Tag Archives: bažnyčia

Socialinių reikalų valdymas pagal klerikalus

Kryžius

Kryžius - puikus klerikalizmo simbolis. Jis statomas ant kapo. Tegul vaikai žiūri alkoholio reklamas, tegul ir žudosi. Svarbu, kad viskas būtų pagal šeimos politiką.

Marazmas stiprėja paskutiniu metu – matomai, konservatoriai jau ruošiasi rinkimams. Beje, šiandien jie rinko sau naują vadą – ryt sužinosim, ar išrinko vėl Andrių Kubilių, ar Ireną Degutienę (spėju, kad pastarąją). Bet geriau jau jie savo suvažiavime būtų nutarę ne naują vadą rinkti, o užsidaryti ir savo visą partiją paleisti, kaip nereikalingą ir žalingą. Nes užkniso. Garbės žodis, užkniso. Ir ne tik su mokesčiais.

Aurelijus Veryga rašo, kad seimūnai, kartu ir su klerikalkonservatoriais ruošiasi atšaukti alkoholio reklamos draudimus (Vitas Matuzas iš TS-LKD – atrodo, organizatorius), o žiniasklaida kartu su visokiais reklamščikais bei kitais vertelgomis to siekia visais įmanomais būdais – ir neskelbdami alkoholio reklamos priešininkų pozicijos, ir rašinėdami organizuotus kreipimusis į Seimo komisijas.

Aš atsimenu tas degtinės reklamas, kurias esu matęs vaikiškų multikų viduryje. Noras panaikinti alkoholio reklamos draudimus – tai puikus klerikalkonservatorių šeimos politikos pavyzdys, tai tiesiog sako apie pačią jų moralės esmę. Tikros priežastys čia labai paprastos – transliuotojai mainais už galimybę reklamai duotų valdantiesiems daug teigiamų atsiliepimų, paorganizuotų visokių propagandinių laidų ir t.t.. Ir neverta stebėtis tokia konservatorių pozicija – jau matėm, iki kokių beprotybių ši partija prieina, norėdami išsaugoti kur nors savo įtaką.

Paraleliai bandymams legalizuoti alkoholio reklamą vyksta įdomūs bandymai uždaryti įstaigas, dirbančias realiai kritinėse socialinėse srityse – smurto, savižudybių ir pan. prevencijoje ir pan..

Žinot, kokia faktinė psichikos sveikatos politika Lietuvoje? Remiamos psichiatrinių ligoninių tvoros. Jūs įsivaizduokit, pusė pinigų, kurias gauna psichiatrinės ligoninės renovacijai, jos išleidžia tvoroms didinti. Tuo pat metu padėtis tose ligoninėse – ne ką geresnė, nei sovietmečiu. Jei jums kada nors bus tokia depresija, kad norėsit nusižudyt, jums nepadės psichologai: jie praktiškai neremiami, todėl jų praktiškai nėra. Jei jums bus labai blogai, jus tiesiog nuveš į psichiatrinę ligoninę, kur bus nauja tvora – tam, kad jūs nepabėgtumėt, kol jus gydys, taikydami netgi tokius metodus, kaip elektrokonvulsinė terapija*.

Valdžiažmogiai pagailėjo pinigų Vaiko Namui, kuris jau užsidarė. Spėju, kad tik dėl to, kad kai buvo keliamos genderlūpsinės isterikos apie žalojamą vaikų psichiką, ši įstaiga atsisakė prie jų prisidėti. Dabar išlikimo grėsmė iškilusi Vaikų Linijai (spėju, kad irgi dėl kokių nors panašių priežasčių). Apie tai gerai suskėlė ponas Kleckasbažnyčiai pinigų klerikalai negaili. Pagal klerikalus turi būti šeimos politika, o trečdalis Lietuvos vaikų tėra benkartai, todėl nei vieniems, nei kitiems pagalbos nereikia, o dvasingumą pakels bažnytininkai. Netgi tokie, kurie griauna didžiausius Lietuvos paminklus.

Čia paprastas reikalas – kunigų, davatkų ir pan. atsiliepimai apie valdžią labai smarkiai įtakoja rinkimų rezultatus. O tokios įstaigos, kurios rūpinasi socialiniais reikalais – niekam neįdomios, jų politinė įtaka nulinė. Todėl neverta joms duoti pinigų. O dar neduokdie, jei toje įstaigoje dirba psichologai – jų pozicija dažnai kertasi su klerikaliniais kliedesiais. Tai reiškia, kad jiems pinigų duoti negalima, nes jie priešai. Juos reikia uždaryti. Jie netinka klerikalinei sistemai.

Neseniai gandai man atnešė dar vieną įdomią naujieną – pasirodo, kad Vilniaus policijos klubas vaikams ir jaunimui (nepaprastai daug prevencinio darbo atliekanti įstaiga) pagal kai kuriuos veikėjus besanti „ne policijos funkcija“. Išvertus į žmonių kalbą – reiškia, kad irgi reikia atsisakyti, uždaryti. Aš labai noriu tikėtis, kad iki to neprieis, bet turint omeny, kas vyksta su policija, kur finansavimas nukarpytas tiek, kad pareigūnams tenka dirbti už pusantro tūkstančio per mėnesį, rizikuojant ir savo sveikata, ir gyvybe – ar verta abejoti, kad ir lėšas prevencijai kokie nors mūsų liberalai gali nubraukti?

Tai kas gaunasi? Alkoholio platinimą pagal valdžiažmogius reikia skatinti, o tuos, kas kovoja su problemomis – šalinti, atimant finansavimą? Gal viską sutvarkys laisvos rinkos dėsniai? Labai puikus klerikalliberastinės ideologijos pavyzdys.

Išties viskas labai banalu ir paremta valdžiažmogių išskaičiavimu – kas gali padaryti įtaką kituose rinkimuose. Visokių prevencinių įstaigų organizatoriai, dirbdami iš idelistinių paskatų, tiesiog nesuvokia politinių niuansų: pinigai skiriami ne už gerus darbus, o už įtaką. Jei palaikai valdančią partiją, jos nekritikuoji ir darai realią įtaką rinkimuose – gauni pinigų. Jei nepalaikai valdiško briedo ar išdrįsti pasakyti, kad valdžia dėjo ant didžiausio pasaulyje savižudybių skaičiaus – reiškia, trukdai, esi ne tik nereikalingas, bet ir netinkamas. Netinkamas – reiškia, kad reikia tave uždaryti.

Ne, patys bažnytininkai, visokie kunigai to briedo neorganizuoja. Visas mechanizmas daug paprastesnis, jis veikia ne dvasininkų, o klerikalų partijos galvose. Tai tiesiog politinės manipuliacijos – duoti pinigų tiems, kas tiesiogiai ar netiesiogiai tave palaikys. Ir neduoti tiems, kas nepadės.

Klerikalams neįtinkančios įstaigos šalinamos labai paprastai – nutraukiant ar sumažinant finansavimą. Reali įstaigos ar veiklos svarba neturi reikšmės.

 

————–

* Elektrokonvulsinė terapija – tai tiesiog toks „gydymo“ metodas, kai prie galvos prijungia elektrodus ir paduoda srovę iš elektros tinklo kokiais pusei sekundės. Elektrolizė pažeidžia smegenis, ardo neuronus, todėl žmogus labai staigiai nubalvonėja – atsiranda masyvūs atminties pažeidimai, prarandamas sugebėjimas mąstyti, etc.. Kai nuo EKT pacientas nubunka tiek, kad jau neprisimena, nei kas buvo blogai, nei kodėl gyvenimas buvo nemielas, jis laikomas sėkmingai pagydytu. XXa. pradžioje elektrotechnikos entuziastai demonstruodavo, kaip panašiu būdu, srove iš elektros tinklo, kelių kilogramų mėsos gabalą galima iškepti per keletą minučių. Elektrokonvulsinės terapijos atveju smegenys kepamos žymiai trumpiau, tad nespėja pilnai suirti. Taip, ši „terapija“ ir dabar taikoma Lietuvos psichiatrinėse ligoninėse. Jei kam įdomios metodo detalės – labai tiksliai viskas aprašyta akademiko A.Snežnevskio psichiatrijos žinyne. Beje, pastarasis veikėjas pasaulyje pagarsėjo tuo, kad sovietinę psichiatrinę sistemą pritaikė politinių kalinių „gydymui“.

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Kratiniai apie šeimos politiką ir konservatorius

Truputį iš Snukiaknygės pasirankiojau minčių. O prasidėjo nuo to, kad Romas Sadauskas-Kvietkevičius pacitavo apie konservų kliedesius:

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų prezidiumo patvirtintame dokumente radosi apgailestavimų, kad nyksta tradicinės bendruomenės sąvokos prasmė, silpsta šeima, stiprėja individualizmas, todėl esą būtina įtvirtinti vertybių hierarchija grįstą visuomenės tvarką

Taigi, norėjau porą komentarų papeistint, bet supratau, kad verta visą diskusiją:

Domininkas Burba: Na, bet kokie postrigavimai apie moralės išsaugojimą neatsparūs kritikai. Nes daug kas gyvenime absoliučiai priklauso nuo žmogiško faktoriaus. Kita vertus, gražiai skambantis bendruomenės terminas ir jos veiklos realybė irgi kelia klausimų. Pvz., sugalvos bendruomenė iškirsti mišką ar pastatyti paminklą želigovskiui. Ir kas tada?

BacEvyčia InLove: pirmykste bendruomene butu grazu (jinai atsigamins, kai baigsis vienu naftizmogiu diktatura ir kitu nuolankumas), bet ne apie tai, anaiptol, kalbama… absoliuciai paplekes 19 amziaus diskursas: europos kontinente is virsaus nuleisti patriarchata su baznytiniais ritualais tegali tik durnaropiu uzsiede sovietiniai nomenklaturscikai :)))

Romas Sadauskas-Kvietkevičius: Įtarčiau, kad TS-LKD turėjo omenyje ne pirmykštę, o baudžiavos laikų lietuviško kaimo bendruomenę, po Valakų reformos primestą gyventojams, kad patogiau būtų juos engti. Nuo tos bendruomenės tarpukariu išvadavo žemės reforma ir ūkininkų išsikraustymas į vienkiemius.

Petras Rastauskas: Sprendžiant pagal vidutinį konservatorių amžių, jiems tradicinė bendruomenė yra kolchozai.

Romas Sadauskas-Kvietkevičius: Tai ką, negi tuos kaimiečius, kurie dar nespėjo emigruoti, suvarys į kolchozus ir atimas pasus?

Petras Rastauskas: Na, pagalvės mokestį jau įvedė, o mokesčikų nemokėjimas gali būti baudžiamas, o tai jau yra pagrindas visokioms sankcijoms. Nuo to ir galima pradėti.

Vladimiras Laučius: Paskelbs bendruomenės atkūrimą savo politikos prioritetu, sukurs Bendruomenių ministeriją ir bendruomeniškumo inspekciją, kuri tikrins ir baus už nebendruomenišką elgesį ir individualizmą. Norintys kurti šeimą turės lankyti kažką panašaus į vairavimo kursus, o už skyrybas – kalėjimas. Easy.

Aleksandras Matonis: Jeigu jau ironizuojame. Įsivaizduokite rytą po būsimų parlamentų rinkimų. Salė, kilimas, susėdę visi dabartiniai frakcijos nariai, ant galvų balti raiščiai. Frakcijos seniūnas sako: atleiskite, nuvylėme jūsų pasitikėjimą. Ir visa frakcija kolektyviai pasidaro sepuku. Ot būtų naujas parlamentinės etikos standartas.

Olegas Vasilcenka: Palaikau ironija del seppuku , butu gerai jeigu i preisaika butu itraukta ir visos seimos garbe . Dar dramatiskiau ir teisingiau atrodytu

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Vieneri Drąsiaus mito metai

Praėjo jau metai nuo to laiko, kai pranašavau, kad Drąsius Kedys taps herojumi legendoje apie save, tad paprasčiausiai jaučiu tam tikrą moralinę pareigą apžvelgti viską, kas vyko. Gal būt, truputį plačiau, nei tą kartą. Ir painiau – nes įvykių, gandų ir faktų vis daugėjo, o aiškumų darėsi vis mažiau.

Kai rašiau apie Drąsiaus Kedžio mitologizavimą, apie archetipiškumo požymius, buvo praėjusios vos kelios dienos po kruvinų įvykių Kaune. Tuo metu vis dar niekas nesuprato, kas vyksta, tačiau jau matėsi ženklų, kad čia ne šiaip koks žiniasklaidos keliamas triukšmas, o visiškai išskirtinės visuomenės reakcijos. Rašydamas, aš nuoširdžiai galvojau, kad kada nors apie Drąsių Kedį bus kuriamos dainos ir pasakos. Kažkada. Tarp žmonių, kurie komentuoja mano blogą, berods nebuvo prieštaravusių – mane tai nustebino (ir visiškai nenustebino masinės marginalinių komentatorių reakcijos „Lietuvos Ryte“ ir „Verslo Žiniose“). Dar labiau nustebino, kad įvairi kūryba, perpasakojanti įvykius, ėmė plisti jau po kelių mėnesių – aš tikėjausi gerokai ilgesnio periodo.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Aušros Vartų koplyčia

Man susidaro toks įspūdis, kad katalikų bažnyčia patyliukais tiesiog griauna seną paveldą visur, kur tik užsimano ir kur nėra priežiūros. Šlykščiai kičinės plastmasinės skulptūros bažnyčiose seniai tapo įprastomis, bet tai, ką padarė su Aušros Vartais – tai panašu į atvirą vandalizmą. Vieną iš nedaugelio vietų, viskas sėkmingai išsilaikė paskutinius kelis šimtmečius, pavertė į kažkokį, atleiskit, vos ne tualetą su euroremontine apdaila.

Problema, kurią pastebiu – dvasininkai atrodo visad išlipa sausi iš vandens. Ir ar aš čia kažką pražiopsojau, ar iki šiol neįvardinta, kad už šiuos griovimus atsakingas tas ar anas katalikų bažnyčios veikėjas, nusprendęs griauti viską, kas sena ir statyt marmurinius laiptus su stiklinėm durim?

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter