Mane čia toksai ponas Saulius Rimkus kartą užvedė ant pabendravimo su isteriškomis asmenybėmis iš kažkokių kairuoliškų bepročių grupelių. Aš nepasakosiu, kad buvau išvadintas taip ar anaip, nes tai niekam neįdomu, nes tie išvadinimai buvo be fantazijos. Kelios isteriškos asmenybės (tikrai ne vien moterys, nes pridūrkiškumas lyties neturi) manyje pamatė kažkokį patriarchato ar kažko ten įsikūnijimą, tai pasiuto kaip reikiant. Gal dėl to eilinį seną pusiau dabaigtą* straipsnį nutariau davesti iki galo. Ir nors gavosi eilinį kartą kaip visada – blogerio dilema taip ir neišsisprendė, nes teko gerą pusę perrašyti, bet visvien imkite ir skaitykite.
Tarp kitko, turiu pasakyti, kad ponas Saulius Rimkus yra aiškus trolis. Arba, tiksliau šnekant – glumintojas. Ir čia akivaizdus jo gluminimas buvo – užsiundyti ant manęs būrį kažkokių puspročių. Ir čia aš įkliuvau, nes nesitikėjau, kad tasai ponas yra surezgęs tokį klastingą planą.
Maldininkų patelės gerai žino, kad patinėlis tereikalingas apvaisinimui, o paskui jį galima suėsti, nes kitaip prapuls be naudos. Žmonių patinai visgi kartais būna kažko verti, bent jau jei neša į šeimą pinigus.
Kadangi jau seniai nebuvau susidūręs su tokiu koncentruotu projektyvinių kliedesių čiurškimu, kokį ten pamačiau, tai aš jums paaiškinsiu, kodėl su visokiais ten feminizmais ir moterų teisėmis yra tokia tragiškai nenormali padėtis. Juk viskas, kas vyksta, vyksta dėl kažkokių priežasčių.
Kodėl kai kurios personos taip isterikuoja, užėjus kalboms apie skirtumus tarp vyrų ir moterų? Ir kodėl kai kuriose šalyse yra tiesiog nenormalios problemos su tolerantinėmis beprotybėmis? Kodėl tos personos aplink mato vien priešus, o visus, kas tik kažkaip nepasiduoda jų neurotiniam kliedėjimui, laiko savęs pačių terorizuotojais, o ta kova su terorizavimais vyksta tuo aršiau, kuo daugiau visuomenėje demokratijos?
Priežastis čia labai paprasta: šiuolaikinė visuomenė išties diskriminuoja ir terorizuoja moteris. Ir negana to, dar ir plauna joms smegenis taip, kad šios neretai išprotėja ir tampa panašiomis į gerai žinomą Valerie Solanas, kuri agitavo kastruoti visus vyrus iš eilės, o paskui bandė nužudyti Andy Warhol, kuriame pamatė kažkokį kapitalizmo ideologą ir gėjų, kurio neveikia moterų kerai.
Dėl evoliucijos atsiradę vyrų ir moterų skirtumai
Žinote, juk kalbant apie realybę (būtent realybę, o ne kažkokias neurotines fantazijas) viskas yra labai paprasta: moterys turi putę, papus, gimdą, sugeba gimdyt vaikus, o su tuo yra susijęs tiesiog banalus biologinis prisitaikymas būtent gimdymui ir vaikų maitinimui. Beje, čia yra vienas įdomumas: dėl evoliucijoje atsiradusios stačios stovėsenos žmonių patelėms yra labai sudėtinga gimdyti. Dėl to jos gimdo baisiai skausmingai ir kartais netgi numiršta – dubuo per siauras**.
Su vyrais irgi yra viskas labai paprasta: jie turi pimpalus ir kiaušus. Todėl gali moteris apvaisinti. Biologiškai vyrai būtų išvis daugiau niekam ir nereikalingi (kaip, pvz., vorų ar maldininkų patinėliai, kuriuos patelės tiesiog suėda po to, kai panaudoja – vis šiokia tokia nauda). Tik vat tas moteriškas 9 mėnesių nėštumas, o paskui ir žindymas, o paskui dar ir tas platus dubuo, dėl kurio pastarosioms nesigauna taip greit lakstyti paskui grobį, o dar ir faktas, kad kūdikio nepaliksi…
Ne veltui Marija Gimbutienė aiškiai sakė, kad matriarchatas dominavo senais laikais. Štai čia paveiksle, vaizduojančiame senus laikus, kai Europoje dar valdė neandartaliečiai, matome visą esmę: moteris aiškina vyrui, kad tas turi nudėti urvinį liūtą, nes jai reikia naujų kailinių. Vyras paklusniai klausosi, o paskui nudės dar vieną katę. Taip pirminiai žmonės išnaikino visokius liūtus, kardadančius tigrus ir kitus šlykščius padarus.
Žodžiu, taip jau gaunasi, kad dėl grynai evoliucinių priežasčių vyrai turi mokėti daug lakstyti, koncentruotis į grobio persekiojimą ir taip toliau. Nešioti sunkius daiktus ir muštis su grobiu, kad tą nudobtų ir partemptų namo. Nes kitaip jie niekam nereikalingi. Ir evoliuciškai prisitaikęs vyras turi būti paklusnus moteriai ir vykdyti jos užgaidas, nes kitaip jis bus nereikalingas, o jei bus nereikalingas – tai ir pasidauginti negalės.
Moterys dėl tų pačių evoliucinių priežasčių turi gebėti daryti tegul ir ne baisiai sunkius, bet kokius 5 darbus vienu metu. Arba 10 darbų. Nes būrelis vaikų, kokių nors uogų rinkimas, maisto sužiūrėjimas ir pan. vienu metu – tų dalykų yra begalės. Visas namų ūkis, trumpai tariant. Galima netgi tarti, kad moterys yra evoliucionavusios taip, kad jų smegenys ir mąstymas labiau prisitaikęs valdymui ir kontrolei.
Bet tai tiesiog šiaip įdomumai, biologija, kuri keičia ne tiek jau ir daug, jei neskaitysim buko fakto, kad ir moters sudėjimas, ir šiaip sunkus gyvenimas per nėštumą yra tas reikalas, dėl kurio praktikoje moterims vyrų visgi neretai reikia. Negana to, praktikoje moterys nuo vyrų tiesiogiai ar netiesiogiai lieka visvien priklausomomis. Tai keistas paradoksas: realiai tai vyrai lyg ir būtų niekam nereikalingi, bet tik dėl to, kad jų reikia moterims, gaunasi taip, kad moterys nesunkiai gali tapti nuo vyrų priklausomomis.
Kita vertus, pripažinkime ir paprastą faktą iš gyvenimo: moters vadovavimas ir dominavimas šeimoje yra natūralus ir neabejotinas, nes netgi visai jau patriarchalinėse santvarkose moterys lengvai paima vyrą į nagus. Čia visiems žinomas dalykas.
Patriarchatas ir matriarchatas paprastuoju būdu
Moterų garbinamas gėjus, sukėlęs pasaulinę meno revoliuciją ir meną pavertęs tiesiog eiline plataus vartojimo preke - Andy Warhol. Valerie Solanas akyse jis tapo blogio simboliu. Gal būt ta atmatinė boba tiesiog susiprotėjo, kad ne kokia nors vyrų skleidžiama priespauda naikina moteriškumą. Gal būtent todėl ji norėjo nužudyti žmogų, jos akyse tapusį kažkokia šeimos priešingybe.
Kokioje nors puslaukinėje visuomenėje gaunasi taip, kad jei tik žemė prasta, sunkiai dirbama, visokių vaisių-uogų nėra, o reikia medžioti ir dar su piktais kaimynais kovoti, tai vyras tampa kritine grandimi, nuo kurios moteris priklausoma būna visiškai. Čia ir susidaro patriarchatas.
Visa patriarchato esmė, jei kalbam anekdotiškai, yra paprasta: moteris sėdi namuose, gimdo, daro namų ruošos darbus, žiūri vaikus, o vyras dirba tuos darbus, kurie sunkūs ar pavojingi. Lytiniai santykiai paprasti – arba moteris daro, kaip nori vyras, arba gauna per galvą. Bendrai imant, vyro veikla yra orientuota į maisto paieškas ir gerovės užtikrinimą už šeimos ribų, o moters veikla yra orientuota į pačios šeimos vidinius reikalus.
Ale pasižiūrėkim, kokia gi ta priešingojo matriarchato esmė? Ogi jinai irgi yra visiškai paprasta: moteris sėdi namuose, gimdo, daro namų ruošos darbus, žiūri vaikus, o vyras dirba tuos darbus, kurie sunkūs ar pavojingi. Lytiniai santykiai paprasti – arba vyras daro, kaip nori moteris, arba gauna per galvą. Bendrai imant, vyro veikla yra orientuota į maisto paieškas ir gerovės užtikrinimą už šeimos ribų, o moters veikla yra orientuota į pačios šeimos vidinius reikalus.
Kur skirtumas, ponai ir ponios? Ogi tik vienoje smulkmenoje – tarpusavio priklausomybėje, kitaip tariant, tame, kas yra formali ir pripažįstama šeimos galva. Jei moteris gali pasiųsti vyrą velniop ir tas neturės, kur dėtis – tai matriarchatas. Jis yra natūralus ir savaiminis, nes vyrą valdo lytinis instinktas, dėl kurio jis nuo moters priklausomas savaime ir nuolat (tą jau matėme, kai biologinę potekstę žiūrėjome). Bet jei dėl aplinkos sąlygų gaunasi taip, kad visgi moteris tampa priklausoma nuo vyro, tai gaunasi patriarchatas.
Ta tarpusavio priklausomybė yra buka ir elementari. Tai toks paprastas dalykas, kad jei koks nors žmogus to nesupranta, tai man kyla klausimas, ar tokiam žmogui yra būdingas esminis žmogaus bruožas – gebėjimas mąstyti. Bet čia nenukrypkim nuo temos, nes svarbiausią dalyką jau įvardinome: visi tie matriarchatai ir patriarchatai yra visiškai vienodi savo esme, o skiriasi tik tai, kas paprastai gauna šeimos galvos titulą.
Tikrasis įdomumas yra visai ne patriarchato ir matriarchato specifikoje, o šiuolaikinėje visuomenėje, kapitalizme ir feminizme. Būtent tame klausime, kodėl žmonės skirsto vieni kitus pagal lytį. Ir kodėl kapitalistinėje visuomenėje tasai skirstymas kažkokiu būdu tampa nepageidautinu.
Kapitalizmas ir matriarchato griuvimas
Štai paprastuoju būd pasižiūrėkime į tai, kaip kapitalistinė aplinka skiriasi nuo tos, kokia buvo prieš daug šimtmečių. Pavojų kasdienių – nelabai tėra. Maisto gavimo sąlygos gana stabilios. Bet yra nuolatinis, didžiulis darbo jėgos poreikis. Ir nuolatinis būtinųjų dalykų (maisto, būsto) deficitas, visus nuolat verčiantis dirbti vos ne tiek, kiek išvis įmanoma. Kapitalizmas yra vartojimo sistema, kuriai reikia nuolatinio visų įdarbinimo, nuolatinio belenko pirkimo, žmonių-vartotojų, kurie taptų nuolat tą sistemą sukančiais varžteliais. Ir kad visi suktųsi kuo efektyviau ir smarkiau. Ir tai puikiai veikia, nes išgyvenimo instinktai bendru atveju yra stipresni už lytinius instinktus: jei dvesi iš bado – tai ne seksas galvoj.
Viskas čia būtų gražu, bet yra viena problemėlė: darbo jėgos tokioje sistemoje ima trūkti, nes vartojimas auga ir auga, t.y., reikia nuolatinio gamybos augimo. O kaip ten yra su šeimyniniais santykiais? Ogi yra paprastai: jeigu ir patriarchato, ir matriarchato sąlygoms esant, visokius sunkius ar pavojingus darbus dirba vyras, o moteris sėdi namuose, tai yra panaudojama tik pusė darbo jėgos resursų. Bet kapitalizmo atveju darbas tampa svarbesniu už žmonių santykius.
Pritrūkus darbo jėgos ir vartotojų, staiga pradedama kalbėti apie moterų teises, jų galimybę dirbti ir t.t.. Nesvarbu, kad tos teisės ir galimybės buvo kažkada. Nesvarbu, kad jos puikiausiai yra dabar. Esmė elementari: jei sukuriame problemos idėją, tai turime idėjinę problemą, kurią reikia spręsti. Kovoti už tai, kad būtų pakinkyta darban ir antra žmonijos pusė. Viskas apverčiama aukštyn kojomis ir naujaklbės meistrai ima rėkti: „moterys diskriminuojamos, joms neleidžiama dirbti lygiai su vyrais„. Ir tai pavyksta: pakanka užtikrinti, kad vidutinis žmogus teuždirbtų tiek, kad galėtų prasimaitinti pats, bet jau negalėtų išlaikyti dar ir kelių kitų šeimos narių. Tai reiškia, kad tie keli kiti šeimos nariai bus priversti dirbti. Labai paprasta ir efektyvu.
Tokiai sistemos optimizacijai nereikia tikslingų sprendimų ir piktų organizatorių, ji savaiminė: darbo užmokestis yra linkęs optimizuotis per minimizavimąsi. Ir jei darbo rinkoje konkurencija tik dar padidėja, jei tik atsiranda galimybė visur įdarbinti moteris, tai gaunasi dar geresnis atlyginimų kritimas.
Industrinė revoliucija, prasidėjusi XVIII amžiuje, tapo vyrų ir moterų teisių lygintoja. Kai pokyčiai visiškai įsivažiavo ir link XIXa. pabaigos pasaulis pasikeitė tiek, kad moterų darbas fabrikuose tapo netgi teoriškai nepakeičiamu, tai ir atsirado feminizmas. Kad teisės būtų lygios ir moterys pačios veržtųsi dirbti. Taip ėmė keistis pati sąvokų esmė: ne darbas iš blogo gyvenimo, o lygios teisės dirbti fabrike ar dar kur nors.
Daugelis šitą reikalą vadina feminizmu, tačiau savo esme tai nėra jokia kova už jokias lygias vyrų ir moterų teises. Ir tai nėra jokia kova už moterų dominavimą. Tai yra visai kitas reiškinys. Net nežinau, kaip jį pavadinti – gal tai kova už maksimalų darbo jėgos panaudojimą?
Deja, čia yra viena labai gili problema: moterų įdarbinimo procesas yra savižudiškas visuomenei. Moterys dirba, vietoje to, kad gimdytų. Ir gauname banalią biologinę problemą: tos pasaulio šalys, kur moterys yra visur masiškai įdarbinamos (nes kitaip jos neturėtų iš ko pragyventi), susiduria su faktu, kad gimstamumas krenta neįtikėtinai. Nes moteris turi aiškų pasirinkimą – arba dirbti ir negimdyti, arba gimdyti ir neturėti pinigų.
Taip, tokioje sistemoje galima būtų įžvelgti patriarchato bruožų pačia blogiausia prasme. Bet tai nėra patriarchatas, nes vyrai čia nieko neišlošia. Vyrų darbo jėgos kaina nuo to tiktai krenta ir jie gyvena prasčiau. Ir negali susirasti sau antros pusės, nes toji užimta darbe. Realiai kalbos apie patriarchatą – tai tos pačios rūšies makaronai, kaip ir kalbos apie moterų teisę dirbti: gražiai sumanipuliavus sąvokomis ir priknisus protą, kažkas ima tikėti, kad taip ir yra.
Tokioje sistemoje, panorėjus, galima būtų įžiūrėti ir kokių nors matriarchato bruožų, nes vyrai yra įdarbinami tiek, kad išsunkiami, o kažkiek moterų gauna kažkokias pašalpas vaikų auginimui ir tada gali laikinai nedirbti. Bet išties tai nėra matriarchatas, nes moterys tokioje sistemoje yra visiškai, žiauriai išnaudojamos. Realiai jos net negali gimdyti vaikų. Jos tiesiog verčiamos robotukais, o sistema dėl to po truputį eina link kolapso: gimstamumas krenta, demografinės problemos kaupiasi, darbo jėgos trūksta vis labiau. Ir kaip tai sprendžiama? Ogi įsivežant imigrantus iš tų šalių, kur jokių lygių teisių būti išnaudotam tiesiog nėra.
Kai kurie tai matantys visuomenės nariai irgi nueina link kolapso – kai jų matomas ir jiems į galvas įkaltas pasaulio vaizdas ima kardinaliai neatitikti realijų. Būtent dėl tokio neatitikimo visiškai trenkta ubliūdkė Valerie Solanas sugalvojo, kad reikia naikint ir kastruoti vyrus, nes jie neša blogį. Kitos visai pakvaišusios asmenybės laksto po visokius forumus ar feisbukus ir ieško visokių feminizmo priešų, moterų žemintojų ir taip toliau. Arba, pavyzdžiui, užsipuola kokį filosofą, kuris pasako, kad tarp vyrų ir moterų yra kažkokie skirtumai. Ir taip toliau, ir taip toliau.
Ponai kovotojai už toleranciją, pasireiškiančia persekiojimu, neapykanta ir teroru, aš būtent į jus kreipiuosi: problema yra tame, kad jūs nesuvokiate realijų. Jūs esate tapę būtent tais, kas perneša moterų išnaudojimo idėją. Bet jums nedašyla tai, nes jums trūksta smegenų. Todėl aš jums tai paaiškinu.
Taip, ponai: XVIII-XIXaa. laukinis kapitalizmas, skleidęs socialdarvinistines idėjas, sukūrė ir feminizmą. Tai puikiai derinosi su pačia socialdarvinizmo esme: tie, kas yra mažiau tinkami, tegul dirba, o ne gimdo – taip ir išnyks patys, o kartu ir pelno lygį padvigubins. Būtent toksai feminizmas, kai moteris verčiama darbo jėga – tai to paties seno laukinio kapitalizmo apraiška, tiesiog tobula ir sisteminė socialdarvinizmo realizacija. Kita vertus, komunistai feminizmu irgi labai džiaugėsi: lagerinėje ekonomikoje kiekvienas darbingas žmogus turėdavo būti panaudotu, o protas būdavo krušamas dar smarkiau – ir lygiai tokiais pat prasmių apvertinėjimais. Lygios teisės, žinote. Teisės, kurios realizuojamos prievartiniu būdu. Kaip sovietinė teisė į darbą – jei nedirbi, sėsk į kalėjimą.
Deja, situacija, kai trumpalaikio kažkieno pelnų padidinimo yra aukojamas visos sistemos gyvybingumas – nenormali. Aš jums dabar siūlau prisiminti pirmas dvi Edward Deming įvardintas mirtinas įmonių ligas. Taip, valstybė – tai kaip įmonė, o dėsniai galioja tie patys.
————-
* Tepaspringsta bet kokie kalbainiai, bet priešdėlis da- yra vartotinas ir tinkamas.
** Žmonės kadaise evoliucionavo iš beždžionių, kurios prisitaikė lakstyt dviem kojom. Tokiam lakstymui reikia, kad kojos būtų kuo arčiau viena kitos – tada šuoliuojant yra menkesnis mėtymas į šalis ir sumažintos apkrovos, atsirandančios dėl dubens lenkimo. Bet tai reiškia siauresnį dubenį ir sunkų gimdymą. Evoliucinis kompromisas – moterys negali taip greit lakstyti, nes turi sąlyginai platų dubenį, bet net nepaisant to, gimdymas tampa tikru žygdarbiu.
Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui
Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.
- Web |
- Google+ |
- More Posts (1489)
Demografija gali būti tas veiksnys, kuris šiek tiek situaciją pasuks kita kryptimi, nes jau dabar imigracija kelia tiek problemų, kad ir ji nebėra sprendimas demografinėms, bei ekonominėms problemoms.
Bet „nuostabiausia“ šioje situacijoje yra kaip lengvai pavyko moteris įtinkinti palikti namus be prievolės nedirbti „sunkaus“ darbo, bei prijungti savanoriškai į darbo rinką.
Rūpintis vaikais ir namais -- irgi sunkus darbas. Kartais gal net sunkesnis, nei darbas prie staklių. Todėl tai galima buvo pakankamai nesunkiai padaryti.
