Mokesčius mokėti reikia su korupcija kovoti

Ponai ir ponios, čia bus įrašas apie vieną temą, kuri vis kabinama skirtingai ir kur atsiranda begalės visokios suveltos demagogijos, nes viskas suveliama kaip papuola. Tiesiog papunkčiui išdėstysiu. Nes tema yra apie tai, kaip visokie valdininkai vagia, politikai kyšininkauja, sumokėti mokesčiai dideli, pinigai švaistomi, o išties neaišku kas ir kaip. O paskui pradeda atrodyti, kad viskas blogai ir nieko pataisyti neįmanoma.

Karikatūra iš Nigerijos. Dar blogiau yra Zimbabvėje - ten net karikatūrų tokių nepiešia. Bendras dalykas, būdingas visoms skurdo valstybėms - kad visi slepia mokesčius, visi kyšininkauja, visi vagia valdiškus pinigus. Ir viskas atrodo nepataisoma. Bendras dalykas visoms gerovės valstybėms - visi moka mokesčius, niekas nekyšininkauja, pinigai yra naudojami tikslingai. Išties čia mums reikia rinktis, ko norėti.

Karikatūra iš Nigerijos. Dar blogiau yra Zimbabvėje – ten net karikatūrų tokių nepiešia. Bendras dalykas, būdingas visoms skurdo valstybėms – kad visi slepia mokesčius, visi kyšininkauja, visi vagia valdiškus pinigus. Ir viskas atrodo nepataisoma. Bendras dalykas visoms gerovės valstybėms – visi moka mokesčius, niekas nekyšininkauja, pinigai yra naudojami tikslingai. Išties čia mums reikia rinktis, ko norėti.

Beje, čia jei kam kilo klausimas, kodėl toks keistas pavadnimas – tai čia specialiai. Nes ir su korupcija kovoti reikia, ir mokesčius mokėti reikia, bet viskas kai susivelia, tai ir nesupranta niekas. Kartais netgi priešpastatyti bando vieną kitam.

Man atrodo, kad viskas taip suvelta ir beviltiška atrodo tik dėl to, kad kai viską suveli į vieną krūvą, tai ir pradedi nesusigaudyti. Kai problema yra neišskaidyta – ji atrodo neįveikiama. Tačiau kai problema yra išskaidyta – su ja galima susitvarkyti. Žodžiu, paprastai pažiūrėkime, išskaidydami. Ir pamatysime, kad daug kas paprasčiau, o suvelti viską nori nebent tie, kas nenori nieko taisyti.

Continue reading

Ponai ir ponios, sveikinu jus su manęs švente!

Ponai ir ponios, aš jau žinau, kiek daug jūs pinigų man prikaupėte, nes visi pinigai turi būti manęs. Ir žinau, kaip jūs džiaugiatės ir dabar dėl to aš jus sveikinu, nes šiandien manęs šventė, neškite man pinigus greičiau!!!

Mongolija manęs proga netgi išleido pinigus. Neškite man pinigus. Pinigus visus. Grynaisiais.

Mongolija manęs proga netgi išleido pinigus. Neškite man pinigus. Pinigus visus. Grynaisiais.

O jei kiek rimčiau – man nuostabu, kiek žmonių skaito mano kiek nemenkai trenktoką blogą. Man nuostabu, kiek žmonių mane sveikina. Man dar keisčiau, kad nuo sveikinimų kiekio man ima lūžinėti Feisbukas, o kartu su juo – ir visas kompas, nes aš vis bandau visiems padėkoti, palaikinti sveikinimus, o jų tiek daug, kad tai tiesiog nuostabu 🙂

Ačiū jums, kad skaitote, ačiū jums, kad duodate minčių, ačiū jums, kad su jumis smagu, ačiū jums, kad priimate mano trenktumus, ačiū jums, kad tiesiog visas pasaulis taip nusisekė ir pavyko 😀

Dėkui, ponai ir ponios 😀

 

Meilės istorija, verta filmo. Ir filmas, vertas jūsų meilės.

Taip, aš jums papasakosiu apie meilę, apie kiną, apie istoriją, kuri verta kino, apie kiną, kuris vertas meilės, apie jausmus ir įvykius, apie tai, kaip tikrovė atrodo lyg iš filmo, o filmas – tėra tikrovės atspindys. Ir apie vyrą, kuris atidavė viską dėl savo meilės. Ir apie moterį, kuri mylėjo – net nepaisant to, kad gyvenimas buvo virtęs tikra katastrofa.

Smurtaujantis tėvas, suluošinęs jos seserį, vėliau – prievartautojas dėdė, košmariškas gyvenimas Irane, emigracija į Prancūziją, siautėjančios gaujos imigrantų kvartale, o sulaukus 14 – ir vėl išprievartavimas, negana to dar ir grupinis. Emma Arbabzadeh (kiti žiniasklaidoje minimi vardai – Yalda ir Sorour) patyrė tiek traumų, kad bandė nusižudyti. Sunku suprasti, kaip ji išgyveno. Realiai sunku suprasti.

Meilė būna visokia. Kartais tokia neįtikėtina, kad tiesiog tuo sunku patikėti. Emma Arbabzadeh ir Florent Gonçalves - tai jums pavyzdys.

Meilė būna visokia. Kartais tokia neįtikėtina, kad tiesiog atrodo, jog negali taip būti. Tačiau būna visko. Emma Arbabzadeh ir Florent Gonçalves – tai jums pavyzdys.

Emma bandė išgyventi, kad ir koks košmariškas buvo pasaulis, kuriame ji buvo. Bandė būti stipri, stipresnė už tuos, kas prieš ją smurtavo. Gal dėl to ji ir pakliuvo į klaikią jaunų nusikaltėlių gaują, pasivadinusią „Le gang des barbares“ („barbarų gauja“). Gal dėl to ir buvo tas nusikaltimas, kuris visai Prancūzijai sukėlė šoką – vos 17 metų mergina įviliojo į spąstus niekuo neypatingą, irgi skurdžiai gyvenusį žydų jaunuolį Ilan Halimi – mobilių telefonų pardavėją, su kuriuo susipažino parduotuvėje, o paskui kartą nuėjo į kavinę.

O dar po kelerių metų kilo kita istorija – tokia, kuria sunku net patikėti. Meilės istorija, kurioje buvo Emma Arbabzadeh ir Florent Gonçalves. Meilės istorija, kuri Prancūziją sukrėtė gal net labiau, nei Ilan Halimi žmogžudystė. Istorija, kuri tiesiog tokia, kokia buvo.

Meilės istorija, apie kurią sukurtas kino filmas – „Éperdument“ (Lietuvoje rodomas kaip „Išdavystė“). Tai meilės istorija, kurios kontekstus aš jums papasakosiu. Ir netgi paspoilinsiu filmo siužetą taip, kad po to jums jį žiūrėti bus dar kelis kartus įdomiau, nei nepaspoilinus. Juoba kad Prancūzijoje, kur filmas buvo pastatytas, visa istorija buvo ir taip visiems žinoma – o būtent apie tokius žiūrovus pirmiausiai ir buvo galvojama, statant tą filmą. Žodžiu, skaitykite toliau ir kai žiūrėsite filmą, bus dvigubai daugiau wow.

Continue reading

Nai nai nai, man patinka STT :-)

Žinote, o man patinka STT. Gal kas nors kankinasi dėl to, kad STT pagauna kažką ir nuvilia kokiu tai tikėjimu, bet man patinka STT. Patinka, nes jie duoda mums realybę – „imkit, žiūrėkit, politika yra baisi“. Ir teugl ir sako kas nors, kad STT ko nors vis dar neprigavo, ar gal kartais ir suklydo – bet ir klaidų būna, ir pagauti kartais sunku, bet kas nedirba – tas klaidų nedaro ir nesugauna išvis nieko. O STT sugauna. Ir man patinka STT.

Lietuva darosi vis gražesnė ir šviesesnė

Lietuva darosi vis gražesnė ir šviesesnė

Amžinai vis būna, kad kokia nors tvarkos ir darbo partija pradeda rėkauti apie tai, kad STT užsiima kažkokiais ten politiniais užsakymais. Žinoma, kai tave pagauna vagiantį – kas gi daugiau belieka – ogi tik rėkti, kad čia esąs susidorojimas. Vagiai, žinote, irgi turi nervus, ir nemalonu jiems, kai juos kažkas pričiumpa.

Man patinka STT, nes jie kala politikus negailestingai. Ir tai labai gerai. Ir Lietuva gražėja, ir mes realybės daugiau suprantame, ir dėl to imame geriau rinktis ir geriau gyventi.

Aš siūlau nepamiršt tik vieno dalyko – kai kurie politikai, politikieriai, o ir jų šutvės vis aiškina, esą „nepagautas – ne vagis“. Ne, ponai ir ponios. Net ir nepagautas vagis yra vagis, nes vagis yra ne tas, kas pagautas, o tas kas vagia.

Taigi, visokių politikų, politikierių ir kitų panašių aplinkui pilna. Ir aš tikrai tikiuosi, kad STT dar aktyviau ir negailestingiau kapos visus. Ir labiausiai tikėtus, ir labiausiai netikėtus. Ir tuos, apie kuriuos visi žino, kad tai vagys, bet dar nepričiupti, ir tuos, kur niekas dar neįtaria, kad tai vagys.

Man labai patinka STT, ponai ir ponios. Aš žinau, kad jie dirba gerą darbą. Aš labai džiaugiuosi, kai jie pagauna kokį nors korupcionierių – nesvarbu, ar tai būtų vienos, ar kitos partijos veikėjas, valdininkas ar šiaip koks papirkinėtojas. Tai kelia tiesiog džiaugsmą, nes šalis, kurioje gyvename, nuo to gražėja. Man labai patinka STT. Tai įstaiga, kuri neša mums džiaugsmą, nes visada smagu sužinoti, kad koks nors nešvarus veikėjas buvo pričiuptas 🙂

Ponai ir ponios iš STT, ačiū jums 🙂

Kada atsidarys Lidl ir ką tai pakeis?

Ponai ir ponios, geri metai, kaip visus vis labiau nervina ir erzina (gerąja prasme) Lidl parduotuvės, kurios vis statomos, statomos, jų vis daugiau, ir vis atrodo, kad greitai greitai jau atsidarys. Mano šviežiausi nugirsti gandai (šiuo atveju visgi dar nelabai patikimi ir nepriklausomų patvirtinimų neturintys) sako, kad jau šį pirmadienį.

Ne, čia dar ne Lietuvoj, o kažkur nesvarbu kur. Didžiojoje Britanijoje. Kaip Lietuvoje.

Ne, čia dar ne Lietuvoj, o kažkur nesvarbu kur. Didžiojoje Britanijoje. Kaip Lietuvoje.

Taip, jau prieš mėnesį atsidarė Lidl logistikos centras – netoli Kauno, Ramučiuose. O prie daugelio Lidl parduotuvių jau galima pastebėti ir besibūriuojančias žmonių grupeles, ir stovinčias lengvąsias mašinas, ir jau pastatus dengusi plėvelė nuimta, ir iš vidaus šviečia visokios šviesos ir švieslentės, ir netgi iškabos vakare švyti. Gal tai tik pastatų ir įrangos bandymai, gal dar kas nors, bet vaizdas toksai, jog pasiruošimų etapas baigiamas.

Kažkur buvo jau lyg ir patikimesni gandai – kad Lidl skelbė, jog atsidarys dar pirmą šių metų pusmetį. Tas pusmetis jau visiškai eina į pabaigą ir jam teliko pora savaičių pavasario. O paskui – jau prasideda kitas sezonas, į kurio vidurį pataikyti būtų nefektyvu.

Sodros duomenys rodo, kad šiuo metu Lidl turi jau apie 1400 darbuotojų. Prieš mėnesį jų tebuvo apie 400. Negana to, po trijų masinio darbuotojų įdarbinimo etapų (per savaitę maždaug po 300-400) jau pora savaičių, kaip įdarbinimo skaičiai stabtelėjo. Išties maždaug tokio laiko pakanka didesnės dalies žemesnės kvalifikacijos darbuotojų apmokymui, tuo tarpu aukštesnės kvalifikacijos darbuotojai keliais etapais buvo priimdinėjami anksčiau – prieš metus jų tebuvo vos šimtas. Pagal darbuotojų skaičiaus augimą ir dabar matomą stabtelėjimą galime numanyti, kad Lidl startuos jau tuoj tuoj. Kita vertus, kiek tas tuoj tuoj truks – kol kas neaišku. Aš pats visgi manyčiau, kad mažiau kaip mėnesį. Porą savaičių. Ir tos pora savaičių jau praėjo.

Continue reading