blogorama

Tag Archives: blogorama

Blogerio deklaracija

Aš esu blogeris. Tai reiškia, kad dalinuosi savo mintimis, žiniomis, patirtimi ir klaidomis su daugeliu žmonių – visais tais, kurie dėl kokių nors priežasčių aplanko mano blogą. Aš neretai klystu, aš esu tik žmogus, tačiau visvien stengiuosi padaryti kažką gero – bent jau dalintis už dyką su kitais tuo, ką turiu – ta pačia patirtimi, žiniomis, mintimis, klaidomis ir nuomonėmis. Todėl aš skelbiu savo deklaraciją.

Tai ne tik mano deklaracija. Išties, visa ši deklaracija – tai tik mintys, kurias dažnai tenka išgirsti iš kitų blogerių. Tai mintys, kurias išsakė ir didžiausi blogosferos metrai, ir daugybė mažiau žinomų autorių. Tai mintys, kurios kilo iš diskusijų su kitais blogeriais. Tai ir mano mintys. Mintys apie tai, ką gali daryti blogeris, ką jis duoda kitiems, ko jis tikisi iš kitų. Išties gavosi visai nedaug… Vos keletas punktų.

Man svarbios atgalinės nuorodos

Man negaila mano parašytų straipsnių – imkite juos. Galite dėtis į savo interneto puslapius, jei jie jums patiko, jei jie gali būti įdomūs jūsų skaitytojams. Tačiau aš esu aš, aš esu straipsnio autorius, todėl aš noriu kelių paprastų dalykų – nuorodos į savo blogą ir į straipsnio originalą. Tikros pilnavertės nuorodos, o ne kažkur paslėpto parašymo kad „Autorius – Kažkasten Kažkurten“. Aš esu blogeris, tai reiškia, kad aš esu ne Kažkas Kažkur, o konkretus blogeris, kurio blogas turi adresą Internete, kurio straipsnis irgi turi adresą Internete. Todėl nuorodos į mano blogą ir straipsnį iš perpublikuojamo straipsnio – tai besąlygiška sąlyga. Ir ją juk lengva įgyvendinti, tiesa?

Nuorodos straipsnyje – tai straipsnio dalis

Jei aš įdedu nuorodas į kažką savo straipsnyje, noriu, kad ir šios nuorodos būtų išsaugotos tiksliai tokiame pavidale, kokiame buvo. Nuorodos – tai lygiai tokia pat straipsnio dalis, kaip ir kitas tekstas. Jei aš įdedu nuorodą, o ją kažkas pašalina – tas kažkas sugadina mano tekstą. Aš neleidžiu perpublikuoti savo tekstų, jei šalinate iš jų nuorodas, jas keičiate ar pridedate krūvas savų, visiškai disonuojančių su tekstu. Aš leidžiu perpublikuoti savo tekstus tiksliai taip, kaip jie buvo paskelbti mano bloge. Su visomis nuorodomis, nes nuorodos – tai teksto, internetinio teksto dalis.

Straipsnis yra straipsnis, o ne redaktorių žaislas

Taip, man negaila dalinti savo tekstų. Bet aš noriu, kad jie liktų tokie, kokie yra. Neperdaryti į kažin ką, neiškarpyti. Nesumalti į kažką neaiškaus, prisidengiant kažkokiais „mes paredagavome, kad atitiktų VLKK“ ar dar kokiais nors išvedžiojimais. Jei aš padariau klaidą – tai mano klaida. Gal būt, netgi sąmoninga. Jei aptikote rašybos klaidą ir galvojate, kad tai mano žiopla klaida, kurią norite pataisyti – žinoma, kad galite tai padaryti. Bet susitikrinkite su manimi, prieš publikuodami. Tai juk paprasta.

Elementarios etikos normos

Ir dar, aš noriu, kad jei jau skelbiate mano tekstus, tai būtų daroma etiškai. Aš neduodu leidimo juos perpublikuoti tiems, kas platina ar reklamuoja pornografiją, greitus kreditus ar SEO „optimizavimus“. Neduodu leidimo ir tiems, kas galvoja, kad gali iš blogerių tyčiotis. Aš duodu leidimą tiesiog normaliems padoriems žmonėms.

Deklaracijos reziume

Tokia paprasta blogerio deklaracija. Tai ne tik mano deklaracija. Aš tik užrašiau tai, kas sukasi daugelio galvose. Jei esate blogeris, su ja sutinkate – imkite ją ir skelbkite. Jei perpublikuojate blogerių straipsnius – laikykitės jos. Juk tai paprasta – dėti atgalines nuorodas, negadinti nuorodų tekste ir patį straipsnį išlaikyti tokį, koks buvo originalas.

———————

Prie deklaracijos jau prisijungė:

O Scania GTI, Skirtumas, Agiesha ir Socialiniai tinklai netgi įdėjo nuorodą į šią deklaraciją savo blogo meniu 🙂

Upd.: Prie deklaracijos prisidėjusių jau tiek, kad tikrai nesu užtikrintas, ar visus sugebu susekti ir pažymėti. Jei tik ką praleidžiu, o ir šiaip, jei prisidedate, paskelbdami ją savo bloge – parašykite į komentarus. Pingai mat ne visad ateina…

Upd. nr 2: Po blogerio deklaracijos ir dar kai kurių minčių kilo, teko šį bei tą pergalvoti, gal būt ne viskas taip paprasta, kaip galvojau pradžioje.

Nuo 2000 iki 2010: IT evoliucija, greitesnė už revoliuciją

Jei kas nors paklaustų, kokia atsirado technologija, per paskutinį dešimtmetį apvertusi IT aukštyn kojomis, vargu, ar galėtume tokią rasti. Kita vertus, buvo daugybė smulkių, lyg ir gana neesminių pokyčių, kurie išties aukštyn kojomis apvertė ir IT, ir daugelį mūsų įpročių. Na, gal ir ne visai aukštyn kojomis, bet tiek, kad vargu sunku patikėti tuo, kas buvo (tiksliau – ko nebuvo) prieš dešimtmetį.

Kaip bebūtų keista, dauguma pokyčių – ganėtinai nedideli, kiekvienas jų atrodo lyg ir neesminis, gal tik keli – didesni, bet irgi savaime nieko nekeičiantys. Bet juos visus sudėjus, atrodo, lyg IT būtų pergyvenęs tikrą revoliuciją.

Taip, lyg informacinės technologijos būtų gimusios iš naujo – šį kartą jau ne IT specialistams, o paprastiems žmonėms. Continue reading →

Maža Rokiškio blogorama

Kaip sakant, pažiūrim, kas gero dedasi tuose jūsų internetuose (© Artūras Paulauskas). Tad sekdamas Blogorama, darau vėl mažą savo blogoramėlę – o gal kažkam pravers viena kita nuorodėlė, nesvarbu, kokia šita mano blogorama bebūtų prasta 🙂

Anoksai Kantas (Robert Mazit) tiesiog džiugina. Jei reiktų išrinkti patį didžiausią internetų pusprotį ant visos Lietuvos, balsuočiau būtent už jį. Kliedesiai iš NeTiesa.lt, palyginus su tuo, atrodo visai nekaltai. Gal ne veltui kalbama, kad yra kažkoks psichotroninis ginklas, kuris išvaro žmones iš proto? Nežinau, kaip jus, bet man labai patinka visokie bepročiai 🙂 Aišku, kol tie bepročiai nepavirsta į dalbajobus, teisiniais būdais bandančius persekioti tuos, kas trukdo platint parduotuvėse išmatas. Tuo tarpu realūs sukčiai, pažeidžiantys reklamos įstatymus, lieka nebaudžiamais.

Vienas Toks rašo apie Tviterio programas, skirtas iPad kompiuteriukams. Ir apie naujus apgraužtus kaulus. Nežinau, kaip jums, o man Apple patinka. Kažkada bandė malti š*** su savo DRM, bet šiaip tai pripažinkim: rinkoje nėra nieko, kas bent jau susilyginti galėtų su Apple duodamais navarotais. Šita firma dabar sugalvojo net savo socialinį tinklą. Įtariu, kad greitai atsiras ir Apple klozetai, Apple hamburgeriai ir Apple vidurius liuosuojantys.

LiveJournal ypatingų naujienų lyg ir nedaug – gal tik tas, kad Andrius Užkalnis pažadėjo, kad aprašys kažką, kas turi įprotį myžti į sriubą klientams, o viso lietuviško LJ simboliu tapęs galvoja trintis, nes matomai visi užkniso, o gal dar kažkas jam ten vyksta…

Tuo tarpu Common Sense tūsavojasi kažkur Turkijoje – krepšinio fanai jie. Kai turkai uždraudė būgnus, būtent ši chebra sukėlė tokį triukšmą, kad jau kitą dieną organizatoriai atsiprašinėjo. Lietuviški portalai irgi pasigavo skandalą, tad vargu, ar liko tokių, kas būtų nieko nesužinoję. Kita vertus, panašu, kad po visos akcijos jų blogą užplūdo pačių bukiausių komentatorių minia, beveik kaip kokiame Delfyje. Galiu tik dar kartą pakartoti, ką pats esu rašęs – bukus komentatorius reikia siųsti aiškia kryptimi.

Dar kratinio – Dansu Dansu blogą skaitau retokai, bet minčių jie turi gerų. Maximos stikliniai rutuliukai – ar tik nėra taip, kad ta reklama skirta vaikams įtakoti? Tuo tarpu vienas iš geriausių lietuviškų Tumblr blogų ne tiek rašo, kiek rodo nuotraukomis stiklinius ir betoninius griuvėsius – tie patys vaikai panašiuose neretai mėgsta žaisti. Beje, Tumblr platforma – neįtikėtinai galinga. Gal todėl ir pats ten susikūriau testinį blogą, kuriame kol kas dar nieko nėra. Gal ir nebus. Oj, taip – turiu ir meta blogą, jau krūvą metų. Gal atgaivinti? O Cinikas Robertas rašo, kad mokslininkai nustatė, kad durniai yra durni, nes turi silpną intelektą. Bet mokslininkai nenustatė, kad nuo peršalimo neperšalama. Koks ryšys tarp smegenų nušalimo ir durnumo? Tur būt, kad pomėgis rašinėti panašiai, kaip aš 🙂

Tai tiek apžvalgos šiandien 🙂

Maža Rokiškio Blogoramėlė

Kadaise seniai seniai garsusis Vienastoks užvedė Blogoramą – puikią blogų apžvalgą, tapusią tiesiog kultine. Taigi, vėliau, kai kuriam laikui tikroji blogorama kiek apretėjo, atsirado daug mažų blogoramėlių, tai šen, tai ten, laiks nuo laiko papildančių originalios blogoramos įrašus. Mintis paprasta – tiesiog pasidalinti kratiniu to, ką verta buvo paskaityti, kartu gal ir pasidalinant vienu kitu savo pastebėjimu. Tad ir aš dabar, kol kažkas vis dar masto apie elnių ir svingo prasmę bei jos ryšius su semiotika, parašau mažą mažą blogoramiukę, tegul ir nepilnavertę bei iškreiptą (truputį ir į save pareflektuoju), bet visvien – gal kažkam pravers?

Prasideda krepšiniai, kurių aš visai nežiūriu, tačiau VSA vėl daro kultinius dalykus – dainuoja apie tai, kad jie gal būt mus myli labiau, nei mes juos, o šiukšlių fone tai skamba nerealiai fantasmagoriškai, tiesiog neįtikėtinai nuostabiai. Sakyčiau, labai geras tęsinys tai senai temai apie Robeno sunkvežimį, kur kažkada rašiau.

Užtat garsiausias trolis man įdomesnis už sportą: šį kart paaiškėjo, kad Užkalnį Myli netgi pati Nida Vasiliauskaitė, tiesa, savaip, paradoksaliai – reiškia, kad priešingai. Tikiuosi, kad iš šios meilės kažkas išaugs…

Užtat Vilis Normanas šį kartą aplenkė ir pats save, ir išvis ką papuola, išskirtinai emocingai bei taikliai išfontanavęs tai, ko autoriai nedrįsta įvardint: knygų leidyba Lietuvoje žlugo, ir tik su retomis išimtimis tegauname kažką padoresnio. Viską valdo šlykščios žiurkės, dalijančios vienos kitoms premijas už nykų pelėsinį tvaiką. Labai susisiekia su vklase rauda apie žiniasklaidą. Juolab, kad ir aš buvau apie tai išsiplūdęs – tai kažkaip man tos temos surezonavo…

Na, žinoma, ir pramoginis filmukas visam kam užbaigti skirtas, visiškai be jokios prasmės, užtat juokingas. Montažas?

Rokiškis Rabinovičius

Aš esu Rokiškis Rabinovičius ir būsiu Visatos Valdovas. Čia jums ne kokia vieša vieta, čia skirta tik tiems, kam aš leidau.

Tag Archives: blogorama

Blogerio deklaracija

Blogerio deklaracija

Man svarbios atgalinės nuorodos

Nuorodos straipsnyje – tai straipsnio dalis

Straipsnis yra straipsnis, o ne redaktorių žaislas

Elementarios etikos normos

Deklaracijos reziume

Prie deklaracijos jau prisijungė:

Nuo 2000 iki 2010: IT evoliucija, greitesnė už revoliuciją

Maža Rokiškio blogorama

Maža Rokiškio Blogoramėlė