Todėl žodį „sunkus“ apkarščiau kabutėmis.
Tačiau, kad per akimirksnį socialinė situacija pasikeistų nėra kasdienis įvykis ar lengvai pasiekiamas tikslas. Pats feminizmo judėjimas savo poveikiu socialiniam gyvenimui buvo daug įtakingesnis, nei dauguma kitų politinių ar socialinių judėjimų.
Feminizmas, kaip judėjimas, tebuvo tų pačių pokyčių manifestacija. O pokyčiai tęsiasi nuo XVIII amžiaus. Ir dabar dar besitęsia, ką galima pamatyti iš visos tos besitęsiančios kovos už visokias lygias galimybes.
Pažvelgus lokaliau, čia tik vienas absurdas matosi tose kovose: kadangi sovietmečiu lagerinė tvarka išgriovė bet kokius šeimyniškumus kardinaliai, visas moteris įdarbindama nepriklausomai nuo jų noro, tai dabar feminisčių kova pas mus atrodo, kaip kažkokia fantasmagorija.
Kita vertus, tai labai įdomiai demonstruoja, kad aktyviai kartojami kliedesiai ilgainiui gali tapti dalyku, dėl kurio niekas netgi nesiginčija.
Tikra tiesa. Ir aš jums pasakysiu, kad problemų sprendimas ofise ir ten visokių emeilų/raštų ir pan. dalykų darymai tėra vienas malonumas palyginus su tuo ką turi daryti namie su vaikais. Namie su vaikais esi pats sau viršininkas ir kas baisiausia, nepalenkiamas, viską matantis ir be jokių išlygų baudžiantis viršininkas…
Tamstos rašliavos griauna visą feminizmo industriją.
Juk taip patogu kovoti už „už širdies griebiančią“ idėją, kai mulkiai seka paskui, o kas neseka ant tų galima užsiundyti mulkius.
Na, tokia ten ir industrija -- iš ES lėšas siurbt.
Vat ir pirmieji padariniai: http://www.lrytas.lt/-13368926841335513490-europos-parlamentas-si%C5%ABlo-naikinti-vilniuje-veikiant%C4%AF-es-ly%C4%8Di%C5%B3-lygyb%C4%97s-institut%C4%85.htm
Jūs kaltinate mane, kad čia mano veiklos padarinys?
Dėkui už paminėjimą. 🙂 Beje, ką tik grįžau iš Turkijos, valstybė ten pasiskirsčius į du regionus, vakariniame žmonės gyvena pasiturinčiai, šeimos augina vieną, du vaikus, moterys turi visas teises, kaip ir europietės. Rytuose gyvenama vargingai, moterų teisės suvaržytos, šeimos kaip futbolo komandos, vienuolika vaikų -- norma. Nelabai suprantu, kame tas nuolatinio gimdymo gerumas? Žemė springsta nuo žmonių pertekliaus, žmonės tarsi hiper mutavusi plėšrūnų rūšis. Baimė, kad išmirsim ir ateis kiti? Tegul ateina, visi mes nuo to pačio medžio nulipę. Reikia ramiau žiūrėti į viską. Apskritai nelabai suprantu, kodėl visiems diskusijoje taip kraujas užverda. Vieni turi vieną poziciją, kiti kitą. Tai yra normalu. Nebe tie laikai, kad už požiūrį šaudytų, ar kartų.
Klausimas yra apie sistemos stabilumą. Gerai gyventi leidžianti sistema turėtų būti stabili, nes atitinka mūsų poreikius. Prasta sistema neturėtų laimėti. Tačiau demografiniai faktoriai sužaidžia taip, kad ilgalaikį pranašumą gauna prastos sistemos. Tiesiog dėl to, kad tos gerosios pernelyg užsioptimizuoja.
šią savaitę ŠMM buvo posėdis dėl 2014-2020 metų ministerijos veiklos pamatinių tikslų, kurie nuguls ir į ES finansavimo priemones, man teko garbė ten dalyvauti. Tokia nesveiko durnumo feministinė mokslininkė visaip bandė išsikovoti, kad moterų teisių gynimas būtų įtraukas kaip atskiras fundamentalus ministerijos veiklos tikslas (šalia kitų 5 itin plačių tikslų)… Tuomet kita sveikesnio proto moteriškė priminė, kad moterų teisės ES projektuose yra horizontalus prioritetas (kitaip tariant, net jei už ES pinigus statai kokią jobaną kaimo turizmo sodybą turi užtikrinti moterų teises, da fuck?!, bet čia jau kita tema). Žodžiu pirmoji tada žiauriai pasipiktino ir pradėjo aiškinti, kad to nepakanka, reikia kovoti be sustojimo, reikia, kad moterų mokslininkių skaičius būtų padidintas ir pan. Žodžiu varė kaip reikiant, bet tada viceministrė Putinaitė numalšino situaciją tiesiog ją ignoruodama ir pereidama prie kitos temos. Visa tai pasikartojo tris kartus. Tada pagalvojau: kas bus, kai socdemai su visokiom Vėsaitėm, Blinkevičiūtėm ir OMG Pavilionienėm ims valdžią… Sveiko proto moterų dar yra… Gaila, kad jos jau būdamos sveikesnės mažiau rėkia ir mažiau drasko akis, taigi mažiau ir pasipriešina. Tuo tarpu tiek per šią situaciją, tiek apskritai vyrai tylėjo ir nieko nesakė, ir turbūt visiems aišku kodėl, bent kiek sumenkines jos didenybes „moterų teises“ sumarginalizuosi save iki žemiausios klasės marginalo.
Biurokratiniai dalykai ir į juos įsitrinantys bepročiai yra baisūs. Nors kam tas „moterų teisių“ finansavimo poreikis yra panaudojamas -- tai vieša paslaptis. Taigi, ta moteriškė, apie kurią pasakojate, ne veltui ten taip draskėsi, ji tam tikrai turėjo pagrindą.
Beje, tipinis politinio polidiskurso pavyzdys: viršutiniame sluoksnyje „kovokime už teises ir dar kažką, blablabla, reikia pinigų“, o apatiniame -- „reikia pinigų, kad turėčiau kur juos išleist“.
Siūlau prisiminti Šliogerio pavyzdį, kai už frazę žiniatinklį „mergaitėms – mezgimo vadovėlis, vaikinams – Plutarchas ….“ buvo gana rimtai svarstomas darbovietėje. :))
„Žiniatinkly“ -- Rokiški, prašau, ištaisyk klaidą, savos man ypač akis bado.
Negaliu sau to leisti dėl moralinių priežasčių -- pradėsi svetimus komentarus redaguot, tai taip ir nusirisi kažkur iki kokio nors lygio. Čia jau nieko nepadarysi, principai, žinote.
Buvo gi kaip ir oficialus raštiškas prašymas, taigi kaip savivalė lyg ir nesiskaitytų. 🙂
Kai neskiri spalvu esi daltonikas, o kai skiri -- esi rasistas. Nieko nuostabaus, kad kai pradedi skirti feminizma nuo moteru isnaudojimo, pasidarai labai nepopuliarus. Beje kiek man tenka susidurti, tai JAV seimoje dazniausiai dirba vienas (cia vidutinis sluoksnis), o EU abudu turi arti. Beje olandai tiesiai sviesiai sako, kad pas juos moteris arba gimdo arba daro karjera. Daugiau pasirinkimo nera.
Beje labai geras pastebejimas, kad moterys sutinka dirbti uz mazesni atlyginima, tuo paciu mazindamos vyru atlyginimus del naturalios konkurencijos. O toliau vyksta kaip anekdote.
Nuvaziuoja lietuvis i JAV, ir iesko darbo. Jam siulo darba -- plauti indus. Restorano savininkas sako, kad lenkui jis moka 2 baksus per valanda, negrui -- 4, o amerikieciui 8. Nu lietuvis pasipiktina ir sako, kad jis ne negras. Taip ir dirba uz du baksus. Kapitalizmo pradziamokslis -- gauni tiek kiek esi vertas, arba tiek kiek aplinkui kitiems moka.
Vakarų Europoje moterų įkinkymo sistema yra gerai išplėtota -- labai daug vaikų lopšelių ir darželių, tuo tarpu pašalpos ir nedarbingumas pagal juos skiriami labai trumpam laikui. Analogišku keliu ėjo ir SSRS.
Ir Europoje tokie pokyčiai prasidėjo gerokai anksčiau, nei JAV, tai ir skirtumas gaunasi.
Na, gal neabsoliutinkim.Pirmiausia apibrėžkim, kas ta Vakarų Europa. Nes pvz. Vokietijoj ne tik kad darželių beviltiškai trūksta (o dauguma ir tai tik nuo 8 iki 12 valandos veikia), bet ir mokyklose ne tik kad pailgintos dienos nėra, bet ir valgyklų. Tai motinos ne tik su ikimokyklinukais namie turi sėdėt, bet ir dar paaugliams per pietus blynus kept. Kiek žinau, Prancūzijoje situacija skiriasi.
Va dabar ir palyginkim, kaip skiriasi gimstamumas Vokietijoje ir Prancūzijoje (abi šalys turi pakankamai imigrantų, todėl didesnio gimstamumo Prancūzijoj juodaodžiais negalima paaiškinti). Feminizmas feminizmu, bet aš tikrai nenorėčiau 15 metų tik apie savo vaiką galvoti, valgyt daryt ir serialus žiūrėt.
Taip, tai geras patikslinimas -- ne visa Vakarų Europa.
Vaikų darželiai arba, kaip pakaitalas -- ilgos motinystės atostogos su pašalpomis -- tai metodas kompensuoti tai, kad moterys visgi gimdo, o gimdymo išvengti nesigauna. Tiesiog du būdai.
Jei moteriai tenka sėdėti namie, o pinigų tada šeimai ima trūkti -- tai ir gauname, kad moteris negimdo. Jei vaikas gali būti laikomas darželyje -- tai moteris gali dirbti.
Tokie kompensuojantys mechanizmai yra kažkiek veiksmingi, tačiau jie visgi yra tiktai kompensuojantys esamą situaciją.
Idealiu atveju vieno šeimos nario pajamų turėtų pakakti tam, kad šeima būtų išlaikoma. Ir tokiu atveju išties netgi nelabai jau būtų svarbu, kas dirba -- vyras ar moteris.
Labai paprastai ir įdomiai viskas išaiškinta, bet padiskutuokim apie moterų įdarbinimą- kaip manot, kodėl joms dažnai už tą patį mokama mažiau? Mhm, slidus reikalas. Žinoma, būtų smagu, kad moterys apskritai galėtų ramiai pasirinkti- dirbti savo malonumui ar nedirbti visai (juk ne visoms moterims įdomu sėdėt namie).Deja, čia su tuo darbu kyla dar viena bėda- kieno pinigai, to ir taisyklės. Pinigai moteriai kapitalistinėje šeimoje suteikia progą kurti savo taisykles- taigi ir daugiau laisvės. Nebent vyro ir moters santykiai grįsti supratimu ir pagarba.
Visų pirma, neabsoliutinkim -- variacijų lygis pakankamai didelis ir su atlyginimais, ir su pareigomis. Dar, tarp kitko, tiesiogiai vadovaujančiose (t.y., koordinuojančiose) rolėse moterys dažnai labiau pasiteisina.
Bendru, vidutiniu atveju, moterų atlyginimas yra mažesnis dėl tų pačių biologinių priežasčių: darbdavys mažiau užtikrintas darbuotojo stabilumu, todėl darbas paprastai gaunasi ne visiškai toks pat, jei pamatuoji jį kokiam nors vidutiniam įdarbinimo periodui -- tarkim, 3 metams. Gaunasi skirtumas per išėjimą iš darbo.
Aišku, vyrams tuos mažesnius moterų atlyginimus kai kurie šūstresni veikėjai irgi primena, tipo „galim vietoj tavęs pasamdyti pigesnę ir kruopštesnę moterį“.
O vat su tomis taisyklėmis ir laisvėmis -- ten ir gaunasi visa problematika. Jei moteris nedirbs -- ji bus priklausoma nuo vyro. O jei dirbs -- normalią šeimą turėti bus keblu. Taip ir pradeda dirbti.
Jus pati atsakete: „vyro ir moters santykiai grįsti supratimu ir pagarba.“ Pridurciau, kad, tai butina salyga. jokie biurokratai su savo idiotizmu sito nesustyguos, nes tai dvieju asmenu santykiai, kur netgi visaapimanti totali kontrole yra bejege.
Jei to nera, tai kokio velnio gyventi kartu, esti vienas kitam nervus ir isidirbineti su kova del lygiu teisiu.
Aš ne tai, kad nustebęs. Aš džiaugiuosi. „aš“ užteks. Superinis straipsnis- mastymas, logika, žodžio valdymas. Aš gal esu praleidęs kažką iš anksčiau, bet man būtų idomi autoriaus nuomonė, kodėl krūvai aktyvių silpnapročių ES skiria grantus, paramas ar kaip bepavadinsi už Antarktidos apželdinimo ir pan. nesąmones(spėčiau, kad ne mažiau 20 proc. visuomenės ES gyvena iš to). Čia socialiai aktyvių debilų papirkinėjimas ar tiesiog mūsų Vakarų civilizacijos liga? Ačiū
Tai tiesiog stagnacija. Sistema ima kurti sau veiklą ir eikvoti lėšas sau pačiai. Sistemai vis sudėtingėjant ir biurokratizuojantis, viskas veliasi į neištaisomą kaltūną.
O kita vertus, yra ir politiniai faktoriai, ir banalus perskirstymas, kuris iki tam tikro lygio stimuliuoja ekonomiką, ir šiaip apsauginis vožtuvas nuo visokių marginalų, ir t.t… Vėlgi, viskas persipynę.
Stagnaciniai procesai yra tokie stagnaciniai.
Aš visom keturiom už mūsų civilizaciją. Bet kaip ekonomistas matau, kad šios socialinės sistemos Europa niekaip negali išlaikyti. Paskutiniai ECB įlieti trilijonai atidėjo esminių ES problemų sprendimą max 2 metams į priekį, bet tokios socialinės sistemos, kuri yra Europoj dabar, nebeįmanoma išlaikyti. Galimi du keliai -- skolintis, ką Europa darė iki šiol, bet toliau nebegali to daryti, arba spausdinti pinigus iš nieko, ką dabar daro Europos Centrinis bankas, kurio balansas per paskutinius išsiplėtė virš 2 trilijonų EUR. Tai dar blogiau. Jeigu iki šiol gelbėjo moterys, tai kas gelbės dabar?
Čia klausimas yra gerokai gilesnis išties. Neadekvati socialinė sistema veikia neadekvataus vartojimo sąskaita, o neadekvatus vartojimas reiškia ne tik perteklines pajamas valstybei, bet ir neadekvačias išlaidas pas eilinį gyventoją, negana to, esant gan mažam resursų panaudojimo lygiui. Todėl aš nebūčiau čia pernelyg kategorišku su visokiom prognozėm.
Paklausiau taip, lyg Rokiškis būtų už tai atsakingas 🙂 Svarbiausia, kad yra protingų žmonių
anksciau ar veliau viskam pareina sakes. tik laiko klausimas kada.
Reikalo esmė išdėstyta gražiai ir taikliai. Tačiau bėda, kad šiuolaikinis ekonomikos modelis yra orientuotas į nuolatinį augimą, o mažėjantis gimstamumas šį modelį griauna. Bet gal ir gerai -- mano nuomone, žmonių ir taip yra gerokai per daug. Tai čia gaunasi kaip ir populiacijos kiekio savireguliacinis mechanizmas.
Gal populiacijos per daug kur nors Afrikoje, bet Lietuvoje jos jau yra per mažai. Ir beje, ta demografinė duobė, į kurią einame -- to paties modelio pasekmė.
Šiuo atžvilgiu aš nesu linkęs pasaulį skirtyti į Afriką, Lietuvą ir t.t. Nes iš esmės visi gyvename toje pačioje Žemėje. Žiūrėti lokaliai apsimoka tik imant santykinai trumpą laiko tarpą.
O ka ir dėl Lietuvos. Čia žiūrint kaip pažiūrėsi:
ekonominio stabilumo požiūriu (neįleidžaint imigrantų) -- bėda. O jeigu žiūrėti gamtinės sistemos stabilumo požiūriu -- laukinėms meškoms lietuvoję vietos dar mažokai 🙂
Tas santykinai trumpas laiko tarpas, kur lokaliai žiūrėti neapsimoka, yra ilgesnis, nei mūsų proproproproanūkiai sulauks.
proproproproanūkiai, tai cia mazdaug 100-150 metu gaunasi 🙂 (jei tarsim, kad tai penkios kartos po 20-30 metu kiekviena)
Dabartinė sistema (pvz Sodra) tiek laiko ištempti neturi jokių šansų. Iš to seka, pagal kitų šalių analogiją, kad vistiek reikės įsileisti daug jaunų (ir pageidautina, linkusių turėti daugiau vaikų) imigrantų, gal net visokeriopai skatinti imigraciją, gal pvz nemokamai dalinant žemę, kaip kokiem kolonizatoriams ar pan., kad tik atvažiuotų. Arba pensininkai paliekami didėjančiam skurdui -- ne tik todėl, kad nebus kam jų išlaikyt, bet dėl tos pačios populiacijos didėjimo Afrikoj, Azijoj ir Lotynų Amerikoj neišvengiamai turėtų nuolat brangti maistas, kuras, žaliavos.
Arba lietuviai staiga padarys ekonominį stebuklą, staiga ras lėšų ne tik pensininkams išlaikyt, bet ir vaikams augint, tada gyventojų kiekis stabilizuosis, o po 50 metų stabilizuosis ir pensininkų kiekis -- ir visi gyvens gražiai ir laimingai 🙂
Ne, iš Sodros žlugimo niekaip neseka, kad reikia įsileisti daug imigrantų. Ir tikrai ne iš Sodros žlugimo seka, kad pensininkai gali būti palikti didėjančiam skurdui.
Grandžių yra žymiai daugiau, ryšių -- dar daugiau, tad klausimas čia yra platus, o paprastųjų sprendimų čia nėra.
BTW, imigrantai paprastai netampa gerą našumą (pagal santykį kaina/produktas) duodančia darbo jėga, net nepaisant labai mažų kainų, todėl tai nepadengia socialinių reikmių.
BTW-2, imigrantų gimstamumas statistiškai būna daug mažesnis, todėl tai nestabilizuoja gyventojų skaičiaus.
BTW-3, imigrantai paprastai kelia labai gilias problemas dėl visuomenės skilimo ir susidarančių parazituojančių grupių, todėl problemos ilgainiui pagilėja.
BTW-4, dvasingos kalbos apie pasaulio interesus nieko nekeičia -- tai tik paprastas būdas numoti į praktinių problemų sprendimą.
Čia stereotipinis suvokimas toks jau senai. Ir tik pastaruoju metu vis daugiau tradicinių politikų išdrįsta viešai pripažinti, kad imigracija kelią daugybę problemų. Dar visai nesenai už tokias kalbas žiniasklaida jiems lipdydavo radikalų etiketes.
Kapitalistinės politikos manipuliacijų įžvalgos labai patiko,bet jeigu savo vertybes sugebam išgryninti tik sutapatinę save su vabalais (visa laimė dar, kad primatai paminėti) ir tik dėl to, kad paėstume (nes kalbam apie save kaip apie gyvūnus apskritai), o paėdę apsivaisintume (bet ir tai ne visiem skirta, nes kitiems pavyksta tik ant ėdalo pasikrutint). Tai nafik, Rabinovičiau, tu čia išvis rašai apie žmonių sukurtas sistemas, jeigu mes neturim smegenų? Gyvenam tik instinktų vedami. Kam tada tokie nušviečiantys straipsniai reikalingi, jeigu mes primatai ir nieko nesusivokiam? Iš kur tos sistemos ? Gal dievai sukūrė jas ? Sori, bet tokie išvedžiojimai tai man jau užkalniu kvepia.Jam irgi visad viskas paprasta ir aišku.
Ponas Skaitytojau, tamsta klaidingai manote, kad biologiniai faktoriai nelemia. Tai yra kardinali klaida, nes būtent biologiniai pirmiausiai viską ir lemia. Protas -- tai tiesiog dar vienas būdas prisitaikyti ir gauti pranašumą prieš kitas biologines rūšis.
Likusi tamstos pasažo dalis yra kažkokia beprasmiška, nes jūs piktinatės kažkuo, ką pats prisigalvojate.
O nemanai, kad tu užklijavęs intelektualumo etiketę ir pasinaudodamas informacijos manipuliacija nori visiems įpiršti tą pačią seną kaip pasaulis mintį: „moteris sėdi namuose, gimdo, daro namų ruošos darbus, žiūri vaikus, o vyras dirba tuos darbus, kurie sunkūs ar pavojingi.“ Tik aišku, kad sulauktum palankumo pačioj straipsnio pradžioj pasisakai „šiuolaikinė visuomenė išties diskriminuoja ir terorizuoja moteris“ – nu tikrai gražus psichologinis posūkis, net sakyčiau politinis manevras. Ir išvis kaip tu gali teigti, kad tai yra tiesa ( ir sakau teigti, nes imu tavo citatą „Bet jums nedašyla tai, nes jums trūksta smegenų. Todėl aš jums tai paaiškinu.“) paimdamas kelis pavyzdžius vienas nendartaliečio laikų, o kitas devyniolikto amžiaus. Gal sakyčiau pačiam ir reikėtų pramerkti akis ir pamatyti realijas. Pateiki kažkokius kraštutinumus: aršios feministės( jos gal ir turi kažkokių psichologinių sutrikimų, bet ir tai čia jau labai aštrus išsireiškimas ), triūsiančios moterys, karjeristės( na taip, gal kai kuriose situacijose moteris tikrai nenorėtų tiek daug dirbti, bet yra ir tokios, kurioms išties karjera ir nuveikti darbai yra kur kas įdomiau už šeimos sukūrimą). O kur moksliniai tyrimai, įrodymai apie tai, ką tu kalbi, mažų mažiausiai apie žmogaus genus, paveldimumą ar veikiančius hormonus žmogaus organizme.
Tiesiog klaiku skaityti kaip tu mėgėjiškai ir labai kategoriškai teigi savo nepagrįstą ir siaurai apžvelgtą tiesą. Pagalvok ar tu norėtum, kad tavo draugė, žmona, neturėtų savo asmeninių interesų ir vienintelis siekis būtų vaikai, juos apskalbti, pamaitinti ir dar tave šiek tiek įpaišyt į buitį? Kaip įsivaizduoji bendravimą su tokiu asmeniu ?
P.S. nei tos moterys nustojo gimdyti vaikus, nei jos save žemina dirbdamos, nei tai joms prievolė. Jos tiesiog džiaugiasi, kad nebereikia gimdyti niolikos vaikų, užtenka kelių ir gali turėti ne tik juos, bet ir kurti savo asmenybę. Turėti protingą vyrą, kuris savo moterį ne tik, kad palaiko, bet ir skatina, nes jam privalumas turėti intelektualią partnerę. Beje, kad politikai kuria sistemas, valdo ir manipuliuoja, tai galiu atsakyti vieną – jie ir yra dėl to vadinami valdžios organais, nes tai jų pagrindinis tikslas. Tačiau čia jau tavo kompetencija būti apsišvietusiam, ar leistis valdomam. Ir kai kitą kartą visiems darysi proto nušvietimus, malonėk apžvelgti situaciją plačiau arba bent jau pateik normalius pavyzdžius, kad tai neatrodytų kaip sąmokslo teorijos iš zeitgeist.
Ponas Skaitytojau, biologiniai dalykai yra nenuneigiami. Pimpalą turi vyras, o moteris turi putę ir papus. Vyras negimdo ir nežindo kūdikio. Moteris -- ir gimdo, ir žindo.
Visi kiti interesai, norai ir t.t. -- jie egzistuoja kaip viršbiologinis daiktas. Jie arba padeda biologijai, arba su ja kertasi. Ir jei jie padeda -- tai labai gerai, o jei kertasi -- tai pasekmės yra aiškios. O jau po viso to seka visokie ten dvasingumai, savirealizacijos ir kiti malonumai.
Čia jums rekomenduoju tokį linką, kur bendrą kalbą atrasite, nes ten irgi dvasinguminius briedus rašo, visiškai panašius į tamstos -- http://verslumo.wordpress.com
Eikite tenai ir pilstykite apie tai, kad visos tos biologijos -- nepagrįsta ir siaurai apžvelgta mėgėjiška tiesa be jokių mokslinių tyrimų ir įrodymų, kad tai sąmokslo teorijos ir t.t..
„pakanka užtikrinti, kad vidutinis žmogus teuždirbtų tiek, kad galėtų prasimaitinti pats, bet jau negalėtų išlaikyti dar ir kelių kitų šeimos narių. Tai reiškia, kad tie keli kiti šeimos nariai bus priversti dirbti. Labai paprasta ir efektyvu.“ -- o kodėl, tuomet, Jūsų manymu, feminizmas neišnyksta, o tik dar labiau stiprėja tose šalyse, kuriose atlyginimai dabar yra toookie, kad vyras gali ne tik savo moterį, o dar ir kelis vaikus išlaikyt…?
O kodėl jam reiktų išnykti ir nestiprėti tose šalyse, kur yra didžiausia pigios darbo jėgos paklausa?
Gerai parasyta, Rokiski 🙂 Noreciau prideti savo trigrashi prie atsakymo Pievai. Feminizmas ekonomiskai turtingose salyse stipreja dar ir del to, kad seima jau nebelaikoma tokia vertybe, kokia buvo anksciau. Tikraja vertybe pakeite taip vadinama “ laisve“. Kuo labiau vartotojiskesne visuomene, tuo ji laisvesne seksualiniu poziuriu, tiesiog del persirijimo. Vargse “ laisva“ moteris slepia pati nuo saves, kad yra nelaiminga, uzgniauzdama savo esmine prigimti , tad galutinai kraustosi is proto, kovodama uz savo chimerines teises ir laisves.Ten kur nera meiles, ten yra neapykanta. Butent neapykanta ir yra pagrindine feminizmo varomoji jega.
Aš stengiausi nekabinti tos neurotinės reikalo dalies, kuri viską labai supainioja per eksteriorizacijas ir dar kartą pasikartojančius visko suvartaliojimus aukštyn kojomis.
Kaip vienas iš klasikinių scenarijų -- mergina, jaučianti potraukį tiktai moterims, mato sistemą, kuri ją gniuždo ir neduoda gyventi taip, kaip nori ji. Kova prieš tokią sistemą išvirsta lyg ir kova už savo teises, tačiau jei visuomenėje net negalima kalbėti apie homoseksualų teises, tai belieka kalbėti apie moterų teises. Štai taip gaunasi atskira feminizmo šaka.
Bet tokio tipo scenarijai yra visai kita problemos pusė, tad pasikartosiu -- nebandžiau to čia nagrinėti.
as ne apie lesbijietes :))))
Lesbiečių atvejis tiesiog labai ryškus.
Įdomūs pasvarstymai, bet galai nesusiveda. Moterys visada dirbo (straipsny taip ir minėta, kad ta teisė į darbą buvo), bet dirbo mažai apmokamus darbus, antraeilius, tai ką dabar padaro skalbimo mašinos ar kitokie fabrikiniai visokie dalykėliai, kuriais pakeičiam moterų darbo jėgą -- tą darė moterys; jei jos dirbo kartu su vyrais -- jų darbas būdavo numenkinamas, nuvertinamas. Taigi, feminizmą pagimdė ne kapitalizmo vartotojiškumas (vartotojiškumas visada buvo, tik neturėjo masinės gamybos, buvo naudoajamsi rankų darbu, kurio dalimi buvo taip pat moterys, tik jos dirbo uždaruose ūkiuose), o elementari nepagarba moteriai.
Ponas, aš jums pasakysiu vieną dalyką: tamsta neskiriate kapitalizmo nuo kokio nors feodalizmo. Bet tai nesvarbu.
Darbas namuose -- tai darbas namuose. O visa pramoninė-finansinė sistema, kuri atsiranda kapitalizme -- tai, žinote, kaip čia jums paprasčiau paaiškinti. Tai truputį kardinaliai kitas lygis, nei bulves darže kapstyt. Bulvės darže -- šalia vaikų, žinote. O audimo fabrikas -- belenkur, bet tik ne prie šeimos. Bet tai irgi yra nesvarbu.
Ir vartotojimą su gamyba kažkaip painiojate, kas yra negražu. Bet ir tai nesvarbu.
Galai jums nesusiveda dėl paprastos priežasties -- drįstu teigti, kad esate kažkoks dvasinguminis fenomenas.
Nes išgeneruoti idėją, kad ekonomines sistemas reguliuoja nepagarba moteriai -- tai čia, žinote, aš apie tokį reikalą nebūčiau galėjęs net pagalvoti.
Jūs esate fenomenalus. Aš panašių pas save bloge dar nesu matęs. Štai kas yra svarbu.
pritariu Lijanai. dar idomumo delei siulau pastebeti, kad siais laikais moteriskumas vis labiau ima nustelbti vyriskuma. Galbut uzdarbio atzvilgiu ir moka moterims maziau, bei taiko pirmenybe vyrams i darbo vietas(nes jie nebuna nesti 9men). Taciau kas liecia partneriu pasirinkima, tai sakyciau dabar moterims pats aukso amzius. Kodel? todel kad padidejus krizei pas visus sumazejo pajamos. Pas moteris jos ir anksciau nebuvo itin dideles. Tad savaime suprantama jos ima dar maziau islaidauti viesumoje. pav baruose ar eiti i sokius. Taigi baruose susirenkanciu moteru santykis buna maziau negu puse ant puses. Is esamo kiekio dar maziau kaip puse buna is tikro simpatiskos. Ir vyrai savaime ima visokiais budais rodyti joms demesi, kai kurie net bando ji nusipirkti. Praktiskai bet kokia, patraukliau apsirengusi mergina, atejusi i siuolaikini kluba/bara ar kavine sulaukia itin daug demesio. Tad nenuostabu kad tos, kurios is tikro labiau patrauklios uz vidutines pasikelia iki 9 dangaus. Nes joms nuo to demesio pasidaro net bloga. Jos ima manyti, kad jos labai isskirtines ir leidzia sau jau nebesiskaityti su savo gerbejais. Tokiu budu siuolaikines moterys gauna zymiai daugiau demesio, negu pries koki 10/15m. Ir tokiu budu igyja didesne pasirinkimo laisve. Ir ta laisve atveda dauguma prie depresijos, nepasitikejimo ir begaliniu svajoniu princo paiesku.
pagaliau pradėjai kalbėt ką reikia:) jau ne pirmas straipsnis kai galiu be didelių pastangų pritarti. Lietuviškas, mistinis mythbusteris, kuriantis mitą apie save.
O moterys su kiaušais tai reiškinys rimtas, nes konkuruot ir nuolat stumdytis dėl dominavimo beprasmiška.
Kažkada ne taip seniai cv.lt dariau vieną projektėlį -- kalbinau įvairių profesijų žmones, norėjau, kad jie atvirai pasisakytų, ką galvoja apie savo darbą. Nustebau, kad tekstas apie namų šeimininkės darbą susilaukė daugiausia ir prieštaringiausių komentarų. http://manokarjera.cv.lt/Default4.aspx?ArticleID=6ee81b97-9887-4287-94b2-59b2c25a263a
Ačiū už straipsnį. Buvo labai įdomu. Pati dirbau mama ir namų šeimininke 6 metus, kol mažyliai paaugo. Tada tiesiog išlėkiau iš namų, rodės galiu bet ką dirbti, kad tik nesėdėt namie. Ir buvo nesvarbu, kad tiesiog užsikroviau dvigubai darbo. Norėjosi įvairesnės veiklos. Ir dirbau gana sėkmingai. O po 17 metų vėl grįžau namo, su džiaugsmu. Pagalvojau, kad šiuolaikinės technologijos prisidėjo prie to, kad būdamas/dirbdamas namie nesijauti izoliuotas.
Nu nieko sau fantazijos:))) Ziniu ir kritinio mastymo trukumas. Visiskai be pagrindo, ishtraukes Valerie Solanas, mat piktinasi feminizmu, ir staiga, lyg niekur nieko, tarsi kokia tipiska, taip vadinamos antrosios bangos feministe ima kalbeti apie matriarchata kaip fakta, nepaisydamas, net pacios Gimbutienes pasisakymo pries matriarchato fakto egzistavima. Ji tyrinejo senaja Europa, rado deiviu statuleliu, iskele hipoteze apie moteriska senaja Europa. 70-aisiais feministes pasieme sia hipoteze ir padare is jos fakta:) Tai, kuri is ju busit? Mary Daly ar Dworkin:)? Na o juokingiausia cia, tai kad ieskote pateisinimo priespaudai, tai turbut viska ir pasako apie jusu morale. Nuosirdziai siulau pries vaizduojant erudita, siek tiek pasigilinti i kritikuojama objekta/us. As asmeniskai nesishakoju kokiuose atomines elektrines statybu debatuose, vien del to, kad neturiu pakankamai ziniu toje srityje. Kuklumas manau yra dorybe:)
Pingback: Porcija šviežių paieškos atradimų « Rokiškis
Kokiais 3 metais per velai, apie panasias asabas rase Kacinskis, jis sita reiskini ivardino kaip „oversocialization“.
Tiesa pasakius pats irasas,labai manifesto itakotas.