Praeitą savaitę taip gavosi, kad buvau dviejose marketingistų konferencijose. Velnias mane į jas nešė, ale buvo įdomu, ypač, kai ėmiau lyginti. Ir kaip ten sako – skirtumai belyginant ir pasimato, tiesa?
Vienoje konferencijoje žvaigždės buvo Omnitel. Antroje – Tele2. Deja, nepasitaikė kokia nors panaši konferencija, kur būtų sužibėjusi Bitė – irgi būtų įdomu, bet čia jau nieko nepadarysi. Trumpai tariant, ir Omnitel, ir Tele2 pasakojo apie internetus, socialinius tinklus, kaip tenai jie visaip reiškiasi, ką iš to gauna, ko negauna ir kaip čia jiems reikia keistis ar nesikeisti ir išvis ką čia daryt. Kontekstas tas pats. Bet kokie skirtingi diskursai…
Omnitel atstovų požiūris buvo kažkoks labai jau girdėtas. Girdėtas ne iš Omnitel, o iš daugelio kitų save rimtomis laikančių kompanijų. Solidus, konservatyvus, išlaikytas ir kartu kažkaip atitinkantis tas realijas, kurios buvo prieš 10 metų. Pasakojo apie tai, kaip reikia mokyti darbuotojus, kad neišplepėtų firmos paslapčių, kaip galima patraukti atsakomybėn ką nors už šmeižimą, jei toks buvo internete ir pan. – trumpai tariant, apie įmonės įvaizdžio valdymą. Įmonės įvaizdžio, susijusio su… Ghrmz…. Tiesiog įmonės įvaizdžio, matyt, su niekuo nesusijusio. Bent jau man toksai įspūdis susidarė, kad nagrinėja jie įvaizdį visiškai atsietai nuo įmonės vertybių, vizijos ir misijos. Ir netgi atsietai nuo realių įmonės ar jos klientų problemų. Panašias kalbas apie įmonių įvaizdžius internetuose girdėjau dar tais laikais, kai jokių socialinių tinklų ar paradigmos poslinkių nesimatė.
Tele2, tiesiai pasakysiu, lengvai ir maloniai šokiravo, pasakę tai, ko 9 iš 10 lietuviškų įmonių pasakyti neišdrįsta. Viena frazė: „dėl 97 procentų klientų problemų kalti esam mes, o dėl kitų 3 procentų – nežinau“. Čia Tele2 PR vado Andriaus pareiškimas. Šitą jis pakartojo net kelis kartus, lyg pabrėždamas. Ir paaiškino: „jei jau kažkas atsitinka, tai aiškinamės ir taisom, kad daugiau taip nebūtų“. Paaiškino su pavyzdžiais. Su pavyzdžiais apie Tele2 prisidirbimus bei tai, kaip jie buvo taisomi. Beje, su Andriumi galit pabendrauti Tele2 bloge tiesiogiai.
O kas dar? Pasirodo, kad Tele2 požiūriu, nėra jokių ten socialinių tinklų ar kažko panašaus. Jiems tai neįdomu. Nes yra žmonės – tie patys ir socialiniuose tinkluose, ir bloguose, ir Delfi komentaruose, ir prie televizorių, ir skaitantys laikraščius, ir aptariantys paslaugas tarpusavyje, ir taip toliau. Žmonių skirstymas pagal kokias nors technologijas – neadekvatus. Ghrmz. Sunku nesutikti, tiesa? 🙂
Huh, dar viena frazė, kurios Tele2 atstovai, kalbėdami apie savo veiklą, visgi nepasakė, bet aiškiai turėjo omeny – „no bullshitting“: šioji kadaise tapo ištisa, pasaulyje žinoma vadybos metodologija. Viena šita frazė. Taip taip. Tele2 PR atveju aš ją truputį išversčiau – „parduodam pigiausiai ir neknisam proto“.
Dabar, pabaigai, atspėkit iš vieno karto, kuri iš šių įmonių turi beveik 700 darbuotojų, o kuri – nepilną 100, ir kuri valdo pusę Lietuvos rinkos, o kuri – tik ketvirtį? Darbuotojo efektyvumo skirtumas (rinkos daliai) – daugiau, kaip 10 kartų. Gal net 15. Ne 10-15 procentų, nors ir šitoks skaičius jau būtų reikšmingas. Daugiau, nei 10 kartų, daugiau, nei tūkstantis procentų. Aš suprantu, būna skirtumai tarp aukštesnio ir žemesnio segmentų, būna ir dar visokių niuansų. Bet tai ne 10-15 kartų. Norit paanalizuoti, kodėl?
Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui
Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.
- Web |
- Google+ |
- More Posts (1489)
Viskas cool su tele2, agreed. Bet sąžiningumo dėlei kalbant apie darbuotojų skaičių kompanijose, reiktų pakalbėt ir kiek procesų outsourced 🙂 Tiesiog kažkiek neadekvatu kalbėti apie darbuotojo efektyvumo rodiklius, kai galbūt tarkim technikų komandos abiejose kompanijose atlieka darbus panašiai efektyviai (sakykim..), tačiau tele2 organizacijoje tai būtų tiesiog kažkoks uab’ė nepatenkantis į darbuotojų skaičių..
Taip, dėl outsorcingo -- labai geras pataisymas. Gerai, imam tada ne 15 kartų, o, sakykim, 5 kartus.
Tiesa, dėl technikų -- jei neklystu, visi tiekėjai outsorcina patį tą GSM stočių statymą ir aptarnavimą gan panašia dalimi. Esminis nuosavo/outsorcinto skirtumas, ko gero, yra mažmeninės prekybos tinkle.
O dar autsorsingą švedišką galime bandyti skaičiuoti…
Reiktų pasitikslinti ką tiksliai Tele2 padalinys Lietuvoje daro. T.y. kokias funkcijas atlieka, tada galėtumėm gauti tikslesnius palyginimo duomenis.
Nors, nesu specialistas, galbūt tų kartų efektyvumo sočiai bet kokiems autsorsingams „padengti“.
Beje, nepamirštame, kad Omnitel yra TeliaSonera dalis, nes jie turi jų akcijų ten jaučiu >80%. Ir ką jie autsorsinę ar neautsorsinę -- sunku pasakyti. Vieną ką žinau, tai TEO nieko neautsorcinę 😉 Netgi atvirkščiai -- kas mėnesį rengiamos afigennos visokios ataskaitos finansinės, dėl ko įkinkyti būna nemažai resursų. Negaliu teigti, nes nežinau, bet gal Omnitelis kas mėnesį įkinko savo trečdalį darbuotojų tam, kad kas mėnesį pateiktų pageidaujamas TS’ui ataskaitas ghghgh 😉
Žinai, galim realiai belenką skaičiuoti, bet faktas yra faktas -- Tele2 priklauso pusė mobilaus ryšio rinkos, atėjus į ją jau po to, kai buvo įsitvirtinę du kiti tiesiogiai konkuruojantys operatoriai (Omnitel ir Bitė) ir vienas dalinai konkuruojantis (Lietuvos Telekomas).
Tad pagal rezultatus -- to efektyvumo kartų tikrai sočiai, norint padengti viską 🙂
Nu negaliu nepritarti. Man regis Bitės ir Omnio arogantingumas (O! geras žodis ;)) dar padėjo Tele2’iems.
Kita vertus, dar pagalvojus, Tele2 nelabai turėjo kitokių strategijos alternatyvų. Bet tą strategiją vykdė irgi, reikia pripažinti, gerai.
O dėl Lietuvos Telekomo, tai buvo buzz’as kai Tele2 norėjo į fix ryšio rinką įlysti, tada tiesiogiai konkuravo. Bet man regis suprato, kad tai nelabai apsimoka dėl įvairių priežasčių ir dabar, manding, atsisakę yra tų minčių…
“parduodam pigiausiai ir neknisam proto”. Va vienintelis dalykas, už ką prieš T2 nukeliu skryblių. Beveik nuo visos galvos.
Dar vienas dalykas, padedantis sutaupyti T2 -- „darome kaip konkurentai, tik pigiau“. T.y., nereikia rinkodaros skyriaus. Irgi sutaupoma :).
Skirtumai, TO outsourcine programuotojus. Iš to atsirado BDC, Tieto.
Jo, tas nesistengimas būti moderniausiu -- labai sumažina kainas. Bet tai gerai veikia, kol įmonė nėra tapusi rinkos lydere, o po to -- jau kelia problemas. O rinkodaros skyrius visgi yra, neišvengiama tai.
Šiaip visa ta metodika „no bullshitting“ -- turi stiprių pliusų, nors turi ir bėdų. Iš esmės, gaunasi tokia bargain prekyba, kur remiamasi nusistovėjusiais dalykais. Bet Tele2, atrodo, sugeba šitai išnaudoti ir viską mato realistiškai -- ir su tokio požiūrio privalumais, ir su trūkumais.
Bet BDC ir Tieto gal būt padeda ir tiems patiems Tele2 gal dar ir Omniui. Negali žinot 🙂
Ai kontekstą kiek pamečiau… 🙂 Aš turėjau omenyje autsorsingą pas mamą/tėtį. Kitaip tariant gal net kitokį valdymo metodą, kai visa centrinė įmonė veikia Švedijoje, o Lietuvoje tik pardavimo padalinys na dar keletas gavrikų, kad „reset“ paspaustų, kai reikia 😉
Tada norint adekvačiai vertinti reiktų Švedijos įmonės dalį žmonių pajamti. Bet, Rokiškis, visgi galėtų būti ir teisus, sakydamas, kad naudingumo koeficiento ten užtenka viskam, nes skirtumas labai jau didelis.
Nezinau apie ka ten kalbejo omnitelis, bet gal jiems pirmiausia reiketu keisti savo politika klientu atzvilgiu (nustoti juos dulkinti), gal tada ju deklaracijos apie orientavimasi i klienta neatrodys kvailai. Manau visi esame girdeje horror stories susijusiu su omniteliu.
O klientu atsiliepimai pasako simta kartu daugiau negu deklaratyvus pareiskimai.
Omnitelio niekada nenaudojau, bet kiek suprantu is ivairiu pletku prie alaus, ten yra beda del nesusisnekejimo tarp padaliniu (gal ten outsourcina jie tas paslaugas nezinau), kai mergaite skambina ir siulo pereiti i omniteli, per telefona pasako vienas salygas, o sutarti pasirasai ant kitu salygu, aisku pats durnas, kad neskaitai ka rasaisi, bet nevisi tokie jau gudri.
Mano antra pusė turi Omnitel. Kartojasi cirkai visokie. Nežinau, kada atsisakys.
Labai įdomi būtų buvusi Bitės pozicija, nes su ja patirtis man įdomi -- pirma išdulkino mane su tokiom kainom, kad visi pažįstami kraupo ir klausinėjo, ar aš čia kartais ne paraleliniam pasaulyje gyvenu, jei tokios kainos; o paskui davė planą, kuris su Tele2 pigiausiais gali konkuruot, tai nepaisydamas savo piktumo, pasilikau 🙂
Savo laiku turėjom reikalų su Cielę-2, apskaitinėjo kas mėnesį negailestingai, kariavom iki sąmonės netekimo, džiaugėmės sutarčiai pasibaigus -- atmintyje jie man likę sukčių ir vagių šaika
O tamsta bandėte bent laišką tele2 atstovybei parašyti?
Du metus kas mėnesį skambindavome ir kaskart „suremontuodavome“ sąskaitas. Tai buvo gana senokai, bet man negatyvo uženka iki šiol, kad jie tebeliktų sukčių ir vagių šaika
Žinai, man labai paprasta apie Tele-2 šnekėti, nes aš niekada nesinaudojau jų paslaugomis 😀 Nors keletas draugų naudojasi ir sako, kad jiems realiai gerai.
O dėl sąskaitų -- girdėjau tas istorijas apie nesuprasi, kokius skaičiavimus. Kas ten išties buvo, nežinau, bet tai vyko prieš kokius 6-7 metus. Bet tuo pat metu girdėjau ir visiškai analogiškas istorijas apie Omnitel.
Pats tai tiesiogiai susidūriau tik su labai įdomiu Telekomo skaičiavimu, kai už interneto ryšį man belenkiek kartų daugiau priskaičiuodavo, nei realiai naudojama -- atpažindavo, į kur skambinau ir primaldavo kažkaip, nors pas mane patį kompe apskaita skambučių buvo. Po paskandalinimų patvarkė. Tad bala ten žino, ar ten klaidos buvo tokios įprastos tuo metu visiems, ar ten dar kas nors. Bet tai buvo gal kokiais 2000-2001 maždaug.
Tiesa, apie tai, kad Bitė būtų turėjusi apskaitos problemas, lyg ir nepasitaikė išgirsti ar kaip nors susidurti.
Gali būti, kad buvo masinis apskaitos migravimas į kokį nors more advanced IT tuo metu. Bus gera tema su IT skyriumi kada prie kavos pabaldėlinti apie tuos laikus 😉
Tai buvo prieš beveik desėtką metų, privarydavo fantastikos į sąskaitas. Tiesiog nukirtome ryšius ir psio
Čia buvo su mano brangiausąja -- pasiėmė Omnitel Extra ir nebesukam galvos dėl sukčiavimo
nesukat galvos dėl sukčiavimo, nes nematote sąskaitų…
Kažkaip keistai žmonės galvoja, kad jei jau pasiimi papildymo kortelę, tai jau tikrai niekas nenusuks pinigų.. Kiek įdėjai, tiek prakalbėjai..
Nė velnio, ir dar susekt sunkiau, nes apie sąskaitos likutį tik „primeti“…
Beje, nesakau, kad visi operatoriai suka, 99proc klientai būna užsisakę papildomų paslaugų žinodami ir nežinodami apie tai…
Tai kad tų 5lt mėnesiui užtenka
Na, su Bite ir outsorcinimu yra įdomiai. Nežinau kaip dabar, bet savo laiku klientų aptarnavimą ir telemarketingą outsorcino tokioms įmonėms kaip „Almutė“. „Bites“ atstovybės bent jau regionuose, kurias žinau, veikia frančizės principu… IT buvo nuoutsorcintas lenkuosna…
Dėl Bitės klientų aptarnavimo -- viskas priklauso nuo žmonių, kurie sėdi kitam laido gale ar atstovybėje. Dažniausiai tai būna padėti nusiteikę žmonės ir, net neišmanydami problemos esmės, versis per galvą, kad padėtų. Žinoma, yra tokių, su kuriais pabendravus, nesinori net minėti Bitės vardo. Nors kaip ilgametis klientas galėčiau tik teigiamai atsiliepti apie aptarnavimą ir požiūrį į klientą.
Dėl kainų… Na, Bitės kainų kandžiojimosi politika buvo žiauri. Dabar situacija susitvarkė. O dar tas planas „Tarp mūsų“, kai naudojamas tik Bitės tinklui… leidžia smarkiai sumažinti skambinimo išlaidas.
Ryšys -- pas visus operatorius realiai vienodas. Vis dar yra taškų, kur neveikia kuris nors Lietuvoje. Priklauso nuo vietos, kurioje esama.
Paradoksalu, kad savo laku buvo galima klijuoti kiekvienam operatoriui etiketes: „Omnitel“ -- kokybė, rinkos lyderis, „Bitė“ -- aptarnavimas, inovacijų lyderis, „Tele2“ -- mėšlas ir kainų lyderis. Dabar praktiškai viską suklijuočiau ant „Tele2“, o mėšlą perkelčiau „Omnitel“. Bitė? Bitė lieka be nieko ir yra praktiškai niekas… Su visom simpatijom, bet kažkas, kažkur, kažkaip daroma ne taip toje kompanijoje ir nebėra aišku, kuo ji grindžia savo egzistenciją rinkoje.
Jo, apie kažkokius ten jų IT bardakus yra tekę girdėt kadaise. Šiaip tai ITT įmonei outsorcinti IT -- pakankamai neapgalvotas sprendimas.
Konkrečiau dėl Bitės kainų -- aš perėjau iš vienos vietos į kitą su savo numeriu, kuris buvo ant terminuotos sutarties. Tai jie ta proga išspaudė iš manęs viską, ką tik įmanoma. Grubiai tariant, kai dabar tas terminas baigėsi ir sutartį persirašiau -- sąskaitos eina iki 40 litų per mėnesį, o iki tol būdavo, kad ir porą šimtų prakalbėdavau 🙂
Su Bite tos bėdos jau buvo nuo seno t.y. aiškaus pozicionavimo nebuvimas.
Rinkoje viskas būdavo aišku. Omnitel -- lyderis, Tele2 -- pigiausias. Na o Bitė kas? Lyg ir inovacijos: EDGE, geri savitarnos sprendimai… bet visa tai tik priedas prie mums kasdien reikalingų paslaugų -- sms ir pokalbių, tad visai nesistebiu kad jie taip ir liko traukinio pabaigoje…
O čia įdomi mintis. Gal taip ir yra -- Bitė patys nežino, ko nori, todėl man ir nepasitaikė joks jų renginys. Tele2 turi aiškią poziciją, ką ir išsako. Omnitel tuo tarpu žiūri kad ir konservatyviai, bet visgi žiūri -- bent kaip nors. Taip vertinant, gal ir aišku su ta Bite tada.
Man tai čia primena situaciją su avialinijomis. Kai esi Star Alliance, o dar geriau Lufthansa grupėj -- viskas čiki. Jei esi vienišas paukštis skraidantis Vilnius-Londonas, klausimas ne ar, o kada banrkutuosi.
Stebina šiuo požiūriu Bitė. Jie gi yra LBO, kažkada įkurti danų, po to bandė po Vodafone vėliava lįsti, bet akivaizdu, jog patys iš Vodafone gavo tik truputį brando, o operational excellence dėl to nepagerėjo.
Visgi Tele2 yra didžiausi, daug technologinių dalykų daroma visai Europai. Tas pats su marketingu. Tai yra milžiniška kaštų ekonomija. Juk pažiūrėjus į bendrovių kaštų struktūrą didelė dalis yra technologijų plėtrai. Kiek kainavo bitei WAP sprendimai savo laiko ir kiek Tele2? Kokiomis kainomis įrangą (o ir tuos pačius mobilekus) gauna turbūt kokius 100 tūkst. nokijų per metus perkanti Bitė ir 5 mln. perkanti Tele2? Ar verslo procesų operavimo kaštai labai skiriasi ITT bendrovėje turint 500 tūkst. klientų ir 50 mln.? Tikrai ne 100 kartų.
Manau tai nelygintini dalykai ir tol kol Bitė bus vieniša, Omnitelis bus tokia lyg pamesta podukra danams ir suomiams, tol ir turėsim situaciją „į vienus vartus“.
Kaip vartotojai mes laimim bet kuriuo atveju. Net omnitelis sumažino mobiliojo interneto kainas arčiau proto ribų 🙂
Taip, masto ekonomijos faktorius yra. Bet tam, kad jis veiktų, vėlgi reikia labai geros tvarkos. Vien pavadinimas (kaip ir tamistos minėtame Bitė/Vodafone variante) nieko nepadaro. Taigi, vėl atsiremiam į organizavimą.
Galiu išsyk pastebėti, kad pvz., marketingo išlaidos pagrindinai tenka transliacijai ir reklamai laikraščiuose, tad masto ekonomija čia veikia labai silpnai. Pačios reklamos kūrimo išlaidos visada sudaro mažą dalį kainos. T.y., realiai tos masto ekonomijos įtaka ganėtinai ribota.
Su tais pat masto ekonomijos dalykais yra kelios kreivės -- augant įmonei, masto ekonomijos galimybės didėja vis lėčiau, tuo pat metu valdymo sudėtingumas auga eksponentiškai, t.y., yra ne tik taupymo augimas, bet ir išlaidų augimo faktorius.
Kalbant buitiškai, masto ekonomija yra labai stiprus faktorius ganėtinai nedidelėms įmonėms -- jos tai pajunta, augdamos, tačiau monstrams esminiu dalyku tampa savaime augantis chaosas įmonės viduj, o chaosas -- tai košmariškas reikalas.
Kitaip tariant, pas didesnes įmones visos augimo galimybės tiesiogiai rišasi prie verslo procesų optimizavimo, o masto ekonomija tampa išimtinai to optimizavimo pasekme. Ir Tele2, atrodo, tai daro labai sėkmingai.
O šiaip, jo. Atėjus Tele2 į Lietuvą, per kokius metus-du mobilaus ryšio kainos nukrito berods porą kartų. Tai labai gerai.
Ghm… Po Justino komentaro aš jau nebesusigaudau ar „Tele2 Lietuva“ tiesiog negadina reikalo, o vargšams Omnitel ir Bitė reikia sisioti krauju, kad tik pasivytų monstrą ar „Tele2 Lietuva“ yra žvaigždės ir nors „mažiukai“ bet duoda į kailį senbuvėms, nes turi daug smarvės? 🙂
Bet iš principo tai jau nelabai svarbu…
Labai gerai, kad nesusigaudai. Reiškia, kad imi galvoti apie priežastis, o čia yra pats įdomumas. Būtent tai ir norėjau užkabint 🙂
Tiesą pasakius, mano pagieža Cielię-2 nereiškia mano meilės Omnitel. Ką tik užraukiau personalinį Omni Connect, kai jie po akcijinės 2 metų sutarties chamiškai tyliai pakėlė įkainius į beakcijinį tarifą. Už ką buvo pasiųsti NX. Išvis jų tūpčiojimas apie naujus-potencialius klientus ir šikimas ant galvos seniems yra ilgametė tradicija, kuri vėlgi man neleistų Omnitel rinktis kaip tiekėjo. Bet kadangi tarnybinis ryšys Omnitel -- naudojuosi
Aš šiaip tai norėjau į Omnį pereit, kai Bitė užveikė. Parašiau visiems trims -- ir Bitei, ir Tele2, ir Omnitel el. paštu, kad pasiūlytų man kažką geresnio, nei Bitė, nes Bitė užveikė ir noriu jų atsisakyt.
Iš Bitės tegavau automatinį atsakymą, kad laiškas užregistruotas ir daugiau nieko, iš Tele2 išvis negavau jokio atsakymo, o iš Omnitel gavau pasiūlymą, bet kol galvojau, ką čia daryti, man paskambino iš Bitės, bet ne dėl laiško, o šiaip kažkaip (kaip supratau, dėl to, kad sutarties terminas baigėsi) ir pasiūlė persirašyt planą į geresnį, nei Omnitel pasiūlytas 😀
Nesivargina jie anei vienas, blemba…
Draugo tevas, ex omnitel abonentas, nuo paciu gudziausiu laiku, paprase geresnio plano -- nedave, perejo i bite, skambina moteriske is omnitelio, siulo geresni plana nei buvo anksciau, tai sako su tais parazitais daugiau niekada gyvenime neturesiu nieko bendro.
Kad nepasiule geresnio plano tai viskas tvarkoje, bet kad veliau skambina ir erzina tai yra labai blogai.
Pasiklydimas savoje biurokratijoje?
Skaičiuojant operatorių rinkos dalį, reikėtų apsispręsti, kuriuos dydžius lyginti -- abonentų skaičių ar pajamas. Nes šiose kategorijose išsidėstymas radikaliai skiriasi. Svaresnis, sakyčiau, pajamos, kur Omnitel ir Tele2 atitinkamai turi 35.28% ir 35.03% (2010 III ketvirtis). Ne tokie jau baisūs skirtumai 🙂
Blyn, dabar užmiršau jau. Minučių skaičius, man rodos -- Tele2 pusė, Omnitel ir Bitė -- maždaug po ketvirtį.
Pagal abonentų skaičių, jei neklystu, Omnitel vos ne pusė. Bet kai skaičių neturiu prieš akis, tai bijau sumeluot.
O skirtumai -- darbo efektyvume. Šiaip, vertinant, įdomūs yra kokybiniai rodikliai, t.y., santykiai tarp skaičių.
Kaip pvz., kad ir toks gaunasi -- Omnitel pajamos minučių skaičiui yra didesnės, nei Tele2, kas rodo, kad pvz., tinklo resursai naudojami efektingiau (aišku, jei netariam, kad tai pastovūs kaštai). Arba, iš kitos pusės, kad abonentai už ryšį moka brangiau.
Tad galima įvairiai žiūrėt, kaip kokiame santykyje ir kokiame kontekste 🙂
Tele2 kaštų valdymas pavydėtinai stiprus. Tiek stiprus, kad Bitė pavydėjo, pavydėjo, o paskui ėmė ir nusipirko buvusį Tele2 Russia viceprezidentą/finansų vadą iš Rusijos Tele2.
O, šitos istorijos negirdėjau.
Tele2 kaštų valdymas pavydėtinai stiprus. Tiek stiprus, kad Bitė pavydėjo, pavydėjo, o paskui ėmė ir nusipirko buvusį Tele2 Russia viceprezidentą/finansų vadą.
Dėl minučių skaičiaus Tele2 galėtų nesigirti -- juk visas Pildyk’as tarpusavy kalba už 0 ct/min., tai ir statistika gaunasi įspūdinga bet rezultate kas iš to?
O kiti neduoda nemokamų minučių? Aš tikslingai nesigilinau į specifikas, tad nežinau tų subtilybių. Pvz., aš gaunu iš Bitės kkiek ten šimtų minučių išvis į visur, mokėdamas mėnesinį abonentinį. Omnitel turi kažkokius ten neribotus pokalbius tarp savų. Ir t.t..
Tad visgi apimtys krenta į akis. Kiek aukščiau komentaruose žiūrėjom, kas gaunasi, pvz., lyginant pelną minutėms -- Omnitel šiuo atžvilgiu produktyvesni. Kita vertus, finansiniu požiūriu (bent jau trumpalaikiais matavimais) bendras prakalbamų minučių skaičius dengiamas pastoviais kaštais, tad minučių optimizavimas vargu ar labai tikslingas.
>> […] – “no bullshitting”: šioji kadaise tapo ištisa, pasaulyje žinoma vadybos metodologija.
Gal galima daugiau info? Pačiam nepavyksta rasti – matyt, vingių trūksta 🙂 Dėkui.
Oj, su tikslia info čia mane ponuli ir prigavęs būsit, nes pats neatsimenu jau, kada ir kur tai skaičiau -- senai tai buvo 🙂
Mintis realiai paprasta -- principo „no bullshitting“ įvedimas visose vadybos dalyse bei visose pridėtinės vertės ciklo dalyse, kaip esminio, privalomojo principo.
Tai reiškia, iš esmės, du dalykus: visų pirma -- visada sakyti tiesą, kokia ji bebūtų nepatogi, gėdinga ar dar kokia nors, antra -- nekabinti makaronų, nesvarbu, kaip norėtųsi ar kokie gražūs tie makaronai būtų.
Sistemingai įvedus tai rinkos, personalo, procesų ir finansų valdyme, o taip pat investavimo, tiekimo, gamybos ir pardavimų valdyme, gaunamas visapusiškai geras rezultatas.
Giluminė mintis -- išties ta pati, kaip ir valdant procesus pagal kitas metodologijas, nes įvedant visuotinį „no bullshiting“ laikymąsi, yra įvedama orientacija į klientą (nes negalima jam meluot ar makaronint) bei, iš esmės, įgyvendinami Demingo principai (kurie, didesne dalimi, ir yra nukreipti prieš visokias sistemines nesąmones, ar, kaip Commonsense.lt pagal LEAN pasakytų -- prieš MŪDAS).
🙂
Papasakosiu tupututuką iš „savo varpinės“, kadangi darbo sutartis jau kaipo ir nebeįpareigoja „saugoti ir neatskleisti komercines pasaptis“…
1) Telekomas savo laiku „outsorcino“ 100% Tele2 ir ~50% Omnio HelpDesk’o…
2) Telekomas savo laiku „outsorcino“ 100% visų fiksuoto ryšio telefonijos…
3) Savo laiku, kai Tele2 turėjo „tik“ 88 darbuotojus, jie save vadino „tik“ „marketingine“ kompanija kaip ir HP…
4) BDC savo laiku buvo Telekomo datacenter’io „backbone’as“ t.y. DoD (Data On Demand), kuriuo kampu susietas Tieto -- xz…, kiek pamenu su BDC neturėjo nieko bendro su „vantive’ais“, „dsl abonentais“ ar kito softo kurimu ir palaikymu , gal tai ir buvo Tieto dalis (žinantys -- pakomnetuokit, kad ir užuominom 😉 )
5) 99% proc. „vyliotini“ iš vieno tinklo į kitą, Omnis ir Tele2 atlikdavo per tą patį Callcenter’ą ir pagal tuos pačius sąrašus dažniausiai, su tam tikru laiko intervalu. Bitė turėjo „nuosavą“ Callcentrą
6) savo laiku, T2 ir Omnio sąskaitų koregavimai „online“ buvo daugmaž įprastas dalykas…
7) iš Rokiškio komentaro apie Telekomo sąskaitų „korekcijas“ įtarčiau absoliutų „sąmokslą“: TEO, OMNIS ir T2 sąskaitas tvarko Teito softu ant BDC hardware’o… 😀
8) 2 Mantas: Callcentras -- brangus biznis, todėl T2 savo laiku turėjo 0, o Omnis 0,5 Callcentro…
blyn tik įpusėjau skaityti komentarus, o jau aptingau juos komentuoti… senatvė… 🙁
Pamąstymui:
1) „Omnitel“ ~ 700 darbuotojų, „Bitė“ ~ 450 darbuotojų, „Tele2“ ~ 100 darbuotojų. Klausmas: Ar „Telia Sonera“ iš tiesų tokie „tūpi“, kad valdytų >80% „nevykelių“?
2) Ar niekad nepasirodė keista, kad paskambinus vienam iš „konkuruojančių“ operatorių ir pasiūlius pereiti pas jį, po kažkurio laiko skambindavo „savas“ operatorius ir siūlydavo naujus planus, akcijas, nuolaidas?
Praktiniai patarimai:
1) smulkai problemai iškilus, reikalaukite kad jungtu su HelpDesk’o vyrOperatriumi.
2) Vidutinei problemai iškilus, reikalaukite kad sujungtu su kokybės vadybininku-pamainos ar Callcentro viršininku.
3) Didelei problemai iškilus reikalaukite, kad sujungtu tiesiogiai su viršininko viršininku…
4) Nebijokite, būti „naglais“, šiais atvejais yra numatytos visos „procedūros“…
5) Esant reikalui, reikalaukite kad būtų užregistruotas skundas/pretenzija ir reikalaukite kad būtūmėt informuotas apie nagrinėjimo eigą…
6) Didelis ir nuoširdus prašymas. Nerėkite ant pirmojo pakėlusio ragelį, dažniausiai, tai jauna ir nesubrendusi asmenybė, papuolusi į pragaro virtuvę iš mokyklos suolo (pirmi 3 kursai aukštojo mokslo nieko apart „zubrinimo“ t.y. „mokyklos suolo“ neduoda) + tai pirmoji šio žmogaus darbovietė… Nuoširdus AČIŪ!
>> Praktiniai patarimai:
Super, praktiškai antipattern’as teleoperatorių bendravimo algoritmams 😉
Ačiū už komplimentą! Ypač iš „kolegos“ ar „priešo“ lūpų.
„Minios“ valdymas yra „narkozikas“… 😉
Taikyti „Aiki Budo“ versle -- virš „kaifo“… 😀
O, čia įdomūs gaunasi sąmokslai tada. Aš kažkodėl galvojau, kad aptarnavimą Tele2 ėmė iš kokios nors Neltės, o ne iš to telekominio skambučių centro.
Tada pridėsiu dar kai ką: girdėjau gandų, kad paties Telekomo aptarnavimą prieš kokius 5 metus vykdė bent 5 skirtingi, tarpusavyje nebendradarbiaujantys, tačiau tam pačiam Telekomui ar jo padaliniams priklausantys helpdeskai 🙂
O dėl klientų aptarnavimo -- čia sunki sritis šiaip. Outsorcintas klientų aptarnavimas niekada, visiškai niekada nebūna geras. Tai neįmanoma dėl vienos priežasties -- jis lieka nesusijęs su įmonės veikla, tad veikia greičiau, kaip apgaulė ir klientams, ir pačiai įmonei. Aišku, prastas darbas tokiu atveju neišvengiamas, o pačius tuos operatorius telieka tik užjausti.
Žinoma, tas senas ir garsus Auksės Aukštikalnienės pokalbis su Telekomo operatore ne veltui tapo legenda, iš kurios tie, kam reikia, pasidarė savų, gilesnių išvadų.
<>
Gali būti kokybiškas, jei tai yra ne outsourcingas, o outsaffingas. Labai simpatiškas ir efektyvus sprendimas. Kažkodel ne itin populiarus Lietuvoje.
<>
Gali būti kokybiškas, jei tai yra ne outsourcingas, o outsaffingas. Labai simpatiškas ir efektyvus sprendimas. Kažkodel ne itin populiarus Lietuvoje.
Yra vadinamas „pigiai -- greitai -- kokybiškai“ paradoksas, pasirinkus 2 parametrus -- trečiasis tampa priešingu. Jei tamsta padetalizuotumėt outstaffing’o efektyvumo, kokybės privalumus, galėtumėm pratęsti diskusiją dėl poluliarumo + sužinosiu, ką nors naujo. 🙂
Outstaffingas pasiteisina tuo atveju, kai reikia nereguliaraus irba (o gal net ir ir) gan žemos kvalifikacijos darbo. Griovius kasti, šiukšlynus mėžti, etc..
Tais atvejais, kai reikia kvalifikacijos, giliai susijusios su įmonės specifika (o helpdeskas, kaip kam nors beatrodytų, kvalifikacijos reikalauja ypatingos -- kraštutinai plačios, su kraštutinai gerom įmonės procesų žiniom), nei outstaffingas, nei outsorcingas nepasiteisina nei paskirai kokybės prasme, nei santykio tarp kainos ir kokybės požiūriu. Ypač, kai projektas ne trumpalaikis.
Išvis, helpdeskas -- tai tokia sritis, kur paprastai įsivaizduojama, kad pasodinsi pobukę panikę, kuri atsakinės kaip robotas pagal klausimyną, ir bus gerai. Deja, paslaugų teikimo geriausios praktikos rodo, kad čia priešingai -- geras helpdesko darbuotojas išauginamas per metus-du. Ne veltui netgi atskiras įvardinimas yra -- kaip service-desk centered companies -- tai skaitosi aukščiausia paslaugų teikimo įmonės išsivystymo pakopa.
O pvz., ITIL (kas yra paslaugų teikimo biblija, ne tik IT, bet apskritai) išvis tenagrinėja vienos vienintelės rolės samdymą ir atlyginimus -- tai tų pačių helpdeskerių (pagal ITIL -- service desk, paslaugų tarnybos darbuotojų). Ir nurodo, kad įsidirbimas įmonėje jiems turi būti ypatingas, negana to, kad atlyginimai geram helpdeskeriui turi būti ne mažesni, o pageidautina netgi didesni, nei adminams ar kitiems aukštos kvalifikacijos specialistams.
Taigi, darykitės išvadas.
Dalis tiesios „sąmoksle“ tikrai buvo… 😀
„…в каждой шутке есть доля шутки…“ CC buvo specializuoti, dėl geografijos, techninių galimybių bei personalo ypatumų (filmukas + manau iš kalbančiojo balso gana nesunku nustatyti lytį bei amžiaus grupę, tikėtinai studentai, tikėtinai studijuojantys tiksliuosius mokslus, tikėtinai tinkami techninėms paslaugoms teikti)
Tamstai bus sunku patikėti, bet „outsorcintojai“ dažnai „ištiesindavo“ užsakovo „veiklos“ bug’us, kartais užsakovo „specai“ likdavo „atvipusiais stalčiais“ nes net nesapnavo ką galima padaryti telefonu. Aišku būdavo ir „šudų“. Gerai kad ne apie visus sužinodavo užsakovas. Labai „neskanu“ būdavo kai sužinodavo… 😀 Aišku kontrolės mechanizmas buvo griežtas: 3 „slapti pirkėjai“ -- vidinis, užsakovo ir nepriklausomas… Pirmas -- algos, antras „babanės“ kontorai ir „napizdiajai“, o trečias -- pirmų dviejų „kokteilis“…
Užuojauta jiems nepadės… 🙁 Reikalingas vadovo palaikymas, pamokymas ir jei reikia „spyris į subinę“, kitaip tariant -- motyvavimas.
Už mažiau „įspūdingus“ paviešintus pokalbius lėkė galvos ir ne viena ir pakankamai skaudžiai… 😉
Vaizdas: http://www.youtube.com/watch?v=VUSbSYsLYN4&feature=player_profilepage
Papildoma info: http://www.lintel.lt/lt/ivykiai_naujienos/naujienos/1255
Taip, yra tame teisybės, kad norint kažką outsorcinti, turi mažų mažiausiai apsibrėžti, kuo išvis užsiimi 🙂 T.y., pasikelt bent jau iki kokio CMM 1 balo, o gal net ir iki 2 🙂
Tas Tele2, Omnio ir TEO „help desk’as“ yra Lintel’is. Čia šiaip papildoma informacija.
O galit paaiškinti ką šituo norėjot pasakyti: „2) Telekomas savo laiku “outsorcino” 100% visų fiksuoto ryšio telefonijos…“? Nesupratau. Ar čia turi būti raktinis žodis vietoje to daugtaškio gale?
Su Tieto yra toks reikalas, kad ta pati Tieto yra didelė pasaulinė kompanija, kuri atsidarė savo atstovybę Lietuvoje, pas kurią nuėjo nemažai chebros iš Telekomo IT skyriaus, kuris tada buvo labai gremėzdiškas ir darė viską kas susiję su programavimais, serveriais, IT ir t.t. ir panašiai. Panašiai berods tuo metu ir BDC atsiradę buvo (ten tikriausiai nuėjo kita „IT skyriaus“ chebros dalis :)). Tiesą sakant nežinau kiek susijęs yra „Tieto Enator Consulting“ atsiradimas Lietuvoje ir tų tenai nuėjusių žmonių iš telekomo faktu.
Taigi tas faktas, kad ten dirbo/dirba buvę telekomiečiai rodo, kad kompanija Tieto daro labai nemažai visokių paslaugų TEO.
Taip pat yra ir kitas faktas, kad jie ir kitoms kompanijoms daug visokių gan svarbių ir nesvarbių paslaugų teikia. Ir net tikėtina, kad jų klientais yra ir tas pats Omnis ir tas pats Tele2 ir gal net Bitė… Ir gal net Maxima 🙂 Aš dabar ant greitųjų kažkaip net nesugalvoju ar yra Lietuvoje kas nors didesnio ir panašaus lygio kaip Tieto.
Dėl telefonijos outsorcingo -- čia, įtariu, toksai nepilnas Comliet funkcijos supratimas.
Aaaa. Galėtų būti… Dabar comliet’as vėl kitu pavadinimu 😉 Autstafino griovių kasėjus. Čia pagal Rokiškio pavyzdį…
Apskritai, Telekomui buvo labai svarbu numesti lašinius, nes kaip buvusi valstybinė ir ganėtinai itin svarbi valstybinė, jų buvo priauginusi sočiai.
Man beje patiko vienas paskutiniųjų jų veiksmų, tai atsisakyti centrinio savo to pastato ir varyti į verslo centrą -- šitaip galutinai užkasdama tos didelės valstybinės įmonės mentalitetą.
Taip, tas procesas, kaip privatizuotas Telekomas darė pertvarkas, galėtų tapti labai geru pavyzdžiu, kaip su mažomis sąnaudomis ir per labai trumpą laiką gargarišką sovietmečio įmonę galima pertvarkyti į kraštutinai pelningai dirbančią. To labai galėtų valdantieji pasimokyti.
Beje, Saakašvilio vykdyti valymai, po kurių Gruzija iššoko į topines Doing Business vietas -- irgi buvo daromi panašiai, kaip prieš dešimtmetį mūsų Telekome.
Apie pertavarkų „efektyvumus“. Ar keistai neatrodo dažnas valdybos narių kaitaliojimas ir galutiniam rezultate „Telia Soneros“ išreikštas noras tiesiogiai valdyti TEO?
Prašau nepamiršti, kad pradžioje buvo senoji „gargaro“ nomenklatūra o „nauji kadrai“ augo nomenklatūros „prijomų“ fone. 😉
Lyginant dabartinį efektyvumą su tuo, kuris buvo posovietiniame Telekome (kur, priminsiu, norint gauti telefoną į namus, reikdavo stovėt kelis metus eilėje) -- skirtumas yra neįtikėtinas. Taip kad čia prašom nelygint rastų su pjuvenų šapeliais 🙂
Lygiai taip pat Tamystos prašau nelyginti tarybinių laikų „telefono“ skambučio, ir dabartinių viešujų „konkursų“. Tskant laikas bėga -- vaikai auga… 😀
Čia jūs jau bandot ieškot kažkokių sliekų, ponuli.
Tiesiog be „sliekų“ telekomunikacijų biznyje, teko susidurti su „sliekais“ ir „viešųjų“ pirkimų (dėl visiems suprantamų priežasčių rašau kabutėse) ir viešo „pardavimo“ srityse. Tamsta nustebtumėt kiek gajus yra „метод кнута и пряника“… 🙁
Apie panašų lašinių metimą valstybės mastu kalbėjo Čekuolis vienoje iš savo popiečių, kur minėjo Kanadą. Radau ant greitųjų tik straipsnį delfyje, bet kažkur guli ir jo popietės video apie tatai: http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/article.php?id=18853610
Jo, buvo apie Kanadą, mačiau tą straipsnį. Ir pats kažkada rašiau berods, apie tai, kaip Kubilius galėtų prasinešti pigiai ir efektingai.
Problema, kad trūksta tos politinės valios.
Iki 2003.01.01 fiksuota telefonija, buvo LT monopolis. http://www.telekom.lt/istorija telekomo „metraštis“ už 2003 metus, vasario mėn.
Paskaičius „metraštį“ galima pamatyti Tieto, BDC ir kitų figuruojančių įmonių ryšius…
Comlietas savo laiku stumė MRT ryšį bet GSM’as nugalėjo. O comliet’o targetas buvo MRT alternatyva laidinei telefonijai t.y. kaimo vietovės, alternatyvus ryšio kanalas spec.tarnyboms (įvykus gedimui laidiniam telefonijos tinkle, t.y. „fault tolerance“ sprendimai).
O telefonijos outsorcinimas -- kažkaip nepamenu, kad LT telefonijos tinklas (laidai, stotys, technikai, tinklo plėtros team’as ir kita infrastruktūra) būtų skaidyta ir konkurso būdu būtų išparduota… 🙁
Nemanau, kad kliento aparato pajungimas prie LT tinklo, t.y. 5-100 m. dvigyslio kabeliuko ir RJ-11 rozetės sumontavimas (telefono aparatui pajungti) yra „nuosavo telefonijos tinklo“ kūrimas. 😉
Galbūt, tai ir nėra „outsorcinimas“, gal yra tikslesnis apibūdinimas, kai techninę priežiūrą, pajungimą, pardavimus, HelpDesko funkciją atlieka kitos, ne produktą pardavusios firmos?
Tas pats liečia ir Interneto tiekimą. Galite patys padaryti mini tyrimą remiantis http://www.on.lt/ipt.htm http://www.on.lt/tiltai.htm (aišku naivu iš vieno adresato priimti „galutinę tiesą“)
Taip pat pasiūlymas „eksperimentui“, sąlygos: Lietuvos didmiestis, butui tiekiamas „optinis“ internetas IP TV „a la“ Gala ir fiksuoto ryšio telefonija. Vietoj „tiekėjo“ pateikto fiksuoto ryšio telefono aparato „susišaudykit“ seną analoginį t.y. diskinį aparatą ir pabandykite juo kur nors prisiskambinti. „Eksperimento“ tikslas išsiaiškinti, kur TEO dar palikęs lygiagrečiai optiką ir varines gyslas. PASTABA: interneto, telefonijos ir IPTV „tiekėjai“ ne tik gali, bet ir pageidautina kad būtų skirtingi.
http://www.nezinau.lt/ftth-konferencija-milane-antra-diena
Gal kas galėtų pasidalinti info apie kitų telekomunikacijos įmonių investicijas į infrastruktūrą?
Comliet istorija paprasta buvo -- stūmė jie tą MRT, paskui atrado nišą -- kad gali duoti geresnę kokybę ir normalų internetą užmiesčiuose, už popigiąją. Ėmė stumt užmiesčiuose -- paaiškėjo, kad laidų reikia. Ėmė tiest ir laidus -- ir nupirko juos su viskuo Telekomas. Ir padarė laidų tiesėjais. Tai vat tas tiesimas ir outsorcinasi.
Čia, beje, priminsiu tamistai, kad daugumos mano pažįstamų ITT ekspertų nuomone, esminė priežastis, nubloškusi Lietuvą belenkiek metų atgal ITT rinkoje (nepamirškim, kad Lietuva iki Telekomo buvo viena iš Europos lyderių interneto rinkoje, o po Vagnoriaus vyriausybės veiksmų -- daugeliui metų sėdėjo subinėje) -- tai buvo ypatingos monopolijos sąlygos, kurias Vagnoriaus vyriausybė suteikė Lietuvos Telekomui, ko pasekoje šis spėjo išstumti praktiškai visus tiesioginius ir netiesioginius konkurentus. Kita vertus, tai ir priežastis, dėl kurios pas mus nenormaliai smarkiai išaugo GSM rinka -- tiesiog kaip alternatyva Telekomui.
Su tuo analoginiu diskiniu tikrai niekur neprisiskambinsit. Man regis nebeliko jokios analoginės telefonijos net „paskutinioje mylioje“ TEO tinkle. Per varį jau senokai skaitmeninė telefonija (TDM -- Time Division Multiplexing).
Tiesa, šio komentaro, blogieti, nifiga nesupratau… Kažkas padriko ir arba užslėpto, bet nesuprantamo 😉
Apie „outsourcinimą“ fixuoto ryšio -- jūs čia man ar sau prieštaravote?
Taip pat „nepagavau pointo“ apie dvigyslį kabeliuką ir telefono rozetės montavimą… Ką tuom norėjote pasakyti?
Čia jau man rodos, kad vieni apie akėčias, kiti apie vežėčias, neišskiriant anei vieno.
Bet jei jau apie diskinius -- jei neklystu, prisiskambinsim. Kiek žinau, pulsinė moduliacija toninei neprieštarauja, o ISDN niekam neįdomus ir vietoj senų linijų nedaug kur teprakištas.
BTW, jei jau apie ISDN -- tai briedas totalus. 197x technologija, kurią kaip supermodernią kišo mums 200x metais. Čia, kaip sakant, jei kam kyla klausimas apie vadybą iš pačios Telia Sonera pusės.
😀
Sorry už „neatleistiną“ provokacija… 🙁
Tiesiog reikėjo įsisitikinti ar ne laikais įjungti „a la“ Rokiškio „robotuko“ ir pasiust likusius 2 „diskusijos“ dalyvius nx… 😉
„No offence“… tikiuosi kad tai buvo pakankamai „juokinga“… 😀 Visų paskutinių „briedų“ tikslas buvo atsijoti „grūdus nuo pelų“… 😀
Nors širdy esu „humanitaras“ turintis „uoslę“ visokiems „psicho“, išsilavinimas ir praktika „techno+biz“ -- vienžo „urodas“ :DDD
Gana „bajerių“, jei rimtai, tai pagrindinė Lietuvos ITT problema -- „Gyvulių ūkio“ sindromas, t.y. kiaulės = programuotojai, o jei paprasta žmonių kalba, niekas neruošė sisteminių analitikų -- „a la“ „arshitektų“, o visur biznis remiasi mažiausio „pasipriešinimo“ principu
t.y. Aiki Budo.
P.S. „technlogija“ -- tai tik klijai jungiantys vartotojo poreikius, lūkesčius, galimybes ir jo „nostalgiją“… http://www.youtube.com/watch?v=R2bLNkCqpuY
P.P.S. Geros dienos, visiems.
Dokumentai ir kompai sąveikauja paprastai: kompai viską leidžia daryti porą kartų greičiau. T.y., jei tvarkai -- tai porą kartų greičiau sutvarkyt. O jei darai bardaką -- tai jo ir pridaryt porą kartų daugiau.
O dėl analitikų ar pan., čia ne Lietuvos problema. Ji lygiai tiek pat paplitusi visame pasaulyje. Tiesiog tamsta, kai nesusiduriate su tuo, kas vyksta kitur, galvojate, kad čia tik Lietuvoj kažkas prastai organizuojama. Lietuva pagal sugebėjimą gerai panaudoti IT yra prie geresnių pasaulio valstybių, į kokią 20-30 vietą galėtų pretenduoti be problemų. Gal net ir į kokią aukštesnę.
Nėra nei vieno proceso, kurio negalėtų sugadinti kompiuterizavimas… O „bardakas“ -- tai tik kainą, kurią sumoka vartotojai.
Taip, pritariu 100% apie ne Lietuvos „porblemą“ -- t.y. „nobullshit“ principą. Mano IP adresas tai galėtų patvirtinti, o apie „user friendly“ šios šalies sistemą galėčiau papasakot plačiau į PM. Galėčiau papasakot ne tik iš asmeninės patirties, bet ir keletos kitų žmonių patirties. 🙁
Ponuli, aš girdžiu, tiksliau skaitau tamstos pasisakyme pradedančius lįst nusišnekėjimus apie tai, kad kompiuterizavimai gadina procesus, o tamistos sakiniai jau darosi nerišlūs, kas leidžia įtart apie piktnaudžiavimą alkoholiu.
Pergalvokit. Nes jau imu nesuprast, ką rašot.
Rokiškis tik dabar pradėjo nesuprasti. Mano parseris jau anksčiau pradėjo caksėti… Lenkiu galvą 😉
Nu aš ne viską jau buvau ėmęs suprast. Bet visvien. Manau, kad kitą dieną ponas Blogietis, truputį prasiblaivęs, gal rišliau paaiškins, ką čia norėjo pasakyt.
Niu va, „išsipachmielinau“ ir bandysiu „neteptus“ parserius/kompiliatorius/interpretotorius gelbėti… 😀
Blogietis: Nėra nei vieno proceso, kurio negalėtų sugadinti kompiuterizavimas… O “bardakas” – tai tik kainą, kurią sumoka vartotojai.
Paaiškinimas: procesų gadinimas prasideda, kaip pamirštamas KISS’as (Keep it simple, Stupid!) 🙁
Rokiškis: O dėl analitikų ar pan., čia ne Lietuvos problema.
Blogietis: Taip, pritariu 100% apie ne Lietuvos “porblemą” – t.y. “nobullshit” principą.
Paaiškinimas: Reguliariai dygstantys TOC’ai, LEAN’ai, sigmos ir kitos metodikos rodo kad tai sena ir nuolatinė viso pasaulio problema
Rokiškis: Ji lygiai tiek pat paplitusi visame pasaulyje. Tiesiog tamsta, kai nesusiduriate su tuo, kas vyksta kitur, galvojate, kad čia tik Lietuvoj kažkas prastai organizuojama…“
Blogietis: Mano IP adresas tai galėtų patvirtinti, o apie “user friendly” šios šalies sistemą galėčiau papasakot plačiau į PM. Galėčiau papasakot ne tik iš asmeninės patirties, bet ir keletos kitų žmonių patirties.
Paaiškinimas: paga IP adresą tamysta galit pamatyt, kad esu ne Lietuvoj ir esu susidūręs su „ne Lietuvos“ organizacinėm problemom. Kitų žmonių ir mano bedra patirtis: http://www.alfa.lt/straipsnis/10408108/?Svedija.tarp.uzrasu..Verket=2010-09-10_19-06, Handelsbanken HD -- panašaus lygio „verket’as“, 8 mėn. „pasiklydusi“, kolegos mokesčių permoka… ir t.t. ir pan.
„…Lietuva pagal sugebėjimą gerai panaudoti IT yra prie geresnių pasaulio valstybių, į kokią 20-30 vietą galėtų pretenduoti be problemų. Gal net ir į kokią aukštesnę…“
Galėtų, bet nenori… (Davos’o ataskaitos)
P.S. Kompiuteriai puikiai išsprendė visas problemas, kilusias po jų atsiradimo. 😀
Ponuli, taip, nepastebėjau, kad tamsta Švedijoje. Bet galiu pasakyti, kad ir pvz., Didžiojoje Britanijoje, kuri IT valdyme sukūrė ITIL, chaosas IT valdyme ne ką mažesnis, nei Lietuvoje, tik specifinės sritys kiek kitos.
Dėl Davos ataskaitų -- jas čia minit ne į temą, nes jose nieko specifinio apie IT nėra 🙂
Galų gale, apie KISS -- jį čia ir vėl plakat ne į temą 🙂
„…Dėl Davos ataskaitų – jas čia minit ne į temą, nes jose nieko specifinio apie IT nėra…“
Sutikčiau su Tamsta, jei apie IT diskutuotume sausoje „akademinėje“ plotmėje. Tačiau kalbame apie IT biznį, vykstantį realioje aplinkoje su valstybės įtaka jam. Elementarus pavyzdys GetJAR, priežastys jas nurodo pats Ilja „…Kriminalinėje ir korumpuotoje aplinkoje, kurioje nėra laikomasi įstatymų, verslo ir inovacijų niekada nebus…“ http://www.balsas.lt/naujiena/503357/ilja-laurs-korumpuotoje-aplinkoje-inovaciju-niekada-nebus + paties Tamstos pateikta info „…Tačiau klaikus finansų valdymas (biudžetai – 124 vieta, antimonopolinė politika – 111 vieta, valstybės lėšų švaistymas – 117 vieta, mokesčių sudėtingumas ir poveikis – 126 vieta, pirkimų organizavimas – 105 vieta ir pan.)…“ („Iš visokių kratinių“ by Rokiškis). Tai kaip čia Tamsta, gaunasi kad mes šnekam apie skirtingas IT? Nežinau ką tamsta „vartojat“, aš lieku ištikimas senam geram alkoholiui… 😀 Ta proga priminsiu anekdotą: „Lašas nikotino užmuša arklį, žiurkėną -- sudrasko gabalais…“ 🙂
„…Galų gale, apie KISS – jį čia ir vėl plakat ne į temą…“
O čia, Tamsta, vėl IT projektuojat į sausą „akademinę“ aplinką… 🙁 IT vis tik yra sudėtinė verslo dalis. Inžinerija, projektų valdymas, procesų automatizavimas/kompiuterizavimas vis tik turėtų būti orentuoti į „usability“, paliekant tam tikras išimtis retiems ar nenumatytiems atvejams. Aš už tai kad vartotojas turėtų 30 „wizardų“ konkrečiam atvejui + 1 universalų įrankį 1-2% atvejų, o ne 1 universalų įrankį visiems atvejams. Vulgarus atvejis: kišeninis peiliukas-raktų pakabukas „a la“ „SwissArmy“. Juk nepulsite juo pjaustyt sūrį, mėsą, daržoves, kirpti plaukų, namie rinkti-ardyti lovos ar knygų spintos, bet puikiai pravers susitvarkyti „manikiurą“ pakeliui į „meetingą“ ar nupjaut gegužės mėn. žydinčią alyvos šaką, lydint mylimą žmogų iš pasimatymo. Tokia vat mano nuomonė, ir visiškai nenustebsiu jei tamstos bus kardinaliai priešinga -- c’est la vie…
Tamysta, matau „diskusija“ išsirutuliavo į asmeninės patirties, žinių ir požiūrių pasifechtavimą. „No offence“ 😀
Kodėl aš „įsivėliau“ į tai? Tiesioginis, Tamstos, kvietimas įrašo tekste, kuris man pasirodė, neįsižeiskit -- naivus. Sorry, bet netikiu stebuklais. Tikiu, kad yra genijai (2-3%), yra „pilka masė“ (94-95%) ir yra „ligoniai“ (likę 2-3%), greičiausiai pats esu iš pastarųjų tarpo. Ar iš pat pradžių, Tamstai, nepasirodė keistas, tas „stebuklingas“ skirtumas T2 naudai? Nežinau ar pavyko sugriauti „stebuklą“, bet tiesiog žinau kad gyvenime dažniausiai būna daugiau nei viena „tiesa“.
Apie 2004 m. teko susidurti RRT viešai teikiamom statistinėm lentelėm apie mob. operatorių, pajamas, pokalbių trukmes, ir kita idomią info. Pagal tą info ir reklaminį karą, vykusį tarp teledušnikų ir omnio, Bitės „neutralumo“, bei įtampos, kai omio ir teledušnikų atstovai susidurdavo lintelyje, susidariau savo liguistą „sąmokslo“ teoriją, kad Bitė „outsorcina“ T2 ryšį. Argumentų dabar tiksliai nepamenu, o ir nebeidomu.
Senais laikais, teko susidurti su „a la“ tikimybių teorijos anekdotu: „Jei 300 milijonų bezdžionių duotume po spausdinimo mašinėlę, jos galų gale atspaudins „Karą ir Taiką“. Internetas galutinai sugriovė šį mitą“. Tikiuosi kad mano pasisapoliojimai, Froido ir alkoholinės anihiliacijos simbiozėje, bent dalelyte paneigs šį juokelį. 😀
Sėkmės.
Pagarbiai,
Blogietis.
P.S. Visi gražūs, protingi ir geri, todėl man belieka būti blogu… 😀
Ponuli, jūs tada apsispręskit, ar kalbat apie IT, ar bandot spėlioti apie visas inovacines technologijas, remdamasis IT, ar dar kaip nors. Nes vienu segmentu remtis, viską išplečiant iki viso, o paskui viskuo remtis, tariant, kad tas vienas segmentas -- toks pat, kaip visi -- tai maždaug kaip sakyti „visi grybai yra musmirės, o grybai yra valgomi, tai musmirės irgi“. Tokio tipo indukcijos yra neadekvačios.
Ir čia ne akademiškumas, ponuli. Čia tiesiog tikslumas. Ir jei norite diskutuoti -- būkit tikslus, o ne pilstykit.
O su IT situacija yra labai paprasta, tik reikia, viena vertus, truputį žinoti apie ne tokias garsias sektoriaus kerteles (kad ir linux bendruomenė), antra vertus, truputį žinoti ir istorines reikalo šaknis -- pradedat nuo LTSR laikų, kai Lietuva buvo labiausiai kompiuterizuota iš visų SSRS respublikų, turėjo didžiausią procentą programuotojų ir vieną iš dviejų per visą SSRS tarpmiestinių ryšio linijų tarp kompiuterių centrų ir baigiant tuo, kad lietuviška Taidė davė pradžią visam skandinaviškojo interneto tinklui.
IT pas mus yra panašioje padėtyje, kaip ir lazerių pramonė -- tyli, galinga, eksportuojanti (tas pats Ilja Laursas -- geriausias pavyzdys) ir gyvuojanti netgi nepaisant valdiškų pagalių į ratus. Mes turim IT situaciją, kur viskas vystosi nepaisant korupcijos ar bajeriukų, panašių į tuos, kuriais Vagnoriaus vyriausybė supiso didžiulį gabalą ITT sektoriaus prieš kokius 10 metų.
Ir nei remtis šiuo sektoriumi, spėliojant apie visą Lietuvos situaciją, nei pagal bendrą Lietuvos situaciją spėlioti apie IT sektorių -- neadekvatu.
Likusios tamstos pasisakymo dalies -- apie beždžiones ir wizardus -- nenagrinėsiu išvis. Nes tai tiesiog niekuo nesusiję ir jokios reikšmės neturintys naratyvai.
vo šitu jutūbu priminei, kad man reikia madmen’ą visdėlto imti žiūrėti, nes tai užrekomendavo stipriuoju būdu pats AU.
„skirtumas
Vasario 20th, 2011 on 14:53
Su tuo analoginiu diskiniu tikrai niekur neprisiskambinsit“
Turiu diskinį analoginį ir prisiskambinu visur 🙂 (komentaras po 2,5 metų nuo posto bet diskinis dar veikia.). Vieta -- Vilnius.
Pingback: Vėl apie blogosferą ir žiniasklaidą « Rokiškis
Pingback: Bitė traukiasi iš pardavimų valstybei « Rokiškis