Tag Archives: Šiaurės Korėja

Šiaurės Korėjos kariniai pajėgumai

Taikūs Šiaurės Korėjos traktoriai pasiryžę visais savo ginklais atremti imperialistų smūgį. Tuo tarpu JAV siunčia savo lėktuvnešį prie Šiaurės Korėjos, kad toji nesugalvotų daryti branduolinių bandymų ar vėl bandyti tarpžemyninių branduolinių raketų. Jūs suprantate, apie ką čia viskas? Taikūs kolūkiečiai ruošiasi karui – štai apie ką.

Kai kas nors pamato tokį vaizdą iš Šiaurės Korėjos, tai paprastai ima žvengti. Tiems, kas susigaudo, tie traktoriai atrodo daug baisiau už tankus: tai reiškia ne šiaip kariuomenę, o totalinę militarizaciją, kur netgi kolchozai yra paversti į realius karinius dalinius.

Tie, kas po Šiaurės Korėjos reikalus kapstėsi kiek giliau, žino kad atvejis čia ne toks, kaip kad Irako ar Sirijos. Šiaurės Korėja, nors ir visai nedidelė, nors ir neturinti resursų bei labai atsilikusi, yra košmariška šalis, kuri kariniu atžvilgiu yra labai nemaloni.

Įsivaizduokite, kad mūsų Lietuvoje yra 100 tūkstančių žmonių aktyvios kariuomenės (ir milijonas vis apmokamų rezervistų), kokie 10 tūkstančių dotų, bunkerių ir kitokių slėptuvių, negana to, kiekviename kaime yra įtvirtinimai bei sukarintas būrys su kulkosvaidžiais, granatosvaidžiais ir minosvaidžiais. Ir dar visur nenormalios krūvos ginklų sandėlių, kuriuose – kad ir pasenęs šlamštas, bet tas šlamštas tinka šaudymui ir jo daugiau, negu įmanoma įsivaizduoti. Ir dar visa tai – kalnuotoje teritorijoje, kur sunku pravažiuoti. Ir visa tai – Lietuvoje. Įsivaizdavote?

Aš suprantu, kad tai įsivaizduoti gana sunku. Štai todėl čia bus tiesiog apžvalga apie tai, ką ta Šiaurės Korėja turi ir ką ji gali. Ta pamišusi valstybė, kuri begalę laiko egzistuoja kaip kažkoks koncentracijos stovyklos ir tvirtovės hibridas, kuriame viskas skirta vien karui.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Apie tuos 1956 metų branduolinius taikinius Lietuvoje

JAV neseniai išslaptino sąrašą socialistinio lagerio taškų, kuriuos buvo planuojama atakuoti, jei kiltų karas su SSRS. Tai vat, kad nekiltų pernelyg daug klausimų, aš jums pateiksiu pilną, detalų sąrašą apie Lietuvą. O tai kažkokių žioplių platinamas sąrašas kaip ir yra, bet jis visiškai nepilnas ir neaišku kaip išrankioti tie taškai, nes panašu, kad tie, kas rankiojo – grybavo tiesiog.

Vat jums tie visi taškai, kur branduolinis bombardavimas galėjo vykti karo atveju, 1959 metais, pagal 1956 metų sąrašus. Čia išdėsčiau ant dabartinės Lietuvos žemėlapio, kad būtų pakankamai aišku visiems.

Vat jums tie visi taškai, kur branduolinis bombardavimas galėjo vykti karo atveju, 1959 metais, pagal 1956 metų sąrašus. Čia išdėsčiau ant dabartinės Lietuvos žemėlapio, kad būtų pakankamai aišku visiems.

Žodžiu, pagal pilną sąrašą yra tokie taškai tuometinėje LTSR: Alytus, Jonava, Kaunas, Kaunas/Karmėlava, Kaunas S., Kėdainiai, Klaipėda, Marijampolė, Palanga, Paliepgiriai, Panevėžys, Prienai, Šiauliai, Šiauliai N., Šiauliai W., Varėna, Vilnius, Vilnius E., Vilnius S.W.. Tos papildomos raidės greičiausiai reiškia miestų dalis, pvz., S. – pietinę, S.W. – pietvakarinę ir taip toliau. Pagal viską, į sąrašą įtraukti taškai yra susiję su didžiausiomis karinėmis bazėmis, bobmbonešiams leistis pritaikytais aerodromais, kažkuria dalimi – dar ir su kita infrastruktūra.

Trumpai tariant, 19 taškų, jei nieko nepraleidau (jei praleidau – ieškokitės patys). Plius dar būtų galima priskirti vieną-kitą tašką, kuris visai šalia Lietuvos, pvz., kur nors Karaliaučiaus krašte, kaip Sovetskas, esantis palei pat Lietuvos sieną, bet čia jau nesigilinkime. Pastebėkim tiek, kad 19 taškų – tai nedaug, jei palygini su tuo, kad vien Tbilisyje (Gruzijos sostinėje) numatyti 7 taškai. Ant Kaliningrado – netgi 8 taškai. Leningrade ir Maskvoje – po 12 taškų. Aš jau nekalbu apie bendrai viso to plano mastus – jame ir krūva Kinijos miestų, ir Šiaurės Korėja, ir Albanija, ir dar belenkas, jau nekalbant apie kokią Lenkiją, Rumuniją ar VDR.

Čia aišku, galima būtų rėkti, kokios blogos yra Jungtinės Valstijos, nes ruošėsi mus bombarduoti ir visą planetą sunaikinti (taip jau rėkia visokie vatnikai, kurie netgi suskaičiuoti sąraše esančių taikinių nemoka), bet reiktų įsisąmoninti kelis paprastus dalykėlius, kurie šiaip visokiems nedašunta. Ir juos aš jums paaiškinsiu – netgi ne apie tai, kad karą planavo pradėti SSRS, o visokie JAV planai tebuvo skirti pasirengimui, kad atsakyti būtų galima. Paaiškinsiu kai kuriuos paprastesnius dalykus.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Rusijos invazija Ukrainoje – toksai senas ir pažįstamas paternas

Gal dėl to, kad viskas prasidėjo visai per kitą galą – ne nuo Rusijos veiksmų, o nuo žmonių sukilimo prieš Viktorą Janukovyčių, daugelis nepastebėjo tokio seno ir pažįstamo paterno* visame tame Rusijos įsiveržime į Ukrainą. O gal nepastebėjo dėl to, kad anksčiau tą paterną matydavome visai iš kitos pusės?

Paternas labai senas, pirmais variantais išbandytas dar beveik prieš šimtmetį. Vėliau kažkiek išgrynintas, atidirbtas ir aiškiai paverstas standartiniais invaziniais planais, kuriuos tereikia adaptuoti – t.y., visa ištisa ir sistemiška valstybių okupacijos metodologija.

Štai jums Afrikos vaizdelis - kovotojai prieš fašizmą, sukilę ir užsigrobę iš kokios tai vietinės chuntos tanką, važiuoja saugoti nekaltų gyventojų. Neprimena jums kažko?

Štai jums Afrikos vaizdelis – kovotojai prieš fašizmą, sukilę ir užsigrobę iš kokios tai vietinės chuntos tanką, važiuoja saugoti nekaltų gyventojų. Neprimena jums kažko?

Taigi, čia aš jums pasakysiu, kad kalbos apie tai, jog Vladimiras Putinas esą kurią kažkokią revoliucingą informacinio karo metodiką – tai naivus svaigesys, nes išties nieko naujo jisai nekuria. Vienintelis dalykas, ką jis daro – tai nežymiai adaptuoja seną, kraštutinai gerai atidirbtą KGB metodologiją, skirtą invazijai į užsienio šalis. Ir ta metodologija atpažįstama pagal tipinį SSRS vykdomos invazijos paterną.

Visa ta invazija, kaip įprasta, pridengiama informaciniu bulšitu, skleidžiamu per kelis struktūrinius kanalus: t.y., per kairiąsias komuniagiškas kuopeles visame pasaulyje, per oficialią sovietinę žiniasklaidą ir per Maskvoje esančias redakcijas, kurios platina mėšlą į visur kur papuola, apsimesdamos tuo, kad tą mėšlą platina kokie nors vietiniai gyventojai. Senais laikais Maskvoje taip būdavo spausdinami visokie laikraščiai, esą leidžiami kitose šalyse, o dabar gi analogiški veiksmai daromi per internetus.

Realus gi dalykas, į kurį reikia kreipti dėmesį – tai invazijos paternas. Realūs veiksmai, kurie vyksta, kai prasideda bolševikinis įsiveržimas į kokią nors šalį. Ir čia visur ir visada matomas vienas ir tas pats paternas, tik kad kartais su nelabai didelėmis modifikacijomis.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Šiaurės Korėja. Karas bus?

Dabar jau visi šneka ir spėlioja, ar bus Šiaurės Korėjos karas su Pietų Korėja, Japonija ir JAV. Aš irgi galiu tik spėlioti. Bet kad ir kaip spėliočiau, visvien tai bus tik spėlionės.

Šiaurės Korėja

Nei mėsytės, nei dešrytės - vien raudonos vėliavytės. Būtent tokia pakazūcha būdavo sovietmečiu SSRS, taip pat ir LTSR. Ar prisimenate? Šiaurės Korėja kaip tik tokia šalis dabartyje, tik kad dar nepatyrusi jokio Chruščiovo atšilimo, Brežnevo stagnacijos ar Gorbačiovo Perestrojkos.

Problema yra ta, kad ten susideda keletas labai sunkiai prognozuojamų faktorių. Štai pasižiūrėkim:

  • Šiaurės Korėja jaučiasi labai saugiai, lyginant su kokiu nors Iraku ar panašiom JAV patvarkytom šalim. Priežastis – labai kalnuotos teritorijos, galimybė ilgai ir efektyviai priešintis bet kokio pajėgumo kariuomenių puolimui, milžiniški kiekiai požeminių slėptuvių (ir statytų dar tais laikais, kai palydovinė žvalgyba buvo neefektyvi, t.y., neidentifikuotų), galų gale – šiaip begalė ginkluotės.
  • Šiaurės Korėja patiria labai daug ekonominių problemų. Badas, skurdas, žmonių bėgimas į Kiniją – patenkintų vargu, ar yra. Ir labai patraukliai tenykščiams komunistams atrodantis sprendimas – tai suvaryti visus į karą, geriausiai nelabai didelį, taip nukreipiant žmonių dėmesį.
  • Naujas jaunas Šiaurės Korėjos vadukas Kim Jong Un galimai dar neturi pakankamos valdžios, nors ir spėjo padaryti valymų. Nelabai didelis karinis konfliktas praktiškai nepriklausomai nuo baigties (o ypač – esant neproduktyviai baigčiai) – tai puikus būdas apkaltinti ir išnaikinti nepakankamai ištikimus vadus.
  • Branduolinės ginkluotės kiekiai jau gali būti pakankamai dideli, kad pasekmės būtų liūdnos. Tai, kad branduolinių bandymų buvo jau ne vienas ir ne du, leidžia spėti, kad Šiaurės Korėja gali turėti jau apie kelioliką branduolinių kovinių galvučių. O tai reiškia, kad esant ribotiems kariniams veiksmams, JAV ir Pietų Korėja bus linkusios konfliktą ne laimėti, o nugesinti. T.y., Šiaurės Korėja gali sau leisti konfliktuoti.

Prisiminus, kad Šiaurės Korėja turi tą savo čiučche (ar džiuče, priklausomai nuo transkripcijos) ideologiją, kuri daug kuo primena Raudonuosius Khmerus, kurie kadaise puolė Vietnamą, skelbdami, kad gali susidoroti su dešimtis kartų galingesnėmis priešo pajėgomis, kažko panašaus galima tikėtis ir iš Šiaurės Korėjos puspročių.

Situacija Šiaurės Korėjoje nėra lengva, o ir santykiai su Pietų Korėja bei JAV – irgi. Čia yra labai aiškių mirties spiralės požymių: kuo labiau Šiaurės Korėja grasina, tuo labiau ją spaudžia aplinkinės šalys, gilindamos ten esančią ekonominę krizę. O kuo situacija darosi blogesnė, tuo labiau Šiaurės Korėja linkusi tam priešintis ir grąsinti. O kuo labiau jie grąsina ir kuo ta grėsmė realesnė – tuo labiau JAV ir Pietų Korėja linkusios spausti Šiaurės Korėją. Kažkuriuo momentu šitas abipusio spaudimo procesas gali baigtis karu, ypač kai abi pusės viena kitos labai realiai bijo. Ir ypač, kai abi pusės labai realiai jaučia galinčios viena kitai padaryti tiek bėdų, kad maža nepasirodytų.

Esminis momentas – Kim Jong Un yra jaunas, nematęs karo, kaip tik iš tos kartos, kuriai revanšizmas turėtų atrodyti labai natūraliai, o kraštutiniai veiksmai – visai priimtinai. Ir sunku prognozuoti, kuo tai baigsis.

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Lagerinė Šiaurės Korėjos ekonomika

Kvadratines raides skaitantiems ir lagerinėmis sistemomis besidomintiems – tokia istorija iš dviejų dalių: pirma ir antra. Šiaip jau velniškai įdomus pasakojimas, net jei atmesim kraupiąją dalį – tiesiog iš jo galima nemažai atkurti apie tai, kaip organizuota išvystyta lagerinė ekonomika. Būtent tokia yra Šiaurės Korėjoje, kur valdoma, skelbiant keistą nacizmo ir komunizmo mišinį, vadinamą čiučche arba džiuče. Ar tai kažkaip panašiai.

Kim Čen Iras

Kim Čen Iras - dvasingasis čiūčkės idėjų nešėjas, didysis Šiaurės Demokratinės Korėjos Liaudies Respublikos brangusis ir mylimasis vadas

Čia verta pastebėti, kad Sovietų Sąjungoje pilnavertė stalininė lagerių sistema egzistavo grubiai apie 30 metų, iš kurių 10 pirmų metų tebuvo daugiau eksperimentas, o negana to, buvo dalinis sistemos pertrūkis karo metu, negana to, prasidėjus strateginėms Šiaurės įsisavinimo (pirmiausiai dėl karinės laivybos) ir urano kasyklų programoms, lageriai nemenka dalim virto mirties fabrikais, kur vidutinė kalinio gyvenimo trukmė neretai tesudarydavo vos keletą mėnesių, t.y., tęstinė sistema vėlgi veikti negalėjo. Kitaip tariant, klaikiausių stalininių lagerių atvejai – tai tiktai išvystytos lagerių sistemos užuomazgos, kai palygini su Šiaurės Korėja.

Šiaurės Korėjos atvejis – išties išskirtinis, ten lagerių sistema kūrėsi jau su visa bolševikų patirtimi, daug kompleksiškiau ir egzistavo gerus porą kartų ilgiau. Dabar korėjietiškuose lageriuose jau dirba žmonės, kurie gimė iš žmonių, kurie patys gimė konclageriuose. Pastarieji sudaryti iš milžiniškų kompleksų, kur įvairaus griežtumo įkalinimo įstaigos, nepilnamečių rengimo lageriams mokyklos, atskiros vyrų ir moterų zonos, o sėkmingiausi, „laisvėn“ paleisti kaliniai tampa etatiniais tų pačių koncentracijos stovyklų darbuotojais – mokytojais, prižiūrėtojais, etc.. Lagerių sistema tokia, kad kartą į ją pakliuvęs, ne tik pats joje lieki, bet lieka ir tavo vaikai, ir anūkai. Ten numatytos netgi kalinių dauginimo priemonės – vyrai su moterimis suleidžiami, kad pasidaugintų ir prigamintų dar naujų kalinių.

Žodžiu, kas supranta kvadratines raides – skaitykite. Kas nesupranta – klauskite, gal kas ras anglišką pasakojimo variantą.

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter