Yearly Archives: 2015

Maxima, franšizės ir polidiskursas

Ponai ir ponios, aš noriu užbaigti šitą reikalą su Maxima Grupe ar tai VP Market, ar kaip ten juos vadina, nes daug kas belenką kabino, visko darėsi vis daugiau, o aiškumo gavosi vis mažiau. O štai jau dabar kai kurie jau ima pilti mėšlą ant galvų netgi tiems, kas kažką pabando analizuoti. Žodžiu, Maximos vidiniai reikalai ima virsti kažkokiu ventiliatoriumi, į kurį patys žinote, kas būna metama, o paskui taškosi į visas puses.

Taigi, aš jums šiandien paanalizuosiu tai, kaip pats čia viską matau apie šituos visus reikalus. Ir kadangi aš visada visur teisus, tai imkit mane ir skaitykit.

Aš pats jau kabinau vieną bendrasisteminę dalį – kad iš esmės nelabai įmanoma pastatyti tokį prekybos tinklą taip, kad liktų geros skylės kokiam nors mokesčių ar turto vogimui (t.y., neteisėtam mokesčių slėpimui), nes kontrolės taškų, kurie tinkami manipuliacijai, lieka labai nedaug ir jie visi gaunasi labai aukšto lygio, t.y., lengvai patikrinami. Bet tai tik pagrindas, kaip sakant, lema esminei minčiai – procesas ne toks, kaip atrodo. Esmė slepiasi aukštesniame sluoksnyje, kur yra franšizės**.

Kai šūdas įmetamas į ventiliatorių, viskas taškosi į visas puses. Ir tiems, kas bando susigaudyti, ir netyčia prie ventiliatoriaus priartėja per daug, gali tėkštelti šūdo tiek, kad bus labai nemalonu. Ir kas žiauriausia, šūdai gali atlėti iš ten, iš kur visai nesitikėjai.

Kai šūdas įmetamas į ventiliatorių, viskas taškosi į visas puses. Ir tiems, kas bando susigaudyti, ir netyčia prie ventiliatoriaus priartėja per daug, gali tėkštelti šūdo tiek, kad bus labai nemalonu. Ir kas žiauriausia, šūdai gali atlėkti iš ten, iš kur visai nesitikėjai.

Šiandien užkabinsiu kitą temą – franšizes. Ir apie tai, ką išties matome ir kas išties vyksta su šitais skandalais. Nes yra aiškūs požymiai, kad veiksmas vyksta kelerius metus ir kad tai, ką dabar matome žiniasklaidoje – tai savo esme visai kas kita, negu tai, kas atrodo. Tai tiesiog konfliktiškas skaidymasis, į kurį įsivelia netgi solidžiais laikyti leidiniai.

Žodžiu, kol kas, jei tingit gilintis ir daug skaityti – tai savo išvadą pateiksiu jums iš anksto ir ji tokia: Maxima, VP Market ar kaip ten ta grupė (su visais belenkiek pavadinimų), sistemingai ir nuosekliai eina į skaidymąsi tarp savininkų jau mažiausiai kelerius metus. Ir tai, ką matome dabar – tai yra tik kažkieno bandymai nusigriebti gerus pinigus galutiniuose skaidymosi etapuose.

O iš to ir kyla visa šita beliberda** su visais ventiliatoriais, į kuriuos jie ir įvelia ką papuola, o visą tą jų vidinį triukšmą dabar mes turim klausyti, kaip esą valstybinės svarbos reikalą, nors viskas tėra jų tarpusavio pinigų dalybos. Ir negana to, paskui mėšlas taškomas į visas puses, o tai daryti ima netgi ir tie, kas turėtų lyg ir susivokti realybėje.

O jei norit susigaudyti detaliau, tai čia dabar ir skaitykite. Bus ten Greimo kvadratas jums ir įvadas į tai, kam skirtos franšizės, ir daug visokių paprastų sudėtingumų iš semiotikos ir didelių tinklinių struktūrų valdymo.

Continue reading

Apie Maximas, VP Grupę, mokesčius ir TB metodologiją

Tegul mane ponas Andrius Užkalnis ir vėl išvadins socialistu, bet aš manau, kad gerai, kai visi drožia VP Market, drožia Maxima grupę, visą Vilniaus Prekybą, VP devintuką ar tai dešimtuką ir taip toliau*, ir spaudžia, ir taip toliau. Nes kompanija čia labai didelė, ir todėl labai gerai, kad jie negali įsijausti ir leisti sau ką nori. Turi būti visiems vienodos sąlygos ir visi turi vienodai galėti, o ne taip, kad yra viena superkompanija, o visiems kitiems telieka susitaikyti ir prisitaikyti, nes jie ne Maxima.

Maxima nėra jokie mieli katiniukai, nes pinigus drožia iš visų už viską. Jie greičiau kaip alkani šunys. O vat katiniukai... Apie tuos katiniukus čia dar sužinosite.

Maxima nėra jokie mieli katiniukai, nes pinigus drožia iš visų už viską. Jie greičiau kaip alkani dobermanai. O vat katiniukai… Apie tuos katiniukus čia dar sužinosite.

Todėl Maxima grupė ar VP Market (atleiskit, kad painiojuosi pavadinimuose) ir turi būti 10 kartų labiau stebima ir prižiūrima, negu bet kurie kiti. Ir dėl to labai gerai, kai kažkas susidomi ir pertikrina visus jų mokesčius, pasiremia prielaida apie tai, kad mokesčių kažkur prapuolė tiek, kiek pusė to tinklo gauna pajamų per metus ir taip toliau. Tokių superkompanijų atžvilgiu išties ir turi galioti kaltumo prezumpcija: esi toks galingas, kad pirmiausiai esi dėl visko kaltas, o tada jau įrodinėk, kad taip nėra. Tai yra teisinga ir gerai.

Aš labai džiaugiuosi, kad dabar visas tas VP Market bus visaip kapstomas ir prižiūrimas labiau, juoba kad ir Prezidentė skėlė, jog paklibinti juos reikia. Tai yra gerai. Nesvarbu, kaip ten su tais mokesčiais (apie tai išties visas straipsnis), bet džiaugiuosi, kad juos pakrapštys, kad jie neatsipalaiduotų.

Prielaida yra paprasta: Maxima yra nenormaliai didelė, pajėgi ir galinga. Tiksliau, visas tas milžiniškas konglomeratas yra toksai. Iš esmės, kažkas tokio, kas jau pagal savo struktūrą po truputį artėja link japoniškų keiretsu – tetrūksta dar tik to, kad įsigytų kokį nors banką ir draudimo kompaniją, išaugtų dar kokius 10 ar 100 kartų – ir jau bus galingesni už Lietuvą, kaip valstybę. Ir jie dar išaugs tiek kartų, nes jau krūvą metų Lietuvoje jie nelabai tesiplečia, nes jau seniai nėra kur augti – viskas vystoma užsienyje. Ir jie auga.

Vat čia ir yra toksai kabliukas, kur atsiranda klausimai apie tai, kada įmanoma slėpti mokesčius, o kada neįmanoma jau vien dėl vidinių verslo priežasčių. Aš prieš vos ne dešimtmetį rašiau jau kažką vienam labai geram žurnalui („Verslo Klasė“) apie tai, kodėl mokesčius mokėti labai verta ir kaip daryti, kad verslas augtų, kai jis jau didelis. Bet čia dar kartą užkabinsiu, kiek kitaip, nes čia labai gera proga.

Tik pirmiausiai, jei jau apie mokesčių slėpimą ir tai, kas su tuo lengva, o kas sunku – tai reikia panagrinėti viską iš esmės, giliai – kaip tai įtakoja verslą ir kur ten kokios nemokestinės pasekmės. Nes iš mokesčių pusės jau ponai iš Common Sense kabina šį bei tą, o aš jums apie giluminius procesus papasakosiu.

Continue reading

Kaip pašalinti Windows 10 atnaujinimą

Ponai ir ponios, aš žinau, kad daugelis iš jūsų jau susidūrėte su tuo fufeliu, kur Microsoft tiesiog nesuvaldomai įkyriai lenda su savo pasiūlymais apgreidintis į Windows 10. Tai labą dieną, aš jums pasakysiu, kaip tą įkyrų šūdą atjungt.

Tas atnaujinimų šūdas lenda tiems, kas turi Windows 7, Windows 8 ar Windows 8.1 sistemas, nors nekamuoja tų, kas apdairiai ir konservatyviai vis dar naudoja Windows XP.

Gal Windows 10 ir neaplenks savo šūdinumu Windows ME, nes pastarosios aplenkti neįmanoma, netgi Windows Vista buvo geresnė už ją. Tačiau puikiai žinome, kad Microsoft sugeba labai daug.

Gal Windows 10 ir neaplenks savo šūdinumu Windows ME, nes pastarosios aplenkti neįmanoma (tiesa, aš nekalbu apie Windows 1 ir Windows 2, nes pastarosios iš principo buvo nedirbančios, todėl į palyginimų reitinga netgi negali pakliūti). Netgi Windows Vista buvo geresnė už Windows ME. Tačiau puikiai žinome, kad Microsoft sugeba labai daug. Ir todėl galim numanyti, kad ne šiaip sau ten tie updeitų pasiūlymai už dyką lenda.

Trumpai tariant, dėl visko kaltas opcionalus atnaujinimas KB3035583, kurį Microsoft išleido prieš kažkiek laiko ir patyliukais visi prisiinstaliavo. Štai jums ir prašom – tada ima lįst per visus galus siūlymaisi apgreidintis į sistemą, kuri, kaip paskui paaiškėja, per visus galus gali siųsti belenką į belenkur ir bet kaip bet ką daryti su jūsų duomenimis. Ir taip toliau, ir taip toliau.

Žodžiu, paprastai – einat į Control Panel -> Windows Update, tada tenai kairėje apačioje susirandate užrašą „Installed Updates“, paspaudžiate, atsidaro kažkokie visokių suinstaliuotų bugų sąrašai, tada viršuje dešinėje įvedate į paiešką „KB3035583“, susirandate tą šūdą, paklikinate, jūsų paklausia ar tikrai norite išinstaliuoti, pasirenkate „Yes“, tada tenka perkraut kompą ir visas tas šūdas daugiau jau jums nebado akių. Viskas.

O jeigu jau susiinstaliavote Windows 10, tai užjaučiu, galit dabar pasiguosti, kad radote visgi kažką tenai gero ir kad nėra jau taip blogai. Kažkada daugelis tų, kas apgreidinosi iš Windows XP į Windows Vista irgi surasdavo kokių nors privalumų pastarojoje. Nes juk reikia kažkaip pasakyti, kad ne viskas taip jau blogai.

Prasmių magija ir Greimo kvadratas

Ponai ir ponios, jei patys straipsnių nerašote, tai gal ir neskaitykite šio straipsnio apie semiotiką. Nes šitas straipsnis skirtas tik blogeriams ir žurnalistams. O ir tai ne visiems, o tik tiems, kas rašo protingomis temomis ir kažką nagrinėja bei analizuoja, o ir išvadas pateikia. Niekas kitas nesugebės čia nieko suprasti, o jei ir sugebės, tai bus neįdomu.

Čia slepiasi visa magija, kurios dėka protingi ir teisingi dalykai skiriasi nuo durnų ir neteisingų. Kadaise toksai Hermis Trismegistus kai išdėstė tą struktūrą, tai nuo to laiko šita struktūra ir susukinėja žmonėms galvas. Labai atidžiai patyrinėkite šitą schemą, jei norite išmokti rašyti protingai.

Čia slepiasi visa magija, kurios dėka protingi ir teisingi dalykai skiriasi nuo durnų ir neteisingų. Kadaise toksai Hermis Trismegistus kai išdėstė tą struktūrą, tai nuo to laiko šita struktūra ir susukinėja žmonėms galvas. Labai atidžiai patyrinėkite šitą schemą, jei norite išmokti rašyti protingai.

Trumpai tariant, reikalas paprastas: galima parašyti straipsnį apie ką nori, bet klausimas, ar kas nors supras. Ir klausimas, kuris dar didesnis – ar pats save suprasi ir nenusišnekėsi. O toksai variantas irgi daugeliui pasitaiko, o paskui tenka skųstis, kad kažkodėl visi durniumi vadina.

Tai aš jums čia išaiškinsiu, ką daryti, kad ir kiti lengviau suprastų, ir kad durniumi (ar durne) kas nors nevadintų. Žodžiu, kaip bent jau dalinai savo pačių nusišnekėjimus atpažinti ir išfiltruoti. Jei visai jau paprastai – tai duosiu kai ką iš pačių sunkiausių ir labiausiai esminių semiotikos pagrindų.

Continue reading

Atsisveikinimas su Rusija

Liūdi liūdesiuką tie, kam Rusija buvo svarbus prekybos partneris. Skaudų liūdesiuką liūdi ir tie, kas iš ten gaudavo pinigus, ir pas ką klientai ten buvo, ir pas ką turistai atvykdavo poilsiauti. Aš jus informuoju, kad liūdesiukas dar tik prasideda, nes bus dar ašarėlės ir riksmai.

Džiugiai koloradiškai nusiteikę Rusijos piliečiai prašo, kad Vladimiras Putinas pareguliuotų kainas pasaulyje. Išties Vladimiras Putinas jau dasireguliavo su kainomis. Europa sėkmingai bėga nuo Gazprom, pasaulis - nuo rusiškos naftos, o kartu visi supranta, kad tas ekonominis idiotas yra tiesiog pavojingas aplinkinėms valstybėms. Jau dabar koloradiniai durniai supranta, kad rublis eina į krachą. Greitai jie supras ir tai, kad Putinas rublio neišgelbės.

Džiugiai koloradiškai nusiteikę Rusijos piliečiai prašo, kad Vladimiras Putinas pareguliuotų kainas pasaulyje. Išties Vladimiras Putinas jau dasireguliavo su kainomis. Europa sėkmingai bėga nuo Gazprom, pasaulis – nuo rusiškos naftos, o kartu visi supranta, kad tas ekonominis idiotas yra tiesiog pavojingas aplinkinėms valstybėms. Jau dabar koloradiniai durniai supranta, kad rublis eina į krachą. Greitai jie supras ir tai, kad Putinas rublio neišgelbės.

Ponai ir ponios, ar pamenate, kiek rublis kainavo vos prieš 5 metus? Aš jums priminsiu: už 1 litą buvo galima gauti 11 Rusijos rublių. Prieš 10 metų rublis kainavo kiek daugiau – už litą buvo galima gauti apie 10 rublių. Kai kuriais trumpais momentais netgi mažiau – 9 rublius už litą.  Dar prieš 2 metus už litą buvo galima gauti 12 rublių – Rusijos ekonomika iš lėto atsilikinėjo nuo Lietuvos, net nepaisant nežmoniškų naftos resursų. Bet tai vyko iš lėto – per dešimtmetį rublio kursas teatsiliko vos kokiu trečdaliu, t.y., 3/9.

Praėjus kuriam laikui po įsiveržimo į Ukrainą, rublį jau ištiko visai nemenkas krachas. Dabar už rublį tegautumėte kokius 5 lietuviškus centus (už 1 litą – 20 rublių). Per paskutinius 1 metus rublio pokytis buvo drastiškas, katastrofiškas tiesiog – nuo nepilnų 14 rublių už litą iki 25 rublių per prieškalėdinį krachą. Tą krachą Rusija stabilizavo iš savo stabilizacinio fondo – porą mėnesių leido krūvas pinigų, kad tik išgelbėtų nuo perėjimo į nepaprastai staigų eksponentinį kritimą*.

Panašu, kad stabilizacinis reikalas baigėsi – nafta pinga, rublis vėl vis aiškiau krenta. Ir vėl jau rublio atsilikimas nuo buvusio lito – dvigubas, lyginant su tuo, kuris buvo vos prieš keletą metų. Taip, jau vėl viršija 20 rublių už litą. Ir tai jau ant pusę mėnesio besilaikančio kol kas dar gana tiesinio trendo – grubiai, 3 rubliai per savaitę.

Continue reading