Rokiškis Rabinovičius

Skaitant daugelį komentarų, teko pastebėti, kiek nesuvokimo yra tarp komentatorių – ir tų, kas palaiko Drąsių Kedį, ir tų, kas nusistatę prieš, ir netgi tarp tų, kas bando būti neutraliais. Šiaip siūlyčiau pasiskaityti children.lt puslapį – ten yra nemažai medžiagos. Mane, beje, stebina, kad iki šiol vienintelis Lietuvos Radijas susiprotėjo susisiekti su vaikų specialistu, turinčiu atitinkamą patirtį – psichiatru Linu Slušniu (ar aš tiesiog kažką praleidau?). Kitos žiniasklaidos priemonės apsiribojo vaiko teisių kontroliere ar išvis psichiatrais, kurie su vaikais nei nedirbę. Beje, žiniasklaidai labai rekomenduočiau pabendrauti ir su Evaldu Karmaza.

O kol kas – truputis paprastų faktų iš realybės. Pirmiausiai – apie pačias bylas:

• Pedofilų aukos – vaikai, sugeba patikimai, be išsigalvojimų įvardinti realius įvykius netgi nuo labai ankstyvo amžiaus, 3-4 metų, nors dėl skirtingo vaiko suvokimo, apklausą gali atlikti tik vaikų psichologas, blogiausiu atveju – su savo vaikais bendrą kalbą gali rasti tėvai. Eiliniai tardytojai neturi vaikų apklausai tinkamos kvalifikacijos.
• Viena iš dažniausių tardytojų daromų klaidų pedofilijos bylose – bandymas tardyti vaiką taip, lyg tai būtų suaugęs žmogus ar dar blogiau – absurdiškas formalių faktų reikalavimas (pvz., lytinių organų sužeidimų reikalavimai ar pan.)
• Pedofilijos atvejai itin sunkiai ir retai išaiškinami – vaikų skriaudėjai dažnai sugeba pasiekti to, kad vaikai neprasitartų: vienais atvejais – grąsinimais, kitais atvejai – papirkinėjimu ir pan..
• Visame pasaulyje dalis kaltinimų pedofilija (Lietuvoje – ar tik ne tas Šimašiaus minėtas trečdalis?) atsiimami tik todėl, kad tėvai nenori dar labiau traumuoti vaikų, susiduria su nesuvokiamu teisėsaugos abejingumu, ar tiesiog gauna "atkatą" (pastarasis atvejis būdingesnis itin skurdžioms šeimoms, etc.)

O dabar – apie pačius pedofilus ir jų aukas:

• Pedofilai dažniausiai turi pilnavertį įprastą seksualinį gyvenimą. Paparstai nuokrypiai į vaikus pasitaiko rečiau, nei įprastas seksas su moterimis. Vyras – moterų numylėtinis, gali irgi būti pedofilu. Pedofilų tarpe būna įvairių žmonių – pradedant plevėsom ir baigiant solidžiais šeimų tėvais
• Pedofilai būna ne tik vyrai, bet ir moterys. Nors vyrai laibiau linkę naudoti vaikų atžvilgiu grubią jėgą
• Dauguma pedofilų ima tvirkinti vaiką po to, kai jau ne kartą yra bendravę su savo auka, atvejai, kai nepažįstamas žmogus iš gatvės pagrobia ir išprievartauja pirmą kart matomą vaiką – labai reti
• Tvirkintas vaikas nebūtinai bijo tvirkintojo. Daugeliu atvejų pedofilas sugeba su savo auka susibendrauti taip, kad vaikas netgi džiaugiasi, jį sutikęs.
• Daugeliu atvejų tėvai, kurių vaikai nukentėjo nuo pedofilų, prisipažįsta, kad iki susidūrimo su realybe negalėjo nei pagalvoti, kad jų vaikas gali tapti auka. Tai ir atvejai, kai vaikus išnaudoja artimi giminės ar seni tėvų draugai, ir atvejai, kai tvirkinimas tęsiasi keletą metų iš eilės, etc.
• Teisėsaugai yra žinomi pakankamai nemažai atvejų, kai pedofilu tapdavo ir vaiko tėvas ar motina, arba vienas iš tėvų savo vaiką imdavo pardavinėti, ir netgi dar baisesnės istorijos.
• Ir dar – iki šiol nėra duomenų, ar yra bent kažkoks sąryšis tarp pedofilijos ir homoseksualumo

Ir dar kai kas rimtesnio:

• Pedofilų tinklai realiai egzistuoja. Didesnius ar mažesnius tinklus dažniausiai suburia patys vaikų sekso platintojai, neretai užsiimantys ir eilinėmis prostitutėmis. Tipinis scenarijus – kai prostitutės klientui tiesiog pasiūloma, kažkas įdomesnio ir atsargiai išklausinėjama, ko jis norėtų. Visą pedofilijos tinklą paprastai žino tik patys tinklo darbuotojai – suteneriai ir prostitutės.
• Pedofilija – vienas iš pelningiausių nusikalstamų biznių. Prostitutė už "kartą" tekainuoja 50-200 litų. 10-metis ar jaunesnis vaikas gali kainuoti kelis tūkstančius.
• Visame pasaulyje egzistuoja nusikalstamos grupuotės, besispecializuojančios būtent pedofilijoje – pradedant pedofilinės pornografijos platinimu ir baigiant vaikų tiekimu pedofilams
• Labai nemaža pedofilija užsiimančių nusikaltėlių pajamų dalis – tų pačių pedofilų šantažas, dažniausiai – nufilmuojant pedofilą su auka, o vėliau grąsinant ir reikalaujant pinigų ar pan.
• Pedofilinis šantažas, kaip ir kitos seksualinio šantažo rūšys (pvz., dėl homoseksualumo) – seniai įvardintos, kaip bene patikimiausia įvairių žvalgybų naudojama šantažo priemonė

O pabaigai, apsišvietimui apie Lietuvą: prieš kokius 6-7 metus pedofilines paslaugas veik nesislapstydama Lietuvoje teikė viena "modelių agentūra", kurios internetiniame puslapyje klientai netgi 10-12 metų mergaites pasižiūrėt galėdavo. Svetainė veikia iki šiol, tik jau dabar skelbia vien nuotraukas merginų, kurioms yra 18 metų. Nei neabejoju, kad ši svetainė tam tikroms tarnyboms buvo žinoma, o savininkai, kiek supratau, taip ir liko nenubausti. Pavadinimų neįvardinsiu, išvadas darykitės patys.