Štai NePo parašė blogerių moralės deklaraciją. Aš irgi esu rašęs deklaracijas, tai puikiai suprantu, kame reikalas. Norisi pasaulį padaryti gražesniu, tobulesniu, tiesiog norisi, kad būtų daugiau laimės ir gėrio. Tai suprantama, tai pagirtina. Aš nuoširdžiai manau, kad NePo parašė puikią deklaraciją, kuri realiai pasaulį padarys truputį geresniu.
Deja. Esu, matyt, cinikas. Negaliu pasirašinėt moralinių deklaracijų, nes netikiu netgi pats savo moralumu.
Mano dvasia žvelgia į jus didingai atsukusi savo aukštos moralės veidą
Esu giliai ir nuoširdžiai įsitikinęs, kad bet kas gali turėti apie mane bet kokią nuomonę. Ir tą nuomonę išsakyti, kaip tiktai nori ir kur tiktai nori. Net jei ta nuomonė apie mane yra visiški kliedesiai. Pats netoleruoju niekuo nepagrįstų nuomonių savo bloge, tačiau manau, kad būtent nuomonę apie mane galima turėti bet kokią.
Jei kas nors nori – gali skelbti, kad aš esu pyderas, šūdžius, degeneratas, komunistas, fašistas, anarchistas, melagis, sektantas, religinis maniakas, prostitučių suteneris, Minsko milicijos mokyklos auklėtinis, sukčius, vagis, debilas, nevisprotis, šizofrenikas, gėjus, prasigėręs kaimietis, bomžas, pacukas, banditėlis, vyru apsimetanti feministė, megzta beretė, turgaus boba, žmogumi apsimetantis asilas, King Kongo pimpalas, Zimbabvės beždžionė, kompiuterinis botas ar dar kas nors.
Jei tik kas nori, gali netgi skelbti, kad aš nužudžiau Undinėlę ir išprievartavau Kalėdų Senelį. Ir netgi galit skelbti, kad kiekvienąsyk, kai mano straipsnį kas nors perskaito, klaikiose kančiose nudvesia mažas nekaltas pūkuotas kačiukas. Kiekvienas gali turėti savo nuomonę apie mane. Ir kiekvienas gali kurti mano įvaizdį. Esu įsitikinęs, kad tai visų teisė.
Žinoma, tai nereiškia, kad aš tą nuomonę labai toleruosiu čia, savo bloge – tiesiog nemėgstu durnių ir tuščių pezėjimų su jais. Bet mane senai jau (ir ne kartą) kaltino tuo, kad aš Minsko milicijos mokykloje mokiausi tapti KGB karininku, kad prostitutes vežiojau į Lenkiją ir dar belenkuo. Ir fašistu, komunistu, anarchistu, degeneratu bei visokiais kitais žodžiais vadino. Matomai, tam buvo priežasčių. Aš gi pats negalėčiau taip jau adekvačiai savęs įvertinti – tik aplinkiniai gali pasakyti, kas ir kaip. Todėl nuoširdžiai manau, kad tokios nuomonės yra vertos to, kad jos yra.
NePo sako, kad humoras nėra patyčios. Žinoma, aš suprantu, kad yra kažkoks ten gal skirtumas tarp humoro ir patyčių. Aš pats tą skirtumą matau tik vienoje vietoje – patyčios yra diskriminacinis, prievartos aktas, skirtas tiesiog kitų žmonių žlugdymui. Man patyčios asocijuojasi su atvejais, kai nusikaltėliai savo auką kankina degančiu lygintuvu ir iš to juokiasi. Arba kai būrys mažvaikių muša, trypia savo klasioką ir ant jo spjaudo. Tai yra patyčios.
O humoras? O ką aš žinau? Aš išvis nežinau, kas tas humoras. Kažkam kažkas juokinga, kažkam kitam – nejuokinga, ką aš žinau? Kad kažkas man parašė kažkokį plūstantį komentarą – tai patyčios, o ne humoras? Nesąmonė. Net jei tai ne humoras, man tai jokios ne patyčios. Kita vertus, belenkas gali būti humoru kam nors.
Kai kažkoks veikėjas man čia parašo „Rokiškis yra pydaras“ – manęs tai visai neskaudina. Priešingai – tai smagu: žmogus išreiškia savo pasipiktinimą, o tam jis turi teisę. Žinoma, kad pagal tokius pasakymus aš irgi darausi išvadas, bet gavęs tokį komentarą, šypsausi, nes šitai man teikia malonumą 🙂
Aišku, man būtų kardinaliai linksmiau, jei vietoj tokio komentarėlio apie mane parašytų ištisą straipsnį, demaskuojantį mano klaikią natūrą ir kaltinantį mane kažkokiais baisiais nusikaltimais, ypač dar jei jie būtų susieti su kokiomis nors siaubingomis intrigomis, šantažu, slaptomis organizacijomis, sąmokslais, o jei įmanoma – dar ir iliuminatais ar Ktulu. O dar geriau – su kokiu nors pasauliniu dirbtiniu intelektu ir Matrica.
Na, tiek to, susietų bent jau su hakeriais, taksistais ar valytojom, bet visvien straipsnį apie mane ir apie mano siaubingą baisumą parašytų. Tai būtų daug maloniau, nei šiaip koks nors banalus komentaras apie Rokiškį komunistą, pyderą, fašistą ar pan..
