Category Archives: Politika

O kaip gi be politikos?

Žvaigždžių karai

Daugeliui kilo klausimas, kodėl JAV taip norėjo Lenkijoje ir keliose kitose šalyse dislokuoti tas savo priešraketinės gynybos sistemas. Daugiau buvo kalbama apie „Patriot“ raketas, kurios išties yra priešraketinė gynyba tik tiek, kiek jomis galima numušinėti sparnuotąsias raketas ar žemo greičio balistines, tokias, kaip rusiškos „Scud“. Daugelis nei nepastebėjo, kad net ir vėlesnė Lenkijai siūloma programa numatė ne tik „Patriot“, bet ir „SM-3“ sistemas, kurios yra orbitinės (šiuo metu žinoma, kad efektyvaus veikimo nuotolis – ne mažiau 500km, efektyvios aukščio lubos – ne mažiau 250km). Tų pačių SM-3 raketų sistemas numatoma statyti ir Rumunijoje.

2008 metais SM-3 raketa JAV numušė „superslaptą“ sugedusį savo palydovą, oficiali versija buvo absurdiška: esą palydove yra šioks toks kiekis labai nuodingo raketinio kuro, kuris gali užteršti palydovo kritimo vietą. Tai visiška nesąmonė: palydove buvęs hidrazinas (jei tiksliau – ko gero, asimetrinis dimetilhidrazinas) negali nieko užteršti, nes užsidega ir sudega taip greitai, kad jokių pėdsakų nelieka, degimo produktai nenuodingi – azotas, vanduo ir anglies dvideginis. Akivaizdu, kad JAV norėjo šias raketas išbandyti, kas puikiai pavyko: iš kreiserio paleista raketa numušė palydovą, skridusį 247km aukštyje, tiesioginio susidūrimo greitis viršijo 10 kilometrų per sekundę.

Viskas būtų gal ir neypatingai įdomu, jei ne tai, kad JAV tais pačiais metais sėkmingai pademonstravo efektingą kosminį naikintuvą, kurį galima iškelti gan panašios klasės raketomis ir galintį vienu metu sekti ir numušinėti iki 12 taikinių. Martin Marietta pademonstravo aparatą, galintį efektingai manevruoti ir savarankiškai taikytis maždaug 20 sekundžių, esant taikinio artėjimo greičiui, siekiančiam kelioliką km/s: maždaug tiek ir tereikia kosminiam naikintuvui, turinčiam naikinti tarpkontinentines raketas, nešančias daugelį galvučių.

Dabar įdomumai: tarpkontinentinės raketos nėra pirmojo smūgio ginklas. Laikas, per kurį tarpžemyninės raketos galvutė pasiekia taikinį – ganėtinai ilgas, praktikoje siekia bent pusę valandos ar daugiau. Tarpžemyninių raketų startas lengvai susekamas, o laiko po starto pilnai pakanka, kad suduoti atsakomąjį smūgį, anksčiau, nei tarpžemyninės galvutės pasieks taikinį. Pirmojo smūgio ginklas išties yra vidutinio nuotolio raketos, kurios bazuojasi daugiausiai povandeniniuose laivuose, esančiuose per 1-3 tūkstančius kilometrų nuo taikinio arba net arčiau. Tokios raketos taikinį pasiekia per 10 minučių nuo paleidimo ar net mažiau (nagrinėjami ir variantai, kai nuo raketos paleidimo iki taikinio galvutei tereikia skristi 2-3 minutes): per tokį laiko tarpą išankstinio atsakomojo smūgio suduoti gali ir nepavykti – nepavyks gauti leidimo iš aukščiausiosios vadovybės.

Kokią funkciją atlieka tarpžemyninės balistinės raketos? Jos būna pakankamai toli, kad jų pirmasis smūgis nepasiektų, įrengiamos itin apsaugotose šachtose, tad lieka sveikos po to, kai šalis pirmąjį smūgį jau gavo. Tarpžemyninių raketų tikslas vienas – suduoti keršto smūgį, kurio pakaktų tam, kad priešas būtų sunaikintas visiškai. Būtent tai ir yra ta „garantuoto susinaikinimo“ strategija, kuri tęsėsi nuo pat Chruščiovo laikų iki Gorbačiovo sudarytų branduolinio nusiginklavimo sutarčių: ir JAV, ir Rusija, būdamos užtikrintomis, kad keršto karo atveju išvengti neįmanoma, buvo užtikrintos ir tuo, kad karo pradėti negalima.

Taigi, ką leidžia padaryti šiuolaikinės priešraketinės raketos, tokios, kaip SM-3 ar tobulesni, didesniu nuotoliu veikiantys variantai? Svarbiausią dalyką: leidžia numušti dar tiktai kylančias tarpžemynines ar vidutinio nuotolio raketas. Ką gali padaryti tokie kosminiai naikintuvai, kaip tas, kuris matomas filmuke? Dar vieną esminį dalyką – numušti visas vienos tarpžemyninės raketos galvutes toje stadijoje, kai jos tik ką atsiskyrė nuo raketos (t.y., pirmų kelių tūkstančių kilometrų trajektorijos tarpe). Pastebėtina, kad krūva nepriklausomų antiraketų kovoje prieš tarpžemynines yra neefektyvios: visoms joms reikia kovoti prieš grupinius taikinius. Dar verta pastebėti, kad pirmieji SM-3 variantai buvo skirti tiktai laivynui: šios raketos bazuojasi įvairiausiose pasaulio vietose ir skirtos tiktai tam, kad numuštų link JAV skrendančias balistines raketas. Kartu su jomis išskleidžiama ir Aegis sistema, veikianti, kaip efektyvi sekimo gardelė (iš esmės galima ją būtų pavadinti „megafazine aktyvia antenine gardele“, nes ši veikia panašiai, kaip ir įprastos aktyvinės fazinės gardelės, tačiau išsidėsčiusi per visą pasaulį, o elementai gali veikti asinchroniškai ir nepriklausomai). Taip įdomiai apeinamos ir sutartys dėl priešraketinės gynybos.

Ką gali padaryti Rytų Europoje esanti SM-3 ir panašių naikintuvų kombinacija? Elementaru: pirmiausiai numušti vidutinio nuotolio raketas, o paskui – ir pradinėje skrydžio stadijoje esančias tarpžemynines. Bet tai nereiškia, kad JAV ar Europa taptų saugi tuo atveju, jei užpuls Rusija: pavyks numušti tik tam tikrą dalį vidutinio nuotolio raketų. Tačiau tuo atveju, jei karą pradėtų JAV, kartu paleisdama išankstiniam atsakomojo smūgio atrėmimui ir naikintuvus, Rusija negalėtų suduoti efektyvaus atsakomojo smūgio – jau po pirmojo smūgio būtų sunaikinta didesnė dalis vidutinio nuotolio raketų ir nemaža dalis tarpžemyninių. Kitaip tariant, „garantuoto susinaikinimo“ doktrina šiuo atveju patiria disbalansą.

Kodėl taip daroma? Manyčiau, kad priežastys kelios: viena vertus, prasmę po truputį prarandančios ankstesnės sutartys dėl įvairios raketinės ginkluotės apribojimų, antra vertus, jau Ronaldo Reigano išbandytas metodas, kai žvaigždių karais Rusija įtraukiama į ginklavimosi varžybas. Pastaruoju atveju Rusija tiesiog buvo priversta sparčiai didinti karines išlaidas, kai pinigų netgi vidaus rinkai sutvarkyti trūksta. Na, žinoma ir įvairūs nauji regioniniai JAV interesai – pradedant Persijos įlanka ir baigiant Rytų Europa, ganėtinai agresyvus Rusijos elgesys Ukrainoje bei Gruzijoje, o dar ir tam tikra po truputį stiprėjanti trintis su Indija, Brazilija ir Kinija – šalimis, kurios paskutiniu metu darosi ganėtinai pajėgiomis ir dėl to bando vykdyti savą politiką. Na, žinoma, dar ir Iranas prideda savo leptą, su tomis savo atominėmis bombomis ir neseniai sėkmingai išbandytomis vidutinio nuotolio raketomis.

Ar JAV turi realiai agresyvių planų Rusijos atžvilgiu? Abejoju: garantuoto sunaikinimo doktrinos pažeidimai sukuria stiprią destabilizaciją, tai reiškia, kad Rusijai šios doktrinos požiūriu darosi naudingiau pulti pirmai, nes didėja grėsmė, kad pirma užpuls JAV. O to vargu ar nori JAV. Ir juolab vargu ar to nori Europa. Tai tiesiog šantažo įrankis.

Kuo tai baigsis? Manau, tuo pačiu, kuo baigėsi ir Ronaldo Reigano žvaigždių karai – tuo, kad bus pasirašyta ir patvirtinta nauja sutartis dėl priešraketinės gynybos ribojimų (t.y., garantija, kad galimybė suduoti efektyvų atsakomąjį smūgį išliks) bei įvesti papildomi ribojimai vidutinio nuotolio raketoms (pastarosios, kaip žinia, per paskutinius porą dešimtmečių labai patobulėjo). Na, žinoma, ir kokie nors nauji planai dėl įtakos sferų…

Naujienos iš politikos

Taigi, praėjus pusantrų metų, jei ne daugiau, Kubilius galų gale susiprato, bent jau truputį – žada sumažinti verslo liudijimų kainas 10 kartų. Kaip sakant, geriau vėliau, negu niekad, stebina tik tai, kad čia "laikinai, tiktai kol krizė". Bet taip ar anaip, žingsnis teisinga kryptimi.

Ufonautų sąmokslas: "mes manome, kad greičiausiai nesusipratimas, jog nemokamų atostogų išėję turi mokėti sveikatos draudimą, manom, kad tur būt nereikia, bet dar aiškinsimės, tačiau bedarbiai privalo mokėti" – maždaug tokiais žodžiais Kubilius pasakė apie tą privalomą socialinį draudimą, pagal kurį paaiškėjo, jog valstybei už orą skolingi šimtai tūkstančių žmonių.

Dalios Grybauskaitės įstatymas, pagal kurį kyšininkavimas priskiriamas sunkiems nusikaltimams ir dėl to dingsta trumputė, berods vos kelių metų senatis – labai įdomus. Įdomus tuo, kad pagal balsavimą už jį ar prieš jį galima bus sužinoti, kas ima kyšius, o kas neima. Stebėkit balsavimo rezultatus ir visokias politines diskusijas.

Sveikatos draudimas

Kai mielas ir brangus sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas sugalvojo įvesti pataisymus su sveikatos apsaugos draudimu, kažkodėl spauda tik paburbėjo tyliai ir taip nieko ir nepasakė. Kiek čia prireikė laiko, kol staiga paaiškėjo realybė? Daugiau, nei metų, atrodo?

Taigi, dabar yra taip: jei tu esi freelanceris, gyvenantis iš autorinių ar šiaip koks benamis, ar emigrantas, ar dar kažkas, nevergaujantis pagal darbo sutartį – tau, pasirodo, nemokamas gydymas išvis nepriklauso, nors mokestį turi visvien mokėt. Ir netgi jokio skirtumo, kad gal būt per paskutinius 10 metų sumokėjai tų mokesčių tiek, kad už juos butą galėjai nusipirkti.

Už ką moka žmonės? Už orą, kaip rašo Delfi – http://www.delfi.lt/news/economy/business/lietuvoje-iteisintas-mokestis-uz-ora.d?id=30402223

Kokia partija tai padarė? Algis Čaplikas – liberalcentristas. Mokestiniai pakeitimai buvo inicijuoti būtent jo iniciatyva.

Algis Čaplikas atsistatydino dėl korupcijos sveikatos apsaugos ministerijoje, kai jo padėjėjas Artūras Skikas buvo sučiuptas beimantis kyšį. Kaip paaiškėjo, kyšis buvo skirtas tų pačių mielų liberalcentristų paramai.

Liberalus socialdarvinizmas visame gražume.

Kurstymas ignoruoti tolerastijos apraiškas

Delfyje kažkokia prokurorė Lilija Balaišienė rašo, kas yra "kurstymas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę". Štai viena citata iš jos pasakojimo:

"Pvz., susiburia grupė žmonių, kuri nepripažįsta kitos lytinės orientacijos žmonių. Ši grupė platina nesantaiką kurstančio turinio lapelius, įkuria internetinį portalą, kuriame atvirai reiškia nepasitenkinimą tokiais žmonėmis, kursto, jog reikia juos ignoruoti ir pan."

Labai įdomu, pagal ją gaunasi, kad nepasitenkinimo ar nesutikimo su kažkuo reikšti negalima, o ignoruoti (t.y., nekreipti dėmesio) – irgi negalima. Taigi, arba pritari, arba būsi pratrauktas. Ypatingai tai turėtų turėti omeny tie, kas nepritaria homoseksualumui ar ignoruoja jį. Ypatingai tiems, kas kursto, kad nereikia kreipti dėmesio į visokias homoseksualų eitynes ir kad išvis jokio skirtumo ir t.t.. Čia jau keli friendai, neretai mane komentuojantys, išsyk gali imti drebėt. Ir tie, kas nekomentuoja – irgi, nes anie ignoruoja.

Ar aš kažko nesuprantu, ar čia toks pokytis gavosi, kad kažkada kompartijos sprendimų ignoravimas ar prieštaravimas jiems buvo baudžiamas, o dabar pagal prokurorus išvis bet kam prieštaraut ar ignoruot negalima, nes tai diskriminacija? Aš suprantu, kad už kurstymą imtis prievartos ar kitų žmonėms kenksmingų veiksmų turi būti baudžiama, bet nuo kada tai numatyta už ignoravimą, dėmesio nekreipimą?

Dar trūksta liberolo Petro Auštrevičiaus pataisų Baudžiamąjam kodeksui, kad už bet kokias diskriminacijos apraiškas kažkiek ten metų kalėjimo… Toks įspūdis, kad pagal kai kuriuos politikus ir teisėsaugininkus žodžio laisvė yra draudimai kažką galvoti ar kalbėti.

Taigi, pagal prokurorę Liliją Balaišienę aš, ko gero, būčiau tikras ignoravimo kurstytojas. Kiek man bausmės skirtumėte jos vietoje? Kas daugiau?

Prisimenant Aušros vartų koplyčią

Jau rašiau apie tai, kaip buvo išgriauta Aušrods vartų koplyčia – tą patį rašė ir spauda, ir daugybė portalų. Taigi, atrodo, praėjo šioks toks laiko tarpas, o apie tai, kad visgi už griovimus atsakingas užsakovas – klebonas Jan Kasiukevič, kuris ir buvo asmuo, su kuriuo vykdytojai turėjo derinti visus projektus – lyg ir nei žodžio? Tas pats klebonas Jan Kasiukevič prieš kiek laiko lietuvos katalikų tarpe pagarsėjo tuo, kad draudė platinti lietuviškus katalikų leidinius, kartu visiškai be apribojimų leisdamas platinti lenkiškus.

Štai Naglis Puteikis (ko gero, vienas iš nedaugelio politikų, kuriuos galima pavadinti sąžiningais) paskelbė nuotraukas palyginimams, kas buvo iki griovimų, ir kas po jų – http://puteikis.blogspot.com/2010/03/ar-pro-suniokotus-ausros-vartus-patekes.html

O aš prisimenu labai dar šviežią katalikų kunigų pedofilijos skandalą Airijoje – tada išlindo, kad tenykštė teisėsauga ar tik ne porą dešimtmečių žinojo, bet slėpė visą reikalą, nedrįsdama eiti prieš bažnyčią. Gal ir Lietuvoj tas pat? Nei vienas laikraštis, valdininkas ar teisėsaugininkas nedrįsta?

Toks jausmas, kad bažnyčios tarnai – tai kažkokios šventos karvės.