Category Archives: Belenkas

Kogitofobija, kaip tolerastija

Kogitofobija, iš lot. cogito ir gr. φόβος/φοβία (fobos) – patologinė baimė, susijusi su nesugebėjimu turėti nuomonę, analizuoti padėtį, mąstyti. Kitaip tariant – mąstymo baimė. Būdingos kogitofobijos apraiškos – tipinės, susijusios su neadekvačiomis, nelogiškomis, iracionaliomis reakcijomis į bet kokį savo paties ar oponento mąstymą:

  • etikečių kabinimas kažką teigiantiems ar analizuojantiems asmenims: „fašistas“, „homofobas“, „antisemitas“, „islamofobas“, „rasistas“, „seksistas“
  • teiginių bei argumentacijos neigimas, juos vadinant beprasmiais ar neadekvačiais, nieko bendra neturinčiais su tema epitetais, dažniausiai: „diktatūra“, „tolerancija“, „fašizmas“, „homofobija“, „antisemitizmas“, „islamofobija“, „rasizmas“, „seksizmas“, „diskriminacija“, „patriarchatas“
  • kova prieš bet kokias nuomones, remiantis tuo, esą jos pažeidžia kažkieno nuomonę, laisvę, ar pan., diskriminuoja kažkokias mažumas ar visuomenės grupes
  • neargumentuotų ar netgi absurdiškų nuomonių (pvz., „žodis ‘moteris’ yra seksistinis“), beprasmių įsitikinimų gynimas, remiantis teiginiu, esą tai laisvė nuomonei, tačiau nekreipiant dėmesio į argumentus ar įvardinant tuos argumentus, kaip, esą, diskriminaciją, fašizmą, rasizmą ir pan.
  • argumentuotos diskusijos baimė, oponentus stengiantis pašalinti iš diskusijos nediskusiniais metodais, pvz., apkaltinant juos diskriminacinėmis pažiūromis
  • bendru atveju būdinga, kad kogitofobijos kamuojamas žmogus neigia ar ignoruoja bet kokius argumentus (pvz., į pastebėjimą apie fiziologinius skirtumus tarp vyrų ir moterų reaguoja, teigdamas, esą tai diskriminaciją ir seksizmas), o prieštaravimus vertina, kaip asmeninį persekiojimą ar netgi įžeidimą
  • kogitofobijos kamuojamų žmonių pažiūros turi savyje ryškų pozityvios (teigiančios) argumentacijos trūkumą, yra orientuotos į menamų priešų paiešką, bet kurių argumentų neigimą ir atmetimą, pasižymi ryškiu negatyvizmu

Dažniausiai kogitofobijos apraiškos susijusios su reiškiniais, įvardinamais, kaip politkorektiškumas, multikultūralizmas ir pan., neurotitški kogitofobijos kamuojami asmenys perdėm jautriai reguoja net į tokių žodžių, kaip „negras“, „čigonas“, „žydas“ pavartojimą neutraliame ar net pozityviame kontekste (pvz., į sakinį „čigonai turi puikią muzikinę kultūrą“ reaguoja, kaip į diskriminuojantį čigonus), įprastus buitinius epitetus, kaip, pvz., „boba“ ar „durnius“, vertina, kaip priešiškos ideologijos (pvz., seksizmo) apraiškas.

Kogitofobo požiūriu, bet kuri diskusija gali būti vertinama, kaip diskriminacija ar persekiojimas. Kartais kogitofobai vartoja netgi tokias formuluotes, kaip „diskriminacija intelekto pagrindu“ – taip sakant, esą bet kuri kogitofobui nepatinkanti argumentacija esanti diskriminacijos forma, paremta tuo, kad argumentuojantysis neteisėtai, nederamai naudojasi savo aukštesniu intelektu.

Būdinga tai, kad vengdami diskusijos, kogitofobai netgi žodžius, žyminčius konkrečius dalykus, keičia į kitus, nes esą kažką kažkurie žodžiai įžeidžia. Tai irgi nenormalaus, sutrikusio, negatyvistinio mąstymo apraiška, nes bandant pakeisti vieną žodį į kitą, tiesiog vengiama diskusijos, vietoj argumentacijos eilinį kartą vėl panaudojant kaltinimus dėl menamos diskriminacijos ar pan.. Visiškas kogitofobo negatyvizmas jo paties požiūriu dažniausiai vadintinas tolerancija, tačiau realybėje kogitofobija yra greičiau visiška tolerancijos priešingybė.

Kaip anekdotinius kogitofobijos atvejus galime paminėti prieš kokius 6-7 metus pareigūnų pradėtą tyrimą dėl anekdotų apie blondines (esą lytinė ir rasinė diskriminacija) ar neseną istoriją, kai vienas filosofas buvo persekiojamas dėl pasisakymų apie mergaičių ir berniukų auklėjimo. Panašūs nelogiški, neargumentuoti kogitofobinės isterikos atvejai kai kada įgauna net ir dar absurdiškesnę formą, kartais pradedamas bylinėjimasis dėl įprasto kitų asmenų elgesio, šį vertinant, kaip diskriminavimą ar netgi persekiojimą, pvz., patologiniai kogitofobijos atvejai su kaltinimais dėl priekabiavimo žvilgsniu.

Labai svarbu suprasti, kad kogitofobija yra patologinis mąstymo būdas, dėl kurio kogitofobas neadekvačiai reaguoja į argumentus ar bet kokias mąstymo, logikos ar vertinimų apraiškas. Kogitofobija neatstovauja jokių pažiūrų, nes nepasižymi jokiu pozityvizmu, neturi savyje prasmę nešančių teiginių. Vienintelis ryškus kogitofobijos bruožas – tai menamų ar realių oponentų persekiojimas ir diskriminavimas, neigiant jų teiginius tuo pagrindu, esą jie kažką persekioja, diskriminuoja ir pan..

Kita vertus, svarbu neužmiršti ir to, kad dėl kogitofobijai nebūdingo argumentavimo, kogitofobai neturi vieningų pažiūrų ir dėl to būna paradoksalių atvejų, kai du kogitofobai ima persekioti vienas kitą, neigdami vienas kito neigimus ir sutartinai vienas kitą kaltindami tarpusavio diskriminacija, persekiojimu ir t.t..

Dar kitais atvejais kogitofobinės reakcijos pačios įvardinamos, naudojant apibrėžimus, parodijuojančius kogitofobišką mąstymą, pvz., įvardinant kogitofobines reakcijas, kaip „tolerastiją“, o pačius kogitofobus vadinant „tolerastais“.

Vilkas

Vilkas slėpėsi žolėje. Žolė buvo aukšta, pageltusi, veik nurudusi, ją bangavo vėjas. Tas pats vėjas šiaušė ir su žole besiliejantį vilko kailį. Vilkas, lyg nieko nebijodamas, stryktelėjo link manęs, pusiauriščia. Ir gavo spyrį į nasrus. Nukrito ant šono, persivertė ir nubėgo. Už kokio šimto metrų apsisuko ir ratu sugrįžo atgal. Antras jo šuolis buvo rimtesnis, tačiau paskutinis. Aš nusprendžiau jį užmušti. Spyris gavosi idealus, visiškai techniškas: nuo krūtinės kumščiai puslankiu leidžiami žemyn ir į šonus, judesio banga persiduoda į klubus ir koja iššauna, kaip botagas – tiesiai į ten, kur gerklė susieina su žandikauliu. Dar spėjau pamatyti į šipulius lūžtančius nasrus ir iš vilko akies trykštelėjusį kraują.

Kurwa matka, atsibudau 5 ryto, toks jausmas, kad į sieną sulaužiau kojos pirštus, o gal ir kelio girnelę. Gerai, kad siena pakankamai arti buvo – kelias atsitrenkė pirmas, gan mažu greičiu, nedavęs įsibėgėti pėdai. Dabar ant kelio iššoko nediduko obuoliuko dydžio ir formos guzas, kojos nykštys nesilanksto – irgi į guzą išaugo. Jei ryt nepajusiu, kad gerėja, matyt teks važiuot į traumą.

Sušiktas vilkas.

Išsiųskim blogerį vietoj Kubiliaus!

Commonsense.lt skelbia akciją – išsiųsti GalvąŽmogųPuošia į Davosą, vietoj Kubiliaus. Ir žinoma, kad tai įmanoma – Kubilius juk nei už ką nekurs filmukų Youtube su savo pasiūlymais, nes tai juk taip mėgėjiška, tiesa?

GalvaŽmogųPuošia, skirtingai nuo valdžioje sėdinčių politikų, yra realus vadybos profesionalas. Žmogus, kuris supranta, kas yra procesai, valdymas, gerinimas. Jis, be to, ir savas, lietuviškas. Ir jis – blogeris, vienas iš mūsų, internautų. Ir, svarbiausia: jo pasiūlymas – liuksusinis. Valstybę valdyti pagal rodiklius, svarbius žmonių gerovei – puiki idėja. Angliškai suprantantiems – filmukas žemiau:

Išsiųskim saviškį į Davosą, pabalsuokim Youtube už jį ir pasiūlykim visiems draugams, pažįstamiems ir nepažįstamiems, ir bloguose, ir Facebook – kur papuola, kur tik įmanoma. Jei pavyks, bus tikras cirkas – blogeris, pakviestas vietoj ministro pirmininko. Ir mes tai galim padaryti 🙂

Einam į Youtube ir balsuojam už lietuvį – http://www.youtube.com/watch?v=xH5CApRJIZQ

Upd.: Visas balsavimo puslapis – http://bit.ly/eRMhkf , reikia balsuoti tenai, specialus Google puslapis Davosui. Problema, bent jau man, kad balsuoti nepavyksta. O užsieniečiai, kuriems pavyksta, visi balsuoja prieš. Taip kad visi pasistenkim, kas kaip galim ir iškelkim – ne tiek jau daug tereikia, vos kelių šimtų balsavimų gal ir pakaktų, šiuo metu lyderis teturi vos 100 balsų.

Upd-2: Visos detalios balsavimo instrukcijos su iliustracijomis – http://rokiskis.popo.lt/2011/01/07/kaip-pabalsuoti-uz-musu-kandidata-i-davos/

🙂

Su Naujaisiais 2011 metais sveikinu jus!

Sveikinu jus visus su Naujaisiais 2011 metais!

Linkiu jums gerovės, proto iššūkių, pinigų, džiaugsmo ir meilės!

Ta proga nuoširdžiai siunčiu jums, brangūs mano skaitytojai, metalo deivės Helsinkio Operos primadonos Tarjos Turunen dainuojamą ABBA dainą „Happy New Year“. Ir dar ispanišką, kad romantiškiau būtų 🙂

Baj da vaj, bandau dar vieną šito blogo navarotą – automatinį publikavimą. Išties dabar esu kažkokiam Naujako tūse, o čia robotas man padeda parašyt. Labai įdomu man, kas čia pirmas gaus sveikinimų ir atsižymės? 🙂

Sveikinimai su artėjančiomis Kalėdomis visiems :-)

Sveikinu su artėjančiomis Kalėdomis, taip kad ir jums nušviestų kelią miškų senio rogės, traukiamos tūkstančio laukinių bebrų!

Šia šventa Kalėdų proga sveikinu jus ir visus apdovanoju dvasingumu bei kitu gėriu

Mane šiemet ėmė ir pasveikino ne kas kitas, o Cosmopolitan redakcija, taigi, matomai, kad moterys, ruošiančios šį puikų kosmopolitiškai hiperseksualų žurnalą (kadaise perskaičiau porą numerių – paskui vaikščiojau apspangęs dvi dienas, kamuojamas staigiai išsivysčiusios moterų baimės, rekomenduoju tą patirti ir jums), skirtą truputį trenktai publikai (sako, ten netgi serija straipsnių buvo su visomis detalėmis vyrams, kaip taisyklingai laižyti), domisi ir mano menka persona (tfu tu, per tuos skliaustus jau pamečiau mintį apie ką čia rašiau). Tad remdamasis tomis tendencijomis, drįstu prognozuoti, kad ateity visai nuprotėsit, jei mane skaitysit.

O išties… Išties Kalėdos yra šventė, savo visa lietuviška esatim spinduliuojanti tai, ko mums labiausiai reikia – šilumą, tarpusavio supratimą, galimybę pabūti kartu. Tai niūriausios metų dienos, kai kamuoja tamsa ir šaltis, o pasaulį žudo žiema. Būtent todėl tada mes ir švenčiame tai, kas mus sušildo, leidžia pasijusti truputį savais, reikalingais vieni kitiems, artimais, suprastais. To ir linkiu – juk žmogiška šiluma mus ir daro žmonėmis.

Per šventes truputį padarysiu pertrauką, tai nesupykit, jei vėluosiu atsakyti šiomis dienomis. O specialiai Maumui – atskiras prezentas: kažką įjungiau bloge, kad vaikščiotų emailais spamas apie komentarus, tai dabar tą pablūdusį navarotą, kurį visur atjunginėju, galės gauti ir naudoti. Nesuprantu, kaip galima norėti krūvų automatinių pranešimų į emailus? Bet tiek to, kiekvienam savaip 🙂