Tag Archives: islamas

Įvykiai Turkijoje

Manęs prašė, tai aš ir rašau apie Turkiją. Gana trumpai ir negiliai. Štai pabandė įvykti ten perversmas. Išties tai nieko tokio. Aišku, atrodo kad pora šimtų žmonių žuvo, koks tūkstantis sužeista – tai yra nemažai, bet kita vertus, kaip kariniam valstybės perversmui su visais susirėmimais ir taip toliau – tai dar nedidelis kiekis.

Mustafa Kemal Ataturk - tai žmogus, kurio dėka Turkijoje atsirado demokratija ir kurio idėjos 90 metų buvo visos Turkijos ideologija. Jis ne šiaip sau vadinamas visų turkų tėvu. Perversmo bandymas Turkijoje - tai klausimas, ar Turkija toliau eis link Vakarų, ar pradės grimzti į islamizmą.

Mustafa Kemal Ataturk – tai žmogus, kurio dėka Turkijoje atsirado demokratija ir kurio idėjos 90 metų buvo visos Turkijos ideologija. Jis ne šiaip sau vadinamas visų turkų tėvu. Perversmo bandymas Turkijoje – tai klausimas, ar Turkija toliau eis link Vakarų, ar pradės grimzti į islamizmą.

Turkijoje perversmai vyksta reguliariai, o šis netipiškas tik vienu atžvilgiu – jis nesėkmingas. Tačiau tų karinių perversmų istorija bei idėja visad ta pati: Turkija turi būti sekuliari valstybė, kurioje remiamasi įstatymais, o ne religiniais islamistinio pobūdžio kliedesiais.

Norint suprasti, kodėl tie įvykiai vyksta Turkijoje ir ką išvis jie reiškia, reikia truputį nukrypti į istoriją. Ir čia ne šiaip sau nukrypti – mums labai sunku suvokti, kariniai perversmai Turkijoje visad reiškė demokratiją. Tuo tarpu įvykių eiga, kur liaudis išeina į gatves ir demokratiškai išrinktas prezidentas atsilaiko – nebūtinai geras ženklas.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Teroristų mąstymas

Visokie ten dvasingai tolerantiniai leftistai pasakoja, esą teroristai kovoja už kokią nors ten laisvę, išsivadavimą ir taip toliau, bet ar jūs jais tikite? Arba pradeda pasakoti, kad islamas esąs taikos religija ir panašiai. Arba kad nieko čia tokio, kad kokie nors atvykėliai gali kokių nors įstatymų nesilaikyti, nes juk nieko toki – jie gi nevietiniai, jie nesupranta.

Kai kuriems žmonėms kitų žmonių laisvė nieko nereiškia. Kokia dar demokratija?

Kai kuriems žmonėms kitų žmonių laisvė nieko nereiškia. Kokia dar demokratija?

Aš jums neaiškinsiu, kad taip, yra visokių religinių grupių, sektų, kultų, judėjimų ir taip toliau, o jie visi skiriasi. Taip ir yra – islamo, kaip ir krikščionybės spektras labai platus. Esmė yra kitur: be visokių taikių, yra ir daugybė kraštutinai agresyvių, islamu besidangstančių, su islamu persimaišiusių ar šiaip su islamizmu susijusių grupių, kurios yra nenormaliai, klaikiai baisios. Ir jų nariai yra elementarūs žudikai maniakai.

Štai visai švieži įvykiai Izraelyje: pamišęs teroristas pasiima peilį ir eina žudyti žmonių. Tai tokia kova už kažkokį Palestinos išsivadavimą. Pabandykite įsivaizduoti tai.

Aš nekalbėsiu, kad Palestina išties yra Izraelis, o kažkokia komunistų išgalvota arabiška Palestina tėra grynai politinė antis, sukurta prieš pusę šimtmečio. Aš jūsų paprastai paklausiu: ką manote apie tokius teroristus, kurie už kokią tai idėją kovoja, pasiėmę peilį, kuriuo bado atsitiktinius žmones?

