Kadaise, kai buvo pirmosios cheminės atakos Sirijoje, aš parašiau apie tuos cheminius ginklus, kurie ten buvo naudoti ir kiek tuos cheminius ginklus galėjo panaudoti sukilėliai. Aišku, aš rėmiausi prielaidomis ir bendromis žiniomis, bet praėjus kuriam laikui, tas pačias išvadas pateikė ir Jungtinių Tautų ekspertai. Cheminį ginklą tąsyk panaudojo Bašaro al-Assado režimas.
Khan Sheikhoun, Idlib, Sirija. Tėvas su dviem dukrytėmis, nužudytomis cheminės atakos metu.
Dabar vėl naujas atvejis, žuvusių skaičius, pagal viską – tarp 50 ir 100, gali būti ir dar keli šimtai sužeistųjų. Pabandykim tiesiog pasižiūrėti, kas galėjo vykti. Ir kas negalėjo vykti. Ir kas už tai atsakingas.
Oficiali Rusijos ir Bašaro al-Assado režimo versija – kad esą buvo bombarduoti sukilėlių ginklų sandėliai, kuriuose ir buvo cheminių ginklų, kurie ir suveikė. Jokių tikslesnių duomenų apie tai, kokie ten galėjo būti cheminiai ginklai, nepateikiama, tik teigiama, kad tie cheminiai ginklai buvo skirti ISIS, naudojimui Irake.
Ipritas
Pranešimų apie tai, kad ISIS per paskutinius metus ėmė bandyti cheminius ginklus, jau yra buvę. Pagal duomenis, kuriuos galima atrasti – tai iprito grupės medžiagos (garstyčių dujos). Ipritas yra viena iš lengviau sintetinamų medžiagų, cheminiam karui naudoti imta dar per I Pasaulinį karą, vėliau gaminta įvairiose šalyse. Sukelia odos pažeidimus.
Tipinis iprito panaudojimo paternas: užteršta teritorija, pavojinga bent kelias dienas, o kai kada – ir kelias savaites. Pas sužeistuosus pirmas valandas nepastebimi jokie sužeidimų, odos ar akių sudirginimo požymiai. Užterštai teritorijai būdingas stiprus puvėsių (svogūnų, česnakų, pūvančių daržovių) kvapas. Vėlesniame periode (nuo kelių valandų, jei dozės ypatingai didelės) iki kelių dienų, pas sužeistuosius ima vystytis pūslės ir pūliniai. Jei buvo karštas oras ir užteršimas aerozoliais, ima rastis plaučių uždegimo požymiai, jei pakliuvo į burną (pvz., valgant sumuštinį, kurį laikei rankose, kuriomis rišaisi batus, su kuriais praėjai per užterštą teritoriją), prasideda vėmimas kraujais, o paskui ir viduriavimas.
Tipiška užteršimo ipritu išeiga – apie 5-20% žuvusių, apie 40-70% sunkiai sužeistų (apakusių dėl išpūliavusių akių, itin sunkūs, mėnesius trunkantys plaučių uždegimai, etc.), likę – pasilieka su randais ir šiaip atguli ligoninėse savaitę-kitą. Būdinga, kad po kelių dienų ar savaitės, visi sužeistieji tiesiog sunkiasi kraujais, kosti kraujais, ant kūnų pūslės, kraujai ir pūliniai, etc., – vaizdai labai šiurpūs ir labai specifiški.
Ipritui būdinga, kad pirmas valandas ar netgi dienas nėra jokių požymių. Dėl to sužeistieji ima rastis labai dideliuose plotuose ir visiškai nežino, kur apsinuodijo – epidemiologiniai paternai rodo gana didelę sklaidą. Identifikuoti užkrėstas vietas būna sunku, o jos lieka pavojingos kartais netgi ištisas savaites.
Tipiškas aukų elgesio paternas: aukos dažniausiai negali tiksliai įvardinti kur ir kada apsinuodijo, dalis aukų dieną ar netgi kelias gali net nežinoti, kad buvo apnuodytos cheminiu ginklu.
Šiuo, Sirijos atveju, ipritą galima atmesti vienareikšmiškai, o ipritas, bent kol kas, atrodo yra vienintelė medžiaga, kurią naudojo ISIS.
Zarinas
Pagal požymius, kuriuos galima pastebėti, pakapsčius internetus (yra nemažai nuotraukų ir filmuotos medžiagos), būdingas labai greitas Sirijoje panaudotos chemijos veikimas – atrodo, kad per minutes. Toliau buvę (sveikais likę) liudininkai nemini bent kiek aiškesnio, stipraus kvapo, o aukos – atrodo pirmiausiai gavo plaučių pažeidimus (nemažai video medžiagos su itin ryškiu konvulsiniu kvėpavimu ir dusuliu). Visur, kur galėjau įžiūrėti aukų akis, matėsi ryškus vyzdžių susiaurėjimas. Yra nuotraukų, kur matosi, kad prieš mirtį aukoms tekėjo seilės ar putos iš burnų.
Tipiška simptomatika, apsinuodijus nervus paralyžuojančiomis medžiagomis (fosforo organiniais junginiais) – itin stiprus vyzdžių susiaurėjimas, seilėtekis, konvulsijos, sąmonės praradimai, kvėpavimo sutrikimai, dusulys, dezorientacija aplinkoje, silpnumas. Aukos pirma gauna regėjimo sutrikimus, silpnumą, mieguistumą, o paskui jau ir neatsimena, ir išvis nesupranta, kas vyko. Sužeidimams (nemirtiniems apsinuodijimams) būdingi itin sunkūs ir ilgalaikiai sąmonės sutrikimai (koma), kurie gali tęstis dienas, savaites, mėnesius ar netgi daugelį metų (aukos miršta taip ir neatgavusios sąmonės), taip pat būdingi ir sunkūs, daugeliu atvejų negrįžtami smegenų ir periferinės nervų sistemos pažeidimai.
Iš visų fosforo organinių junginių, kurie gali būti naudoti – bene vienintelis tikėtinas yra zarinas, kuris buvo identifikuotas ir ankstesnio cheminio ginklo panaudojimo atveju. Vienintelis zarinas gali per valandas ar netgi greičiau išsisklaidyti iš užterštos teritorijos visiškai – kad neliktų praktiškai jokių bent kažkokius sipmtomus galinčių sukelti pėdsakų. Visos kitos nervus paralyžuojančios medžiagos (tabūnas, zomanas, ciklozarinas, VX ir kitos V grupės medžiagos) išlieka daug ilgiau. Pvz., netgi labai karštu vėjuotu oru tabūnas lieka labai pavojingai užteršęs teritoriją bent kelioms valandoms. Ciklozarino ir zomano pavojingos koncentracijos lieka kelias dienas, o VX – kelias savaites.
Ir zariną, ir kitus fosforo organinius junginius pajėgi gaminti ir laikyti išimtinai tik Sirijos valdžia, bet ne sukilėliai. Teroristinės grupuotės nėra pajėgios, netgi gana labai nedideliais kiekiais. Apie tai, kodėl – esu kadaise rašęs. Jei tingisi skaityti – tai tiesiog todėl, kad tai chemikų košmaras, kuris yra toks viską ėdantis, ir kurio žaliavos yra tokios baisios, kad ISIS patys save išsinuodytų, o jei netgi ir sugebėtų pagaminti, tai nesugebėtų paskleisti. Karinę fosforo organiką galinčių gaminti ir naudoti valstybių yra pakankamai mažai.
Šiuo cheminio ginklo panaudojimo atveju atkreiptinas dėmesys į kai kuriuos skirtumus, lyginant su ankstesniu, 2013 metų atveju: video aš nepastebėjau galūnių konvulsijų (esant itin stipriai intoksikacijai fosforganiniais junginiais, galūnės gali kurį laiką judėti net pas atšalusius lavonus – ta chemija yra realiai žiauri). Tačiau buvo labai ryškus konvulsinis kvėpavimas. Tai yra požymiai, kad sąlyginis bendras aukų apnuodijimas buvo galimai mažesnis, tačiau plaučių intoksikacija buvo didesnė. Tai reiškia kad didesnė dalis zarino buvo garų pavidalu, įkvepiama, tačiau per odą ar gleivines buvo įsisavinta žymiai mažiau, o ir pats kvėpavimas garais truko galimai trumpiau.
T.y., pagal tai, kas matosi iš video, kur nufilmuoti sužeistieji, panašu į gana stipriai lokalizuotą zarino poveikį plaučiams – kvėpavimas sutrikęs, konvulsyvus, akių vyzdžiai susitraukę.
Tipiškas aukų elgesio paternas: visos aukos yra arba mirę, arba tokioje sunkioje būklėje, kur negali nieko papasakoti dėl sąmonės sutrikimų. Netgi po kelių mėnesių atsistačius organizmui, dėl sukeltų smegenų pažeidimų aukos negali papasakoti detalių.
