Kai rašau šias eilutes, iki balsavimo pabaigos likę dar 10 valandų. Dabar ketvirtadienis, Sausio 13 ir daugybė lietuvių balsuoja Youtube puslapyje už mūsų kandidatą į Davos konferenciją. Artimiausias varžovas iš Kanados turi 274 tūkstančius gerbėjų Twitter socialiniame tinkle. Tačiau mūsiškis – Mindaugas Voldemaras, vienas iš Commonsense.lt tinklaraščio autorių, balsavime kol kas laimi santykiu 556:634. Jo idėja apie tai, kad skurdą galima sumažinti, efektyviai matuojant ir vertinant vyriausybių veiklą – pirmauja, ji – populiariausia iš daugiau nei šimto pasaulio pertvarkos idėjų, kurias atsiuntė daugiau, nei 100 pretendentų.
Paprastas mūsų tinklaraštininkas iš Lietuvos turi šansą laimėti (po kelių dienų gal jau sužinosime galutinį rezultatą), nes pasaulio galingieji naudoja internetą savo idėjoms skleisti. Davos dalyviai žino, kad internetas jau tapo svarbiausia žmonių bendravimo vieta. Būtent todėl vienas konkurso dalyvis, po visų balsavimų ir autoritetingos komisijos sprendimų bus pakviestas. Tam tereikia sukurti filmuką, pranešti apie jį Davos puslapio administracijai ir gausi šansą. Šansą, kurio negavo mūsų premjeras Andrius Kubilius. Nes jis Davose niekam neįdomus.
Vienas iš Mindaugo Voldemaro giminės jau buvo premjeru, pačiu pirmu iš visų, kurie buvo Lietuvoje, tačiau pats Mindaugas – visiškai apolitiškas. Pats Mindaugas sako, kad nesiruošia dalyvauti jokioje partijoje ar išvis kišti nosį į politinius reikalus. Jis tiesiog nori truputį išgarsinti Lietuvą. Ir jam tai puikiai sekasi, nes jis – naujos kartos žmogus, jis žino informacijos vertę, jis puikiai moka naudotis internetu. Savo žinių ir užsidegimo dėka jis gali pakliūti ten, kur nepakviestas Andrius Kubilius.
Prieš porą dešimtmečių mes balsavome kitaip – stovėdami prie Televizijos bokšto, Seimo, Vyriausybės. Tada mūsų balsavimas vyko gatvėje, jis buvo skaičiuojamas žuvusiais, sužeistais, pasiryžusiais aukotis. Dabar – viskas paprasčiau: mes balsuojame savo pasisakymais ar pelės paspaudimais. Tačiau ir tokie balsai lemia mūsų ateitį.
Davos konferencijoje priimti sprendimai įtakoja visą 180 trilijonų litų vertės pasaulio ekonomiką. Tai visiškai nesuvokiamas skaičius. Jei nors šimtadalį procento, vieną dešimttūkstantąją dalį tų pinigų kažkas nukreiptų į Lietuvą – gautume 18 milijardų litų, kurie išspręstų visą lietuvišką ekonominę krizę.
Nedaugelis žino, kad Lietuva tapo viena iš pirmųjų pasaulio valstybių, gavusių interneto ryšį – pirmas palydovinis internetinio ryšio kanalas buvo atidarytas toje pačioje Aukščiausioje Taryboje, kurią gynėme – jau 1991 ten įkurtas LitNet. Tad balsavimas už Lietuvą internete – ne šiaip sau panašus, jis simboliškas, jis – lyg mūsų pergalės tęsinys.
Pasaulis per porą dešimtmečių smarkiai pasikeitė. Mes gavome laisvę, mes gavome ir atsakomybę už ją. Visiškai pasikeitė mūsų galimybės. Tačiau iššūkiai – liko. Ir jei kažkada kovojome už nepriklausomybę, dabar tenka kovoti už savo vietą pasaulyje. Todėl tokie patys žmonės, kokie prieš porą dešimtmečių ėjo ginti nepriklausomybės, dabar platina instrukcijas, kaip pabalsuoti už mūsų kandidatą pasaulio galingųjų konferencijai.
Tačiau ar tai rūpi valdantiesiems? Manau, kad Andriui Kubiliui “ne lygis” būti renkamu internete. Andrius Kubilius dar 2007 metais tapo vienu iš pirmų Lietuvos politikų, sukūrusių savo tinklaraščius. Tačiau paskutinis jo tinklaraščio įrašas – dviejų metų senumo. Gal būt, jam tiesiog neįdomu bendrauti su savo rinkėjais, išsakyti jiems savo nuomonę? Gal jam neįdomūs tie internetai?
Gal todėl paprastas tinklaraštininkas turi geresnius šansus pakliūti į Davos, nei mūsų premjeras.
———————
Ši listovkė – ištisa teisybė, tik forma tokia, prašau nesikabinėt įtariųjų. Buvo publikuota Balsas.lt, tačiau su tuo, kaip pas juos kažkaip ten tvarkosi, tai ėmė ir prapuolė.
Štai tokį gavau komentarą į savo blogą prieš kelias dienas:
