Category Archives: Politika

O kaip gi be politikos?

Betingis greitai taps žvaigžde

Paklausiau per Lietuvos Radiją interviu su Betingiu – Kauno vyriausiuoju prokuroru, vienu iš tų, kas lyg ir atsakingi už visą tą pedofilijos skandalą. Tai fantastika: jis pareiškė, kad viskas buvo tiriama gerai, operatyviai ir t.t., o paskui, į interviu pabaigą, užsidegęs ėmė visokiomis teisinėmis formuluotėmis plūsti interneto komentatorius (pagal laikrodį kiek pažiūrėjau – ištisinis pusantros minutės epitetų srautas), kurie kėlė visokias versijas, skelbė jiems žinomus duomenis apie bylą ir pareiškė, kad viskas jau perduota policijai, kad atitinkami asmenys būtų identifikuoti ir imtasi prieš juos priemonių.

Manyčiau, bėda smegenyse.

Prašviesėjimas

Kubilas gi kažkaip paskelbė, kad DU lėšų mažinimas gali būti daromas kiekvienos organizacijos savo nuožiūra – ar mažinant atlyginimus, ar mažinant etatų skaičių. Kaip jie tai realybėje padarys – aišku irgi klausimas, juolab kad visa ta rangų sistema niekur nedingsta. Bet gal menkutis šviesos spindulėlis neužges. Naiviai viliuosi, kad šitai yra proto saulėtekio požymis konservatorių galvose.

Didelis gelžbetonio luitas į Kubiliaus daržą

Pajamų pasiskirstymas pagal gyventojus visame pasaulyje, taip pat – ir Lietuvoje, daugmaž atitinka 80/20 taisyklę, kitaip tariant – Pareto dėsnį. Kitaip tariant, 80 procentų pajamų priklauso 20 procentų gyventojų. Ir dar daugiau: pas tuos 20 procentų turtingųjų – irgi toks pat pasiskirstymas – jų tarpe 80 procentų pajamų vėlgi gauna 20 procentų turtingiausiųjų. Ir t.t.

Tarus, kad iš GPM per metus gaunama 5mlrd (man kažkodėl nepavyko greitosiomis rasti statistikų, tad skaičius – prielaidinis), tai reikštų, kad 4 mlrd. sumoka ~600.000 pasiturinčių žmonių, o iš jų – 3,2mlrd sumoka ~120.000 turtingesnių, o iš jų 2,5mlrd (t.y., pusę viso Lietuvos GPM) sumoka ~24.000 turtingiausiųjų.

Taigi, saikingai padidinus GPM turtingiausiems (ir nesukeliant jiems baisių bėdų), pusė finansinių problemų išsispręstų. Na, tuo pačiu visgi reiktų ir regresinius mokesčius nuo IDV nuimti ir mokestinį/biurokratinį barjerą pašalinti – tuo pačiu galima būtų išspręsti neturtingųjų problemas, sukuriant jiems darbines pajamas vietoj finansavimo.

Dar prie viso to galim prisiminti absurdiškus keliakartinius mokesčių mokėjimus-grąžinimus-mokėjimus-grąžinimus bei suskaldymą į mokesčius ir "nemokesčius" (sodras), pseudoskaidymus, kur atseit dalį moka darbuotojas, o dalį – darbdavys, klaikius sudėtingumus ir t.t. – šitai sutvarkius, pinigų kursavimas, manyčiau, paspartėtų bent kokiais 10 proc., o tai reikštų 10 proc. išaugusias valstybės pajamas iš visų mokesčių, kokie tik yra. Vien iš PVM gautųsi ištisas milijardas per metus.

Mane stebina tai, kad berods Šemeta (ar man atmintis meluoja?) buvo autoritetingai pareiškęs, esą jie atliko skaičiavimus (įdomu, kokius?) ir nustatė, kad progresinių mokesčių įvedimas nepagerintų nieko. Darykitės išvadas patys 🙂

UPD.: daro skaitinę korekciją: LT sklaida yra Gini 0,34, tai reiškia netoli 70/30 pasiskirstymą (tingiu skaičiuot tiksliau, bet kiek pabandžiau primest – visgi lyg ir artimesnis santykis, nei 65/35. Nors realiai nežinau net, gan keblu skaičiuot, o tingiu). Taigi būtų taip: iš 5mlrd 3,5mlrd sumoka maždaug milijonas žmonių, o iš šių – 2,45 mlrd. sumoka kokie 330 tūkst., o iš jų – apie 1,7mlrd sumoka apie 100 tūkst.. Kreivė aišku gerokai plokštesnė, nei pirmo pavyzdžio atveju, bet progresija matosi kuo puikiausiai.
Antra korekcija, artinanti santykį prie 80/20 santykio, susiveda į NT, akcijas ir pan., kur viską išspręstų turto mokesčiai.

Strateginė bėda. Kaip tai pakeisti?

D.g. Ryst1966 mestelėjo esminę mintį apie tai, kur viena iš didžiausių Lietuvos strateginių problemų, apie kurią, pasirodo, netgi Landsbergis  bei Bumblauskas užmiršta: mūsų tautinis saviidentitetas yra apibrėžiamas remiantis teritorija, istorija ar dar kuo nors, bet ne žmonėmis, ne mumis – tais, kas išties ir esame tai, ko dėka Lietuva yra Lietuva.

O kaip vėlesnės pasekmės iš šios iškreiptos saviidentifikacijos – tai ir emigrantai, kuriuos vietinė valdžia laiko niekam nereikalingais, ir ta pati įstatyminė bazė, pagal kurią pilietybę gali tiesiog imti ir prarasti savaime (pvz., Airijoje pagimdęs vaiką), ir vietinės problemos, kai valdžia susitapatina su valstybe ir galvoja, kad valstybės tikslas – vykdyti biudžetą. Ir, sakyčiau, netgi chroniškas mokestinės sistemos iškreiptumas – irgi su tuo susijęs…

Ir ką, ir kaip mes čia galim pakeisti?

Anekdotas apie Krizę

Skrenda Krizė virš Amerikos:
– O, kaip čia gerai padirbėjau…
Skrenda virš Kinijos:
– O, ir čia neblogai padirbėjau…
Skrenda virš Rusijos:
– O, ir čia puikiai padirbėjau…
Skrenda virš Lenkijos:
– O, ir čia padirbėjau…
Skrenda virš Lietuvos:
– O, kas čia be manęs taip gerai padirbėjo?