Na, brangieji, cirkas prasideda visame gražume. Beveik nei nesiaiškinau, bet ką nugirdau, tai atrodo smagiai ir įspūdingai. Airijoje prasideda krizė-pizė su bankais, o Graikija, atrodo, nesugeba įvykdyti tų įsipareigojimų, kuriuos žadėjo mainais į paramą? Ar, tiksliau, net nesiruošia vykdyti tų įsipareigojimų?
Na, o berods Austrija ar kas ten pareiškė, kad tokiu atveju ir neteiks paramos tai Graikijai? O kažkas ten iš ES vadų jau pareiškė, kad ES ant subyrėjimo ribos? O čia jau paskutiniais metais buvo bandoma padaryti pilnai centralizuotą ES biudžetą ir imt kontroliuoti vietinius valstybių biudžetus, tik nesuspėjo, ar ne?
Žodžiu, manau, kad per ateinančius porą-trejetą metų pamatysim arba naujai besirandančias Europos Jungtines Valstijas su atvirai prarandamu valstybių suverenintetu, arba išties pamatysim, kaip iš ES ims iškrisdinėti kai kurios narės. Aišku, pirmiausiai rizikuoja PIIGS – Portugalija, Italija, Airija, Graikija, Ispanija. Būtent šitos valstybės labiausiai išsikalinėjo su visokiais socialiniais briedais, atlyginimų reguliavimais, pašalpomis, teikiamomis už tai, kad nedirbi ir taip toliau.
Ką dar noriu pasakyt – graikų anarchodegeneratai, atvirai siekiantys savo šaliai visiško bankroto – silpnapročiai oluchai. O Graikijos valdžia, pirma nučiulpusi bankams ir likusi šiknoje, o paskui dar ir pasidavusi tiems anarchodegeneratams – debilokratinė šaika. Kita vertus, anarchodegeneratai – tai tik šiaip oluchai, kurie nesuvokia, ką daro, tuo tarpu bankininkai Graikiją išdusino, puikiai suprasdami. Kaip galima būtų pavadinti Graikijos valdžią, atsižvelgiant į tai? Ogi šūdinomis prostitutėmis.
Ir žinote, galvoju aš apie tuos visokius graikus… Ir džiaugiuosi, kad pas mus visgi ne taip. Jau geriau šimtas kubilių Seime, nei tokie liberastai su socialistais, kaip Graikijoje. Nors taip, taip, bankams mūsų liberastai irgi pačiulpė. Bet visgi ne taip aistringai – konservatorių moralė sutrukdė.
Taip, aš konservus su liberastais kritikavau ir kritikuosiu. Bet kai palyginu su tuo, kas vyksta kitur, galiu tik tiek pasakyti – viskas ne taip baisu, kaip gali būt. Ir tegul labai skausmingai, tegul ir pačiu prasčiausiu iš visų įmanomų būdų, tačiau kol kas dar išvengėm finansinio kracho, nors vienu metu buvom labai netoli. Ir beje, vėl esam netoli to, sprendžiant pagal kliedesiškus norus padidinti minimalius atlyginimus.
Kokios viso to ES chaoso priežastys? Akivaizdžios: valdžia nesugeba susitvarkyti su finansais. Kodėl nesugeba? Irgi dėl akivaizdžių priežasčių: išlaidos visur nežmoniškos, prikurta krūvos bedarbystės rėmimo programų, darbo jėgos kainos klaikios, eksportas – prastas, mokesčių surinkt nesigauna, verslas dūsta, o visokie liumpenai tarpsta. O kodėl tarpsta? Todėl, kad tai, atleiskit, rinkėjai.
Parazitinė-degeneratyvinė rinkėjų forma, nuolat reikalaujanti, kad jai kažkas mokėtų. Panašiai, kaip kad moka visokiems valdininkams. Liumpenai susideda su valdininkija ir žinoma, kad ima valdyt procesą, eiliniame savanaudiškumo protrūkyje užmiršdami, kad siūbuoja valtį, kurioje patys sėdi.
Ir prašau, atleiskit, kad taip su keiksmažodžiais čia rašau, bet negaliu susilaikyt.
Dar, beje, pasakysiu: jei ES devalvuos eurą (o bendra situacija tokias rizikas kelia – ar atviram pavidale, ar per masyvią pinigų leidybą), tai kažkas gal ir pasitaisys, bet bus dar keistesnių cirkų. Ir Lietuvoje – irgi. Čia gal tik vienas faktorius stabdo: dėl geresnio stabilumo euras duoda pajamas, kaip rezervinė valiuta, o staigus kritimas čia jau per šitą privalumą kirstų, todėl devalvacijos nieks nenori. O be devalvavimo visokie PIIGS tarpsta kitų sąskaita. Ot, kaip viskas pripainiota…
Žodžiu, jei kam atrodė, kad krizę jau pergyvenom, nuliūdinsiu: krizė baigiasi likusiame pasaulyje, o ES – dar tik įsibėgėja.
Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui
Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.
- Web |
- Google+ |
- More Posts (1489)
na jau kad tu Rokiški neskirtum, kur nuogoji propaganda, piaras ir makaronai, o kur realybė…
visa tai,ką tu skaitai, nieko bendro su tikrovę neturi (tiesą sakant, kaip ir bankų balansai)
čia purely piarinis triukšmas, skirtas šiek tiek nuleisti eurui. ir šitoje laiko atkarpoje naudingas jau ir rokfeleriams ir rotšildams.
po mėnesio viskas nurims, po pusmečio pasikartos vėl
Vuo, devalvacija, devalvacija, ar ne? 🙂
O Lietuvoj tiek triukšmo kelis metus vyksta, o lito vis nenuleidžia, padlos.
Bet šiaip, tai nėra vien PR, matai, problema ta, kad jei vien PR be tikslo -- beprasmiška, o jei su tikslu -- tai tikslas ir yra taisyt tą problemą (akivaizdžią) -- finansų trūkumą, išplaukiantį iš išpūstos darbo jėgos kainos, socialinių briedų ir pan., visų pirma tose šalyse, kur ir yra daugiausiai problemų. O tai juk ir sutampa su PR makaronais, tiesa?
Kaip matom, čia dar ir tokie įdomūs žaidimai, kaip „sakykim tiesą, kad visi galvotų, jog meluojam“ arba „kas galėtų paneigti, jog viskas tik dėl akių“. Nyazoff rašė neseniai apie valiutų karą ir ginybinius/propagandinius veiksmus. O tu nepastebi įdomybių iš serijos „jis meluoja, kad jis meluoja, kad jis meluoja, kad jis meluoja“? 🙂
Taigi, ką turime, tą ir turime. Pripainiotus finansinius bardakus su pripainiotom propagandom.
o kaip tau šita versija?
http://rusanalit.livejournal.com/1010051.html
Interpretacija įdomi, nors įrodymų, kad tai tikslingas žaidimas, kaip bando teigti autorius, visgi trūksta.
Panašūs cikliniai procesai lengvai gali susidaryti ir savaime, tipinis susižadinimas, esant atgaliniam ryšiui (gyvenimiškiau tai primintų futbolą, tenisą ar mokyklinį žaidimą į sifą).
Kita vertus, bet kuriuo atveju tai neprieštarauja teiginiui, kad ES situacija labai nekokia, o dar ir patvirtina jį.
sunkumų, be abejo, yra, bet klyksmas tiek neadekvatus sunkumų dydžiui, kad niekaip jo kitaip negali suvokti kaip propaganą.
ir dar šitą pažiūrėk, turėdamas laiko:
http://www.cepr.org/pubs/PolicyInsights/PolicyInsight51.pdf
sunkumų, žinoma, yra. tik tas rėkimas visai neatitinka sunkumų masto.
turėdamas laiko, pažiūrėk:
http://www.cepr.org/pubs/PolicyInsights/PolicyInsight51.pdf
Truputį reikia pabaigti skaityt ir tada truputį pergalvot. Grįžtamojo ryšio galingumas yra klausimas.
BTW, yra berods toks įdomus dalykas, kad ES gali perimti kurios nors šalies valdymą tiesiogiai? Kita vertus, cementavimo požymiai paskutiniais metais buvo labai ryškūs, ar ne, ypač kai tos naujos sutarties ES nesigavo pasirašyt?
Tai vat klausimas, kuris faktorius čia svarbesnis tuose riksmuose. Jei tik šiaip noras devalvuoti -- taip, gal tada grynai PR, bet jei visgi tuo dengiantis įgyvendinamos struktūrinės priemonės, tada yra rimčiau.
A, BTW, komentarai su linkais eina visi man į cenzūrų ofisą, o neina atsisakyt jo veiklos, tai kol anas suveikia čia, tai užtrunka…
Nu, perskaičiau viską nuosekliai ir atidžiai. Nugi tai toks įspūdis susidarė, kad rašo anie tą patį, ką ir aš. Kad arba subyrės, arba apsijungs. Ir kad greičiau jau apsijungs, nei subyrės, nors problemų dydis toks, kad vos ne paprasčiau būtų subyrėt. Nagi taigi.
Šiaip tai geras dokumentas. Kantriai, aiškiai ir nuobodžiai viskas su detalėmis.
tai jie negali rašyti, kad valio, ibo analitikai kokie tai. bet man iš viso to nuobodumo plaukia -- išbris ES, išbris.
iš principo ne taip labai airijai tos pagalbos ir reikėjo, bet kadangi neadekvačiai dideli srautai eina per jos bankus, tai reikėjo simbolizuoti „vienybėje mes stovime tvirti kaip schumanas“ -- pasitikėjimo statymas, apie kurį kitados rašiau vk.
o moodys ir yra mūdyz.
beskaitydamas Roberto Petrausko knygos (taip, tai reklama)rankraštį apie trečiojo reicho pergales, susimąsčiau kad be prancūzijos ūkio integracijos tuomet į visą sistemą kažin ar būtų išėję pasišakoti dar porą metų.
va tais antrojo pasaulinio karo metais ir prasidėjo kažkas panašaus į būsimąją ES (čia aišku perdėm provokacinis teiginys, bet schumano raštus skaityti sveika 🙂 )
„darbo jėgos kainos klaikios“. Spėju -- per didelės? LT yra ES-je. Ar galima teigti, kad ir LT darbo jėgos kainos klaikios?
Darbo jėgos (ne atlyginimo, o būtent darbo jėgos) kaina matuotina santykiu tarp išlaidų atlyginimams ir sukurto produkto. Lietuvoje darbo jėgos kainos pagal šį santykį nėra didelės, nors darbo našumas ir vienas mažiausių ES (greitomis naujesnių duomenų neradau, čia 2006): Lietuva ~21$/per valandą žmogui, plg. su 34$ Estijoje, 45$ Vokietijoje ar 52$ Airijoje, kita vertus kokia nors Čekija su 19$ ir didesniais atlyginimais atrodo graudžiai, net su Lietuva lyginant.
Visgi, gyvename globalizacijos laikais, tad verta kalbėti apie globalius lyginimus, o ne lokalius. Ir čia net ir Lietuvos darbo jėgos kainos atrodo klaikiai, jau nekalbant apie daugelį kitų ES šalių.
Man tai visada kele nuostaba ivairus anarchistai, kovotojai pries sistema ir kiti neo filosofai, neo komunistai ir dykaduoniai. Idejos grazios, bet deja normaliai, protingai savo idejas isreiskianciu ir pagrindzianciu kaip tai atrodytu praktikoje, su visais skaiciavimais ir modeliavimais nemaciau alei nei vieno 🙂 Ir man atrodo tai yra todel, kad to padaryti taip, kad nebutum isjuoktas, kogero yra neimanoma. O sitos idejos protingai atrodo tik ju paciu susikurtoje mikro (ka ten jau mikro, NANO) utopijoje, kur visi ruko bong’a (nu gi kaip cia ribosi zmogaus norus ir pageidavimus), glebesciuojasi ir tinginiauja.
As nesakau, kad kepitalizmas yra geriausia ir geriausia visuomenes santvarka, bet siuo metu keisti ja kazkuo kitu butu absurdas, man atrodo mateme jau pakankamai pavyzdziu, 20 amziuje, kuo baigesi sitos utopijos.
Turiu puikia ideja, kuri butu priimtina daugumai, tarkime JAV ar ES pradetu ilgameti eksperimenta, politiniu santvarku tematika 🙂 Surinktu sakykim koki 1000 neo komunistu ir kitu hipiu, patalpintu juos i diiiideli siltnami, duotu jiems tvarkytis visiskai kaip nori, na sakykim totalus liberalizmas, bendra nuosavybe, alkoholio pagal norus, narkotiku pagal poreikius (atsiprasau, kad viska sudergiau taip buduliskai, bet siuo metu, po poros alaus nieko protigesnio nebesugalvoju) ir paziuretume kaip visa ta mase atrodytu po 4 kartos. Mano asmeninis spejimas: vietoje laimingos ir visiskai mus pralenkusios visuomenes, pamatytume gauja pirmazmogiu, dulkinanciu kas juda (o kas nejuda, na patys zinot), dauzanciu vienas kitam su kuoka per galva, ir merkantilizma kaip jis atrode mazdaug pries desimtis tukstanciu metu 🙂 Man atrodo iseitu netgi puikus antropologinis tyrimas. Trumpiau tariant su tokiu tyrimu prasauti neimanoma, kasnors turetu mane paskirti ES biudzeto pagrindiniu asignatoriumi, visiems butu gerai.
Su 1k visokių hipių gali ir pavykti, tai dar ne riba. Šiaip Izraelio kibucų patirtis rodo, kad dar ir kaip gali tos nedidelės bendruomenės gyventi, ir dar ir puikiai konkuruoti. Tuo tarpu bandymų su didesnėmis bendruomenėmis, kur milijonai narių -- manau, kad užtektinai prisižiūrėjom.
Problema yra tokių bendruomenių eksploitinimo galimybėse -- jos yra nepaprastai lengvai pažeidžiamos ir iš iš vidaus, ir iš išorės. Ypač iš vidaus. Atitinkamai, arba pažeidėjai perima bendruomenės valdymą, įvesdami totalitarinę kontrolę, arba bedruomenė, atsiradus pažeidžiamumams, ima su jais kovoti, o tai irgi išvirsta į totalitarinius reiškinius.
O bendruomenei augant, pažeidžiamumai didėja, o galimybė su jais kovoti -- mažėja. Todėl totalitariniai reiškiniai auga dar labiau. Ir virsta komunistiniais bezpridielais, ne taip jau smarkiai besiskiriančiais nuo, pvz., šiurkščiausių laukinio kapitalizmo formų ar kokios nors baudžiavinės santvarkos.
Taigi, kapitalizmas dabartinėje formoje (galima tai pavadinti socialiniu kapitalizmu, pavyzdžiui) -- tai ganėtinai subalansuota sistema, tokiam subalansavimui gauti reikia daug pastangų (Europa to pasiekė per kelis šimtmečius). Tiktai vat išbalansuoti sistemą žymiai lengviau, nei subalansuoti, o bent jau pradiniai išbalansavimo požymiai ganėtinai ryškūs…
Apie zydu kibucus iki siol nieko nebuvau girdejes, aciu uz nuoroda i pasiprotingavima, paziuresim visus faktus nuomones ir pletkus 🙂
Is to ir isplaukia pagrndinis absurdas, as aisku kalbu apie praktika, eksperimentiniu visuomeniu ir gana sekmingu tikrai buvo (ir kogero yra), esme kuo jos labiau augo ir pletesi, tuo daugiau problemu atsirasdavo ir esama „visi visus pazysta, visi visais pastikiti“ valdzios santvarka pradejo nebetikti, del to, kad kuo daugiau nariu, tuo daugiau nuomoniu, tuo daugiau komediju ir nesamoniu, ir staiga paaiskeja, kad vis del to tie ale lygiaverciai nuomoniu vienetai, esa isterikai ir kitokio plauko debilai. Prasideda „downward spiral“, dauguma uzknisa galvoti, todel isrenkamas diktatorius ir keleta metu buna fainai ir gerai, poto diktatorius uzknisa (arba nuo senatves nukvaista, asmeniskai idomu bus pamatyti Lukasenka po savo N-tosios kadencijos, garantuoju bus cirku geru ir juokingu), bandoma sukurti liberalia visuomene, gaunasi aisku sudas, tada vel bandoma kazka, ir vel gryztama prie diktaturos. Hmm kogero politika, kaip ir ekonomika isgyvena savo ciklus. Tik pas kiekviena valstybe ir kultura ar sajunga, tie ciklai skirtingi, kitokiu tempu keiciasi ir i skirtingas puses banguoja 🙂
Gal gal gal surasim kita cikla 🙂
Aš manau, kad bet kuriuo atveju yra optimumas. Tik reikia balansuoti, o tai labai sunku.
Kai kurios grupės, betempdamos paklodę į save, pasiekia disbalanso arba išvis iškrypių. Lietuvoje tai matosi labai ryškiai: iš vienos pusės nužudytas smulkus verslas ir išaugintos oligopolijos, o iš kitos pusės -- briedas su visokiais bedarbystės skatinimais, minimalių atlyginimų didinimais ir t.t..
Teko LUNI (anarchijos gūžtelė tokia) paskaitoje dalyvauti apie tas utopines visuomenes, kur žmonės susiburia ir gyvena pagal savo susikurtą socialinę struktūrą. Parodė kelis pavyzdžius, tai man susidarė įspūdis, kad tai kažkas tarp komunizmo ir savanoriško lažo -- nesvarbu tavo sugebėjimai, pakaitomis ir valgyt verdi, ir kiaules ganai, ir statybininku padirbi -- ir taip visą dieną, matyt, kad galvot nereikėtų, galvos neskaudėtų. Praktiškai Lietuvio kaimiečio utopija -- daržovės egzistencija 🙂
Čia neseniai užmačiau įdomių minčių http://www.nematomaranka.lt/2010/11/trumpa-visa-ko-istorija.html -- kaip tik tokios utopijos įsipaišo į maždaug žemdirbystės atsiradimo laikotarpį -- kas puikiai sutampa iš to, ką teko matyti -- primityvi kaimo bendruomenė.
Nu, čia taip kiek anksčiau buvo su kibucais. Dabar kai kurie sėkmingai pramonine veikla užsiima. Tačiau bet kuriuo atveju tokios savanoriškos sistemos remiasi iš esmės vien etiniais-moraliniais imperatyvais, tad iš to labai daug trūkumų kyla.
Pastebėjau tendenciją, kad kai komentatoriai ima svarstyti apie sistemų keitimus, tai reiškia, kad jie net neįsivaizduoja kaip išeiti iš susidariusios padėties 😉
Beje, liumpenus mačiau pas Vasiliauskaitę [1] ir pas Rokiškį [2]. Daugiau liumpenų nemačiau.
Liumpenai arba liumpenproletariatas -- tai labai senas terminas, kurio prasmę daugelis primiršę, o veltui. Nežinau, kokiu tikslu tą žodį vartoja Vasiliauskaitė, bet aš manau, kad Marksizmo-Leninizmo klasikai ne šiaip jį įvedė ir ne šiaip Leninas rašė apie lemiamą liumpenproletariato vaidmenį revoliucinėje kovoje -- taip ar anaip, jis buvo puikus šio dalyko ekspertas. Todėl kalbant apie socioekonomines krizes negalime šio termino vengti, nes tai vienas iš kertinių dalykų.
Liumpenu Vasiliauskaitė išvadino Užkalnį.
O, jei taip, tai reiškia, kad nepaisant demonstratyvaus mokslumo, ji net nesupranta šio žodžio prasmės 🙂
O šiaip aš esu už federaciją -- be abejo patriotai ir konservatoriai pradės dejuoti apie vystančius ąžuolus, bet aš asmeniškai tame matau daug praktinės ir kultūrinės naudos ir tik daliai tik sentimentalius praradimus.
Bet taip pat žinau, kad jei nebus visiškas užpakalis, niekada tos federacijos nebus -- nei viena valdžia nenori dalintis pyrago ir ES sudėtyje tai įrodo periodiškai (bent kartą per mėnesį turbūt, bet neseku). Todėl PIIGS bankrotas neatrodo vien tik blogis. Galų gale būtų visiškas analogas JAV pietums 🙂
Išties be federacijos atsilaikyti labai sunku, nors aišku, žaidimas paskirai turi savų pliusų, labai didelių. Tik kad su mūsų valdžiažmogiais, bent jau ką matom per paskutinius porą dešimtmečių -- vargu ar įmanoma žaist paskirai.
Ir tikrai taip, be užpakalio reformos nevyksta. Galimai tai gali reikšti, kad užpakalis yra ne tik savaiminis, bet ir aštrinamas. Dar žr. aukščiau, ką Aurelijus rašė apie PR.
As asmeniskai irgi uz ES, bet pilnai suprantu pavyzdziui vokiecius, kurie kuo toliau tuo skeptiskiau i visa tai ziuri. Salis per 60 metu is griuvesiu kruvos pavirto lyderiaujancia europos ekonomika, ne siaip sau is oro, o del nuoseklaus darbo ir pilieciu savimones. Ir kodel gi dabar Vokietija, turetu paremti kazkokius graikus arba kitus siltuju krastu pustinginius. Tikrai neturetu, bet remia, del bendro visos europos intereso. O ju kantrybe irgi turbut ne gumine. Nors teigti, kad pareme vien is filantropisku paskatu irgi negalima, nes vokieciai turi labai daug verslo interesu Graikijoje.
Vokietija iš esmės visos ES ašis, faktiškai ir ES kūrėja, tad vokiečiai vis dar jaučia kažkokią atsakomybę matyt, gelbsti savo kūrinį, gal net besivaizduodami, kad tai IV Reichas.
Eurą reikia devalvuoti ir išsispręs visos problemos.
Ar ne? 🙂
Nezinau 🙂