Tag Archives: ekskrementalizmas

Biudžeto svarstymas

Biudžeto svarstymai. Tegul ir ne toks cirkas, kaip prie kubiliškosios programos priėmimo, bet irgi geras.

Žodžiu, su Šemeta klausinėjimaisi vyksta. Tas visą laiką vograuja visokius „vogr vogr vogr“, nieko nepasakydamas. Uspaspiskio klausimas – kaip jūs spręsite neigiamą prekybos balansą, kai pagrindinių prekių kainos Lietuvoj pusantro-du kartus didesnės, nei Lenkijoje? Šemėtos atsakymas – „vogr vogr, mokesčiai mažiausi, paskaitykit knygutes, paskolinsiu“. Uspaspiskis vėl klausimą pakartoja, Šėmeta vėl – „vogr vogr, mokesčiai mažiausi, vogr vogr“. Žodžiu, veblenimas, kuris jau tiesiog graudžiai skamba.

O socdemai mėtė namiokus, kad pritarti tai pritars, bet geriau būtų visgi… Ghrmz. Na, žodžiu, visi suprato tarp eilučių neištartą žodį „devalvacija“. Kiek supratau iš kalbos, apie tai jau buvo diskutuota, klerikalai jau irgi beveik pasirašo ant to, tik nedrįsta. Žodžiu…

Bendrai imant, opozicija išlazdavojo kubiliečius per visus galus: savivaldybių išlaidos auga, lošimų mokesčiai nedidinami, NT mokesčiai nedaromi net stambiems NT savininkams, smulkus verslas žudomas, mokesčių didinimas tenka mažiausiai socialiai apsaugotiems gyventojams, kartu „taupymas“ paaiškėja besąs krūvomis papildomų išlaidų, kokių nebuvo net prie socdemų. Ir t.t., ir t.t..

Vėliau dar buvo stipri Uspaspiskio kalba. Be protingų gliukų, paprasta, aiškinant elementarias ekonomines tiesas, kaip idijotams.

Šiandien ryte buvo išplatinta deza apie neva džiaugsmingą TVF atstovų pritarimą bei pagyras Kubilo programai. Ir nors dar vakar buvo skelbiamos užuominos, kad Lietuva skolinsis iš TVF, šiandien jau paskelbta, esą „TVF sako, kad Lietuvai skolintis nereikia“. Tai reiškia, kad pasiuntė Kubilių su visa jo programa.

Sveikatos apsaugos vadas gi padovanojo dar vieną malonumą: bedarbiai, benamiai, smulkūs ūkininkai ir kitos gyventojų grupės, kas, atseit, „nemoka“ sveikatos apsaugai, vietoj sveikatos apsaugos uostys klerikališką pimpalą.

Ir dar kartą apie politiką. Apibendrintai

Taigi, po šiandieninio balsavimo seime dėl vyriausybės programos. Kilo minčių. Taip ar anaip, įvykis įvyko, išskirtinumas išsiskyrė, todėl apžvalgą reikia apžvelgti.

Bendros politinės pozicijos:

Klerikalkonservatorių argumentacija Kubilo programos naudai susivedė į milžinišką krūvą gan teisingų pamazgų, išpiltų ant socdemų galvos. Bėda tik ta, kad visos tos pamazgos nieko bendra su Kubilo programa neturi. Vienintelis išsiskyręs pasisakymas buvo Masiulio, kuris skambėjo, kaip jaunojo NLP mėgėjo bandymas paveikti užkietėjusią politikų gaują. Reziumuojant – mes šiknoj.

Socdemų argumentacija prieš Kubilo programą buvo gan pagrįsta. Ir, reikia pasakyti, gana įvairiapusiška. Akivaizdžiai susivienijo visos opozicinės jėgos ir Kubilo programa buvo išdėta į šuns dienas per visus galus – įskaitant ir mokesčių didinimą, ir akivaizdų lėšų švaistymą, ir kitus dalykus. Itin skaudžiai nuskambėjo kelis kartus pakartota frazė, kad Kirkilo vyriausybė buvo koalicinė ir klerikalkonservatoriai ją rėmė. Akivaizdu, kad socdemai suprato, kaip smarkiai jie buvo pakišti. Reziumuojant – mes tikrai šiknoj.

Negaliu nepastebėti griežtai opozicinės Zuoko kalbos, nors toji pati savaime tapo cirku: labai griežtai, skaidriai ir argumentuotai pasisakęs prieš esminius Kubilo programos punktus taip, kad Kubilui jau vien tokią kalbą išgirdus, reiktų atsistatydinti, Zuokas užbaigė tuo, kad Kubilo programa yra gera ir jo frakcija už ją balsuos. Reziumuojant – mes labai giliai šiknoj.

Kubilo kalba, kurioj buvo atvirai į šuns dienas išdėta visa opozicija ir pareikšta, esą toji nesiūlo jokių konsturktyvių patobulinimų (nors kas kas, bet konstruktyvūs pasiūlymai tiesiog akivaizdūs), taip pat dar kartą pribulšitinta apie socdemų palikimą, „tikrąjį opozicijos veidą“ ir pan., o paskui vėl pareikštos užuominos (jau kelintą kartą keičiant nuomonę), esą gali tekti skolintis iš TVF – irgi be komentarų. Reziumuojant – mes šiknoj sulindę su visa galva.

Pats posėdžio organizavimas, kai buvo atjunginėjami mikrofonai, visam vyriausybės programos svarstymui teskirtos trys valandos (visai kardinaliai ekonomiką keičiančiai programai – trys valandos!!!), o paskui net neleista klausinėti Kubilo, įveliant viską į šūdinas diskusijas apie reglamentus – tai jau daugiau ne pozicijų, o stadijos požymis. Reziumuojant – mes jau springstame patys žinot, kuo.

Bendrai reziumuojant:

Ankstesnė valdžia jau išaugino mums saugumo departamentą ir uždėjo dvigubą apinasrį žiniasklaidai (pirmas buvo įstatymų pakeitimas, kurio dėka valstybės institucijos daugiau neprivalo reaguoti į žiniasklaidoje paskelbtą informaciją, įskaitant, tarp kitko, ir informaciją apie nusikaltimus, o antrasis apinasris buvo žiniasklaidos sąvokos susiaurinimas iki lygio, kada žiniasklaida gali vadintis tik valstybės vienaip ar kitaip kontroliuojamos organizacijos – įmonės, registruotos žurnalistų sąjungos ir pan.). Dabar gi numatoma akcija, kuri padės tą apinasrį užveržti, prisidengiant valstybės parama spaudai ir pan..

Apie ekonomiką – absoliučiai tragišką, populistinį ekonomikos valdymą, pradėjusį pamatus krizei pas mus kažkada įvedė darbiečiai su savo „atlyginimų kėlimo“ ir pan. naujovėm. Vėlesnė Kirkilo vyriausybė viską tiesiog pribaigė. Tačiau naujoji Kubilo valdžia savo nesąmonėmis tikrai ruošiasi pralenkti visas iki tol buvusias valdžias.

Iš viso seimo posėdžio tiesiog švieste švietė atgimstančio Brežnevo aura. Reikalą truputį taisė tiktai tai, kad vis dar yra protestuotojų. Bet manau, kad juos per šią kadenciją klerikalkonservatoriai išguis.

Ir dar kartą bendrai reziumuojant: nesitikėjau. Visgi, nesitikėjau, kad bus taip blogai. Atvirai prisipažįstu, kad iki rinkimų tikrai simpatizavau klerikalkonservatoriams, netgi nepaisant jų šlykščių moralinių nuopezų. Dabar gi – galiu tik gėdintis.

Kubiliaus kalba

Kubiliaus kalba šiandien buvo affigenna. Jei rasit kur nors įrašą – paklausykit. Jei jis bent ką nors susigaudytų apie tai, iš kur randasi pinigai…

Aišku, daug kliedesių (pvz., kad mokesčių didinimas padėsiąs įveikti socialinę atskirtį) ir blevyzgų (įskaitant ir frazes apie tautos moralę), mažai konkretumų. Kliedesiai apie „pagalbą verslui“ buvo kaip visada – lyg apie dalyką, kuris egzistuoja kažkur Mėnulyje. Bet lyginant su kitomis politikų kalbomis, kokias esu girdėjęs, visgi afigenna.

Varė ant socdemų. Daug kartų. Sakyčiau, teisingai. Bet baigdamas įvardino juos, kaip „laikinai esančius opozicijoje“. Pranašauja ateitį, žodžiu.

Visos Kubiliaus kalbos didžiausias perlas buvo apie tai, kad žmonėms padės religinės bendruomenės (Žalias Bebre, ar dar nori ginčytis dėl klerikalfinansizmo?).

Tarp kitko, sakė, kad „devalvacijos nebus“ 🙂 Taigi, dėl viso pikto, ruoškitės tapti bedarbiais arba gyventi iš dvigubai mažesnių atlyginimų. Tiesiog dėl viso pikto. Tarp kitko, statistikos departamento duomenimis jau šį pusmetį bedarbių skaičius išaugo trečdaliu, lyginant su ankstesniuoju ir dabar siekia 100 tūkstančių. O tai dar tik pradinė stadija.

Bet visgi kalba buvo afigenna 🙂

Keturios ekonominės kryptys. Arba vėl apie krizę Lietuvoje

Visi puikiai žino, kad yra kairieji ir dešinieji ekonomistai. Jei nesigilinsim į vietines realijas (kur dešinieji yra kairieji, o kairieji yra dešinieji, o ir išvis nesuprasi, kas yra kas), tai kairieji atstovauja idėjai, kad gilus ir kardinalus ekonomikos reguliavimas bei lėšų perskirstymas leidžia pagerinti ilgalaikius ekonominius rezultatus, taip pagerindamas žmonių pragyvenimo lygį ir leisdamas sukurti daugiau kapitalo. Dešinieji gi sako priešingai – tik visiškas liberalizmas ir minimalus valstybės kišimasis į verslą tampa gero pragyvenimo garantu ir leidžia sukurti daugiau kapitalo.

Yra ir kitas tos pačios ekonomikos pjūvis – ką mes paliekame savo vaikams? Ir ar išties kapitalas – tai vienintelis tikslas? Būtent tai nagrinėja įvairūs environmentalistai. Bene plačiausiai žinomas atvejis – tai žalieji, bet galime pastebėti ir daugelį kitų organizacijų, ekonomiką nagrinėjančių panašiais aspektais. Gan akivaizdus faktas, kad žmogaus teisių bei lygių galimybių apsauga – irgi vienas iš ilgalaikių ekonomikos augimo garantų.

Tačiau akivaizdu, kad yra ir priešinga environmentalizmui kryptis. Nes taip ar anaip, vienakrypčių judėjimų nebūna. Ir aš tą priešingą kryptį pavadinčiau ekskrementalizmu. Reikia pasakyti, jis labai paplitęs Lietuvoje, daugumą Seimo partijų galima būtų drąsiai taip pavadinti.

Tai vat, link ko lenkiu: Kubilo biudžetas turi tik vieną ryškų skirtumą nuo Karkalo biudžeto: jei Karkalas kapitalo balansą biudžetę numatė iš trūkumų padengimo infliacija, tai Kubilas tuos trūkumus numato padengti mokesčiais. O giliai žiūrint – ir viena, ir kita – yra viena ir tas pat. Todėl drįstu teigti, kad jie abudu yra vienos ir tos pačios ekskrementalistinės ekonominės srovės atstovai.