Tag Archives: Sirija

Naujienų apžvalga

Čia jums svarbiausios šio meto naujienos bus. Kad nereiktų daug kapstytis, ieškant. Išties tai labai norėčiau, kad man panašiai kas nors naujienas suvirškintų – tada gautųsi paprasčiau. Šiaip tai tų naujienų tiek padavė, kad aš net nesu tikras, ką išgirdau, o ką praleidau, o ką neteisingai supratau. Tiesiog kažkoks bardakas visiškas prasidėjo. Ar ir jums atrodo panašiai?

Brangūs pacientai, nereikia jums naujienų, kad nerėktumėte, pirma jums užklijuosime burnas, o paskui dar aminazino, nes reikia jus pagydyti. Neskaitykite naujienų daugiau.

United Airlines skandalas: debilavota JAV kompanija nutarė, kad viskas leidžiama, o kadangi avialinijas visada saugo teisėsauga, tai leidžiama netgi labai viskas. Pritrūko lėktuve vietų dėl overbukinimo – tai vietoje to, kad dar prieš skrydį aiškintųsi, nutarė išmesti keleivį tiesiai iš lėktuvo. Keleivis nesutiko, todėl jam sulaužė nosį ir vilkte išvilko iš salono. O paskui dar kompanijai užteko durnumo vaizduoti nekaltą avį ir kaltinti keleivį. Žodžiu, sutaupė 400 dolerių, išvilkdami keleivį, bet per dieną prarado berods 250 milijonų dolerių akcijų biržoje, o bendras vertinamas nuostolis artėja link milijardo.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Cheminio ginklo panaudojimo taktika

Šis straipsnis bus kiek labiau apie chemijos naudojimo būdus bei istoriją ir tik truputį (visai truputį, iš konteksto) ir apie spėliones, kodėl Bashar al-Assad režimas gana drąsiai tą chemiją panaudojo netgi po visų sankcijų. T.y., kodėl galėjo naudoti cheminį ginklą, tikėdamasis kad nepaisant naudojimo, tas panaudojimas liks neidentifikuotu ar bent jau neįrodytu. Tokios Assado padarytos neįrodomumo prielaidos labai derinasi su panaudojimo taktika, kuri buvo matyta visai neseniai įvykusioje atakoje: pirma įprasti ginklai, paskui zarinas, paskui vėl įprasti ginklai.

Rusų kariškiai naikina kažkokią cheminę bombą utilizacijos fabrike. SSRS buvo prisigaminusi tiek cheminių ginklų, kad vargu, ar kokia nors kita šalis ją galėtų pralenkti. Prisigamintą cheminį ginklą paskui labai sunku ir sunaikinti. Žodžiu, nieko gero.

Beje, politinės Assado situacijos (jo režimas Vakarų atžvilgiu dabar jautėsi netgi saugiau, nei 2013 metais) aš čia išvis nenagrinėsiu, nes manau kad tai akivaizdu: kai pas save turi Rusijos kariškius, Rusijos bazes, naują priešlėktuvinę gynybą ir dar visokius Kremliaus pažadus, o kartu Vakarų šalys parodžiusios, kad rimto atsako dėl chemijos nesiima (raudona Obamos linija liko tik kalbomis), tai tą chemiją naudoti norisi dar labiau. Nes tiesiog matai, kad gali naudoti ir lieki nenubaustu.

Praktikoje pamatėme, kad Assadas visgi suklydo – gavo raketų į oro aviacijos bazę. Turint omeny, kad aviacija – tai esminis įrankis, kurio dėka Assado režimas sugeba atsilaikyti prieš sukilėlius, pasiryžusius geriau mirti, nei pasiduoti, smūgis Sirijos valdžiai buvo labai skausmingas.

Beje, prisiminkim kaip Bašaro tėvas Hafez al-Assad surengė Hamos skerdynes 1982 ir kaip panašios politikos laikėsi ir tuometis, ir vėlesnis (dabartinio Assado) režimas, ir tada jau klausimų nei apie Assado režimo metodus, nei apie sukilimo priežastis, nei apie sukilėlių požiūrį daugiau nekils, kaip nekils ir klausimų apie tai, kad Assadas gerai supranta, jog karas ten mirtinas – arba laimi sukilėliai, arba jis. Sirijos režimas yra pakankamai baisus, kad galėtų vienoje gretoje būti su Šiaurės Korėja, Saddamo Husseino Iraku ir panašiomis valstybėmis.

Visgi šįsyk ne apie Siriją. Šiandien aš jums papasakosiu apie kai kurias chemijos naudojimo specifikas ir skirtingų metodų bei ginklų skirtumus, o taip pat ir apie tai, kaip karuose jis pasiteisindavo, o kartais ir ne. Tada bus lengviau suprasti ir Assado taikomus metodus, kurie kažkiek skiriasi nuo daugelio kitų cheminio karo atvejų. Šiuo atveju pasakojimas bus paremtas istoriniais pavyzdžiais.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Vėl cheminės atakos Sirijoje. Kas kaltas?

Kadaise, kai buvo pirmosios cheminės atakos Sirijoje, aš parašiau apie tuos cheminius ginklus, kurie ten buvo naudoti ir kiek tuos cheminius ginklus galėjo panaudoti sukilėliai. Aišku, aš rėmiausi prielaidomis ir bendromis žiniomis, bet praėjus kuriam laikui, tas pačias išvadas pateikė ir Jungtinių Tautų ekspertai. Cheminį ginklą tąsyk panaudojo Bašaro al-Assado režimas.

Khan Sheikhoun, Idlib, Sirija. Tėvas su dviem dukrytėmis, nužudytomis cheminės atakos metu.

Dabar vėl naujas atvejis, žuvusių skaičius, pagal viską – tarp 50 ir 100, gali būti ir dar keli šimtai sužeistųjų. Pabandykim tiesiog pasižiūrėti, kas galėjo vykti. Ir kas negalėjo vykti. Ir kas už tai atsakingas.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

ISIS teroras, imigrantai ir Pasaulio pabaiga

Čia jums bus absoliučiai nerišlus ir begalinio ilgio straipsnis apie tai, kas ten su tuo ISIS, su pabėgėliais, su teroristais, su Kremliumi, su tolerancijos siautėjimu ir taip toliau. Begalinio ilgio, nes tema yra tokia, kad ji tiesiog pernelyg didelė. Nerišlus todėl, kad viskas taip persipynę, jog galų atsekti beveik neįmanoma.

Kažkaip panašiai ISIS įsivaizduoja Armagedoną, kuris bus jau greitai. Ir vyks jisai Dabiq mieste, kurį jie Sirijoje jau laiko užėmę.

Kažkaip panašiai ISIS įsivaizduoja Armagedoną, kuris bus jau greitai. Ir vyks jisai Dabiq mieste, kurį jie Sirijoje jau laiko užėmę.

Apie tai, kas, kaip ir kodėl organizavo tas teroro atakas Paryžiuje, bus kalbama dar ilgai. Ir kaip ir įprasta panašiems teroro atvejams, kažkurių galų išsiaiškinti dar ilgai nepavyks. Gal būt, po kelių dešimtmečių išeis viešumon kokios nors valstybės archyvai, o gal kažkas iš organizatorių tiesiog prisipažins, o gal dar kažkas atsitiks.

Visgi dabar duomenų nepakanka tam, kad galėtume pasakyti, jog viskas ten aišku. Nors ir aišku kai kas, bet neaiškumų visvien begalės. Todėl aš jums geriau papasakosiu apie kai kuriuos kitus, labai keistus dalykus, paternus ir sutapimus. Apie tai, kas sieja Apokalipsę, Antikristą, Siriją, teroro aktus ir Kremlių. O, taip, viskas išties šitaip supainiota. Bent jau visokių islamistų ir su jais susijusių veikėjų galvose – tai jau tikrai.

Aš suprantu, kad kalbos apie Antikristą atrodo labai durnai, bet gal pradėkim pradžioje nuo to, kad ISIS (Islamo Valstybė) – tai ne šiaip kažkoks keistas pusiau valstybę primenantis darinys su labai radikaliais islamistiniais reguliavimais. ISIS yra visiškai kraštutinėmis religinėmis dogmomis paremta religinė organizacija, kurios esminis skirtumas nuo kitų islamistinių grupių (netgi tokių, kaip Al-Quaeda, aka Al Kaida) – tai, kad jie tiki, jog labai labai greitai ateis Pasaulio pabaiga.

Jei kas nors esate kapstęsi po visokius religinių grupuočių reikalus, tai matyt jau žinote, ką tie apokaliptiniai dalykai ir visokios pasaulių pabaigos reiškia. Sektos, kurių esminiu tikėjimo elementu tampa artėjanti pasaulio pabaiga, labai dažnai tampa sektomis-žudikėmis, kurios užsiima labai negerais darbais. Bet čia tik šiaip lyrinis nuokrypis. Nes viskas, kaip suprantate, daug labiau pripainiota.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Dar šiek tiek apie cheminio ginklo gamybos ir panaudojimo specifiką

Čia tiesiog tam, kad neliktų klausimų visokiems durniams, kurie nesugeba perskaityti, kas buvo parašyta apie tas teroristų galimybes prisigaminti zarino bei patiems pasitikrinti. O taip pat ir tiems, kam įdomūs yra kai kurie specifiškesni niuansai apie tuos cheminius ginklus, jų gamybą ir naikinimą, nes įdomumų ten daug visokių. Kartais – ir ganėtinai keistų, o kartais – ir išties sunkokai atrandamų.

Rusiška karinė RHBZ apranga yra klaikiai nepatogi ir varginanti, tačiau laikoma visgi labai patikima apsauga nuo chemijos, lenkiančia daugumą įprastų vakarietiškų priešcheminių lauko kostiumų. Gal taip yra dėl to, kad ta pačia apranga turėjo rengtis ir einantys į mūšį, ir dirbantys su cheminiais užtaisais (Vakarų šalyse tam naudojami visiškai skirtingi kostiumų tipai). Visgi, nepaisant savo patikimumo, šita rusiška apsauga praktiškai nepadeda apsisaugoti nuo fluoro vandenilio rūgšties.

Rusiška karinė RHBZ apranga yra klaikiai nepatogi ir varginanti, tačiau laikoma visgi labai patikima apsauga nuo chemijos, lenkiančia daugumą įprastų vakarietiškų priešcheminių lauko kostiumų. Gal taip yra dėl to, kad ta pačia apranga turėjo rengtis ir einantys į mūšį, ir dirbantys su cheminiais užtaisais (Vakarų šalyse tam naudojami visiškai skirtingi kostiumų tipai). Visgi, nepaisant savo patikimumo, šita rusiška apsauga praktiškai nepadeda apsisaugoti nuo fluoro vandenilio rūgšties.

Pradėkim nuo to, kad kažkodėl daugelis įsivaizduoja, jog cheminius ginklus kažkas gali gaminti kokiame nors garaže. Tai durnas įsivaizdavimas. Aišku, yra buvę tokių I Pasaulinio karo cheminių ginklų, kur išties įmanoma šiek tiek jų pasigaminti labai primityviomis sąlygomis – pvz., nedidelį kiekį chloro. Tiesa, irgi ne taip lengvai, kaip daugelis įsivaizduoja – paprasta elektrolize gausit chloro ir vandenilio mišinį, kuris, lengvai susprogs jums savaime, ištaškydamas visą laboratoriją (reikia pasakyti, pakankamai tipinė baigtis). O ir gavus tą chlorą, būtų didelis klausimas, kur jį sukišti, nes normalias medžiagas jis ėda stebėtinai smarkiai. Halogenas juk.

Kiti koviniai junginiai sintezuojami dar gerokai sunkiau – pvz., fosgenui reikia gan komplikuoto aparato, kur maždaug kažkokioje ten temperatūroje per aktyvuotos anglies granules būtų leidžiamas chloro ir anglies monoksido mišinys. Reakcija egzoterminė, šilumos išsiskiria daug, o vat truputį padidinus laipsnių kiekį, visas tas fosgenas suyra. O jei yra vandenilio, kaip kad būtų, jei bandytumėte chlorą gauti per elektrolizę – gautųsi ne tiek fosgenas, kiek mišinys iš visokių chemijos atliekų. O chloras, turiu pasakyti, prie tos reakcinės temperatūros puikiausiai ėda viską, kas papuola, tad kokių nors teroristų pasigamintas reaktorius greitai išdegtų ir visas tas fosgenas išeitų lauk. O dar, beje, rekcijoje neturi būti ir vandens, o normaliu atveju – ir kitų dujų, tad monoksido gamybai irgi reiktų atskiro proceso (pvz., tos pat anglies oksidavimas grynu deguonimi, kas suprantantiems išsyk atima bet kokį norą tuo užsiimdinėti). Žodžiu, patys pabandykite įsivaizduoti, kaip tokią gamybą organizuoti, norint gauti kad ir kokį kilogramą fosgeno.

Tai čia, beje, patys primityviausi junginiai, kurie labai paprastai gaminami ir praktiškai tokie prasti ir nepatogūs naudoti, kad terorizmui iš esmės netinkami. Minimalus karinis panaudojimas tokioms dujoms, kaip fosgenas ar chloras – nuo keleto tonų, kurias pasigaminti, kaip jau supratom, reikia fabrikėlio. Bent kiek juntamoms teroristinėms atakoms irgi reikalingi panašūs kiekiai.

Žodžiu, aš tikiuosi, kad jau ima dašilti, kad yra labai specifinių niuansų su šita chemija ir praktikoje viskas čia kitaip, nei mokyklose pasakoja apie visokias reakcijas. Ir manau, kad jau galit numanyti, jog tikrų cheminio ginklo receptų (o ne dezų) visokiose vikipedijose nerasit, nes tai ką rasit – greičiausiai bus visokie makaronai. Žodžiu, niuansai ir niuansėliai.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter