Rokiškis Rabinovičius

Marazmas stiprėja paskutiniu metu – matomai, konservatoriai jau ruošiasi rinkimams. Beje, šiandien jie rinko sau naują vadą – ryt sužinosim, ar išrinko vėl Andrių Kubilių, ar Ireną Degutienę (spėju, kad pastarąją). Bet geriau jau jie savo suvažiavime būtų nutarę ne naują vadą rinkti, o užsidaryti ir savo visą partiją paleisti, kaip nereikalingą ir žalingą. Nes užkniso. Garbės žodis, užkniso. Ir ne tik su mokesčiais.

Aurelijus Veryga rašo, kad seimūnai, kartu ir su klerikalkonservatoriais ruošiasi atšaukti alkoholio reklamos draudimus (Vitas Matuzas iš TS-LKD – atrodo, organizatorius), o žiniasklaida kartu su visokiais reklamščikais bei kitais vertelgomis to siekia visais įmanomais būdais – ir neskelbdami alkoholio reklamos priešininkų pozicijos, ir rašinėdami organizuotus kreipimusis į Seimo komisijas.

Aš atsimenu tas degtinės reklamas, kurias esu matęs vaikiškų multikų viduryje. Noras panaikinti alkoholio reklamos draudimus – tai puikus klerikalkonservatorių šeimos politikos pavyzdys, tai tiesiog sako apie pačią jų moralės esmę. Tikros priežastys čia labai paprastos – transliuotojai mainais už galimybę reklamai duotų valdantiesiems daug teigiamų atsiliepimų, paorganizuotų visokių propagandinių laidų ir t.t.. Ir neverta stebėtis tokia konservatorių pozicija – jau matėm, iki kokių beprotybių ši partija prieina, norėdami išsaugoti kur nors savo įtaką.

Paraleliai bandymams legalizuoti alkoholio reklamą vyksta įdomūs bandymai uždaryti įstaigas, dirbančias realiai kritinėse socialinėse srityse – smurto, savižudybių ir pan. prevencijoje ir pan..

Žinot, kokia faktinė psichikos sveikatos politika Lietuvoje? Remiamos psichiatrinių ligoninių tvoros. Jūs įsivaizduokit, pusė pinigų, kurias gauna psichiatrinės ligoninės renovacijai, jos išleidžia tvoroms didinti. Tuo pat metu padėtis tose ligoninėse – ne ką geresnė, nei sovietmečiu. Jei jums kada nors bus tokia depresija, kad norėsit nusižudyt, jums nepadės psichologai: jie praktiškai neremiami, todėl jų praktiškai nėra. Jei jums bus labai blogai, jus tiesiog nuveš į psichiatrinę ligoninę, kur bus nauja tvora – tam, kad jūs nepabėgtumėt, kol jus gydys, taikydami netgi tokius metodus, kaip elektrokonvulsinė terapija*.

Valdžiažmogiai pagailėjo pinigų Vaiko Namui, kuris jau užsidarė. Spėju, kad tik dėl to, kad kai buvo keliamos genderlūpsinės isterikos apie žalojamą vaikų psichiką, ši įstaiga atsisakė prie jų prisidėti. Dabar išlikimo grėsmė iškilusi Vaikų Linijai (spėju, kad irgi dėl kokių nors panašių priežasčių). Apie tai gerai suskėlė ponas Kleckas – bažnyčiai pinigų klerikalai negaili. Pagal klerikalus turi būti šeimos politika, o trečdalis Lietuvos vaikų tėra benkartai, todėl nei vieniems, nei kitiems pagalbos nereikia, o dvasingumą pakels bažnytininkai. Netgi tokie, kurie griauna didžiausius Lietuvos paminklus.

Čia paprastas reikalas – kunigų, davatkų ir pan. atsiliepimai apie valdžią labai smarkiai įtakoja rinkimų rezultatus. O tokios įstaigos, kurios rūpinasi socialiniais reikalais – niekam neįdomios, jų politinė įtaka nulinė. Todėl neverta joms duoti pinigų. O dar neduokdie, jei toje įstaigoje dirba psichologai – jų pozicija dažnai kertasi su klerikaliniais kliedesiais. Tai reiškia, kad jiems pinigų duoti negalima, nes jie priešai. Juos reikia uždaryti. Jie netinka klerikalinei sistemai.

Neseniai gandai man atnešė dar vieną įdomią naujieną – pasirodo, kad Vilniaus policijos klubas vaikams ir jaunimui (nepaprastai daug prevencinio darbo atliekanti įstaiga) pagal kai kuriuos veikėjus besanti „ne policijos funkcija“. Išvertus į žmonių kalbą – reiškia, kad irgi reikia atsisakyti, uždaryti. Aš labai noriu tikėtis, kad iki to neprieis, bet turint omeny, kas vyksta su policija, kur finansavimas nukarpytas tiek, kad pareigūnams tenka dirbti už pusantro tūkstančio per mėnesį, rizikuojant ir savo sveikata, ir gyvybe – ar verta abejoti, kad ir lėšas prevencijai kokie nors mūsų liberalai gali nubraukti?

Tai kas gaunasi? Alkoholio platinimą pagal valdžiažmogius reikia skatinti, o tuos, kas kovoja su problemomis – šalinti, atimant finansavimą? Gal viską sutvarkys laisvos rinkos dėsniai? Labai puikus klerikalliberastinės ideologijos pavyzdys.

Išties viskas labai banalu ir paremta valdžiažmogių išskaičiavimu – kas gali padaryti įtaką kituose rinkimuose. Visokių prevencinių įstaigų organizatoriai, dirbdami iš idelistinių paskatų, tiesiog nesuvokia politinių niuansų: pinigai skiriami ne už gerus darbus, o už įtaką. Jei palaikai valdančią partiją, jos nekritikuoji ir darai realią įtaką rinkimuose – gauni pinigų. Jei nepalaikai valdiško briedo ar išdrįsti pasakyti, kad valdžia dėjo ant didžiausio pasaulyje savižudybių skaičiaus – reiškia, trukdai, esi ne tik nereikalingas, bet ir netinkamas. Netinkamas – reiškia, kad reikia tave uždaryti.

Ne, patys bažnytininkai, visokie kunigai to briedo neorganizuoja. Visas mechanizmas daug paprastesnis, jis veikia ne dvasininkų, o klerikalų partijos galvose. Tai tiesiog politinės manipuliacijos – duoti pinigų tiems, kas tiesiogiai ar netiesiogiai tave palaikys. Ir neduoti tiems, kas nepadės.

Klerikalams neįtinkančios įstaigos šalinamos labai paprastai – nutraukiant ar sumažinant finansavimą. Reali įstaigos ar veiklos svarba neturi reikšmės.

 

————–

* Elektrokonvulsinė terapija – tai tiesiog toks „gydymo“ metodas, kai prie galvos prijungia elektrodus ir paduoda srovę iš elektros tinklo kokiais pusei sekundės. Elektrolizė pažeidžia smegenis, ardo neuronus, todėl žmogus labai staigiai nubalvonėja – atsiranda masyvūs atminties pažeidimai, prarandamas sugebėjimas mąstyti, etc.. Kai nuo EKT pacientas nubunka tiek, kad jau neprisimena, nei kas buvo blogai, nei kodėl gyvenimas buvo nemielas, jis laikomas sėkmingai pagydytu. XXa. pradžioje elektrotechnikos entuziastai demonstruodavo, kaip panašiu būdu, srove iš elektros tinklo, kelių kilogramų mėsos gabalą galima iškepti per keletą minučių. Elektrokonvulsinės terapijos atveju smegenys kepamos žymiai trumpiau, tad nespėja pilnai suirti. Taip, ši „terapija“ ir dabar taikoma Lietuvos psichiatrinėse ligoninėse. Jei kam įdomios metodo detalės – labai tiksliai viskas aprašyta akademiko A.Snežnevskio psichiatrijos žinyne. Beje, pastarasis veikėjas pasaulyje pagarsėjo tuo, kad sovietinę psichiatrinę sistemą pritaikė politinių kalinių „gydymui“.