Tag Archives: skandalai

Ajajaj, VMI nutekina informaciją?

Žodžiu, man labai juokingas, nors kiek ir šlykštokas šitas skandalas, kuris dabar prasidėjo apie VMI ir tai, kad esą jie kažkam kažką nutekina. Aišku, nieko gražaus tame skandale nėra, nes visgi tai skandalas, bet ir juokingumo jame yra, nes jis yra tiesiog toksai, kaip čia pasakius. Daugiasluoksnis ir labai labai ryškus. Ir labai labai aiškią struktūrą turintis – tą, kur šūdas įkrenta į ventiliatorių.

Jeigu į ventiliatorių įkrenta šūdas, jis aptaško visus, ką papuola. Visi būna nutaškyti. O kai visi apsitaško šūdais, tai dar ir užmiršta esminį klausimą: o kas gi tą šūdą į ventiliatorių įmetė?

Žinot, kaip būna juokinga, kai stovi žmogus koks nors gatvėje, o kažkoksai vaikas pro langa švyst kiaušiniu į jį ir pataiko. Ir pasislepia. Stovi žmogus tada gatvėje visas kiaušiniais išmozotas ir net nežino, kas čia atsitiko tokio ir iš kur į jį tą kiaušinį metė. Paskui tas žmogus eina namo ir visiems labai bjauriai atrodo, nes kai kiaušiniai išteplioję veidą – na, negražu tai.

Štai toksai ir šitas skandalas, kur VMI atstovas spaudai Darius Buta ėmė ir lygioj vietoj buvo pradėtas trypti ir voluoti už kažkokį kažkokių tyrimų esą nutekinimą į MG Baltic.

Nors jei užduosime klausimą apie tai, kas buvo kur nors nutekinta, tai paaiškės, kad išties tai nieko. Informacijos, kuri esą nutekinta, turinys – yra savo esme lygus nuliui.

Žinote, aš čia rašydamas išties išklausiau tik vieną pusę – BNS. Tiesiog aš perskaičiau nuosekliai visą tą tekstą, klausdamas nuolatos, kaip buvo kažkas suprasta ir koks išties kažkurio dalyko turinys. Jūratė Damulytė ir Ignas Jačauskas parašė pakankamai nuosekliai, kad ir tos vienos pusės man pakaktų kai kurioms išvadoms.

Ir mano išvados yra tokios: Darius Buta vargu ar padarė kažką, kas būtų bent kiek smarkiau už kažkokio kasdienio žmogiško elgesio ribų. Bet jis (ir VMI) buvo paverstas taikiniu, kur susidorojimas būtų savitiksliu – nesvarbu dėl ko, bet tiesiog susidorojimui.

Ne, aš nemanau, kad BNS kažką čia surengė tam, kad susidorotų su VMI. Ir kartu nemanau, kad visa istorija yra gražutė ir gėlytėmis siuvinėta. Aš jums išdėstysiu, ką aš manau, o jūs savo išvadas pasidarykit. Spėju, kad irgi labai klausimų jums kils, nes man jie čia kyla.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Telekomas. TEO. Pati doriausia Lietuvos kompanija. Ekoinstituto filialas.

Lietuvos Telekomas, dabar užsivadinęs TEO – ko gero pati doriausia, sąžiningiausia, geriausia ir taip toliau iš visų didžiųjų Lietuvos kompanijų. Rimtai. Sakau tai ne šiaip kaip koks visai pašalinis asmuo, o kaip žmogus, kažkada susijęs su IT ir gavęs apie TEO pakankamai juntamą kiekį insaiderinės informacijos. Tai įmonė, plačiai naudojanti SOX, kontroliuojama išorinių investuotojų, saugančių savo gerą vardą. Viskas labai gražu.