Į ką dar verta atkreipti dėmesį – fosforo organika gana nestabilus dalykas, ypač kai gaminama tokiuose fabrikuose, kokius gali turėti Sirija. Kadangi šiuose pranešimuose neminimas kvapas, primanantis dichlofosą, gėles ar vaisius (skirtingi apibūdinimai fosforganinei smarvei), galime įtarti, kad buvo panaudotas visiškai šviežiai distiliuotas zarinas, gamintas gerai atidirbais pramoniniais metodais. Yrant fosforganikai, visokios smirdančios priemaišos susidaro savaime, tos pat priemaišos sunkiai išvengiamos ir gamyboje, tad galime įtarti, kad panaudotos būtent naujos, jau gerokai po 2013 metų atakų pagamintos cheminio ginklo atsargos.
Kitos versijos: fosgenas, ciano vandenilis, chloras
Galų gale lieka dar kelios versijos. Pirma – kad buvo panaudota dar kažkas iš cheminių ginklų, bet ne ne ipritas ir ne zarinas. T.y., kad visgi tai buvo kažkokie cheminiai ginklai, kuriuos galėjo kaip nors turėti ISIS.
Galime atmesti išsyk kai kuriuos iš žinomų junginių – pvz., liuizitas vargu ar tikėtinas, nes odos pažeidimus sukuria gana greitai (per valandas), nesukelia sąmonės praradimų, o be to, labai dirgina akis ir visas gleivines. Aukos jau po kelių valandų kraujuotų, o ir šiaip, visuose video būtų ištisai sužeistųjų riksmai nuo skausmo. Ir tų sužeistųjų vis daugėtų ir daugėtų, o tose vietose žmonės tiesiog negalėtų dirbti be dujokaukių, nes akis jiems graužtų kaip kokios ašarinės dujos. Labai klaikus daiktas. Kita vertus, ne taip jau paprastai ir pagaminamas – visvien ISIS naudotų ipritą, kuris efektyvesnis ir pagaminamas lengviau, o ir žaliavos lengviau gaunamos.
Taip pat galime atmesti ir ciano vandenilį – I Pasaulinio karo bandymai buvo neefektyvūs, o vėlesni suginklinimo bandymai irgi nebuvo labai sėkmingi. Teoriškai tai yra vienas iš lengviau pagaminamų cheminių ginklų, bet praktiškai, norint gero efektyvumo, reikalingas sinchroniškas dispergavimas dideliame kiekyje taškų, paskleidžiant labai didelį kiekį aerozolio – t.y., arba labai masyvus apšaudymas, arba kasetinės bombos, o per vieną ataką prireiktų sunaudoti ne šimtus kilogramų (kaip zarino atveju), o daugelį tonų. O ir nuodingumu ciano vandenilis sąlyginai nepasižymi, lyginant su kitais cheminiais ginklais. Jo panaudojimo atveju būtų daug pamėlusių lavonų (cianozė), o migdolais labai stipriai kvepėtų už daugelio kilometrų. Tikėtina, kad net už kelių dešimčių kilometrų. Ilgalaikių sužeidimų nelieka – aukos, kurios būtų likę gyvos, gana greitai rodytų gerėjimo požymius. Šiuo atveju nieko panašaus nematome.
Atmesti galime ir chloro versiją: jis ir labai ryškiai matomas dūmų pavidalu, ir palieka specifinę chloro smarvę, ir sužeidimų požymiai būna pernelyg aiškūs, specifiškai akis ir plaučius veikiantys – ne tiek dusulys, kiek kosulys kraujais. Galų gale, norint pasiekti tokį aukų skaičių, chloro reiktų baisiai daug, dešimčių ar šimtų tonų. Aukos labai gerai žinotų, kas vyko, silpniau sužeisti labai aiškiai papasakotų ir vietas iš kur sklido dujos, ir kaip viskas prasidėjo.
Lieka, galų gale, tik fosgenas (ir difosgenas) – I Pasaulinio karo ginklai, kurie anuomet buvo labai efektyvūs. Pagal poveikio trukmę – itin trumpalaikiai (dujiniai), todėl karštu ir smarkiai vėjuotu oru jau po keliolikos minučių gali nelikti jokių pėdsakų. Tačiau čia, iš esmės, nesueina galai su aukų simptomatika: fosgeno atveju pažeidimai išsivysto lėčiau, o daliniai pažeidimai linkę atsiskleisti tik po kelių valandų ar netgi dienų. Tipiškai – kaip plaučių uždegimai, kurie pavirsta ištisiniu kosėjimu kraujais, o dar paskui – mirtimi.
Fosgeno paternas – nedidelė dalis miršta beveik išsyk, o kita dalis kelias valandas nejaučia jokių ryškesnių apsinuodijimo požymių, jaučiasi lyg pakvėpavo šlykštyne, o paskui viskas praėjo. Po kelių valandų antroji dalis žmonių pradeda jaustis prasčiau, o per dieną-dvi viskas pereina į staigių plaučių uždegimų, o paskui ir mirčių bangą.
Tipiškas aukų elgesio paternas – gali apytiksliai papasakoti, kada jautė nelabai aiškų pūvančio šieno ar panašų kvapą, pasikeitusį skonį burnoje (itin ryškus indikatorius – rūkalų skonis – tai naudota tikslingai I Pasaulinio karo metais), gali papasakoti gana daug smulkmenų apie tai, kas vyko cheminės atakos metu, susieti vėlesnį savijautos pablogėjimą su chemine ataka, neturi pastebimų psichikos sutrikimų, kurie trukdytų atsiminti.
Vienintelė versija, kuri bent minimaliai atitiktų oficialią Rusijos ir Sirijos poziciją, kad esą susprogdinti cheminių ginklų sandėliai, priklausę kažkuriems sukilėliams – kad sukilėliai naudojo fosgeną. Tačiau šiuo atveju neturėtų būti ilgalaikių staigių dalinių sužeidimų (t.y., visokie gyvi, bet negalintys vaikščioti, patiriantys konvulsijas ar kvėpavimo sutrikimus, o taip pat neturėtų būti jokių ten vyzdžių susiaurėjimų, kurie ištisai matomi. Taip pat neturi būti ir sužeistųjų su sąmonės sutrikimais ir koma, ką šiuo atveju matome labai aiškiai, kaip tipinį sužeidimą.
Žodžiu, aš pat sakyčiau, kad Rusijos pateikta versija yra maždaug kokiais 5% įtikėtina, bet tokiu atveju turi atsirasti nemažai sužeistųjų nuotraukų, kur jokių susiaurėjusių vyzdžių nesimato, o paskui – ir krūvos karščiuojančių ir mirštančių dėl sutrikimų, primenančių itin sunkius staigius plaučių uždegimus. T.y., antra žuvusiųjų banga turi pareiti per dieną ar kelias po cheminės atakos – o to vis dar nesimato. Kas svarbiausia, toji antra banga gali būti netgi ir didesnė, nei pirmoji, išsyk mirusiųjų.
Ir kas dar svarbiau – kadangi didesnė dalis fosgeno atakos aukų turėtų likti bent kelias valandas apysveikiai, turėtume turėti labai daug kuo aiškiausių į video įrašytų pasakojimų apie tai, kaip ta cheminė ataka įvyko. Šiuo atveju, kaip ir 2013, matome priešingą procesą: visi kas matė, yra arba negyvi, arba tokioje sunkioje būklėje, kad kalbėti negali ir gal būt niekada ir nebegalės, net jei liks gyvais.
Išvados apie cheminio ginklo panaudojimą Sirijoje
Pagal tuos paternus, kurie kol kas matomi, nėra jokių požymių, kad buvo naudotas fosgenas ar difosgenas, o jau juo labiau kad buvo naudotas ipritas – kol kas vienintelė chemija, kuri prieinama ISIS.
Visi turimi faktai visiškai akivaizdžiai rodo, kad vėl panaudotas zarinas, ir dėl tų atakų atsakinga Sirijos valdžia, kuri jau buvo pažadėjusi cheminių ginklų nenaudoti. Vietose, kur buvo disperguojamas cheminis agentas, randami nedideli, kelių dešimčių centimetrų paviršiniai asfalto pažeidimai – tai irgi atitinka 2013 metų požymius – aną kartą dispersijos sistemos paliko irgi panašius pažeidimus.
Negana to, matosi ir labai specifiškas panaudojimo paternas – ne pavienis cheminis ginklas, o kombinavimas iš gana masyvių bombardavimų/apšaudymų ir cheminio ginklo. Tai labai smarkiai sumažina galimybes identifikuoti cheminio ginklo naudojimą, o kartu leidžia atakuoti žmones, kurie pasislėpę nuo bombardavimų ar apšaudymų uždangose. Tai leidžia daryti prielaidą, kad ginklas buvo panaudotas, derinant su Rusijos vykdomais kariniais veiksmais.
Negana to, kai kurie požymiai (kvapo nebuvimas ir gana aukštas efektyvumas – t.y., nedegradavusios, aktyvios medžiagos) leidžia spėti, kad buvo panaudotas visiškai šviežiai pagamintas cheminis ginklas – t.y., jau su Rusijos priežiūra, kurią šioji žadėjo vykdyti, užtikrindama, kad Assado režimas cheminio ginklo nebenaudos. T.y., turime netiesioginius požymius, kad cheminė ataka galėjo būti surengta netgi su Rusijos karinių patarėjų priežiūra.
Trumpai tariant, mintys man čia kyla negeros. Daug blogesnės, nei tuo atveju, kuris buvo 2013 metais.
Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui
Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.
- Web |
- Google+ |
- More Posts (1489)
Gal gali papildyti, nuo kuriu padetu dujokaukes, nuo kuriu nepadetu? Kuriems viso kostiumo reiktu? Ar kokia trumpa instrukcija „Ka daryti, jei itari, kad vyksta?“
Dujokaukės daugiau ar mažiau padėtų nuo visų. Tiesiog vienais atvejais jos būtų labai efektyvios (pvz., fosgeno), kitais atvejais jos neapsaugotų nuo ginklų, įsisavinamų per odą (VX, tabūno, ciklozarino, zomano, liuizito ar iprito). Tačiau net ir tuo atveju, kai ginklas įsisavinamas per odą, dujokaukės mirties tikimybę sumažina daugybę kartų, nes tai, kas įsisavinama per odą, per plaučius būna įsisavinama dešimtis, šimtus, o kai kada ir tūkstančius kartų efektyviau.
Zarinas, lyginant su kitais fosforo organiniais junginiais, per odą įsisavinamas daug silpniau, tačiau lašelio zarino ant odos visiškai pakaktų numirimui per kelias minutes. To paties lašelio kokiame nors kambaryje pakaktų, kad visi, kas tam kambaryje yra, ilgiau užsibuvę, irgi numirtų -- prisikvėpavę garų. Tačiau pvz., jei zarinas paskleistas gana primityviu būdu (stambiadispersinis aerozolis, kuris nusėda kokio 100 metrų ribose), oras karštas (zarinas garuoja) ir stovite už kelių šimtų metrų pavėjui, dujokaukės apsisaugojimui jau daugmaž pakaktų -- iki jūsų ateitų ne aerozolis, o garai, kurie per odą įsisavinami sunkiai. Tuo pat metu žmogus be dujokaukės po minutės jau turėtų problemas su regėjimu, o dar po kelių minučių gal netgi šlitiniuotų ir imtų nesiorientuoti aplinkoje.
Šiaip, pastebėkit, kad visur ten Sirijoje plauna ir laisto vandeniu visus apnuodytus. Jie neturi gerų priemonių, tačiau plovimas yra gana neblogas įrankis, bent jau nuo per odą įsisavinamų medžiagų. Šaltu vandeniu, beje, o ne karštu -- nes karštas vanduo išplečia poras ir įsisavinimas gali sustiprėti. Saugantis, kad nepakliūtų į akis ir kitas gleivines (burną, lytinius organus, etc.), galima odą plauti labai smarkiai praskiestu Ace ar kito panašaus baliklio tirpalu -- jis labai efektyvus prieš absoliučią daugumą cheminių ginklų (oksidatorius). Tinka ir geriamosios sodos tirpalas, nors jis kiek mažiau efektyvus.
Pagal galimybę, jei viskas yra gerai, patariu ne tik nusimaudyti (ir ne vieną kartą, o daug ir ilgai), bet ir būtinai pasikeisti drabužius į visiškai kitus. Senus drabužius, su kuriais galėjot būti užteršimo zonoje -- išmesti (sudeginti), jie nepataisomi. Visą laiką, kiek būsit galimo užteršimo zonoje, iki pat gero apsiplovimo -- nelieskit nei akių, nei veido aplink akis. Pagal galimybes kuo daugiau spjaudykit (taip pašalinsit bent dalį toksinių dalelių iš burnos -- jos pakliūna kvėpuojant). Tai bendros taisyklės visų rūšių cheminio ginklo panaudojimo atvejams.
Ir dar -- negalima nieko valgyti iš to, kas buvo užteršimo zonoje. Ir nevalgyti išvis nieko, kol nepraeisit degazacijos su tuo pat Ace ar soda. Ant rankų galit turėti dozes, kurios per odą bus nemirtinos, bet prarijus dešimtadalį to, kas buvo ant pirštų, galit numirti. Iprito ar liuizito atveju -- galit ir nenumirti, bet jeigu vos vos prarysit (pakanka mikroskopinių dozių -- jums pačiam rankos gali atrodyti visiškai švarios), tai vemsit ir triesit kraujais kelias savaites. Iprito/liuizito atveju ir dantys išbyrės -- statytis paskui reiks dirbtinius. Ir t.t..
Ir dar, augalai labai gerai sugeria daugelį cheminių ginklų. Nieko, kas augo užterštoje teritorijoje, valgyti negalima net ir po kelių mėnesių. VX atveju, jei auga kokie vaismedžiai -- jų vaisius gali būti pavojinga valgyti net ir po metų ar poros.
Nesu medikas, bet apsinuodijus zarinu, ligonis gydomas atropinu. Dozės nemažos ir leidžiamos dažnai. Kaip supratau gydimas labai efektyvus. Gal kažkas pakomentuos išsamiau.
Ačiū už straipsnį, labai idomu buvo.
Atropinu ne gydoma, o tik kompensuojami zarino efektai į priešingą pusę -- slopinama simptomatika (atropinas yra stiprus cholinolitikas, o zarinas -- blokuoja acetilcholinesterazę, t.y., veikia kaip cholinomimetikas). Gydymas labai neefektyvus, dozės leidžiamos tokios, nuo kurių įprastais atvejais žmogus gali ir numirti. Nesant cholinesterazės reaktyvatorių, atropinas varomas nuo kelių dienų iki kelių savaičių, po truputį mažėjančiomis dozėmis, kol toksinės medžiagos pasišalins iš organizmo. Vėliau gali reikti ilgo (nuo savaičių iki mėnesių) palaikomojo gydymo mažesnėmis atropino dozėmis.
Realus gydymas atliekamas cholinesterazės reaktyvatoriais -- oksimais, kurie pašalina fosforganiką iš acetilcholinesterazės. Pagrindinai naudojamas pralidoksimas (pralidoxime). Zarino atveju tai pakankamai efektyvu, su sąlyga, kad spėjama panaudoti ankstyvoje stadijoje, kai pirmi apsinuodijimo požymiai tik tik pradėję rastis. Tuo atveju, jei gydoma po kelių valandų, efektyvumas būna daug mažesnis dėl zomano efekto -- acetilcholinesterazė būna suardoma. Iš esmės, ar žmogus išgyvens ir pasveiks, o jei pasveiks -- tai kiek darbingu liks, priklauso nuo to, kiek greitai sureaguota. Užvėlinto reagavimo atvejais lieka pilnas ar dalinis paralyžius visam gyvenimui, smegenų pažeidimai, regėjimo pažeidimai ir pan. -- nervų sistema pažeidžiama labai sunkiai.
Sirija, pagal sklandančius duomenis, gali turėti ir keliasdešimt ar daugiau tonų zomano -- tai yra daug baisiau, nes zomano efektas reiškiasi pilnai (nuo zomano jis ir savo pavadinimą gavęs). Dozės, kurios dešimtis ar netgi šimtus kartų mažesnės už mirtinas, ypač jei ekspozicija buvo ilgai trunkanti, o reaktyvatoriai nenaudoti, žmones sužaloja negrįžtamai -- akių, širdies pažeidimai, paralyžiai, smegenų pažeidimai ir pan., kurie pasilieka net po daugelio metų. Dėl tų nepagydomų sužalojimų, kurias kelia net itin mažos zomano dozės, dalis SSRS karo chemikų laikė zomaną gerokai efektyvesniu ginklu, negu VX -- skaitė, kad realus kovinis efektyvumas pasiekiamas nuo dešimtis kartų mažesnių koncentracijų, nei mirtinos. Ir zomano atveju net ir tas pats pralidoksimas yra tik labai menkai efektyvus. O atropinas -- išvis beveik netaiso situacijos, nes organizmas tiesiog nesveiksta ir viskas.
O kaip jūs pakuomentuotumėt pasaulio reakciją?Amerikiečiai žinoma iš žvalgybinės informacijos tiksliai žino, kad tai tikrai buvo specialus dujų panaudojimas, o ne kažkokių sandėlių išsprogdinimas, bet JAV reakcija šiuo atžvilgiu labai švelni. Israelis irgi pasisakė, bet nieko daugiau nei ministro paverkimas dėl žuvusių vaikų nuotraukų. Asadas negauna atsako, tesia dujų naudojimą ir toliau, kas gali tai sustabdyti?
Rusijos bazės, priešlėktuvinės ginkluotės tiekimas ir grasinimai -- tame gal pati didžiausia problema.
Kita problema -- tai, kad pernelyg staigūs veiksmai Assado režimo atžvilgiu gali baigtis irgi negerai, o blogiausiu atveju -- net ir tuo, kad chemijos fabrikai pakliūtų į nagus ISIS.
Žodžiu, visi galimi veiksmų variantai yra potencialiai galintys duoti gal netgi blogesnes pasekmes, nei esama situacija, kur Assadas nuodija civilius zarinu.
Žodžiu, dėl to reakcijos yra salyginai atsargesnės ir vangesnės, nei norėtųsi.
Aciu! Labai aiskus komentarai, kuriuos net verta butu i atskira straipsni surasyti. Mazai lietuviu turi dujokaukes isigije, nors gresmes akivaizdzios ir procentine tikymybe buti atakuotiems is ruskyno su visa gama ginklu (konvenciniu, cheminiu, biologiniu, mikrobangu) -- nemaza.
Yra dar ir tokia versija:
http://tv.lrytas.lt/zinios/pasaulis/2017/04/06/news/rusija-visam-pasauliui-pareiske-kad-chemine-ataka-sirijoje-yra-klastote-555693/
2013 tą patį skleidė. Pramaišiui su pasakojimais apie tai, kad sukilėliai zariną naudojo.
Manau, jie skiedžia nuo 1917 metų.
Čia apie ką tamsta rašote: http://www.svoboda.org/a/28412690.html
Tik kaip priemonę nurodo fosgeną arba Adamsitą (DM), bei gan idomus momentas --
binarinis zorinas:
…Вил Мирзаянов: Я посмотрел фотографии – возможно, что это зарин. Но мне кажется, что все-таки зарин не могли использовать, потому что зарин – это очень опасное отравляющее вещество. При контакте с уже отравленным человеком любой может получить поражение.
Были такие сигналы, что сирийцы сделали зарин как бы бинарным. Один компонент там фторангидрид метилфосфоновой кислоты – он в одном месте, а изопропиловый спирт – в другом. И когда будут бросать это дело, они соединяются – и сразу дают с очень малым выходом (порядка 30 процентов) зарин. Конечно, он для боевого применения не годится, но для отравления мирного населения, беззащитных людей, видимо, годится. Так что мог быть и зарин.
Но я склоняюсь к мысли, что это было что-то типа удушающего газа – фосгена или адамсита…“
„Вил Мирзаянов: Я посмотрел, что глаза жертв и раненых не сужены, глаза открыты, и особых судорог не наблюдается. При поражении фосфорорганическими нервно-паралитическими веществами бывает обязательно судорога, страшная и непрерывная.“
T.y., visiškai neaišku, kokią medžiagą apie tas atakas Mirzajanovas žiūrėjo ir ką ten įžiūrėjo. Konvulsijos buvo kraštutinai ryškios, tik kvėpavimo (krūtinės ląstos zonoje) -- t.y., grynai aplink plaučius, o ne galūnėse. Tai rodo, kad buvo trumpalaikė ekspozicija garais, kurie pakliuvo inhaliaciniu būdu ir pagrindinai pažeidė nervus plaučiuose ir aplinkui plaučius. Akių vyzdžių susiaurėjimai, visoje medžiagoje, kur vyzdžiai įžiūrimi -- kraštutinai ryškūs, iki taškiuko, lyg su prožektorium būtų smarkiai ir ilgai į akis šviesta. Prie dujinės ekspozicijos mirtinos zarino dozės yra mažos, lavonai nėra tokie pavojingi -- visame kūne bus keletas mirtinų dozių, tad liečiant nuplautą kūną, aplinkinis žmogus gali negauti iš jo netgi tokios dozės, kur miozė prasidėtų. Tai labai skiriasi nuo tų atvejų, kai fosforganika įsisavinama per odą -- tada kūno paviršius išties būna užterštas labai pavojingai, prisilietimas prie lavono gali baigtis nelabai gerai.
Dėl minimo binarinio proceso -- tas buvo naudota Irake, tačiau sviediniams pildyti, netoli fronto linijos (ir tikrai ne skrydžio metu, o prieš užpildymą). Sirija, kuri perėmė nemažai specialistų ir technologijų iš Irako, gali turėti kažką panašaus. Bet būtent toks procesas yra itin pavojingas, nes chemija tiesiog taškosi (procesas, jei atmintis dar neapgauna, gan stipriai egzoterminis, mišinys nuo išsiskiriančios šilumos gali ir užvirti). Bombų pildymas gamyklose ar arsenaluose visgi yra saugesnis ir efektyvesnis, bent jau kai gamyba ir sandėliavimas atidirbti, o naudojimas yra gana nedidelių mastų.
Dėl fosgeno -- vienareikšmiškai ne, nes nėra dvibangio aukų paterno, kur pirma grupė maža, paskui sveiki liudininkai, o paskui masinis tų buvusių sveikų liudininkų apsirgimas ir mirimas. Kvėpavimo konvulsijų, kurios matomos video, fosgenas neduoda, kaip neduoda ir vyzdžių susiaurėjimo. Po išsivysčiusių plaučių pažeidimų būna paviršinis kvėpavimas (kaip nuo plaučių uždegimo), o ne konvulsyvus, koks matomas video medžiagoje.
Dėl adamsito -- tai išvis labai keista, kad Mirzijanovas tai mini, nes tas daiktas yra toksai specifinis, kad nesuprantu, kaip Mirzijanovas išvis jį čia ištraukė -- gal tik dėl pamatytų kvėpavimo sutrikimų (taip, gali atrodyti panašiai kažkuriose stadijose). Adamsitas yra vienas iš nedaugelio cheminių ginklų, kurių beveik neįmanoma degazuoti, buvo gaminamas tarpukariu, o vėliau visos jo prisigaminusios šalys ilgai suko galvas, kaip jį sunaikinti, nes naudos mažai (koviniam panaudojimui netinka), o brudas labai bjaurus (per daug blogas, kad tiktų demonstracijoms). Ir negana to, neutilizuojamas -- nei dega, nei natūraliai suyra, nei su chlorke reaguoja.
Dar prieš II Pasaulinį karą vietoje adamsito visur pradėtos naudoti ašarinės dujos, daug efektyvesnės, lengviau gaminamos ir saugojamos, ir išvis netgi ir nedraudžiamos, t.y., legalios. CN (chloracetofenonas) ir CS Sirijoje buvo naudojami daug kartų, ir jokios paslapties tame nėra, ir dėl to pasaulinių skandalų nebūtų, net jei ir žuvusių būtų (taip, ašarinės dujos irgi gali būti mirtinos). Kam jiems tokiu atveju būtų reikalingas adamsitas -- nelabai suprantama.
Adamsito panaudojimo atveju, visi paskui į užkrėstą zoną atvykstantys žmonės turėtų čiaudėti, kosėti, ašaroti ir vemti, ir tokie nauji atvejai net po kelių savaičių dar tęstųsi, o kažkur pakampėse, kur to adamsito daugiau nusėstų -- tai gali kartotis netgi ir po kelių metų. Be to, jei jau adamsito dozės tokios, kad žmonės miršta, pas daugybę aukų kiek vėlesniame etape turi išsivystyti odos ir gleivinių pažeidimai (itin didelėmis koncentracijomis jo poveikis šiek tiek primena liuizitą). Kita vertus, absoliuti dauguma sužeistųjų, kurie buvo gyvi, kai juos surado, turėjo išgyventi. Nuo adamsito poveikio žmogus kažkiek atsigauna per kelias valandas, svarbu kad tik gyvas liktų. Lieka visokie liekamieji reiškiniai -- pvz., ilgai trunkantis kosulys, chroniškos plaučių ligos, etc., bet žmonės, kurie buvo gyvi, kai buvo išgabenti iš mirtinos zonos, paprastai išgyvena ir jų būklė sparčiai gerėja, valandom tiesiog. Čia gi matome visai kitą paterną -- mirusiųjų skaičius po truputį vis dar auga, net po kelių dienų sužeistieji dar miršta, o tokių dalykų, kad kažkas iš sužeistųjų atsigautų po kelių valandų -- išvis nėra.
Žodžiu, nei jokių adamsito požymių nėra. Ir nėra jokių duomenų apie adamsito gamybą Sirijoje. Man čia labai keista, iš kur Mirzijanovas tai ištraukė. Gali būti, kad dėl to, kad yra duomenų, jog dūminės adamsito šaškės buvo gaminamos SSRS (atrodo, netgi vėlyvaisiais laikais), skirtos Vidaus reikalų kariuomenei, demonstracijų vaikymui ir maištų kalėjimuose slopinimui, tačiau net ir SSRS jos atrodo niekad nebuvo naudotos (gal nebent kokiais Stalino laikais). Vakarų šalyse adamsitas demonstracijų vaikymui kažkiek naudotas Tarpukaryje, bet dėl gan klaikių adamsito efektų paskui visi perėjo prie CN.
Man toks jausmas, kad gali būti, kad Mirzijanovas tiesiog emociškai nelabai gali priimti, ant kiek blogai viskas gali būti su ta chemija Sirijoje. Jis tiek metų kovojo prieš ją, kad jam tai tiesiog pernelyg baisus košmaras. Nežinau net. Dar kitas dalykas, kad šiaip jis chemikas, o ne gydytojas, tad jam jau vien dėl to tos konvulsijos gali atrodyti ne kaip konvulsijos. Ką aš žinau :-/
Tendencija: Rabiškis Rokiškovičius visada tik „pavėjui pučia“, ir niekada neatsisuks prieš vėją, mat -- „akytės ašaroja“…