Tag Archives: socialiniai tinklai

Apklausos apie padėtį valdžioje rezultatai

Mirtinas pavojus

Tuos politikus, kurie elgiasi neapgalvotai, trenkia žaibas iš dangaus.

2012 Kovo 18 vakare paleidau apklausą apie tai, kaip vertinami paskutiniai įvykiai, prasidėję nuo Snoro ir straipsnių spaudoje, įsisiūbavę, kai Raimundas Palaitis kažkodėl nusprendė atleisti FNTT vadovus ir virtę Vyriausybės krize po to, kai Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė atsisakė atleisti vidaus reikalų ministrą, nors tokį sprendimą priėmė ministras pirmininkas Andrius Kubilius.

Kadangi apklausa nespėjo pasibaigti, o jau įvyko esminis įvykis – Raimundas Palaitis paskelbė apie atsistatydinimą, tai skelbiu duomenis jau dabar. Viso atsakiusiųjų dabar (16:39, kai paimti rezultatai) – 561, dar 3 nepilnos apklausos neįskaičiuotos į rezultatus.

Kad apklausa būtų pakankamai tiksli, t.y., kad mano paties ir mano aplinkos įtaka būtų kuo mažesnė, apklausai buvau iškėlęs vieną reikalavimą: į klausimus turi atsakyti ne mažiau, nei 1000 žmonių. Panašus kiekis atsakiusiųjų jau leistų užtikrintai tarti, kad čia ne kažkokio specifinį požiūrį turinčio žmonių segmento vertinimai, o pakankamai geri rezultatai, rodantys aktyvesnių interneto vartotojų nuomonę.

Apklausa buvo platinama Facebook, Google+ ir Twitter socialiniuose tinkluose, o taip pat ir bloguose. Tai maždaug 10-20 apklausoje sudalyvavusių žmonių vienam pašarinimui. Kadangi apklaustųjų skaičius yra virš 500, o pvz., pagal Facebook duomenis, mano aktyvių fanų (tokių, kur rašoma, kad „talking about this“) tėra 16, tai galime vertinti, kad mano tiesioginės ar netiesioginės įtakos čia visgi išvengta.

Ta proga noriu labai padėkoti visiems, kas dalinosi apklausa ir prašė savo draugų ir pažįstamų sudalyvauti: jūsų dėka mes turime labai įdomius rezultatus anksčiau, nei žiniasklaida. Labai ačiū.

Atskirai apie segmentą: apklaustieji – tai aktyvūs interneto vartotojai, pasižymintys didesniu, nei vidutiniškai socialiniu aktyvumu, t.y., bendraujantys socialiniuose tinkluose, reiškiantys nuomonę ir t.t.. Ši grupė neatspindi visos Lietuvos gyventojų nuomonių, nes jai priklauso maždaug 10-20 procentų Lietuvos gyventojų. Tai žmonės, kurių pajamos yra vidutiniškai didesnės, o amžius – vidutiniškai jaunesnis. Tarp atsakiusių apklausoje yra didesnė dalis nuomonių formuotojų, besidominčių įvykiais ir įtakojančių kitus žmones. Iš pastarojo fakto seka, kad pagal duotosios apklausos rezultatus galima prognozuoti visuomenės nuomonės pokyčius ir jų kryptį per artimiausius kelis mėnesius.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Kodėl Google Plus jau laimėjo prieš Facebook

Aišku, kad tas Google+ yra fufelis vienu atžvilgiu – neturi jis pro kur integruotis su blogais. Nu nerandu aš, pro kur automatu postinti kažką į ten, kad nereiktų rankomis dėliot linkų į savo paties blogo postus. Čia abejonės nekelia, kad Google šiuo požiūriu kažkokį šūdą sumalė, kurį arba pataisys, arba visi blogeriai ir portalai bus ant jų pikti, ignoruos, todėl sėdės FB ir taip toliau. Bet visgi, deja, viskas priklausys ne nuo blogerių, o nuo to, kaip apsispręs didžioji dauguma. O ta didžioji dauguma dėjo ant tų visų API, automatizacijų ir panašiai – jie tiesiog masiškai registruojasi Google+ sistemoje, dėl ko pakvietimai į Google+ tapo supertopiniu reikalu. Todėl Google išdūchins visus blogerius ir dauguma jų, jei tik Google nesusimils, bus priversti rašinėti viską toje pačioje Google+.

Ir niekas niekur nesidės, o darys taip, kaip nuspręs Google. Nes šita kompanija su savo Google+ pavirto į monstrą, kuris jau laimėjo. Jiems paprasčiausiai nusispjaut į visus portalus, blogus ir taip toliau. Jie jau gali sau leisti viską. Tai sušiktas monopolistas, kuris monopolistu tapo dėl to, kad sukuria pernelyg gerus dalykus. Aš buvau teisus, kai rašiau apie tai, kad Google laimės. Ir jokie čia mano piktumai ant jų negali nuneigti to realaus fakto.

Aš jums čia dabar labai paprastai paaiškinsiu, kodėl Google+ jau laimėjo prieš visus. Net nekalbant apie supermalonią Youtube integraciją, kokios Facebook niekad nepadarys, ir nekalbant apie jokius ten Gmail, Picassa ar dar kokias nors integracijas. Google+ jau laimėjo dėl buko dalyko – savo ratukų, kurie kaip kokie narkotikai užsodins visus vartotojus labai greitai. Tai tie patys circles arba ratais vadinami dalykėliai, kurių visos galios dauguma dar neįsisavino. „Google ratai“ – įsiklausykite į dviprasimišką šios frazės skambesį ir įsisąmoninkit: tai ne dviprasmybė. Jūs dar nejaučiate, bet jūs jau negalite – pakanka to, kad jūs kartą tų ratų paragavot. Net nebūtina suprasti, kaip tai veikia ir kodėl. Pakanka, kad jūs paragautumėt – ir viskas.

Google+ duoda Facebook per nasrus

Čia tik iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad Google+ yra šiaip gražesnis ir malonesnis, todėl suveikia, kaip antausis Facebook šlykščiai išvaizdai ir negražumui. O išties tai yra daug rimčiau. Dabar Facebook eina verkti į mažą tamsų kambariuką su baltu altorėliu, nes jau supranta, kad viskas, išmesta iš žaidimo ir eis dirbti prostitute į stoties rajoną, kur jai ir vieta, nes kūrvoms ne vieta internetuose.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Pakvietimai į Google Plus

Google visgi pradėjo su savo tuo socialiniu tinklu – Google+. Nors Google paskutiniu metu ėmė malti š, bet kita vertus, tas tinklas atrodo įdomiai. Tai ne Orkut su kitu dizainu ir juo labiau ne koks nors Google Buzz, o realiai uždopintas socialinis tinklas. Gal kažkuo ir panašus į Facebook, bet visgi, ghrmz. Ką ten aiškint – kontora padarė viską, kas įmanoma, kad aplenktų Facebook, kažkada gal ir teisingai prognozavau, kad su trenksmu Google duos Facebook į klyną. Patys užsiregistruokit ir pabandykit – turėsit nuomonę.

Socialiniai tinklai ir jų evoliucija

LiveJournal dabar sėdi tik visiški anachronistai, Friendster - išvis užmirštas, MySpace - nebent kokie nors durniai, Orkutas populiariu teliko tik pas indusus ir brazilus, Facebook dar dominuoja, tačiau protingieji sėdi ant Twitter, o dabar štai jums ir Google+ atėjo į rinką. Bet dar pažiūrėsim, ar išties jis tokius kibernetinius navarotus duos, kaip daug kas tikisi.

Beje, man tas Google+ tinklas atrodo geriau jau vien todėl, kad nėra toks šlykščiai žydras, kas ant Facebook tiesiog vimdo. Matyt, esu tipinis lietuvis, mėgstantis rudą ir nemėgstantis žydros. Tad nors ir ne rudas, o baltas, bet kardinaliai gražesnis. Vienas tik gliukas kol kas – šarinant kažką, reikia rinktis iš kažkokių cirklų, kurie nepadefoltiniai, kaip FB. O bendrai – daug estetiškiau ir su labai gražiais vizualiniais navarotais.

Beje, išsyk galiu pasakyti tiems, kurie čia aiškins, kad FB jau visus sutempė, taip kad nėra galimybės pas Google kažką laimėt. Prieš porą metų One.lt taip irgi galvojo, ir jų vartotojai – irgi. Jau nebegalvoja, nes kai tik Facebook išaugo iki kritinės masės, vos per kelis mėnesius viskas apsivertė aukštyn kojomis. O Google+ iki kritinės masės išaugti gali ganėtinai greitai – ir dėl jau esamo Google Buzz, ir dėl Gmail, ir dėl Youtube.

Trumpai tariant, kadangi Google+ neduoda kol kas patiems registruotis, kam reikia pakvietimo – parašykit čia bloge komentarą, tuo emailu, kurį paliksit kontakte*, pasiųsiu pakvietimą.

Upd.: Google užstabdo kartais net ir su invaitais. Turėkit tą omeny. Kita vertus, be invaitų – išvis be šansų. Kai gaunate invaitinimo meilą iš Google, pačiame meile rodo tokį kaip ir mygtuką, kažką apie „Learn more about Google“ – vat ant to mygtuko ir spauskite. Nes jei užeisit tiesiai į plus.google.com – gausite špygą taukuotą, o ne registraciją.

Upd.2: Jei GMail akaunte registruodamiesi nurodėt per jauną amžių – pasistenkite pasitaisyti prieš jungdamiesi prie Google+, nes GMail priima registracijai nuo 13 metų, o Google+ priima tik sulaukusius 18.

Upd.3: Kadangi norinčių tiek daug, kad kiekvienam atsakyti negaliu, tai tiesiog pasiunčiu pakvietimus tiems, kas parašo ir viskas. Kol kas tik vienas kažkoks išsikalinėjęs pusprotis negavo, nes durniams verta pasilikti Facebook. Nes, atleiskit, nieko negaliu padaryti, nepaisant visų mano pastangų, kartais čia ne tik padorūs žmonės ateina.

 

——

* Emailas nerodomas viešai, tad pamatysiu jį tiktai aš.

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

WikiLeaks patarimai, kaip pagerinti žiniasklaidą

Korupcija

Ir ką gi čia gali pakeisti? Ogi viską - jei tik yra noro. Korupcija žiniasklaidoje veikia tiktai tol, kol nefiltruoji tos informacijos, kol tą informaciją naudoji, kaip pasyvus durnius, kurio refleksais žaidžiama.

Vakar buvo gera diena – 15min pranešė sensacingą WikiLeaks faktą, kurį ir taip visi žinojo*: kai kurie leidiniai reikalauja, kad jiems mokėtų (originalus dokumentas – angliškai). O jei jiems nemoka – terorizuoja, ką papuola – ir įmones, ir politikus. Tarp esminių terorizuotojų, užsiimančių korupcija, minima Respublika, Lietuvos Rytas, taip pat pranešama, kad ir Diena dokumento parašymo momentu juda link to paties (kadangi jau praėjo laiko, galim spėti, kad jau nujudėjo – kai kurie faktai Dienos judesį demonstruoja puikiai).

Ką čia galim pasakyti? Aišku, galim tarti, kad žiniasklaida pūva, o laimės galų gale žmonės – tiesiog dėl to, kad vyksta informacijos kanalų decentralizacija ir t.t.. Bet šis procesas nėra toks jau supergreitas. Realiai kažką pajusime tik po kelių metų. Tad geriau pagalvokim, ką daryti tam, kad procesas pagreitėtų.

Aš manau, kad daryti galima paprastą dalyką, kuris paveiks visus: platinti nuorodas apgalvotai. Būtent apgalvotai, atsižvelgiant į pasekmes, o ne tik pagal pirmą reakciją („patiko/nepatiko“). Tiesiog sakyčiau, kad verta pabandyti, o per kelis mėnesius tai suveiks – ir per tai, kad FB kažkas mažiau plis, ir per tai, kad Google nuorodų skaičiaus pokyčius pastebės.

Kai pašarini straipsnį Snukiaknygėje, padarai reklamą leidiniui. Kai įdedi nuorodą į straipsnį savo bloge – vėl padarai reklamą leidiniui. Taigi, išvada akivaizdi: jei nori, kad kažkokio leidinio auditorija augtų – platink ir laikink bei komentuok* tik tas nuorodas, kurios priklauso būtent leidiniui, kurį laikai etišku, neutraliu, vertu. Laikai leidinį netinkamu – tiesiog nedėk į jo straipsnius nuorodų, neplatink informacijos. Net jei kažkuris straipsnis atrodo vertas dėmesio. Paprasčiausiai susilaikyk ir viskas. Blogiausiu atveju, jei tema atrodo svarbi – pats parašyk apie tą patį. Ir neužmiršk, kad dažniausiai apie tas pačias naujienas praneša keli skirtingi leidiniai. Tad paprasčiausiai sąmoningai pasirink, kurio nuorodą platinsi.

Tai labai paprasta, tai juk elementarus naujosios eros mechanizmas: būtent žmonės nustato, kokia informacija yra verta, kokie informacijos šaltiniai yra verti. Jei darai šitai sąmoningai – gauni rezultatą. Jei paaiškini šitus mechanizmus ir kitiems – rezultatas išauga šimteriopai. Jei paaiškini, kodėl tie kiti irgi turėtų paaiškinti šitus mechanizmus dar kitiems – rezultatas išauga dar šimteriopai.

Primeskim, kaip tai efektingai gali suveikti: jei šimtas į mane panašių blogerių paaiškins kiekvienas šimtui skaitytojų, kodėl į vienus leidinius reikia nedėti nuorodų nei internetuose, nei feisbukuose (ir netgi nekomentuoti), o į kitus dėti kuo daugiau. Ir kiekvienas šimtas skaitytojų paaiškins tai dar šimtui savo draugų. O tie – dar šimtui savo draugų. Ir net nebūtina tai padaryti vienu kartu – pakanka laiks nuo laiko kažką paaiškinti vienam-kitam žmogui. Milijonas sąmoningai įtakojančių žmonių, tiesa? Pas kažką iš leidinių skaitytojų skaičius gali padidėti milijonu, o pas kažką kitą – auditorija gali susitraukti iki menko būrelio internetais nesinaudojančių durnių***.

Ir pabandykim pagalvoti, kaip nuo mūsų įtakos gali pasikeisti reitingai tokiems portalams, kaip dešinysis Balsas, krikščioniški Bernardinai, interneto žiniasklaidą sukūręs Delfi, jų konkurentas Alfa, truputį internetuose užsibuginusios, bet itin neutralios Verslo Žinios****? Sakyčiau, kad nors pavienis žmogus lyg ir atrodytų, nelemia, bendras galimas pokytis – kardinalus ir priklausantis nuo mūsų. Vieni mūsų dėka gali gerokai paaugti, kiti – gerokai kristi. Bet tik su sąlyga, kad mes tai darysime sąmoningai. Beje, patiems portalams irgi verta apie tai pagalvoti: kaip gali pasikeisti blogerių (o tuo pačiu – ir kitų aktyvesnių internautų) požiūris, jei portalas su blogeriais ir jų skaitytojais draugaus, tiesa? 🙂

Aš nesiūlau boikotuoti kokio nors sąrašo (nors tas sąrašas ir labai būtų aiškus). Manau, kad tai kiekvieno reikalas, ką žiniasklaidoje paremti, o ką paspirti – pas mus visus kriterijai skirtingi. Tiesiog siūlau pagalvoti (ir rimtai pagalvoti) apie tai, kad sąmoningas apsisprendimas netgi tokiame mažame dalykėlyje gali nulemti nepaprastai daug. Nes mes jau turime įrankius, kurių dar prieš kokį dešimtmetį nebuvo – tai Google ir Facebook.

 

——–

* Jau ir anksčiau buvo kalba apie tai, kad WikiLeaks informacija – visai neslapta, o sensacingumą kelia tik faktas, kad visiems lyg ir žinomus, tačiau viešai nepripažįstamus dalykus įvardina pakankamai autoritetingos, rimtos institucijos – JAV ambasados. Faktas, kad didžiulė dalis Lietuvos žiniasklaidos yra korumpuota, paperkama, spausdinanti užsakomuosius straipsnius ir t.t. – labai seniai žinomas. Kaip puikiai žinoma ir tai, kam kokie leidiniai priklauso. Ir jei ko nors paklaustum svarbiausių korumpuotų leidinių pavadinimų, juos pasakytų bet kuris Lietuvos pilietis, apsieidamas be jokių ten WikiLeaks.

** Feisbukas visus įrašus reitinguoja pagal rinkinį įvairių parametrų, suteikdamas kažkokius balus įrašams, o daugaiusiai gavusius iškeldamas į viršų. Vienas iš reitingavimo mechanizmų – tai „Like“ mygtukų paspaudimas, bet kitas – tai tiesiog elementarus komentarų skaičius. Komentuok, jei nori, kad Facebook įrašas kiltų į viršų. Nekomentuok, jei nori, kad jis greitai būtų užmirštas. Tai tiesiog nauja informacinė paradigma.

*** Sakau, kad internetais nesinaudoja durniai, nes amžius čia jau seniai ne rodiklis. Ypač po to, kai kažkoks teismas už kažkokį internetinį komentarą nuteisė septynesdešimtmetę senutę (vakar rašiau jau ir apie dilgėlių paradigmą): akivaizdu, kad amžius sugebėjimui naudotis internetu nedaro lemiamos įtakos. Nesugebėjimas naudotis internetu – daugiau intertiško mąstymo, t.y., riboto intelektinio pajėgumo problema.

**** Tie žiniasklaidiniai veikėjai galvoja, kad jei jie įdės nuorodą į blogą, tai skaitytojai, paspaudę nuorodą, iš jų išeis ir daugiau niekada niekada nesugrįš. Jie rimtai taip galvoja (taip taip, jie taip galvoja, aš nejuokauju – jie TIKRAI taip galvoja). Todėl nededa nuorodų netgi tada, kai kokiame nors straipsnyje nurodo kokį nors puslapį. Žinoma, tai idiotiškas požiūris. Ar tai, kad jų pačių pavyzdžiu neįdėjau nuorodų į pavardintus leidinius, apsunkintų kam nors jų suradimą? O gal neįdėjęs nuorodos, padidinau savo skaitytojų ratą? LoL

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Geriausia praktika: Kalnapilis ir Facebook

Kalnapilio alus ir Rokiškio komentatoriai

Normaliai čia tie vartotojai, ar ne? Galėtų būt koks Rokiškio alus 😀

Ne taip jau seniai rašiau apie tai, kas yra blogiausia reklamos praktika internete. Rašiau ir įspūdžius iš poros konferencijų – su Omnitel ir su Tele2, kur labai smarkiai išsiskyrė įmonių požiūris į socialinius tinklus. Galiu priminti, kad Omnitel požiūris – greičiau baugštus („kas bus, jei mus keiks“), Tele2 požiūris tuo tarpu – paprastas („savo įvaizdį kuriam realiu darbu, socialiniai tinklai kalba apie to darbo rezultatą“).

O vat šį kartą – tiesiog pavyzdėlis be gilių analizių, kaip galima imti ir panaudoti socialinius tinklus taip, kaip tik išvis įmanoma – be jokių ten ypatingų gudrybių, paprastai ir efektingai. Realiam marketingui, ryšiams su visuomene, pardavimų didinimui ir t.t..

Šitas geriausios praktikos pavyzdys – tai Kalnapilis, surengęs Facebook akciją, kurioje bet kas galėjo įdėti savo nuotrauką, o kiti – balsuoti už ją (laikinti). Vienintelis reikalavimas – kad kažkaip matytųsi, jog kažkaip tai susiję su krepšiniu (Kalnapilis – LKL rėmėjas). Labiausiai prilaikintos nuotraukos atsidūrė ant alaus skardinių. Viskas paprasta ir elementaru, tokio tipo akciją galėtų surengti bet kas (taip, viskas atrodo paprasta, kai kažkas sugalvoja ir padaro, tiesa?). Turite nuosavą parduotuvėlę ar kažką gaminate? Pasimokykite 🙂

Esminiai šios akcijos elementai – du, ir abudu – akivaizdūs. Viena vertus, tai personifikuotas alus, kur atsidūręs ant skardinės – ir pats prisipirksi, ir draugams pasiūlysi. Galim paaproksimuoti: 48 nuotraukos, kiekvinoje esantis žmogus turi bent kelias dešimtis pažįstamų, su kuriais pasidalins – tai mažiausiai pora tūkstančių kietai užtargetintų pirkėjų. Tai realiai didelis skaičius (prisiminkim, kad įprastoje alaus prekyboje kietas targetinimas išvis atrodo neįmanomu).

Antra vertus – tai galimybė pirkėjui kažkaip įtakoti produktą ar jo įpakavimą ir gauti iš produkto ne tik įprastą rezultatą (alų), bet ir malonumą, paspaudinėti „Like“ mygtuką pačiam, o paskui žinoti, kad padarei įtaką žmonių ant skardinės atsiradimui, be to – ir galimybė geriant alų apie ką nors pakalbėti (pradedant „kas čia per nuotraukos, kas jose tokie?“ ir baigiant „aš už šitą balsavau, o čia – mano pažįstamas„).

Naujam akcijos etapui Kalnapilis, atrodo, padarė atskirą puslapį, tačiau jau dėl šio žingsnio – nežinau, ar jie teisūs. Ateitis parodys. Realiai Facebook yra daug labiau personifikuotas, artimesnis galutiniam pirkėjui, visiškai neformalus. Kita vertus, papildomas įtalpinimas puslapyje – tai dar papildomas malonumas konkurso dalyviui. Taip ar anaip, Kalnapilio surengta reklaminė akcija – labai įdomi ir verta didelių pagyrų.

Žvelgiant dar giliau – Facebook ir internetiniai buzai ne šiaip įtakoja, o tiesiog persikelia ant alaus skardinių, tapdami tų pačių veidaknyginių įvykių tęsiniu, tolesne istorijos naracija. Tai labai smagu 🙂

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter