joje tiesiog nėra tokių išvadų apie kurias skelbiama?

Na, padėkit man kažkas su šita dilema išsiaiškinti paprastuoju būdu.

Kiti straipsniai iš serijos: 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11.

Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

Dalinkitės visur: Share on Facebook
Facebook
0Share on Google+
Google+
0Share on LinkedIn
Linkedin
Tweet about this on Twitter
Twitter

41 thoughts on “Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? Nr. 12: Auditas esą parodė…

  1. skirtumas

    Aš manau, kad turime dar vieną potencialią meme. Jei nepatingėti tai galima padaryti: Zuoko morda + „Mes patikrinome, to tikrai nebuvo“ užrašas. Lipdyti galima prie astronautų į Mėnulį, prie Stalino žudynių, prie Niutono dėsnio (pvz. krentančio obuolio nuo obels) 🙂 O Nu gal neužtingėsiu ir padarysiu.

    Reply
  2. pow

    man tai niekaip nesuvokiama kaip galima atlikti auditavimą praeities. Na taip, visokie žurnalai gal ir parodys ką nors, bet tai čia jau turėjo būti tikrinami interneto tiekėjai?

    Rr ta proga namie darosi šalta.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Apie praeities auditavimą -- aišku, įdomus klausimas. Bet irgi susiveda į tą patį: faktas surastas arba faktas nesurastas.

      Reply
  3. Marius

    Jep, viskas su logika čia teisinga, visi galai yra audito detalėse. Aš bučiau linkęs sutikti su išvada „nekeitė temperatūrinių grafikų ir kitų šilumos suvartojimui įtaką turinčių parametrų“, jeigu tiems reguliatoriams egzistuotų standartai tipo:
    įrenginys privalo vesti žurnalą lokalioje atmintinėje apie visas reguliavimo komandas, o pats įrenginys užantspauduotas ir jo negalima paveikti neatplėšus antspaudų ir nepalikus įrašo žurnale, programinė įranga irgi audituota ir sertifikuota.
    Va tada yra labai didelė tikimybė kad niekas neprikišo nagų.
    Bet, jeigu gerai pamenu, tuos įrenginius užsakinėjo, ir netgi atskirai dizainino VE patikėtiniai, tai labai abejoju ar buvo tokio lygio sertifikavimas. Dar kartais galima nuotoliniu būdu ir firmware „atnaujinti“, tai tada išvis visi galai vandeny:
    http://www.youtube.com/watch?v=Ir3mRNghzCY#t=6m20s

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Taip, net ir tada, kai yra sertifikavimai, plombavimai ir visokios garantijos, kurias tamsta minite -- net ir tada yra tiktai didelė tikimybė, kad kažko nebuvo. Ir ne daugiau.

      Todėl netgi tokiu atveju audito išvada tegali būti apie tai, kad kažkas audito metu nerasta (pvz., plombos surastos, pažeidimų ant jų nerasta, įrenginio žurnalas surastas, įrašų tokių ir anokių nerasta), o ne apie tai, kad nebuvo kažkas kaitaliojama ar reguliuojama.

      O ta Rubisafe reguliavimo įranga yra sukurta ir gaminama tokioje Axis Industries, kuri, mano menkomis žiniomis, yra viena iš Rubicon grupės įmonių.

      Reply
  4. Donatas

    Tai reik paprašyti GSM provaiderio ataskaitų (nen RubiSafe) po GSM kortą įdėtą, jei duomenys vaikščiojo -- reiškia valdė 🙂 (o jie tikrai vaikščiojo, nes šilumos skaitiklius nuskaitinėja per RubiSafe valdiklį). Kas atskirs, kokie ten duomenys vaikščiojo? Logai bus jau senai į amžinuosius bitų užmaršties kapinynus nuėję 🙂

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      O, tai reiškia štai kaip ten viskas apleista? Tas pats įrenginys ir skaitikliai apjungti į vieną daiktą? Tai gal ten net valdyt nieko nereikia, o pakanka skaitiklių duomenis, ghrmz, kaip čia pasakius…?

      Reply
      1. Donatas

        Ne, ne į vieną sujungta. Skaitiklis yra atsirai kaip priklauso. Bet jio duomenys nukeliauja per RubiSafe, kuriame yra GSM/GPRS modemas. Tai nėra taip blogai kaip pagalvojai. Gali ateit ir patikrinti ką skaitiklis rodo paprasta akimi.

        Reply
        1. Rokiškis Post author

          Ok. Nes kai paskaičiau, tai net savo akim išsyk nepatikėjau truputį.

          Kita vertus, valdymo sistema turi būti valdoma nepriklausomai nuo duomenų kontrolės, nes interesų grupės turi būti atskirtos. Saugumo pažeidimas visvien išlieka.

          Reply
    2. pow

      man atrodo jog toks žurnalas jei ir yra, tai jis bent pusę metų turi būti saugojamas. Jei ne dešimt…

      Reply
  5. MariukasM

    Šiaip faktas kaip blynas -- kol nėra paviešinta pačios Synergy ataskaita, tol bel kokias išvadas galima priskirti VE PR’ui. Pamačius ataskaitą, galima būtų pasakyti kokia to audito kokybė, ar galima buvo ką nors nustatyti, ar ne. Visa kita -- spėliojimas iš kavos tirščių. Bet tai nepaneigia fakto, kad gyventojai ar bendrijos nebuvo pasiruošusios perimti savo šilumos punktų kontrolės ir tinkamai jų nesutvarkė iki šildymo sezono pradžios. O tokius, kaip žinome, ir bažnyčioj muša.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Su tuo bendrijų ar gyventojų pasiruošimu -- įdomus klausimas. Čia labai pastebėtina, kad perdavimas vyko per tokį trumpą laiką, kad perduoti normaliai nelabai ir įmanoma. Juoba, kiek teko girdėti, dokumentacija ir valdymo įrankiai irgi nelabai buvo perduoti. Taigi, klausimas čia žymiai platesnis, nei vien pačių bendrijų nepasiruošimas.

      Kita vertus, tas bendrijų nepasiruošimas yra, ko gero, vienintelis iš mano girdėtų argumentų, kuris be jokių demagogijų paaiškina, kodėl vyko tas šilumos sąnaudų padidėjimas. Tiesa, tai visvien nepaaiškina, kodėl tos sąnaudos labiau didėjo taupesniems.

      Reply
      1. Vytax

        Mano manymu perdavimo metu visiems įrenginiams galėjo būti padarytas „Reset“. T.y. parametrų atstatymas į standartinius. O namų būklė juk nevienoda. Todėl taupesni namai turėjo šilumą vėdinti pro langus. O kai kurie itin neefektyvūs -- šalo.

        Reply
        1. Rokiškis Post author

          Man atrodo, kad tokiu atveju neturėtų atsirasti pasiskirstymas, kai efektyvesni ūkiai pakyla pagal sąnaudas labiau.

          Reply
          1. Andrius

            O kaip galėjo tie gyventojai laiku pasiruošti: commonsense.lt #1 poste viskas aiškiai pailiustruota – temperatūrinį grafiką savivaldybė patvirtino lapkričio 3 d., dar reikėjo bent keletos dienų informacijai išplatinti (beje, platino šilumos ūkių prižiūrėtojams pasirašytinai). Tai kol užėjo į šilumos punktus, jau buvo lapkričio vidurys.

            Reply
        1. Diadia Flap

          Netiesa, as kaip bendrijos pirmininkas gavau laiska is VE iskart po istatymo priiemimo kad nuo lapkricio 1 d. turime pasirupinti silumos punktu administravimu. Tokius gavo visos bendrijos ir namu adminstratoriai tai pasiruosimui laiko buvo tikrai pakankamai, tiesiog visi galvoja kad kazkas uz juos tai turi padaryti. Taipogi punkto valdymas yra suprogramuotas ir nuotoliniu budu yra nuskaitomi tik duomenys, na nebet kas skambina ir skundziasi kad salta tai tada padidina. Realiai ite namai kurie sunaudojo daugiau silumos tai pas juos karsta turejo buti kaip reikiant kiek idomu gyventoju kreipesi kad pas juos per silta na gal tik vienas kitas. siluma kaulu nelauzo…

          Reply
          1. Rokiškis Post author

            O man teko girdėti gandų, kad kai kas pranešimus gavo netgi po Lapkričio 1. Gal tie gandai melagingi. Labai gali būt.

            O šiaip, nemanau, kad mėnuo yra pakankamas laiko tarpas perėmimui. Ypač, jei negauni pilnos dokumentacijos. Ir ypač, jei nori pastatyti savo valdymo sistemą.

            Kita vertus, tamstos teiginys, kad VE pareguliuoja šilumą ir dabar, jei kas nors skambina ir skundžiasi, kad šalta -- labai įdomus.

            Reply
  6. Povilas

    Duodu kepurę prišikt, kad audito ataskaita yra saugomas po dideliais užraktais ir pora kilogramų konfidencialumo sutarčių, nes šiaip jau tai turėjo būt klasifikuojama kaip IT saugos auditas ir tokie dokai šiaip neviešinami. Nu ir kitas dalykas, tos ataskaitos gal ir nėra. Yra tik PVM SF už ją 🙂

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Tuo atveju, jei tokie duomenys yra konfidencialūs, jais negalima remtis, kaip argumentais, esą buvo taip ar anaip. Nes konfidencialiai galima belenkokių briedų prisigalvot ir jais paskui remtis, jų neskelbiant.

      Aš irgi galėčiau susigalvoti kokią nors ataskaitą apie tai, kad iš Marso atskridę ufonautai kokios nors šilumos įmonės pastate gamina narkotikus, kuriais maitina kokios nors savivaldybės rūsiuose besislepiantį Ktulu. Ir paskui pasakyti „čia konfidenciali ataskaita, todėl jos negalima skelbti“.

      Reply
      1. P.

        ne nu tu čia, ponas, irgi. taprasme jo, negalima šikt parduotuvėj, bet vat ėmė viena boba ir prišiko:

        http://www.youtube.com/watch?v=wDplwMl6O-E

        taip ir čia, taprasme jiems gal negalima taip daryt, bet jie bybį dėjo, kad taip negalima daryt -- jie spekuliuoja kad runkelių galvose pamėgintų užfiksuot mintį, kad jie nekalti, ir jie šiaip ne tik nekalti bet dar ir labai zjbs (kaip per tas krūva reklamų, kurias rodo per teliką iš mūsų pinigų (kodėl beje apie jas niekas nerašo?)).

        taip kad jo, bet šiaip teiginiai teisingi. negalima, negražu, nenoriu kad taip būtų ten kur aš gyvenu, bet kad sadly taip yra 🙁

        Reply
  7. baltasisvaiduoklis

    Negalima viešinti jokių ataskaitų, nes jeigu common scense pamatys neparedaguotus dokumentus, tai ne tik pagrobs, bet dar ir pridarys gėdos. Beje, o tokias ataskaitas turėtų skelbti ne auditorius? Nes kam reikalingos paredaguotos kaip tik nori ataskaitos. Nors aš aišku, galiu absoliučiai nieko nesuprasti.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Ataskaitų skelbimo trečiosioms šalims būdas -- auditą užsakančios ir auditą vykdančios įmonių susitarimo reikalas.

      Reply
  8. dejavu

    Įrašo autorius kiek netikslus.Nesutiktina, kad auditoriaus išvada negali būti besąlyginė. Jei auditorius gauna informaciją, argumentus, faktus, kurie patvirtina arba paneigia kokią nors aplinkybę, tai auditorius išvadoje būtent ir nurodo savo nuomonę dėl tos aplinkybės.Auditoriaus išvada nėra ir negali būti vien faktų rinkinys, priešingai-auditoriaus išvada būtent ir parodo auditoriaus nuomonę.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Kai auditorius nuo faktų pereina prie nuomonių reiškimo, tai prasideda būtent tas dalykas, kuris su auditu jau ima turėti mažai bendro.

      Auditorius ataskaitoje negali reikšti kokios nors, atleiskite, savo nuomonės. Jis gali reikšti tik faktus apie atitiktį ar neatitiktį auditui nustatytiems kriterijams. O visokios savo nuomonės -- tai jau reikalas tų, kas tas audito ataskaitas interpretuoja.

      Tai, kad tamstos teiginiuose yra pateikiamos prielaidos, neatitinkančios auditui keliamų reikalavimų, yra faktas, rodantis neatitiktį auditui keliamų reikalavimų supratimo kriterijui.

      Kita vertus, kadangi tai tik vienas toksai tamstos pasisakymas, kol kas dar negalime teigti, kad jame pastebimi sistemiškumo požymiai.

      Reply
  9. dejavu

    Rokiški,auditas gali būti įvairus. Pagal tikslus ir pagal objektus. Vienų tikslas yra patikrinti ar pavyzdžiui paslauga atitinka patvirtintą standartą. Tuomet auditorius besąlygiškai ar modifikuotai atsako atitinka procesas standartą ar jo neatitinka. Kito audito tikslas, užduoti klausimai gali būti jau kitokie, pvz. dėl neteisėo įsikišimo ir etc. Bet kuriuo atveju auditoriaus išvada yra auditoriaus nuomonė. Ginčų šioje vietoje būti negali.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Ponuli, kadangi tamsta kartojatės su ta pačia klaida, tai tamsta keliate įtarimus apie sistematiškumo požymius. Sistematiškumas rodo, kad problema yra sisteminė, kitaip tariant, rodanti ne atsitiktinę klaidą, o ją realizuojančią proceso savybę.

      Aš kol kas tamstos kliedesiuose sistematiškumo dar nenustačiau, nes dar tik du tamstos nusišnekėjimai čia teparašyti, tačiau greitai nustatysiu, jei taip ir toliau tęsite.

      Bet kuriuo atveju, nesvarbu, ko ieško auditas, jis arba randa faktus, arba neranda faktų. Kai klausimai yra apie neteisėtą įsikišimą ar pan., tai auditas irgi arba randa tai patvirtinančius faktus, arba neranda tai patvirtinančių faktų.

      O tai, ką tamsta vadinate nuomone („bet kuriuo atveju auditoriaus išvada yra auditoriaus nuomonė“) -- tai ne nuomonė, o išvada. Ir tai, kad tamsta neskiriate faktais paremtų išvadų nuo nuomonių, rodo vėlgi jau minėtą tamstos nesupratimą.

      Reply
  10. dejavu

    Kaip pavyzdį paimkime, kad ir LR Audito įstatymo 2 str. 4 d. nuostatas:Auditoriaus išvada – dokumentas, kuriame auditorius pareiškia savo nuomonę.

    Kas tai, įstatymo leidėjo sisteminis nesupratimas, kliedesys?

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Tai, ką tamsta minite -- tai tiesiog atvejis, kai tie patys įstatymų leidėjai galimai sąmoningai neskiria argumentuotos išvados nuo nuomonės, taip suveldami reikalus iki tiek, kad paskui ant realaus ir patikimo audito išvadų galėtų dėti savo korupcinius pimpalus, teigdami, kad tai esą tėra tik nuomonė.

      Tarp kitko, panašūs įstatyminiai suveltumai yra ganėtinai paplitęs reikalas mūsuose.

      Argumentuota išvada skiriasi nuo šiaip nuomonės tuo, kad ji yra pilnai pagrindžiama faktais, o auditorius už tų faktų teisingumą, kaip ir už išvadų teisingumą atsako.

      Nuomonė tuo tarpu turi juntamą dozę ne faktinės, o prielaidinės sudedamosios, o už jos teisingumą nebūtinai reikia atsakyti.

      Ar pagavote skirtumą?

      Reply
      1. dejavu

        Yra tokia stora knyga „Black`s Law Dictionary“. Leidžiama jau virš šimtų metų, nuo 1891 m. Jos 141 p. pasakyta, kad audit report yra auditor`s written statement expressing the auditor`s opinnion. Taip, kad panašūs įstatyminiai suveltumai ganėtinai paplitęs reikalas ne tik mūsuose. O skirtumą tai pagavau-viskas daroma tam, kad JIE galėtų dėti savo korupcinius pimpalus, teigdami, kad tai esą tėra tik nuomonė.Nėra teisybės pasaulyje, nėra:(

        Reply
        1. Rokiškis Post author

          Man rodos, pagavau tamstos požiūrio kampą. Tamsta žiūrite, kaip teisininkas. Taip, teisiniu požiūriu audito išvada yra nuomonė, nes ji, jei yra, turi būti pagrindžiama paskirai teisme, kad taptų įrodymu. Tiesa, tai irgi su kai kuriomis specifikomis, jei prisiminsite kad ir Sarbanes-Oxley, kuris ne šiaip sau atsirado.

          Tuo tarpu vadybiniu požiūriu audito išvada yra ne nuomonė, o išvada. Jos pagrįstumas yra užtikrinamas krūva įvairiausių metodų, idant subjektyvi dedamoji dingtų. Beje, įstatymai, reguliuojantys finansinio audito reikalavimus, atsiranda irgi tuo pačiu tikslu.

          O štai ironizuoti čia bandote veltui. Nes aš ironizavimo nesuprantu ir nesicackinu, kai humanitariniai bajeriukai pradedami naudot vietoj argumentų. Kad nebūtų juokinga, prisiminkite, kaip Seimo auditas tikrino Lietuvos Pašto veiklą ir kaip Lietuvos Paštas tuo esą nuomonės pagrindu išsisukinėjo ir netgi savo vidiniame laikraštuke skelbė fufelius. Ir išsisuko.

          Trumpai tariant, čia išties nėra ką ginčytis.

          Reply
          1. dejavu

            Rokiški,esate užsispyręs labiau negu reikia,galiu lengvai paneigti ir paskutinio jūsų komentaro argumentus, tačiau būsiu mandagus svečias ir daugiau nesiginčysiu. Nebent kitą kartą, jau kitu klausimu:)

            Reply
            1. Rokiškis Post author

              Kol kas tamsta nepaneigėte nei vieno teiginio, o tiktai parodėte, kad teisiškai audito rezultatai negauna didesnės galios, nei kiti duomenys, t.y., kad kitoje, nevadybinėje srityje, gali būti ir kitaip, nei vadybinėje.

              Kitų dalykų tamsta irgi negalite paneigti. Todėl suprantu, kodėl nesiginčysite.

              Reply
              1. Gruodis/M3

                nesipykite, lietuviai. Šioje temoje paliesti keletas įdomių klausimų, kurių visuma byloja apie sisteminę audito problemą, kurią Rokiškis ir iškėlė:

                a) IT sistemose duomenis lengviau nuslėpti, nei žurnaluose, nes duomenys nelaikomi fiziniame pavidale (duomenys elektroniniai, loggingas arba įjungtas, arba ne, ir viską iš principo virtualiame pasaulyje lengviau padirbti/persukti, nes kuo sritis labiau specializuota, tuo labiau mažėja sugebančiųjų tikrinti/pertikrinti ratas).

                b) auditoriai būna įvairūs. Būna įmonių vidaus auditoriai, būna nepriklausomi samdyti teisminėms ekspertizėms atlikti, ir pan. De facto visų jų tikslas yra išreiškti autoritetingą nuomonę (kadangi ne specialistai visko fiziškai negali sutikrinti). T.y. nuomonės išreiškimas yra tik patariamojo pobūdžio, niekas nedraudžia atlikti nors ir dešimt pakartotinų to paties objekto/tikslo auditų. Ir ta nuomone vėliau audito užsakovas naudojasi priimdamas sprendimus. T.y. pvz: užsakovas klausia: „ar sniegas šiandien baltas?“ Auditorius jam atsako: „baltas“, arba „ne“. Viskas, už klausimo ribų jis neišeina. Vadinasi, gero audito pagrindas yra užsakovo SUVOKIMAS, KO REIKIA KLAUSTI. Auditorius, be abejonės, irgi gali patarti, ko klausti 🙂

                c) nejučiomis prisiminiau apie higienos tarnybos praktiką Jungtinės Karalystės kavinėse: paskambina iš anksto, praneša kada bus, tada chebra susitvarko, ir viskas atrodo visai neblogai. Dar pavyzdukas: ar kas prisimena, buvo tokia kontora, vadinosi ana „Arthur Andersen“. Žymi buvo, gerai su popieriaus shrederiais „dirbo“ (užsiėmė kriminaline veika), kai JAV bankrutavo Enron. Tai va, dabar ši kontora, ramiai sau persivadinusi ‘Accenture’ toliau sau gyvuoja versle. Beje, galime prisiminti, kad „Snorą“ auditavo Lietuvos Ernst&Young 🙂 Be abejonės, audito išvados buvo kuo puikiausios.

                Gal tai sukls Jums papildomų minčių, gerbiamieji, apie tai, kokiais metodais gali veikti (nesakau, kad visada) audito verslas, koks apskritai prasmingas gali būti auditas?

                Reply
  11. nekas

    O iš kur jūs visi (rokiškiai, commonsensai) ištraukėte, kad buvo atliktas auditas? Taigi dokumente aiškiai parašyta „atliko analizę“. Tai kas, kad ją, atliko „sertifikuoti auditoriai“, bet tai čia mes bet kuris galėtume surasti kokį nors sertifikatą ir pasivadinti kokios nors srities sertifikuotu specialistu, o gal netgi ir auditoriumi ir atlikinėti sau visokiausias analizės. O gal ir auditus. LR audito įstatymas juk reglamentuoja tik finansinį auditą, visokie kitokie -- tai tik fantazijos reikalas.

    Žinoma, Delfi kontekste tokie žodžiai skamba rimtai. Bet reikalauti, kad žmonės, tyčia (Zuokas/VE) arba netyčia (eilnis Delfi žurnalistas), manipuliuojantys žodžio „auditas“ svoriu, vadovaujasi LR audito įstatymu, arba bent jau pasauliniais vienokio arba kitokio audito atlikimo best practicais yra, švelniai tariant, naivu.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      LR audito įstatymas yra skirtas finansiniam auditui. Kitų audito rūšių įstatymai nereguliuoja. Beje, čia jau buvo kažkas, kas įsivaizdavo, kad tik teisinė audito sąvoka teegzistuoja.

      O reikalauti, kad žmonės, kurie bando remtis audito sąvoka, vartotų tokį žodį adekvačiai -- ne tik galima, bet ir būtina. Kad neliktų makaronų.

      Nes kitaip su panašiais painiojimais galima prieiti iki tokių cirkų, kad ims kas nors skelbt, kad ne žmonės moka šilumos tiekėjams, o šilumos tiekėjai žmonėms.

      O kad atliktas buvo kažkoks auditas -- čia ne rokiškiai ir commonsensai iš kažkur ištraukė, o VE ir Zuokas iš kažkur ištraukė. Tuo tarpu man kaip tik ir kyla įtarimai, kad čia ne auditas buvo, o kažkas, ką galima pavadinti ne auditu, o kaip nors kitaip.

      Reply

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *