Yearly Archives: 2015

Ką reiškia VVT tikslai

Aš esu piktas jau krūvą metų ant to, kaip tvarkomas Vilniaus viešasis transportas. Tiksliau, norėjau pasakyti, kad ne tvarkomas, o žlugdomas, dusinamas ir panašiai. Aš labai gerai įsivaizduoju, kaip tas transportas turi atrodyti, kai jis išties yra geras. O kažkodėl visada jis atrodo visiškai priešingai.

Autobusai džiugina not.

Autobusai džiugina not.

Na, paprastai: norisi gi, kad nereiktų galvoti, o tiesiog išeini į gatvę, kur nors visai netoli namų, ne po lietumi, o ramiai ir gerai, o tada per kelias minutes atvažiuoja ir paima tave. Ir veža. Ir nuveža ten, kur nori, greitai. Ir galvoti nereikia, ir dar be to, patogiai ir gerai internetas veikia. Ir šilta žiemą, o vasarą – vėsu. Ir dar, į tą transportą nelenda apsišikę bomžai. Ir taip toliau.

Bet jei paskaitai, ką parašė Commonsense.lt apie VVT tikslus, tai štai ką atrandi (ar matote ką nors panašaus į mano įsivaizdavimą?):

Mūsų Bendrovės misija teikti Vilniaus gyventojams ir sostinės svečiams saugaus, punktualaus ir dėmesingo keleivių vežimo ir aptarnavimo paslaugas. Atsižvelgiant į keleivių poreikius ir pageidavimus, skatiname įmonės ir jos darbuotojų pažangą. UAB „Vilniaus viešasis transportas” kolektyvas siekia, kad jų įmonė būtų viena iš lyderių tarp bendrovių, vežančių keleivius Vilniaus miesto maršrutais.

Žodžiu, jūs jau suprantate, ką aš šiandien parašysiu apie visą tai. Jūs jau numanote. Nes parašysiu apie tai, kad nieko čia gero nėra ir jūs nesitikėkite, nes nors kuolus ant galvų tašyk, bet nepasitaisys šitai.

Continue reading

Profsąjungų stagnacijos fontanai

Aš jau esu rašęs apie tai, kas yra Maldeikienės problema. Tai aš jums pakartosiu: tai yra situacija, kai viena koja einama į kairę, o kita koja – į dešinę. Ir rezultate gaunasi špagatas, nuo kurio Lietuvai tarpukojis praplyšta.

Apsinarkašinusi katė jums sako: "Ar matėt tą baisų naują Darbo kodeksą? Tenai reptilijanų invazija, drakonai ėda gyvus žmones ir juos išpurškia chemtreilais, tai žmonių vergovės įteisinimas."

Apsinarkašinusi katė jums sako: „Ar matėt tą baisų naują Darbo kodeksą? Tenai reptilijanų invazija, drakonai ėda gyvus žmones ir juos išpurškia chemtreilais, tai žmonių vergovės įteisinimas.“

Aš vis esu kaltinamas tai tuo, kad aš visiškas socialistas, tai tuo, kad aš visiškas išnaudojimo ideologas kažkoks. Taigi žinoma, kad taip, nes aš, kaip ir ponia Aušra Maldeikienė, sakau jums aiškiai: arba į kairę, arba į dešinę reikia eiti, o ne špagatus daryti.

Nes kas gaunasi? Biurslas laimi, korporacijos laimi, smulkus verslas dūsta, varguoliai vargetauja, o kažkokia stagnacija tik auga ir nomenklatūrinius kliedesius puoselėja. Ir dar kažkokius profsąjunginius mitingus rengia, nes esą darbuotojus reikia saugoti.

Įdomu, nuo ko saugoti? Gal nuo savęs pačių saugoti, nes jie patys negali nuspręsti, kur ką ir kaip dirbti?

Continue reading

Mažoji mergaitė Mašenka ir propagandos slėpiniai

Ponai ir ponios, žinote tą filmuką „Mažoji mergaitė Mašenka“? Nagi tą patį apie tokią Mašenką, kuriai gal vos keletas metų ir kuri gyvena su kažkokiais rusiškais lokiais?

Su ta Mašenka visokius debiloidinius paveiksliukus feisbukuose skleidžia labiausiai suskystėjusias smegenis turinčios moteriškės. Ir tie paveiksliukai būna iš serijos „šiandien vyras ruošia valgyt, nes jis neturi ką veikti, kadangi man mėnesinės, o aš žiūriu televizorių, tai tegul pasikankina„. Maždaug panašaus lygio silpnaprotiškos išmintys visokios.

Gana tipiško lygio vietinės gamybos išminties perlas. Kelių metų amžiaus personažas moko gyvenimo. Išties negalvokit, kad tai taip durna - būtent tai ir yra požymis, į kokią realiai publiką visas tas multikas orientuotas. Taip, ne tiek į vaikus, kiek į dešimtis tūkstančių labiausiai nupušusių moteriškių.

Gana tipiško lygio vietinės gamybos išminties perlas. Kelių metų amžiaus personažas moko gyvenimo. Išties negalvokit, kad tai taip durna, kad dėl to nereikia kreipti dėmesio – būtent tai ir yra požymis, į kokią realiai publiką visas tas multikas orientuotas. Taip, multikas yra orientuotas ne tiek į vaikus, kiek į dešimtis tūkstančių labiausiai nupušusių moteriškių.

Na, čia šiaip niekai. Problema yra kita – už šito šlamšto slepiasi propaganda. O propaganda, jei nekrypsim į visokius gilius kapstymus, yra labai paprastas dalykas – paimi ką papuola, per tam tikrus ženklus (simbolius) susieji ją su savo diskursu, tada supozicionuoji teigiamai tai, ką nori, o tada atitinkamai ir susipozicionuoja ir recipientas. Na, aš rašiau apie tuos propagandos metodus šį bei tą. Ale paprasčiau pažiūrėkim.

Continue reading

Politinių polidiskursų paslėpsniai

Visai neseniai aš jums rašiau apie tai, kaip atsiskleidžia polidiskursas, kai triukšmo šaltinis yra su vienu diskursu, tuo tarpu viešai vyksta visai kitokios kalbos. Ten atvejį ėmiau gan giliai, su esminiais nukrypimais į realybės kontekstą. Tai šiandien čia paprasčiau užkabinsiu. Kaip ir tai, kaip išvis kokie nors ventiliatoriai sukiojasi į visokias puses savaime, išvis netgi be jokios prasmės.

Atleiskite man, ponai socdemai, kad nesusilaikiau. Pasižadu, kad ir kokiai nors kitai partijai prie progos duosiu už kokius nors smegenų spazmus, kurių pasitaiko perskaityti. Ir išvis, galvoju, kad gal dažniau reikia užsiimti politinių naratyvų transliacijos žanru, nes smagumų klodai ten neišsemiami.

Atleiskite man, ponai socdemai, kad nesusilaikiau. Pasižadu, kad ir kokiai nors kitai partijai prie progos duosiu už kokius nors smegenų spazmus, kurių pasitaiko perskaityti. Ir išvis, galvoju, kad gal dažniau reikia užsiimti politinių naratyvų transliacijos žanru, nes smagumų klodai ten neišsemiami.

Kartu šiandien aš jums parodysiu kai ką apie tai, kaip daroma gan buka ir greita semiotinė analizė, tiesiog skaldant tekstą ir perpasakojant, t.y., tiesiog transliacijos būdu. Irgi atsiskleis polidiskursas visame gražume, jei jau šiaip.

Žodžiu, paimkim vieną paprastą politinį tekstą, kuriame yra konfliktas (susikirtimas su kitos politinės pusės pozicija), apie kurio kontekstus jau žinome belenką. Ir padarykim išskaidymą – bukiausiu būdu. Ir tiesiog transliaciją su pastabomis, kas gaunasi, kai išverčiame į normalią žmonių kalbą. Ir kas gaunasi, kai dar panagrinėji, kur ten semantinės kliūrkos ir atitiktys bei neatitiktys faktinei situacijai.

Tekstą paimam visą, tik tiesiog komentarų pridedam, papastraipiui. Ir pasakiniui vietomis. Įdomiausias dalis dar ir specialiai panagrinėjam. Tai ar anaip, analizė čia bus, remiantis praktiniu atveju.

Continue reading

Autobusams kondicionierių nereikia

Ar kažkas autobuse nuo karščio numirė, ar kažkas sąmonės neteko, ar iš kokio nors autobuso greitoji pagalba išvežė kelis keleivius ir taip toliau – jau nebestebina. Koks nors vairuotojas sukniubo prie vairo, perkaitęs, ir taip toliau – kalta nebent savivaldybė, kuri pinigų neduoda naujiems autobusams. Arba bendrai išvis patys keleiviai kalti, nes šiaip kondicionierių autobusams nereikia. Keleiviai patys kalti, jei jiems per karšta.

Atkreipkit dėmesį į senoviško Ikarus autobuso langus, kokio didumo orlaidės. Ir netgi tokiuose autobusuose būdavo karšta, ir netgi kai kamščiai tebuvo žodis, girdėtas apie užsienius, o autobusai važinėdavo tuščiomis gatvėmis, varinėdami per tas orlaides vėjelius - visvien būdavo gan klaiku. Aš jums nedėsiu nuotraukos apie tai, kaip atrodo langai šiuolaikiniuose autobusuose. Jūs patys gatvėje kur nors pasižiūrėkit. Ir dar primeskit, kad šilumos izoliacija naujuose autobusuose yra tokia gera, kad ten žmonės išvis kaip kokiame šiltnamyje. Aišku, kai nuo sovietmečio nei karto nesinaudoji miesto transportu, įsivaizduoti, kas naujuose autobusuose gali dėtis per karščius - labai sudėtinga.

Atkreipkit dėmesį į senoviško Ikarus autobuso langus, kokio didumo orlaidės. Ir netgi tokiuose autobusuose būdavo karšta, ir netgi kai kamščiai tebuvo žodis, girdėtas apie užsienius, o autobusai važinėdavo tuščiomis gatvėmis, varinėdami per tas orlaides vėjelius – visvien būdavo gan klaiku. Aš jums nedėsiu nuotraukos apie tai, kaip atrodo langai šiuolaikiniuose autobusuose. Jūs patys gatvėje kur nors pasižiūrėkit. Ir dar primeskit, kad šilumos izoliacija naujuose autobusuose yra tokia gera, kad ten žmonės išvis kaip kokiame šiltnamyje. Aišku, kai nuo sovietmečio nei karto nesinaudoji miesto transportu, įsivaizduoti, kas naujuose autobusuose gali dėtis per karščius – labai sudėtinga.

Išties kondicionierių autobusuose nėra, nes jų aiškiai nereikia VVT vadovybei. Jiems jų nereikia, nes jie tiesiog nesupranta, kam tų kondicionierių gali reikti, papildomi pinigai gi šitokiai nereikalingai prabangai. Suprantate, gi tais mielais tarybiniais laikais, kuriuos dabar vadiname sovietmečiu, visi važiavo be jokių kondicionierių ir niekam jų nereikėjo. Nebuvo tais tarybiniais laikais tarybiniame miesto transporte tokių kapitalistinių nesąmonių. Kam čia pinigus švaistyt – ir dabar nereikia, taupykime.

Ne, Vilniaus viešojo transporto vadovybė nekalta dėl to, kad koks keleivis sąmonės neteko, kaip nekalta ir dėl to, kad koks nors keleivis staigiai stabdant autobusui, koją susilaužė. Patys keleiviai kalti, jei sąmonės netenka ar griuvinėja.

Continue reading