Category Archives: Ekonomika

Pinigai, turtas ir ekonomikos dėsniai

Nerijus Mačiulis: O bankomatas tavo?

Ponai ir ponios, aš buvau neteisus savo praeitame straipsnyje. Nerijus Mačiulis man parodė, kad aš neteisus, nes Swedbank dirba pelningai ir jokių problemų atiduoti pinigus jų savininkams neturi. Nes pelninga ten matyt viskas ir viskas gerai, tiktai klausimai nepatogūs, todėl geriau į juos neatsakinėti, tai kai kas gal būt taip ir liko neatsakyta.

Per kur kas nors gali būti nepelninga – nežinau. Ir kaip ten gaunasi, kad nuostolinga bankams tuos pinigus iš klientų turėti – irgi nežinau, nes matyt kad pelninga visgi per kažkur. Kitaip gal neužsiimtų tokiu verslu.

Pinigai tavo, o bankomatas tavo?

Pinigai tavo, o bankomatas tavo?

Tiktai kažkaip gaunasi taip, kad bankams kažkodėl reikia mūsų sąskaitų, mūsų indėlių, bet štai pinigus grąžinti, kai mums norisi – gal jau ir nepelninga. Na, bendrai tai logiška – aišku, kad nepelninga grąžinti kažkam pinigus. Čia aš suprantu. Viskas aišku ir logiška.

Ir viską čia paaiškina Nerius iš Commonsense – tiesiog yra taip paprastai viskas, kad nei aiškinti nereikia nieko. Visiškai aišku. Nes pinigai mūsų, o vat bankomatas, kuris pinigus išduoda – ne mūsų. Todėl visiškai nesvarbūs jokie logiški argumentai. Žodžiu, išdavimo procesas banko, o pinigai mano. Bet kadangi skolos grąžinimo procesas ne mano, tai aš jo nevaldau.

Continue reading

Svetimgėda už bankinius iliteratus

Ponai ir ponios, aš jums noriu pasiteisinti, nes mane apėmė svetimgėda. Visas triukšmas bloguose prasidėjo nuo to, kad ponas Nerijus Mačiulis (Swedbank ekonomistas) savo FB pradėjo skleisti tokias kalbas, jog mano svetimgėdos jausmas tapo nevaldomu. Taip, man gėda už tai, ką šneka kiti. Aš noriu pasiteisinti prieš jus, ponai ir ponios, todėl aš jums parašysiu visokių minčių, kurios man kilo.

Kartais sunku suvokti, ar žmogus nuoširdžiai taip galvoja, ar tik šitaip užribiškai trolina.

Kartais sunku suvokti, ar žmogus nuoširdžiai taip galvoja, ar tik šitaip užribiškai trolina.

Žinokite, tai yra klaiku, kai supranti, kad įmonę atstovaujantis žmogus pasakoja, kad įmonė nepajėgi atiduoti pinigų tiems, iš ko tuos pinigus pasiskolina. Ir kad todėl reikia apmokestinti tą pinigų grąžinimą, nes kitaip per brangu grąžinti pinigus. Tai yra visiškas, nesuvokiamas KPŠ.

Spėju, kad ir ponia Lidžita kažkokį panašų jausmą pajuto, ir ponai iš Commonsense irgi. Ir dar daugelis kitų, kurie gal neparašė, bet visvien tą svetimgėdą pajuto. Gal ir kiti dar parašys, nes išties viskas atrodo gėdingai. Mums visiems reikia pasiteisinti. Štai aš ir teisinuosi dabar.

Ponas Nerijus Mačiulis nesupranta, kad žmonėms nereikia mokėti pinigų dviračių nuomos kompanijoms už tai, kad jie naudojasi savo pačių dviračiais. Ponas Nerijus Mačiulis nesupranta, kad pastatęs savo mašiną mokamoje aikštelėje, nesuteiki tos aišktelės savininkams teisės naudotis savo nuosava mašina. Ponas Nerijus Mačiulis nesupranta, kad Lady Gaga duoda pridėtinę vertę, t.y., gauna pinigus už pasirodymą - jis galvoja, kad ji už savo pasirodymą gal primokėti turėtų arba pasilikti už tvoros. Panašu, kad ponas Nerijus Mačiulis nesupranta apie esminį ekonominį procesą - pridėtinės vertės kūrimą. Todėl pagal jį gaunasi, kad jei bankas pasiskolina pinigų iš klientų, tai tie klientai už tą pinigų pasaugojimą dar ir primokėti turi.

Ponas Nerijus Mačiulis nesupranta, kad žmonėms nereikia mokėti pinigų dviračių nuomos kompanijoms už tai, kad jie naudojasi savo pačių (nuosavais) dviračiais. Ponas Nerijus Mačiulis nesupranta, kad pastatęs savo mašiną mokamoje aikštelėje, nesuteiki tos aišktelės savininkams teisės naudotis savo nuosava mašina. Ponas Nerijus Mačiulis nesupranta, kad Lady Gaga duoda pridėtinę vertę (kaip pridėtinę vertę duoda bankui pinigus paskolinęs banko klientas), t.y., gauna pinigus už pasirodymą – jis galvoja, kad ji už savo pasirodymą gal primokėti turėtų arba pasilikti už tvoros. Panašu, kad ponas Nerijus Mačiulis nesupranta apie esminį ekonominį procesą – pridėtinės vertės kūrimą. Todėl pagal jį gaunasi, kad jei bankas pasiskolina pinigų iš klientų, tai tie klientai už tą pinigų pasaugojimą dar ir primokėti turi.

Bet čia gal pradėkim ne nuo to, kaip ponas Nerijus Mačiulis sugeba papasakoti, kad bankas, pasiskolinęs iš kliento pinigus, turi išlaidas kad pinigus grąžintų, o todėl tie, kas bankui paskolino, turi už tai susimokėti, nes bankas visokias išlaidas patiria. Pradėkim gal nuo to, ką išvis daro bankai ir kas yra pinigai.

Kad nebūtų gėda už kai kuriuos gyvenime pasitaikančius finansinius iliteratus, kurie galvoja, kad bankai jų pinigus pasaugo, niekaip neuždirba, o už tai ir reikia mokėti.

Continue reading

Kaip katė į miltus

Mano močiutė turėjo posakį – „šypsosi, kaip katinas į miltus šikdamas“. Nes katės yra nemalonūs, bjaurūs padarai. Vaizduoja (o gal ir pačios įsivaizduoja), kad daro kažką gero, nors išties tai patys žinote, kokios tos katės. Štai taip katės ir į miltus šika – su dvasinga snukio išraiška.

Katės nepasižymi protu, kiša savo snukius į pieną, o taip pat šika pakampėmis.

Katės nepasižymi protu, kiša savo snukius į pieną, o taip pat šika pakampėmis.

Čia tiesiog jums preambulė buvo, kad suprastomėte asociatyvinę seką, nes labai man nepatinka visokios katės. Bet išties tai aš apie visai nesusijusius dalykus jums čia pasakyti noriu.

Išties tai šviežiai lendanti į akis tema – apie pienininkus. Realiai tai jau seniai nuvalkiota tema su tais pieno supirkimais ir kitokiomis nesąmonėmis, bet išlendanti ir išlendanti kas kažkiek metų, ir vis naujais pavidalais. Žodžiu, vat taip – išlenda skandalėlis, kai Virginija Baltraitienė sugalvoja kažkokį naują įstatymą. Ir dar paskui išlenda gandai, kad su tuo koksai tai Sergejus Ursulas susijęs, nes irgi, suprantate, atsitiktinai viskas tiesiog sutapo. O ir šiaip ten Darbo partija gal ne prie ko.

Ir suprantate, čia gi viskas – gelbėjimui kažkokių ūkininkų, nukentėjusių nuo Rusijos embargo, kurį sukėlė piktoji Lietuva, nenorinti turėti draugiškų santykių su didžiąja dvasinga kaimyne. Šiaip tai apie kažkokius panašius nukentėjėlius gal šiaip dėl visai nesusijusių priežasčių užsiminė Virginija Baltraitienė, kai Seime šitą įstatymą pristatinėjo.

O dabar vat aš jums išsiliesiu, apie tai, ką aš galvoju, nes aš galvoju tiek, kad jums maža nepasirodys. Ir negalvokit, kad kažkoks pienas – tai čia kažkas neprotingo ir neįdomaus, nes jūs gal nei nenuvokiat, kokie cirkai vyksta tame ekonomikos segmente.

Continue reading

Nacionalinės aviacijos zombiai

Ponas Artūras Zuokas paskelbė nuostabų straipsnį – „Nacionalinės aviacijos duobkasiai“. Labai gražu viskas, bet aš jums tiesiog padekonstruosiu, ką aš tenai perskaičiau. Nes kai aš skaitau, tai truputį padekonstruoju šį bei tą, nes visada bandau suprasti, kas išties būna parašyta.

Čia ne skraidanti katė su vaivorykštimis iš šiknos. Čia nacionalinė avialinija.

Čia ne skraidanti katė su vaivorykštimis iš šiknos. Čia nacionalinė avialinija.

Artūro Zuoko straipsnis pradedamas nuo istorijų apie tai, koks Eligijus Masiulis yra neteisingas, nes FlyLAL subankrutavo. Aš kadaise esu apie tai rašęs – anuo metu dar, kai tie bankrotai vyko. Buvau anuomet labai piktas ant visokių liberalų, bet netgi nepaisant viso to piktumo teko pripažinti, kad FlyLAL situacijoje buvo spąstai: visa kompanija padalinama į dvi dalis (pelningą ir nepelningą, kas kaip ir logiška), o paskui nepelningą dalį, kurioje visas bankrotas vyksta, siūloma gelbėti valdžiai. Ir jei valdžia negelbės, tai ji dėl visko kalta. Žodžiu, beveik šimtaprocentinis būdas išsiprašyti pinigų, nes jei valdžia neduos pinigų, tai lėktuvai neskraidys. Tai tiek istorinio diskurso, apie kurį išvadas galima pasidaryti.

Taip ar anaip, straipsnio apie duobkasius pradžia nuostabi savo turiniu – FlyLAL subankrutavo ir valdžia šios aviakompanijos negelbėjo, todėl kaltas Eligijus Masiulis bei Remigijus Šimašius, o todėl Air Lituanica yra gera ir ją šitie du veikėjai sužlugdė. O paskui pateikiama krūvelė nerišlaus skaičių kratinio, pvz., kad Air Lituanica atnešė baisiai kažkiek ten pelno ir buvo baisiai naudinga, plius visaip ten netiesiogiai atsipirkinėjo (aš jums apie tas netiesiogines naudas kiek žemiau dar atskirai paaiškinsiu).

Continue reading

Sony BMG. Tereikia prisiminti istoriją.

Kadaise rašiau* apie kai kuriuos rinkos mechanizmus, kur savikainos pokyčiai keičia kainą ir pelnus, bet verta ir paprasčiau panagrinėti technologijos įtaką. Ir čia mums padės ta pati muzikos industrija, kovojanti su internetų piratais. Pasižiūrėję jos istoriją, atrasime, kad kartais jie nepasimoko iš savo klaidų, tad istorija tiesiog kartojasi.

Philips CD100 - pirmas pasaulyje kompaktinių plokštelių grotuvas. Jis buvo nereikalingas muzikos industrijai.

Philips CD100 – pirmas pasaulyje kompaktinių plokštelių grotuvas. Jis buvo nereikalingas muzikos industrijai.

Maždaug 1979 Sony ir Phillips kompanijos sukūrė kompaktinius diskus – formatą, kuris turėjo duoti kardinaliai geresnę kokybę, nei plokštelės**, kartu neturėdamas to nemalonaus kasetėms būdingo bruožo, kai reikia juostą persukinėti, norint paklausyti pasirinktos dainos.

Continue reading