Category Archives: Belenkas

Galų gale, senoviniai katukai

Kadangi katukai valdo visus, tai čia ir aš įsiterpsiu į tą madą (juoba, kad visai šviežiai skelbtame senovinės erotinės fotografijos kratinyje irgi buvo kažkokia katė). Tik kadangi paskutiniai keli postai buvo apie senovines nuotraukas, tai čia ir katukai bus senoviniai. Fotografijos, darytos prieš dešimtis metų. Kai kurioms – netgi daugiau, nei šimtmetis. Ir kad būtų smagiau – dar ir šiaip vienas kitas nefotografinis arba nepilnai katinis paveikliukas pramaišiui.

Aš čia išsyk pasakysiu jums, kad aš nuo tų visokių kačių atsiriboju, nes jos neatitinka jokių normų. Čia aš jas jums demonstruoju grynai tik dėl mokslinio intereso bei tam, kad patys pamatytumėte, jog iš kačių nieko gero nebus. Jokia katė ar katinas niekada nebus vertas netgi gabalėlio sūrio.

Katė su akiniais yra nenormali

Katė su akiniais yra nenormali

Continue reading →

Sena erotinė fotografija. Nespalvotas menas

Kad jau ėmiau dėti kokias nors keistas senas nuotraukas, kurių atradau per visokius kratinius bekapstydamas, tai padarysiu tai, ko berods anksčiau ir nedariau – visiškai popsinį erotinį postą. Na, gal ir ne visiškai popsinį, jei rimčiau. Čia bus truputis nuotraukų – kraštutinai išskirtinių. Menas, o ne pr0n. Grynai meninė fotografija, aukščiausio lygio, su garsiausiomis pavardėmis. Bet iš labai seniai.

Ir jūs čia pamatysite, kuo skiriasi menas nuo šiaip kokios nors erotikos. Nes visgi menas yra menas.

Max Dupain, Nude in sunlight, 1937

Max Dupain, Nude in sunlight, 1937

Continue reading →

Kalbėjimas tarp eilučių. Aklas pionierius.

Sovietmečio esminis bruožas kultūroje ir mene – kad būdavo draudžiama kalbėti. Visi būdavo pajungiami vienam, sovietiniam diskursui. Partija, Leninas, Revoliucija, Tarybinė Liaudis. Kai kuriuos šitas diskursas pajungdavo pilnai, paversdamas robotukais (tokius efektus dar ir dabar galima pamatyti iš to, kaip žmonės sako „tarybinis“ vietoj „sovietinis“). Tačiau dauguma visgi bandydavo išvengti smegenų plovimo. Vieni kalbėdavosi apie pasaulį siauruose rateliuose, kiti – atrasdavo begales būdų, kaip kažką pasakyti tarp eilučių.

Antanas Sutkus, aklas pionierius

Antanas Sutkus. Aklas pionierius. 1962 metų nuotrauka.

Antanas Sutkus, vienas iš žymiausių Lietuvos fotografų, kokie tik yra buvę, per Chruščiovo atšilimą padarė šią nuotrauką: tai aklas pionierius. Tai vienas iš ryškiausių atvejų, kai kalbama tarp eilučių. Vaikas, pionierius – viskas atitinka komunistinę ideologiją. Jei neskaitysim to, kad jis aklas. Luošių, aklų, invalidų Sovietų Sąjungoje nebuvo. Jie badė akis, todėl būdavo nukišami kažkur, kur jų niekas nematytų.

Aklas pionierius, kuris kaip aklas komunizmas. Aklas pionierius – kaip valdžios pasityčiojimas iš žmonių. Kasdienis košmaras. Vaikas. Neregys.

Keista senovinė pypkė

Kadangi čia jums rašau kartais visai neįdomiomis temomis (o paskutinis postas buvo išvis apie kažkokią atitiktį ISO-17021 standartui), tai imkite keistą paveiksliuką, kuris gal kokių nors minčių kažkam sukels. Net nežinau, iš kur šita nuotrauka. Iš internetų, ale kai saugojau, tai kompas palūžo kaip tik. Tai duodu ją jums tokią, kokia yra – žmogus čiulpia koją, kuri išties ne koja, o pypkė (ir čia jokios rūkymo propagandos, o akivaizdžiai atvirkščiai, taip kad kokioms nors nacionalinėms tabako, narkotikų, alkoholio ir kito briedo kontrolės tarnyboms čia nėra ko žiūrėt).

Keista senovinė pypkė

Štai tokia keista pypkė iš kažkokių senovinių laikų

Čia, aišku, galima dar prigalvoti kokių nors minčių apie tai, kad pavyzdžiui, Freudas sakė, kad rūkymas yra kartais tiesiog rūkymas ir viskas.

Kaip atrodė Vilnius prieš 400 metų

Čia vienas paveiksliukas, gana nemažos rezoliucijos – iš Georg Braun ir Franz Hogenberg atlaso „Civitates orbis terrarum“ – šiame šešiatomyje, išleistame 1572-1617 metais yra pirmą kartą atvaizduojamas Vilnius.

Tiesiog pagalvojau, kad bus kam nors įdomu pamatyti – atvaizdas visgi istorinis. Paspaudus, paveiksliukas smarkiai didinasi.

Braun Hogenberg atlasas, Vilnius, Lietuva