Taigi, kaip pasireiškia TEO dora? Ogi labai įdomia labai įdomios kontoros – "Ekoinstituto" kampanija, nukreipta prieš visokias elektromagnetines spinduliuotes. Ekoinstitutas, atvežęs į Lietuvą briedovą filmą "Grėsmingas signalas", kuriame pasakoja apie visokias mobiliųjų telefonų kompanijas, kurios per savo antenas masiškai užkrėtinėja žmones vėžiu, kovoja prieš ką papuola ("už ekologiją"), tačiau pagrindiniai judesiai nukreipti prieš viską, kas tik skleidžia kokias nors radijo bangas. Anksčiau panašius briedus skleisdavo visokie radiostezijos, geopatologijos ir panašių feng šujų fanatai, o dabar – jau ir nemaža PR agentūra.

Koks ryšys tarp TEO ir Ekoinstituto? Ekoinstituto vadovė Silvinija Simonaitytė – anokios bendrovės "ZG34" valdybos narė. O šiai vadovauja anoksai Donatas Kuras. Šis, savo ruožtu, yra vienas iš partnerių bendrovėje "Andriuškevičiūtė, Kuras ir partneriai". O jau ši įmonė turi tik vieną išties didelį klientą – tai tas pats TEO. "Andriuškevičiūtė, Kuras ir partneriai" rūpinosi ir viso filmo "Grėsmingas signalas" reklama, ir netgi su šio filmo režisieriumi, atvykusiu į Lietuvą, žurnalistai galėjo pabendrauti tik per šią įmonę. Žinoma, TEO atstovai nuo tokių sąryšių atsiriboja. Tuo tarpu "Ekoinstitutas" toliau tęsia savo propagandas. Toks vaizdas, lyg TEO, jau susikompromitavęs tokiais sąryšiais, būtų kažkoks šios kontorėlės filialas, o ne atvirkščiai.

Nuostabu, tačiau šitas durnių laivas į savo veiksmus sugebėjo įtraukti netgi tokias seimūnes, kaip konservatorė Vida Marija Čigriejienė ir darbietė Dangutė Mikutienė. Jei pirma – tiesiog šiaip senutė, kuri gal tokius dalykus dėl amžiaus daro (būtent jos iniciatyva buvo bandoma prastumti įstatymą, pagal kurį faktiškai būtų uždrausti dauguma buitinių elektros prietaisų), tai antroji – ryški aktyvistė, pagarsėjusi ir bandymais prastumt įstatymą, pagal kurį už gyvūnų žudymą sodintų į kalėjimą 4 metams, ir tuo, kad kėlė skandalus dėl kažkokių Seime plintančių prezervatyvų, ir net garsėjusi savo parapsichologinėmis studijomis.

Taigi, matyt tokia kultūringa kompanija skleidžia istorijas apie elektromagnetines spinduliuotes. Kodėl to reikia pačiai doriausiai Lietuvos įmonei – TEO? Manau, dėl dviejų priežasčių – bent minimaliai sustiprinti faktiškai žlugusią laidinio telefono rinką, sparčiai silpnėjančią interneto rinkos dalį (dar labiau susilpnėsiančią dėl Wi-Max) ir pabandyti atsilaikyti prieš ateinančią skaitmeninę televiziją. Juk spinduliuočių baimė gali kažką atgrasinti. Jei būtų pavykę pramušti įstatymą dėl privalomų leidimų buitiniams prietaisams, gal būtų tai pavykę netgi labai gerai. Dabar – gal pavyks bent tiek, kad ims vienur kitur šalinti mobilaus ryšio antenas, riboti TV siųstuvų galingumą ir trukdyti belaidžio interneto tiekėjams. Juk blogesnės sąlygos "Gala" ir "Zebra" konkurentams reiškia geresnius TEO pelnus, tiesa?

Bet išties man kitas klausimas: jei jau TEO daro tokius dalykus, ką daro kitos didžiosios Lietuvos įmonės vardan vieno kito papildomo milijono? Žudo žmones?

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter