Tag Archives: alkoholis

Carlsberg Group paneigimas dėl galimo pasitraukimo iš Lietuvos

Carlsberg atstovai man atsiuntė paneigimą apie informaciją dėl Carlsberg Group galimo pasitraukimo iš Lietuvos. Tą paneigimą ir skelbiu, manau, kad tai naudinga informacija, kuri leis patikslinti mano skelbtas spėliones.

„Carlsberg“ iš Lietuvos nesitrauks

Visame pasaulyje žinoma Danijos bendrovė „Carlsberg Group“ neigia Lietuvos žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją apie tai, kad kompanija svarsto galimybę trauktis iš Lietuvos nuo 2012 metų, jei mūsų šalyje įsigaliotų alkoholio reklamą visiškai uždraudžiantis Alkoholio kontrolės įstatymas.

Danijos aludariai pareiškia, kad buvo neteisingi interpretuoti „Carlsberg“ atstovo pasakyti žodžiai apie nacionalinėms ekonomikoms nenaudingus procesus, kai yra visiškai uždraudžiama vienos prekių kategorijos reklama. Informacija, kad „Carlsberg Grupė“ trauksis iš Lietuvos nuo 2012 metų, neatitinka tikrovės.

Kompanija „Carlsberg Group“, kuriai Lietuvoje atstovauja „Švyturys-Utenos alus“, turi stiprias pozicijas mūsų šalies alaus rinkoje kaip šios rinkos lyderis ir veikia vadovaudamasi ir gerbdama Lietuvos teisę ir įstatymus.

„Carlsberg Group“ yra visame pasaulyje žinomi Danijos aludariai, turintys plačią gamą alaus rūšių ir kitų gėrimų. Pagrindinis grupės prekės ženklas „Carlsberg“ yra vienas iš geriausiai žinomų prekės ženklų pasaulyje, o „Baltika“, „Carlsberg“ ir „Tuborg“ pakliūna tarp šešių didžiausių prekės ženklų Europoje. „Carlsberg“ grupėje dirba daugiau kaip 41 000 žmonių, o jos produktai parduodami 150 šalių visame pasaulyje. 2010-aisiais „Carlsberg“ grupė pardavė daugiau nei 135 mln. dekalitrų alaus – apie 40 mlrd. butelių alaus per metus.

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Bealkoholinė degtinė ir vynas

Kairėje - imbierinė degtinė, dešinėje - fruktovojagodnas punšas

Mano vienas senas draugas, sužinojęs, kad aš geriu bealkoholinį vyną, mane išvadino šizofreniku ir dar kažkokiais žodžiais. Bet kai sužinojo, kad geriu ir bealkoholinę degtinę, žodžių jam jau pritrūko.

Keista, bet po trumpos pauzės jis prisipažino, kad irgi yra ragavęs bealkoholinės degtinės. Sakė, kad neskanu. Bet tikros degtinės jis irgi negeria. Matyt, kad dar neskaniau.

Nusipirkęs buvau tų gėrimų per knygų mugę. Bet ir šiaip galima nusipirkti kur nors. Visai skanu, o per kokį tūsą – tai dar ir smagu. Ypač, kai imi pilstyt geriantiems draugams.

Beje, buvom padarę eksperimentą – pilstėm ir davėm paragaut geriančioj chebroj. Iš kokių 10 žmonių tiktai vienas užtikrintai pasakė, kad ta nealkoholinė degtinė yra nealkoholinė. Čia taip sakant, įtikėjimo galia – negi atsiras kas nors, kas gali gerti tokį gėrimą 🙂

Tai va. Bendrai – rekomenduoju.

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Kokio stiprumo būna alus

Nešnekėsiu apie stipriausias alaus rūšis. Tiesiog štai jums ištrauka iš gan seno leidinio – 1976 išleisto pirmojo "Lietuviškosios Tarybinės Enciklopedijos" tomo:

Alus, gėrimas, prisotintas anglies dioksido ir turintis 1,5-7,5 etilo alkoholio. <…> Pagal alkoholio kiekį alus būna silpnas – 1,5-3% alkoholio (žigulinis), vidutinio stiprumo – 3-4% (Rygos, Maskvos, Kauno) ir stiprus – > 4% alkoholio (lietuviškasis, Leningrado).

Aišku, laikai kiti, pavadinimai – jau pasikeitę, nemažai naujų rūšių. Štai pvz., Švyturys (pats rimčiausias lietuviško alaus gamintojas) gamina tokias alaus rūšis:

  • Ekstra – 5,2%
  • Ekstra draught – 5,2%
  • Švyturio – 5,0%
  • Gintarinis – 4,7%
  • Originalusis – 5,0%
  • Stipriausias – 8,0%
  • Baltijos – 5,8%
  • Baltas – 5,0%
  • Nealkoholinis – iki 0,5%
  • Nefiltruotas – 5,2%

Kaip matome, pagal seną, tradiciniu laikytiną apibrėžimą iš LTE, ir "Nealkoholinis", ir "Stipriausias" – tai išvis ne alus. Visos kitos rūšys, netgi pats silpniausias "Gintarinis" – tai stiprus alus.

Ar matėt kur nors parduotuvėse kokio nors bent jau vidutinio stiprumo alaus? Apie silpną, pvz., 2 laipsnių – net neklausiu, jo, matomai išvis nėra? Ar tik nėra taip, kad Lietuvoje dabar yra parduodamos išimtinai tiktai stiprios alaus rūšys?

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Alkoholis ir mes

Kažkaip Anaiptol užvedė ant minties su labai naivaus skelbimo nuotrauka – kažkoks žmogus klijuoja lapukus, agituojančius negerti, nes alkoholis blogis. Labai naivus skelbimas visgi sukėlė man minčių.

O juk išties – alkoholis yra blogis. Gal būt kažkam padeda truputį atsipalaiduoti, truputį užmiršti savo bėdas, truputį lengviau bendrauti. Bet kas atsakingas už mūsų sugebėjimą atsipalaiduoti, už mūsų bėdas, už mūsų bendravimą? Alkoholis ar mes patys? Kalbėti, kad alkoholis yra kokia nors būtina vaišių ir švenčių dalis – absurdiška. Ar tai šventė – prisigerti, apsivemyžti, susimušti, apsiplūsti, paskui kankintis nuo pagirių ir to, kad neatsimeni, ką vakar pridirbai? Na, gerai, dar būna „kultūringi“ pasisėdėjimai. Kur visi išgeria po truputį. O kam? Iš kur tas poreikis išgerti? Jis natūralus?

Alkoholio industrija uždirba nežmoniškus pinigus. Iš mūsų, iš mūsų tėvų, giminių, draugų ir net vaikų. Man iki šiol neiškrenta iš galvos „Sobieski“ reklama, kurią prieš kokius porą metų mačiau vaikiško multiko viduryje per TV, savaitgalį. Kaip neiškrenta ir demagogijos, kurias LLRI ir kitos kontoros skleidė po to, kai buvo priimtas įstatymas dėl alkoholio reklamos apribojimų – esą „reklama negali priversti pirkti“. Klausimas – jei negali priversti, tai kodėl į tą reklamą alkoholio gamintojai kiša tokius pinigus?

Europoje alkoholį gamina tūkstančiai įmonių. Lietuvoje gamina ir importuoja dešimtys. Alkoholis yra žymiai didesnis nuodas, nei nikotinas ar kokia nors marichuana. Alkoholio gamintojai Europoje – ištisai vietiniai, patys tie, kurie užsiima lobizmu. Alaus, degtinės, vyno, brendžio, viskio, konjako, džino ir bet kokio kito brudo gamintojai – puikiausi rėmėjai įvairioms Europos partijoms. Berods Lenkijoje yra netgi alaus gėrikų partija. Alkoholizmas, apdengtas gražiais žodžiais, netgi pateikiamas, kaip politinė vertybė.

Nikotino koncernų Europoje ir Lietuvoje ne tiek jau daug, lyginant su alkoholio įmonėmis. Tabako pramonės galimybės matyt, kiek ribotos. Jie aiškiai negali tiek prifinansuoti visokių politinių partijų. Marichuanos, amfetamino, LSD ar heroino platintojai – išvis neturi jokios įtakos. Ar tai koreliuoja su tų dalykų kenksmingumu? Manau, kad ne. Jei žmogus, kasdien rūkantis po pakelį cigarečių, dažniausiai taip berūkydamas išgyvena kelis dešimtmečius, tai parodykit man žmogų, kuris bent 10 metų išgyveno, kasdien išgerdamas butelį degtinės. Vargu, ar toks žmogus į žmogų bus panašus. Bet alkoholiui draudimai žymiai švelnesni. Leidžiama alkoholį reklamuoti, leidžiama jį gerti kavinėse, lyg tai nieko blogo.

Ir štai rezultatai: Lietuvoje yra vienas iš pigiausių alkoholių Europoje. Prie Brežnevo už vidutinį statistinį atlyginimą per mėnesį Lietuvos gyventojas galėjo nusipirkti kokius 10 butelių degtinės. Dabar už statistinį vidutinį atlyginimą per mėnesį gali nusipirkti kokį 100 butelių degtinės. Stiprūs alkoholiniai gėrimai jau senokai pardavinėjami bendruose supermarketų skyriuose. Kai kurios parduotuvės degtinės butelius dėlioja tiesiog salės viduryje. Alus jau seniai parduodamas kartu su visokiais limonadais.

Daugelis „žolės“ gynėjų aiškina, kad žolės apsirūkę žmonės nepadaro nusikaltimų, nes žolė smegenis veikia taip, kad sumažėja agresyvumas. Išties, sunku spręsti – gal ir nepadaro nusikaltimų. Subjektyviai – išties susidariau įspūdį, kad marichuanos mėgėjai kažkokie nepavojingi. Netgi kanapių organizmui kenkiantys efektai iki šiol neaiškūs: prieš kokius 10 metų man į rankas pakliuvo labai įdomus Olandijos sveikatos apsaugos ministerijos lankstinukas, kur buvo pasakojama apie marichuanos žalą: pasirodo, ši maišoma su tabaku, o tabakas juk kenkia, todėl ir „žolė“ kenkia. Nesveika rūkyt. Nežinau, gal yra ir dar kažkokių kenksmingų poveikių. Kanapės yra uždraustos. To jų kenksmingo poveikio, kuris žinomas, pakanka draudimui.

Alkoholiu apsisvaiginusių žmonių smurtiniai nusikaltimai – kokią dalį smurtinių nusikaltimų jie sudaro? Keliasdešimt procentų? O gal net daugiau, nei pusę? Turint omeny, kad vidutinis Lietuvos pilietis vos kelis procentus gyvenimo būna girtas, tenka daryti išvadą, kad nusikaltimams alkoholis daro nežmonišką skatinantį poveikį. Ir ką? Kaip alkoholis sukelia kepenų cirozę, kaip ardo smegenis, kaip žaloja organizmą – irgi puikiai žinome. Tačiau alkoholis reklamuojamas, pardavinėjamas, kalbama apie kažkokias alaus ar degtinės vertybes. Arba apie laisvą rinką. Arba žmonių teisę rinktis. Arba apie tai, kiek daug pinigų valstybei alkoholis atneša per mokesčius. Arba dar apie ką nors. Kodėl?

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Kokteiliai. Koks skaniausias, geriausias ir, svarbiausia – kertantis per smegenis?

Aš tikrai nesu geras kokteilių maišytojas, o ir gerti jau nustojau senų seniausiai, nes sveikatos tai neprideda. Bet jaunystė – durnystė. Būdavo, kai primaišau, tai pats nežinau, kas gaunasi. Kartais – kokia nors šlykštynė. O kartais – ir kas nors gero. Kadangi mano kokteilinės veiklos rezultatai neprognozuojami, tai stengiuosi to ir nedaryti. Nors vieną sykį pavyko padaryti maždaug 50-60 laipsnių bombą, kuri turėjo tokį švelnų skonį, kad gėrėsi, kaip kokia arbata. Gaila, neužsirašiau, ką aš ten pyliau…

Štai Andrius Užkalnis, mane neseniai taip plūdęs, kartą parašė tikrai nuostabų postą apie įvairius kokteilius, su receptūromis – http://uzkalnis.blogspot.com/2008/01/kokteiliai-klasikos-apologija.html

Visai verta paskaityti, nors jo teiginys, esą „Long Island Iced Tea“ esą stipriausiai merginas nugirdantis mišinys – sakykim, gana juokingas. Pigiausias šampanas su degtine, tepasiekiantis kokius 30 laipsnių, bet gerai putojantis, dar truputis likeriuko į jį kvapnesnio ir rūgštesnio (puikiai tiktų gal koks spanguolinis) – vat jums ir bomba, kurios taurę-dvi išsiurbusi mergina atsiduria po stalu, o tada jau galit tratinti bejausmį kūną. Aišku, jei jums tokie iškrypimai patinka.

Šiuo atžvilgiu savotiškai tobulas (bet klaikias pagirias sukeliantis) mišinys – tai gryna 40 laipsnių bobelinė. Moterims ir merginoms dažniausiai ji labai patinka, tačiau laipsnių kiekio joje nesijaučia visiškai. Galima gerti, kaip kompotą. Tačiau į šitą mišinį įpylus ko nors gazuoto, panikė dar ir nuspręs, esą dabar gėrimas silpnesnis. O veltui…

Visgi, neabejotinai galingiausias gėrimas buvo kelių legendinių veikėjų sugalvota gazuota degtinė: gyvendami istorikų barakuose (tuose, kur ant Tauro kalno), šieji kažkaip įsigijo sifoną. Ir kartą, teturėdami vieną butelį degtinės ant penkių, sugalvojo eksperimentą: supylė į sifoną ir užgazavo. Gautas gėrimas tapo legenda: gertas stikliukais, visus penkis (beje, nemenko sudėjimo) tiesiogine to žodžio prasme nuvertė po stalu jau po 10 minučių ramaus pašnekesio. Atsibudo visi sutartinai, praėjus kokioms 4-5 valandoms. Didžioji dalis gėrimo vis dar buvo likusi sifone, taigi, pratęsė – po porą stikliukų ir vėl miegas po stalu. Vėl atsibudo paryčiais, o sifonas dar buvo neišbaigtas…

Labai lengvą ir malonų kokteilį kažkada sugalvojau pats, visai netyčia: 1 dalis viskio, 2 dalys raudono sauso vyno, 3 dalys Pepsi. Geriasi maloniai ir skaniai. Aišku, galit pabandyti ir atvirkščiai, irgi visai įdomu: 1 dalis Pepsi, 2 dalys raudono sauso vyno, 3 dalys viskio – pastaruoju galite ir nugirdyti, ypač dar jei gėrimas šaltas, o aplinka – karšta 😉

Puikiai tinka ir pagerinta, visai silpnutė „atsuktuvo“ versija – tiesiog vietoj apelsinų sulčių imame greifrutų sultis, o vietoj paprastos degtinės – spanguolinę, kokią nors „Finlandia“. Mišinys gaunasi nepaprastai skanus, gaivinantis , o laipsniai jaučiasi labai menkai, tad moterys šitą daiktą siurbia, kaip vandenį, greitai nusitašydamos.

Galų gale, dar vienas paprastas variantas: šaltutėlis absentas su citrinų sultimis ir trupučiu ledukų. Nepamirškit tik cukraus, kad būtų saldžiau. Net lėtai geriant, alkoholio dozė gaunasi keleriopai didesnė, nei kas nors galėtų tikėtis.

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter