Tag Archives: bns

Ajajaj, VMI nutekina informaciją?

Žodžiu, man labai juokingas, nors kiek ir šlykštokas šitas skandalas, kuris dabar prasidėjo apie VMI ir tai, kad esą jie kažkam kažką nutekina. Aišku, nieko gražaus tame skandale nėra, nes visgi tai skandalas, bet ir juokingumo jame yra, nes jis yra tiesiog toksai, kaip čia pasakius. Daugiasluoksnis ir labai labai ryškus. Ir labai labai aiškią struktūrą turintis – tą, kur šūdas įkrenta į ventiliatorių.

Jeigu į ventiliatorių įkrenta šūdas, jis aptaško visus, ką papuola. Visi būna nutaškyti. O kai visi apsitaško šūdais, tai dar ir užmiršta esminį klausimą: o kas gi tą šūdą į ventiliatorių įmetė?

Žinot, kaip būna juokinga, kai stovi žmogus koks nors gatvėje, o kažkoksai vaikas pro langa švyst kiaušiniu į jį ir pataiko. Ir pasislepia. Stovi žmogus tada gatvėje visas kiaušiniais išmozotas ir net nežino, kas čia atsitiko tokio ir iš kur į jį tą kiaušinį metė. Paskui tas žmogus eina namo ir visiems labai bjauriai atrodo, nes kai kiaušiniai išteplioję veidą – na, negražu tai.

Štai toksai ir šitas skandalas, kur VMI atstovas spaudai Darius Buta ėmė ir lygioj vietoj buvo pradėtas trypti ir voluoti už kažkokį kažkokių tyrimų esą nutekinimą į MG Baltic.

Nors jei užduosime klausimą apie tai, kas buvo kur nors nutekinta, tai paaiškės, kad išties tai nieko. Informacijos, kuri esą nutekinta, turinys – yra savo esme lygus nuliui.

Žinote, aš čia rašydamas išties išklausiau tik vieną pusę – BNS. Tiesiog aš perskaičiau nuosekliai visą tą tekstą, klausdamas nuolatos, kaip buvo kažkas suprasta ir koks išties kažkurio dalyko turinys. Jūratė Damulytė ir Ignas Jačauskas parašė pakankamai nuosekliai, kad ir tos vienos pusės man pakaktų kai kurioms išvadoms.

Ir mano išvados yra tokios: Darius Buta vargu ar padarė kažką, kas būtų bent kiek smarkiau už kažkokio kasdienio žmogiško elgesio ribų. Bet jis (ir VMI) buvo paverstas taikiniu, kur susidorojimas būtų savitiksliu – nesvarbu dėl ko, bet tiesiog susidorojimui.

Ne, aš nemanau, kad BNS kažką čia surengė tam, kad susidorotų su VMI. Ir kartu nemanau, kad visa istorija yra gražutė ir gėlytėmis siuvinėta. Aš jums išdėstysiu, ką aš manau, o jūs savo išvadas pasidarykit. Spėju, kad irgi labai klausimų jums kils, nes man jie čia kyla.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Nutekintoji pažyma

Ponai ir ponios, aš jums užduosiu apie visą tą istoriją vieną klausimą. Arba gal geriau kelis. Nes visas tas bardakas, kliedėjimas, sąmokslai ir visa kita – nu man tai panašu į kažkokį absurdo teatrą.

Kaip baisu, tos paslaptys tokios siaubingos ir slaptos.

Kaip baisu, tos paslaptys tokios siaubingos ir slaptos.

Pažiūrėkime labai paprastai ir nuosekliai:

  • Dvi žurnalistės per BNS paskelbė, kad kažką kažkur matė ir skaitė. Klausimas, ką jos išties matė ir skaitė?
  • Ką jos paskelbė – tai tai, ką jos atsiminė, o ne konkretus pažymos tekstas. Tai yra faktas: pati pažyma tiesioginiame pavidale nebuvo išviešinta. Man jos pamatyti neteko. Ir klausimas, ar ji išvis kur nors figūravo visose šitose istorijose.
  • Paskelbtas pažymos turinys – bent dviem trečdaliais yra išvis savaime aiškus ir žinomas kiekvienam, kas turi smegenų, ir žinomas senų seniausiai (Vytautas Landsbergis apie tai 20 metų šneka).
  • Dėl likusio trečdalio – dalis yra lengvai sugalvojama žmones kabinanti fantastika, iš serijos „Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas liepė ieškoti per visus archyvus kompramato apie Dalią Grybauskaitę“ (lyg šitai nebūtų padaryta dar prieš kelioliką metų), o kita dalis – tokia, kurią galima rasti internetuose, pakapsčius (apie porą minimų pavardžių, kurios lankėsi Lietuvoje). Kur čia paslaptys – irgi neaišku.
  • Tokio turinio pažymą gali bet koks fantazijos turintis moksleivis sukurti per kelias valandas – ir su pavardėmis, ir su visais ten esančiais teiginiais, o gal netgi ir su visu stiliumi bei apipavidalinimu.

Ar aiškūs faktai ir ar sutinkate su jais? Jeigu taip, žiūrim toliau.

Klausimas, kuris man kyla, yra paprastas: ar nebuvo taip, kad kas nors su kuo nors pakalbėjo, davė paskaityti savo rašytą tekstą apie tą pačią lengvai suprantamą realią situaciją, o dar užsiminė paskui, kad saugumas irgi atitinkamus duomenis turi, o jau iš to ir kilo visa šita nesąmonė?

Aš noriu pasakyti vieną dalyką: jei VSD rašo tokio lygio pažymas, tai tikimybė, kad jie susigalvos, kad kažkas, kažką parašęs, prieina prie slaptų jų duomenų – velniškai didelė, netgi kai nieko panašaus nėra. O jeigu kažkas, kas turi pakankamai sveiko proto, kad suvoktų realią situaciją ir be panašių pažymų, turi priėjimą ir prie VSD duodamos informacijos, tai kažkam iš VSD gali pasirodyti, kad išties įvyko koks nors nutekinimas.

O paskui jau įsijungia prokuratūra, STT ir dar kas papuola, net jeigu ir nebuvo jokio nutekinimo: juk informacija lyg ir panaši, o lyg ir tiki žmonės, kad čia VSD pažyma, todėl natūralu, kad reikia tirti ir viską ištirti, o kai neaišku iš kur, ką ir kaip išties tos žurnalistės sužinojo, tai vat ir prasideda problemos…

Ponai ir ponios, ar jums neatrodo, kad išties jokios nutekintos pažymos, kaip ir jokio nutekinimo galėjo netgi nebūti?

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Krizių valdymas. Konferencijos pabiros

Evita - Eva Peron

Eva Peron valdė krizes kaip niekas daugiau pasaulyje. Kai jos vyrą Argentinos prezidentas įkišo į kalėjimą, Eva Peron nuvertė prezidentą ir į jo vietą pasodino savo vyrą. Argentina dėl jos kraustėsi iš proto, meiliai vadino Evita, o kai ji mirė nuo vėžio, surengė jai valstybinį gedulą, nors ji neužėmė jokio posto. Argentiniečiai ją laiko žymiausia savo šalies asmenybe, kokia tik yra buvusi. Kodėl? Todėl, kad ji laimėdavo krizes.

Prieš kokią savaitę mėnesį gal prieš kokius metus* buvau konferencijoje, į kurią papuoliau, kaip jau būdinga, nesuprantu, kodėl. Taip kažkodėl gaunasi, kad atsiranda vis kas nors, kas ima ir pakviečia. Aišku, čia aš noriu pasakyti, kad mielai tokius kvietimus priimu, netgi nepaprašau pinigų už tai.

Gal ir nerašyčiau apie tai, tačiau konferencija buvo velniškai įdomi dėl vienos priežasties: pagrindinė jos dalis buvo apie Dainių Kreivį ir jo nuvertimą. Ir dar įdomiau buvo tai, kad pirmieji du pranešėjai čia buvo patsai Artūras Račas ir Dainius Kreivys. Manau, daugeliui, atsimenančių visą Dainiaus Kreivio nuvertimo istoriją, jau nuo paties tokio fakto turėtų atšokti fantazija, nes tai juk tiesiog puiku. Mane džiugina, kai pamatau tokias fantasmagorijas, nes aš negalėčiau net patikėti, kad gali taip būti realybėje, kai BNS vadovas pasakoja apie tai, kaip per jo naujienų tarnybą pasklido žinia apie ūkio ministro milijonus, o paskui pats ministras pasakoja apie tai, kaip jo paties manymu, (apytikslė citata) įrašas Račo bloge suveikė kaip trigeris.

Žodžiu, renginys buvo pasigėrėjimo vertas ir puikus. Puikus, nes mane visada džiugina dalykai, kuriais sunku patikėti. Nes jie visada atneša naujų žinių, naujo suvokimo.

Žinoma, aš nieko apie jokių krizių valdymą neišmanau. Nežinau, nei kaip tas krizes sukelti, nei kaip jas išspręsti, nes tai ne mano sritis. Aš tiktai šiaip į jas žiūriu, kaip į įdomų reiškinį, kur kyla visokie bardakai ir paprasti procesiniai vadybos metodai nustoja veikti, nes ima veikti visai kiti dalykai. Iracionalūs faktoriai, taip sakant. Ir daugiasluoksniai diskursai.

Beje, galų gale susipažinom su ponu Artūru Raču gyvai. Nėra jis toksai baisus, kaip kažkam vaidenasi. Visai susišnekėti įmanoma, žinokit.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Vėl apie blogosferą ir žiniasklaidą

Dėdė TrolisBlogosferoje PoKo.lt prezentacijos dėka prasidėjo tokia įdomi diskusija apie žiniasklaidą ir blogerius, kad ir aš įkišiu čia savo trigrašį. Pradėjo ginčus Dansu Dansu, karkteldami apie tai, kad blogeriai yra niekam tikę, nes jų lankomumai neaiškūs, o tada dėjo Commonsense.lt , parašę, kad žiniasklaida – tai kombikormas broileriams*. Čia ir yra tiesa, kurią subtiliai įvardino Poko.lt kitame įraše, apie kokybę: didesnė dalis žiniasklaidos – tai smegenų krušimo fabrikas, auginantis idiotus.

Kas yra idiotas? Ogi tas pats broileris, kuris šeriamas standartizuotu maistu, tinkamu visiems broileriams. Jei esi nestandartinis – esi niekam nereikalingas, nes neši mažai pelno. Atitinkamai – ir neįdomus visokiems reklamdaviams. Nes reklamdaviams reikia milijoninio Delfi, kuris daro įspūdį Dansu Dansu. Ir tai pakankamai įdomu, kai paanalizuoji kiek giliau.

Atsimenat gal, kaip kažkada rašiau apie muzikos industriją? Vertelgoms neįdomūs tokie atlikėjai, kaip Iron Maiden, Deep Purple, Uriah Heep ar dar kas nors savito. Nes tokią muziką mėgsta specifinė, išranki publika, o rimti atlikėjai – įnoringi, sunkiai atrandami talentai. Todėl muzikos industrija augina silpnaprotiškas Justin Bieber ar Lady Gaga tipo žvaigždutes. Kur visiškai nesvarbus atlikimas. Lady Gaga turi pyzdutę, kurią kartais nuo scenos parodo savo gerbėjams, o tie ima svaigti – jiems to ir pakanka. Visa Lady Gaga muzika parduodama ne kaip muzika, o tiktai kaip priemonė paauglių onanizmui. Tas pats metodas puikiai veikia abi lytis: Justin Bieber turi bybiuką, kurio nerodo, bet apie kurį leidžia pasvajoti ir pasitrinti į kėdės kampą visokioms jo klipus žiūrinčioms paauglėms. Joms to irgi pakanka.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Metams baigiantis – apie blogus ir blogosferą

Kiti rašo apžvalgas apie didžiausius 2010 metų įvykius ir pan., tad ir aš galėčiau pabandyti, tačiau gal visgi to nedarysiu. Na, nebent paminėsiu WikiLeaks istoriją, kaip reikiant įsisiūbavusią, dar ir su pikantiškais Julian Assange kaltinimų skandalais – ji netiesiogiai susijusi su šia mano tema. Tema – apie tai, kur juda blogai ir žiniasklaida. Ir šiaip informacinė visuomenė.

Taip, šis straipsnis – apie tendencijas internete. Ir dar tokias, kurios kažkam sukels paranoją, o kai kuriuos – gal netgi šokiruos.

Taip pat – apie socialinius tinklus, paiešką, blogus ir mūsų naujas galimybes.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter