Aš tikrai nesu geras kokteilių maišytojas, o ir gerti jau nustojau senų seniausiai, nes sveikatos tai neprideda. Bet jaunystė – durnystė. Būdavo, kai primaišau, tai pats nežinau, kas gaunasi. Kartais – kokia nors šlykštynė. O kartais – ir kas nors gero. Kadangi mano kokteilinės veiklos rezultatai neprognozuojami, tai stengiuosi to ir nedaryti. Nors vieną sykį pavyko padaryti maždaug 50-60 laipsnių bombą, kuri turėjo tokį švelnų skonį, kad gėrėsi, kaip kokia arbata. Gaila, neužsirašiau, ką aš ten pyliau…
Štai Andrius Užkalnis, mane neseniai taip plūdęs, kartą parašė tikrai nuostabų postą apie įvairius kokteilius, su receptūromis – http://uzkalnis.blogspot.com/2008/01/kokteiliai-klasikos-apologija.html
Visai verta paskaityti, nors jo teiginys, esą „Long Island Iced Tea“ esą stipriausiai merginas nugirdantis mišinys – sakykim, gana juokingas. Pigiausias šampanas su degtine, tepasiekiantis kokius 30 laipsnių, bet gerai putojantis, dar truputis likeriuko į jį kvapnesnio ir rūgštesnio (puikiai tiktų gal koks spanguolinis) – vat jums ir bomba, kurios taurę-dvi išsiurbusi mergina atsiduria po stalu, o tada jau galit tratinti bejausmį kūną. Aišku, jei jums tokie iškrypimai patinka.
Šiuo atžvilgiu savotiškai tobulas (bet klaikias pagirias sukeliantis) mišinys – tai gryna 40 laipsnių bobelinė. Moterims ir merginoms dažniausiai ji labai patinka, tačiau laipsnių kiekio joje nesijaučia visiškai. Galima gerti, kaip kompotą. Tačiau į šitą mišinį įpylus ko nors gazuoto, panikė dar ir nuspręs, esą dabar gėrimas silpnesnis. O veltui…
Visgi, neabejotinai galingiausias gėrimas buvo kelių legendinių veikėjų sugalvota gazuota degtinė: gyvendami istorikų barakuose (tuose, kur ant Tauro kalno), šieji kažkaip įsigijo sifoną. Ir kartą, teturėdami vieną butelį degtinės ant penkių, sugalvojo eksperimentą: supylė į sifoną ir užgazavo. Gautas gėrimas tapo legenda: gertas stikliukais, visus penkis (beje, nemenko sudėjimo) tiesiogine to žodžio prasme nuvertė po stalu jau po 10 minučių ramaus pašnekesio. Atsibudo visi sutartinai, praėjus kokioms 4-5 valandoms. Didžioji dalis gėrimo vis dar buvo likusi sifone, taigi, pratęsė – po porą stikliukų ir vėl miegas po stalu. Vėl atsibudo paryčiais, o sifonas dar buvo neišbaigtas…
Labai lengvą ir malonų kokteilį kažkada sugalvojau pats, visai netyčia: 1 dalis viskio, 2 dalys raudono sauso vyno, 3 dalys Pepsi. Geriasi maloniai ir skaniai. Aišku, galit pabandyti ir atvirkščiai, irgi visai įdomu: 1 dalis Pepsi, 2 dalys raudono sauso vyno, 3 dalys viskio – pastaruoju galite ir nugirdyti, ypač dar jei gėrimas šaltas, o aplinka – karšta 😉
Puikiai tinka ir pagerinta, visai silpnutė „atsuktuvo“ versija – tiesiog vietoj apelsinų sulčių imame greifrutų sultis, o vietoj paprastos degtinės – spanguolinę, kokią nors „Finlandia“. Mišinys gaunasi nepaprastai skanus, gaivinantis , o laipsniai jaučiasi labai menkai, tad moterys šitą daiktą siurbia, kaip vandenį, greitai nusitašydamos.
Galų gale, dar vienas paprastas variantas: šaltutėlis absentas su citrinų sultimis ir trupučiu ledukų. Nepamirškit tik cukraus, kad būtų saldžiau. Net lėtai geriant, alkoholio dozė gaunasi keleriopai didesnė, nei kas nors galėtų tikėtis.
