Laikraščiai ir Internetas: finansinės paradigmos pokytis

Šį įrašą apie žiniasklaidos problemas pradžioje daviau labai ribotam ir specifiniam žmonių kiekiui. Dabar duodu visiems, kam įdomu – tai tiesiog lengva apibendrinto atvejo analizė, kuri nebūtinai sutampa su kokio nors konkretaus leidinio problemomis, tačiau vienus ar kitus panašius sunkumus tikrai patiria didelė dalis žiniasklaidos įmonių.

Žiniasklaida ir Internetas

Tipinė situacija, daugeliui žmonių, dirbusių su laikraščių ar žurnalų leidyba, žinoma iki skausmo: nori nenori turi atidarinėti portalą internete, nes kitaip skaitytojai net tavo pavadinimo nežinos ir nepirks, o eis pas konkurentą, kurį įsimins ir neš jam pinigus. Bet jei tik atidarai portalą Internete – duodi savo skaitytojams turinį nemokamai. O tada jau jie tikrai nepirks, tegul ir pasilikdami tau ištikimais. Gaunasi taip, kad kuo labiau augini savo Interneto portalą, tuo labiau didini savo nuostolius…

Tai atrodo kaip absurdiška ir beviltiška situacija, tačiau taip yra tik iš pirmo žvilgsnio. Tačiau vos pakapsčius giliau, pradeda lįsti įdomybės, kurios viską labai greitai paaiškina. Visas vadybinis konfliktas labai paprastas savo esme:

Žiniasklaida: mokamas turinys arba reklama

Dauguma laikraščių ir žurnalų bando pardavinėti ir turinį, ir reklamą. Kadaise šitai buvo įmanoma, nes nebuvo pigių tiražavimo ir platinimo kanalų, t.y., reklama tiesiog sumažindavo kaštus. Tačiau dabar visas šis konfliktas atsiskleidžia visame savo gražume: neįmanoma plėsti ir reklamos, ir turinio pardavimų vienu metu. Turi pasirinkti - arba už dyką ir su reklamomis, arba už pinigus, bet praktiškai be reklamų.

Atleiskite man už tiesų žodį, ponai laikraštininkai, tačiau aš Lietuvoje nežinau tokių leidinių, kurie galėtų duoti pakankamai pridėtinės vertės, kad galėtų išsilaikyti iš mokamo turinio. Rimtas analitinis straipsnis, kuris atpirktų sugaištą laiką atitinkamos kompetencijos autoriui, turėtų kainuoti bent 1000-2000 litų, nes kitaip niekas neeikvos tiek laiko, kiek tokiems straipsniams reikia. Ir tai – Lietuvoje.

Dabar bukai primeskite, kad pardavinėjate tą straipsnį po 1 litą. Kiek jums kopijų reiks parduoti, kad gautųsi nedidelis pelnas? Grubiai primetus, maždaug 3000-5000. Parduoti kad ir 3000 tokio straipsnio kopijų po 1 litą – labai sunku. O parduodant pigiau (žurnaluose, rinkiniuose) – reikia visko parduoti dar daugiau: jei žmogus perka žurnalą, kuriame yra 20 straipsnių ir sumoka 10 litų – tai puslitis už straipsnį, o iš to dar reikia išminusuoti leidybos, redagavimo, platinimo ir pan. išlaidas.

Tai beviltiška, ponai. Nustokite svajoti apie parduodamą turinį, nes tai beviltiška ir viskas. Bet visvien panagrinėkime detaliau visą reikalą, pažiūrėkime, kodėl ir kaip ten kas gaunasi. Ir svarbiausia – išsiaiškinkime, ką reikia daryti, kad vėl imtų rastis pelnas.

Continue reading →

Kovo 11: Lietuvos himnas ir kalbainiai

Kovo 11 proga (su ja visus sveikinu), iškilo tokia tema, nes ponas Tomas Chochrin užsiminė neseniai apie keistą dalyką: kažkodėl daugelis patriotų, dainuojančių Lietuvos himną, kitaip tariant, Vinco Kudirkos „Tautišką giesmę“, dainuoja „Tegul Saulė Lietuvos tamsumus prašalina“, nors oficialiame tekste yra rašoma „Tegul Saulė Lietuvoj tamsumas prašalina“. O tada atėjo ponas Mantas, kuris ir pasakė, kame reikalas: buvo daromi himno pakeitimai.

Taigi, kad tas pasakymas neliktų tuščiu, tai aš jums pateikiu faktą:

Lietuvos himnas. Vincas Kudirka, Tautiška giesmė, 1938 metai

Čia yra 1938 metų Lietuvos himnas. O tas, kuris yra dabar - pakeistas.

Taip, kažkokie kalbainiai prieš kažkiek laiko tyliai pacenzūravo Lietuvos himną, pakeisdami jo žodžius. Gal būt nelabai smarkiai, tačiau pakankamai prasmingai, kai pabandai suprasti, ką tie pokyčiai reiškia: iš mūsų Saulės (žinių, švietimo, kultūros ir mokslo simbolio), kuri šalina tamsumus visur, padarė kažkokią pašalinę Saulę, kuri turi pašalinti tamsumas Lietuvoje. Kitaip tariant, apvertė viską aukštyn kojomis. Kaip anksčiau matėme, įvairūs kalbainiai mėgsta iškraipyti ką papuola: jie ir Jono Jablonskio idėjas sugebėjo išdarkyti.

Galim prisiminti ir vieną istorinį momentą – kaip visokie kultūros veikėjai nešė Stalino saulę į Lietuvą – tada jau toji turėjo prašalinti tamsumas, pakeisdama Lietuvos saulę. Pasakymas apie Stalino saulę buvo simboliškas, jis būtent tą ir reiškė – kad vietoj Lietuvos saulės bus svetima. Jau atkuriant nepriklausomybę, kai kurie veikėjai matyt pasirūpino, kad toji istorinė aliuzija išliktų.

Taip, kalbainiškasis Lietuvos himno variantas neša ne ką kitą, o užslėptą okupacinį diskursą. Tai yra žiauru, bet kita vertus, tai simbolizuoja.

Rokiškis Rabinovičius per paieškos akinius

Aš laikas nuo laiko vis pasižiūriu į tai, pagal kokias paieškos frazes pas mane ateina įvairūs žmonės. Jau esu ne kartą apie tai rašęs, nes man su tokiais žmonėmis labai sekasi. Nes tiktai išimtiniais atvejais paieškoje mane suranda normalūs ir protingi žmonės, o dažniausiai ateina visiški puspročiai ar dar blogiau – kokios nors Justin Bieber gerbėjos. Tai aišku, kad tokios čia vos ateina, tai ir išeina. Kaip ir kiti visokie bepročiai. Nes aš jums pažadu, kad tokių kliedesių, pagal kokius mane suranda – tikrai nėra šiame bloge. Nes netiesa visa tai, kad aš rašau vien nusišnekėjimus ir absurdus.

Stebime visus tuos idiotus

Puspročių kiekis didėja ir didėja. Vieną dieną tie dibilai sukels pasaulio katastrofą ir viskas pavirs dūmais ir ugnies kamuoliais, po kurių teliks dykros. Bet išgyvens graužikai. Taip, jūs visi esate pasmerkti ir visa žmonijos baigtis jau seniai aiški.

Aišku, dažniausios frazės, pagal kurias mane randa – savaime aiškios. Pavyzdžiui, tokios, kaip „žiurkės Rokiškyje“, „Rokiškio prostitutės“, „Rokiškio pacukai“ ir panašios. Bet sveiko proto žmonių per Google paiešką čia visgi ateina ne tiek jau ir daug. Netgi normalių frazių apie šiaip Rokiškį beveik nėra kažkodėl. Arba tiesiai ieško Rokiškio Rabinovičiaus, arba kažkokių kliedesių. Tiesa, paskutiniu metu tarp visų tų frazių, kur aiškiai žino, ko ieško ir ieško tikrai manęs, ėmė dominuoti nauja – „žiurkėnas Rokiškis“.

Bet kad įrodyčiau jums viską, tai štai jums truputis dažniausių idiotiškų frazių, kurių čia kažkodėl ateina ieškoti tie, kas neieško Rokiškio, o ieško kažkokių kitų dalykų. Vat jums, eilės tvarka nuo populiariausių iki retesnių, bet visos – daugkartinės, t.y., ne vieno asmens sugalvotos:

  1. Užkalnis Gražulis – matomai, ponas Andrius Užkalnis kažkam asocijuojasi gal su tokiu kitu veikėju, kuris yra seimūnas ir apie kurį pasakojami anekdotai bei palyginimai įvairūs. Petras Gražulis irgi yra tapęs politiniu personažu. Tik jei ponas Andrius Užkalnis tokiu personažu patapo savo noru ir grynai smagumo dėlei, tai Petras Gražulis matyt tapo savaime. Tačiau ko gero yra tokių, kurie nesupranta skirtumo, nes jiems tiesiog neduota suprasti. Tai natūralu. Bet kodėl tokie bukučiai eina pas mane? Ir kodėl paskutiniu metu tai tapo populiariausia paieškos fraze, pagal kurią mano tinklaraštį žmonės atranda?
  2. Vokiečių snaiperiai – vienas iš tų grynai nesuprantamų atvejų, kai nežinau, kodėl čia kažką Google atveda. Spėju, kad kokie nors fašistai pridarė apie mane kažkokių SEO optimizacijų piktybinių. Kažkoks Google bombingas gal. Prisiminus tą atvejį, kur įvedi į Google „Grinevičiūtė“, o išlenda visai neaišku kas, tai nenustebčiau, jei kas nors čia klastingai man pridarė užuominų apie tai, ką man žada padaryt.
  3. Protingas Chamas – čia jau tikrai ne apie mane, nes aš tą žmogų pažįstu ir žinau, kad tai ne aš, nors kelis kartus ir buvo pateikiama įtarimų, kad aš esą esu jisai. Tai galiu užtikrinti jus, kad tuos įtarimus pateikė tikrai neprotingi ir ne chamai, o dibilai. O Protingas Chamas tikrai yra protingas ir tikrai yra chamas. Aš tą jums galiu užgarantuoti visiškai. Ir jo galvoje yra toksai visokios informacijos ir kompramato archyvas, kad jei jis tą paviešintų, tai Lietuvoje būtų maždaug 1000 kartų daugiau isterikų, nei čia jų sukėlė WikiLeaks.
  4. Kaip tapti protingesniu? – kai man daug kartų sakydavo, kad kovoti su dibilais yra beprasmiška, aš kartodavau, kad žmones reikia šviesti ir jie gaus galimybę tapti protingesniais ir susitvarkys savo bėdas. Ir štai jums rezultatas: viena iš dažniausių paieškų – tai proto paieška. Žmonės tikrai nori tapti protingesniais ir stengiasi. Mano gyvenimo tikslas jau pasiektas – Lietuva bando tobulėti. Ir aš dabar jau galiu džiaugtis, kad atsirado supratimas, jog proto reikia ieškoti, o bet kokia idiotiška nuomonė nėra savaime kažko verta.
  5. Ant kalbainių dėjom – o čia aš dabar imsiu ir pasakysiu: nors aš ir ne kartą esu rašęs apie kalbainius, nedėčiau ant jų. Nes negalima tiesiog dėti ant kliedesių platintojų, reikia juos kaip reikiant pakratyti.
  6. Didžiausias Zimbabvės doleris – taip, apie hiperinfliaciją ir šimtą trilijonų Zimbabvės dolerių rašiau kadaise. Bet kodėl žmonės ėmė domėtis Zimbabve? Gal su Lietuva lygina? Tai jei kam įdomu, priminsiu, kad biudžetų valdymas Zimbabvėje laikomas geresniu, nei Lietuvoje. Priežastis – negalimumas skolintis ir leisti infliacinių pinigų, atsiradęs dėl rinkos dolerizacijos, t.y., finansinė drausmė valdžioje. Čia jums atsakymas, kodėl Lietuvai išties reikia euro, tą kadaise įvardino pati Dalia Grybauskaitė: ne tam, kad būtų gerai, o tam, kad valdžiažmogiai nustotų taškyt pinigus į visas puses. Deja, Graikijos pavyzdys rodo, kad euro įvedimas pinigų taškymo nesustabdo, tad čia reikia mums pakoreguoti šitą idėją ir rimtai pagalvoti apie tai, kad Lietuvoje reikia įvesti dolerį.
  7. Psichotronas – nežinau, kodėl, bet ateina kažkokie psichikos bangų ieškotojai. Matyt, plinta Lietuvoje iliuminatai ir driežažmogiai, kurie spinduliuoja į smegenis visokiomis bangomis ir psichotronais. Todėl žmonės ir ieško. Šviečiasi, domisi. Tai labai gerai. Pischotroninio ginklo panaudojimas prieš žmones sukelia visokias Eurovizijas ir naktines reformas, todėl kovokime prieš driežažmogius, stokime į Ktulu rėmėjų gretas! Tiktai Ktulu padės mums išsigelbėti!
  8. Vidutinis penio ilgis Lietuvoje – WTF? Aš jums ką, bybių matuoklių pardavėjas? Jūs čia ateinate ir ką darote? Ko jūs čia ateinate, asilagalviai puspročiai?
  9. Kedys Rokiškyje – WTF? Čia apie Drąsių Kedį, kiek suprantu? Kas čia per naujas gandas?
  10. Graikija slepia mokesčius – jie ne tiek slepia, kiek švaisto mokesčius. Ir mūsų mokesčius irgi. Ir mūsų pinigus. Bet paaiškinkite man kas nors, kas dedasi žmonių galvose, kad jie susigalvoja tokį briedą, kad valstybė slepia mokesčius? VMI kovoja su mokesčių slėpėjais, o tie įtariami slėpėjai – tai visokios įmonės. O vat imtų VMI ir pradėtų kovoti su valstybe, nes ši slepia mokesčius. Čia net nesvarbu, ar absurdiška, čia juk savaime nuostabu būtų. Įsivaizdukim, ateina mokesčių inspektoriai į kokią nors ministeriją ir uždeda baudas už mokesčių slėpimą. Arba Seimo sąskaitas areštuoja. Nuostabu būtų. Aš apsidžiaugčiau.
  11. Aurimas Guoga dievas – aš įtariu, kad čia yra kažkoks briedas, nes nežinau jokio Aurimo Guogos. Ir netgi pats savo blogo nesuradau pagal tokią frazę Google paieškoje. Aš įtariu, kad arba čia kažkas šposija, arba kažkam Google grybauja, arba tas Google Analytics yra visai jau gaidys. Beje, pastarojo dalyko neneigiu, nes ėmė labai šlykščiai daryt – perjunginėt prievartiniu būdu į kažkokią naują versiją, kuri visai lieva, o kai bandai naudotis sena – tai atjunginėja. Bet tai jau visai iš kitos operos tema, tad nesiplėskim. Nebent kas nors pasiūlytų man geresnį statistikos įrankį.
  12. NLP Zuokas – vat šito aš nekomentuosiu, bet šitą jau patys sau pasiaiškinkite, išvadas pasidarykite kokias nors ir taip toliau. Nes šita frazė yra ne tiek idiotiška (nors nežinau, kuo čia mano blogas dėtas), kiek labai įdomi ir kelianti visokių minčių. Kas čia per tokie gandai įdomūs?
  13. Kranas subinei plauti – tai vadinasi bide (kalbainiai greičiausiai siūlytų sakyti „bidas“ arba „bida“, bet jie tokių dalykų gyvenime nėra matę, o ir šiaip, drovisi jie apie panašius dalykus kalbėt). Labai geras, tačiau nelabai patogus ir vietos užimantis dalykas, nors kita vertus, palaikantis higieną ir taip toliau. Tiesa, apie tai tikrai juk nesu rašęs nieko.
  14. Grybauskaitė ir Burokevičius – hmmm… Aš čia nieko nekomentuosiu. Nes jokių faktų apie tai, kad Dalia Grybauskaitė ir Mykolas Burokevičius būtų susiję, neturiu. Kita vertus, kadangi ne kartą su tokia paieška pas mane buvo atėjusių, galime spėti, kad konspiracijos teorija yra kažkiek išplitusi.
  15. Gyvulių konstitucija – jei kas nors patikslintų, kokių konkrečiai gyvulių konstituciją turi omeny, tai gal ir galėčiau kažką apie tai pasakyti. Spėju, kad frazė gali būti susijusi su George Orwell „Gyvulių ūkiu“, tačiau pačios frazės atsiradimas labai man įdomus. Spėju, kad tokią frazę gali sugalvoti nebent koks nors besmegenis gyvulys. Matyt, Google paieška jau tapo prieinama netgi fermose.
  16. Šortukai moterims – gal dar triusikėlių moterims pas mane ieškosite? Gal man atidaryti kokią parduotuvę internetinę – „Rokiškis style“, kur mano dizaino drabužiai būtų platinami?
  17. Storas rudas airis – WTF? Kodėl storas, kodėl rudas, kodėl išvis airis, o ne britas, vokietis ar lenkas? Viena iš tų visiškai nesuprantamų man frazių. Keista yra tai, kad toli gražu ne vienas žmogus pagal tokią frazę mano blogą atrado. Gal čia kokios nors merginos ieško storų negrų Airijoje vedyboms? Deja, nei vieno panašaus nepažįstu.
  18. Putės niežėjimas – čia ir anksčiau šita frazė jau buvo topuose. Todėl specialiai straipsnį apie putės niežėjimą parašiau. Už tą straipsnį daug žmonių man jau žadėjo, kad manęs daugiau neskaitys ir kad nuo šiol neturi daugiau priežasčių, dėl kurių užsuktų į mano blogą. Dar kai kurie skelbė, kad aš siekiu vulgaraus populiarumo. Tokios reakcijos mane įtikina, kad labai gerai padariau, todėl reiks laikas nuo laiko ir daugiau rašyti panašiomis temomis.
  19. Vaizduoklis maigyklė tikri žodžiai – taip, tai tikri žodžiai. Įdomu yra tai, kad jau pasigirsta nedrąsių kalbainiškų pezalionių, esą tai buvęs tiktai kažkoks humoras. Jei nebūtų internetų, tai niekas negalėtų patikrinti ir kalbainiai jau galėtų pasakoti, kad ne jie šitus absurdus kišo. Panašiai jie dabar pasakoja, esą vielabraukis buvęs tiktai pokštu. Tik jų nelaimei internetai fiksuoja viską, tad naujesnių dėmių nusiplauti dangstantis mitais, jau nepavyks.
  20. Linux yra gaidys – keista, bet anksčiau visokie kompiuterastai į mano blogą lyg ir neidavo. O dabar lyg ir ėmė eiti. Čia galiu tiktai tiek pakomentuoti: kad žmogus galėtų pagrįstai pasakyti, jog Linux yra gaidys, jis turi turėti labai aukštą kvalifikaciją. Bet tokią kvalifikaciją turintys panašių dalykų Google paieškoje neieško. Taigi, jei ieškote panašių dalykų ir atėjote į mano blogą pagal šią frazę, tai aš jums šimtu procentų garantuoju, kad gaidys yra ne Linux, o jūs asmeniškai.
  21. 10 išgamų – WTF? Kas nors man paaiškinkit.
  22. 2000 dešrų rinkinių – šito juo labiau nesuprantu.
  23. Beata Nicholson nuoga – čia tiesiog negaliu nieko pakomentuot, nes net nežinau, ką sakyt, bet matomai gerbėjų ideali moteris turi nemažai, jei jau net ir mano niekam neįdomų blogą pagal tokią frazę atkapsto.
  24. Dalius žudo – ke? Tiesa, čia norėčiau patikslinti, ar žudo asmenis, kurių vardas yra Dalius, ar kažkoksai Dalius kažką žudo?
  25. Grybas putė – ke? WTF???
  26. Kaip praplatinti nuorodą? – Ke? Nesupratau visiškai nieko.
  27. Mankurtiniai eurodebilai – nežinau, ar apie tokius esu kada nors rašęs. Tačiau vienas toksai pažįstamas skleidžia teoriją, kad yra atsiradusi nauja puspročių rūšis: panašiai, kaip sovietmečiu propaganda išperforuodavo kai kuriems žmonėms smegenis ir tie imdavo tikėti komunizmo pergale, tapdami sovietžmogiais, taip ir šiais laikais atsiranda europinių tikinčiųjų – eurodebiliškų mankurtų. Kitaip tariant, nors tikėjimai ir skirtingi, mechanizmas galimai tas pats, o pati idiotų grupė – irgi analogiška. Sakyčiau, tokioje teorijoje yra labai nemažai racionalaus pagrindo.
  28. Plastinės chirurgijos aukos – matyt, problema paplitusi, kad čia žmonės tokių dalykų ieško.
  29. Šemeta 11 mėnesių nėštumas – Ke? Algirdas Šemeta nėščias ir 11 mėnesyje? Kas per gandai?

Tai tiek jums reguliarių kliedesių, pasikartojančių. Tačiau tai dar ne viskas, nes unikalūs kliedesiai yra unikalūs. Ir todėl čia jums bus žymiai geresnė porcija absurdo dabar, nes tai bus unikalūs idiotizmai, visiškai rinktiniai. Kai kurie jų išvis yra absurdiški, o kai kurie kiti sukelia gilų kognityvinį disonansą, kai pabandai suprasti, ką galvojo tie žmonės, kurie šitų nesąmonių ieškojo.

Continue reading →

Ką daryti, kad nustotų niežtėti putę

Aš jums jau sakiau, kad imsiu ir parašysiu apie šitą reikalą – putės niežtėjimą, nes aš nesuprantu, kodėl tai yra tokia populiari paieškos frazė, pagal kurią mano blogą suranda skaitytojai. Gal tiksliau būtų pasakyti, kad skaitytojos. Spėju, kad šis klausimas kyla ne supermamoms, nes jos visgi turėtų žinoti, ką daryti, kad putės neniežtėtų. Greičiausiai čia kažkokios paauglės tokių dalykų ieško. Matyt, tos pačios, kurios mėgsta kokį nors Justin Bieber, nuo kurio joms niežulys gal ir kyla. Bet tai nesvarbu, nes nors iš pradžių gal tai atrodo keistokai, tačiau problema yra pakankamai rimta.

Moteris mirko niežtinčią putę šaltame vandenyje

Joksai dvasingumas nepadės, kai niežti taip, kad nors lediniam vandeny mirkyk. Čia reikia žinoti kai kuriuos medicininius dalykus. Ir žinojimas padės žymiai geriau, nei kokie nors užkalbėjimai. Aš jums tas žinias suteiksiu.

Pirmiausiai jums dabar išduosiu, kodėl aš tiek jums galiu papasakoti. Ogi todėl, kad viena sena mano draugė, kuri užsiima kosmetikos prekyba ir taip toliau man papasakojo apie tuos rūgštinius, šarminius ir t.t.. Aš tiesiog paklausiau jos apie tą klausimą, su kuriuo čia pas mane užsuka lankytojos – „kodėl niežti putę“. Tai ji išpūtė akis, nutarė gal pirmiausiai, kad aš kliedžiu (iš žvilgsnio supratau, kad nori duoti man per galvą brangaus vyno buteliu, kurį kaip tik gėrėm), o paskui, kai suprato, kad čia rimtas dalykas – apstulbo: kaip gali būti moterų, kurios gali nežinoti apie higienos reikalus? Bet pasirodo, kad gali taip būti, nes tai yra faktas.

Ta proga aš jums dar pasakysiu vieną dalyką: kadangi atsirado moteris, kuri man viską išaiškino, tai aš be skrupulų jums noriu pareklamuoti jos natūralios ekologiškos kosmetikos parduotuvę, todėl eikite tenai ir pirkite, nes jei ne ji, tai šio straipsnio ir nebūtų.

Taigi, man greitai išaiškino, kad aš su savo įsivaizdavimais apie tai, kad muilu plaut reikia, esu atsilikėlis, o mano žinios apie moters higieną yra pasenę ir paimtos iš senų sovietmečio vadovėlių (aš to neneigiu, nes taip ir yra). Taigi, jau užvestas ant kelio, aš galėjau orientuotis ir pasiaiškinti dar daugiau. Ir štai čia išvis jums nukrypsiu nuo temos: pasirodo, kad yra visa krūva tų priemonių, skirtų intymiai moters higienai. Ir tokių, kaip specialūs intymių vietų šampūnai arba plovikliai, kurių pH yra maždaug 4,5, ir t.t. Ir negana to, dar ir dezinfekuojančių, ir negana to, dar ir su visokiais ten ekologiniais dvasingumais.

Trumpai tariant, kadangi man išaiškino visas problemas ir viską, ką reikia daryti, tai dabar ir aš jau galiu visus ir visas čia apšviesti. Ir savaime aišku, prieš aiškindamas, eilinį kartą pakartosiu, ką jau nesyk esu sakęs: jei niežėjimas nepraeina ar kelia šiaip kokių įtarimų – būtinai kreipkitės į gydytoją-ginekologą, o ne užsiimdinėkit savigyda. Ir tai nėra juokinga, kaip gali kam nors pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

Ir dar, mano kadaise minėtą patarimą apie tai, kad reikia plautis muilu su šiltu vandeniu – užmirškite, nes šitai nors kartais ir padeda (ir iš bėdos tinka, jei nėra kitų priemonių), bet toli gražu ne idealiai. Šitos mano žinios buvo atsineštos dar iš sovietmečiu skaitytos literatūros. Taip, muilas ir vanduo kažkiek pagelbės, tačiau deja, tai yra šarminis daiktas, o natūralus, bakterijoms nepalankus pH balansas tenai yra rūgštinis, todėl reikia plautis specialiai tam skirtomis lytinių organų higienos priemonėmis, kurie to balanso nepažeistų. Negana to, jei plausitės ne tik išorę, o ir vidų, tai nuo muilo ir išvis galite susirgti. Bet pirmiau – apie tai, nuo ko išvis gali kilti tokios problemos, kaip lytinių organų niežulys ir kuo tai gali baigtis.

Continue reading →

Ekonomistams užtrolinti

Ekonomistams užtrolinti čia parašysiu labai trumpą ir paprastą mintį, kuri kilo, pasikalbėjus su vienu protingu žmogumi apie tiesinius ir netiesinius ekonominius procesus ir informacijos analizavimo galimybes. Beje, jei kam iš ekonomistų kyla abejonės, tai pas ką nors kokiam nors matfake galit pasitikrinti.

Taigi, kadangi galime padaryti prielaidą, kad praktinės ekonominės makrosistemos yra pakankamai sudėtingos, kad jose galėtų vykti procesai, atitinkantys nustatomus Tiuringo mašinai (netrivialus, bet akivaizdus įrodymas – kad ji pati realizavo Tiuringo mašinas), tai iš to seka, kad duotoji Tiuringo mašina gali emuliuoti ir kitas Tiuringo mašinas, o taip pat kad ištisos klasės teoremų joje negalima įrodyti baigtine resursų apimtimi, o taip pat, kad dalis procesų joje neišvengiamai turi prieštaravimus, atitinkančius apibrėžiamus pagal Gėdelio teoremą, o taip pat – ir šiaip iš aritmetikos kylančią nepilnatvės problematiką, o iš viso to seka ekonominių neišvengiamas neišsprendžiamų ekonominių problemų formulavimas per įvairius galus, bet negana to, dėl iš Tiuringiškumo kylančio atvirkštinio neatkuriamumo (emuliuojama mašina negali atsekti emuliuojančios logikos) seka dar ir negalimumas identifikuoti savo pačios dėsnius savo pačios ribose, ko galutinėje pasekoje gauname neišvengiamą bardaką.

Iš to kyla labai daug visokių įdomių klausimų, kur kartais ir palyginti kai kuriuos ekonominius procesus sunku su kuo nors, o belieka tik kažkokias metaforas naudot.

Trumpai tariant, teisingų ir pilnų ekonominių teorijų nėra, nebuvo, nebus ir būti negali, o dar daugiau – ekonomika yra neabejotina terpė efektingam įvairiarūšių kliedesių dauginimuisi. Kita vertus, baigtinius ekonominius scenarijus konkrečiais atvejais dėl tų pačių priežasčių dažnai galima apskaičiuoti praktiškai, tik reikia žiūrėti paprastuoju būdu.