Vat įsivaizduokite, Lietuva buvo okupuota SSRS. Ir vat įsivaizduokite, kad koks nors partizanas anais laikais pasiėmė peilį, nuėjo kur nors į netolimoje Latvijoje ar Baltarusijoje esančią parduotuvę ir ten ėmė badyti atsitiktinius žmones, kokius tik papuola – vaikus, moteris, senukus – nesirinkdamas, kas arčiau. Kelioliką atsitiktinių žmonių – peiliu. Pabandykite įsivaizduoti tiesiog tokį dalyką. Tiesiog pabandykite įsivaizduoti, nors tai ir neatrodo įmanoma.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Apokaliptinės sektos, islamas ir terorizmas

Neseniai vienas žmogus su manimi ginčijosi apie visokias apokaliptines sektas ir sakė man, kad ISIS visai ne sekta, nes viską labai išskaičiuoja, užsiima pinigais ir sutartis su kažkokiomis grupuotėmis sudarinėja, o sektų vadai varto milijonus ir taip toliau. O tai reiškia, kad sektos vadai yra protingi, o tai reiškia, kad išties jie ten netiki tuo, ką patys sako, o vadinasi – tai nėra religinis dalykas. Maždaug taip.

Suimtas Shoko Asahara, Aum Shinrikyo sektos vadas. Turėjo milijardą dolerių, neribotą kiekį sugulovių, sukarintas pajėgas, siekė valdžios Japonijoje ir per rinkimus, ir kitais būdais. Ir pats tikėjo Apokalipse, ir dar tą Apokalipsę surengti bandė. Puikiausiai derino visiškus kliedesius su gebėjimais planuoti veiksmus ir skaičiuoti pinigus.

Suimtas Shoko Asahara, Aum Shinrikyo sektos vadas. Turėjo milijardą dolerių, neribotą kiekį sugulovių, sukarintas pajėgas, siekė valdžios Japonijoje ir per rinkimus, ir kitais būdais. Ir pats tikėjo Apokalipse, ir dar tą Apokalipsę surengti bandė. Puikiausiai derino visiškus kliedesius su gebėjimais planuoti veiksmus ir skaičiuoti pinigus.

Ponai ir ponios, vat čia jau ir stabtelkime, nes kaip tik šitai yra vieni iš labiausiai paplitusių neteisingų įsivaizdavimų apie religines sektas, įskaitant ir tas sektas, kurios pamišėliškos, o taip pat ir apie sektas žudikes, kurios arba kitus naikina, arba savo pačių narius.

Bet pirmiau gal iš kitos pusės: kaip atsakymą į mano straipsnį, kur buvo daug daug visko apie ISIS, vahabizmą, komunizmą, islamizmą ir dar ką papuola, ponas Gintautas Paluckas parašė tokį straipsnį apie paneigimus, kad viskas kitaip ir šitaip tikrai nėra, nes viskas kitaip. Aš jums būtinai rekomenduoju tą straipsnį paskaityti, nes jis atstovauja būtent tą patį racionalų ir protingą vakarietišką sektų ir terorizmo įsivaizdavimą, kurį galime pavadinti dominuojančiu. Straipsnis labai vertas dar ir dėl to, kad jame iš esmės yra įvadas į Vakarams įprastą terorizmo istorijos diskursą.

Būtinai pirmiausiai paskaitykite, įsijauskite į tą sveiką protą, priimkite visus prieštaravimus ir taip toliau, o tada jau pažiūrėsime, kodėl tas racionalumu paremtas vakarietiškas diskursas taip katastrofiškai feilina, kai susiduria su ISIS realybe ir visokiais sektantiškais kliedesiais, kuriais tiki fanatikai.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Eglė Kusaitė ir truputis kontekstinės analizės

Eglė Kusaitė, įtariamoji teroristėPrisipažinsiu, iš esmės neseku tos bylos, kur Eglė Kusaitė kaltinama visokiais terorizmais. Ir nors nuo pat pradžių man ši byla atrodė labai nekaip, viską kažkaip leidau truputį pro ausis. Ryškiau įsiminė tik pakazūchinis triukšmas, kurį teisėsauga sukėlė po kažkokių sprogimų Maskvoje – kad „štai, sučiupom Lietuvoje teroristę, kuri tą patį ten ruošės daryt“. Vėliau – dar vienas kitas faktas ar faktelis, bet jie vis nebūdavo tokie, kurie sustatytų viską į vietas man pačiam (visada juk lieka klausimas apie tai, kiek informacija patikima).

Gal tiktai tas keistas disonansinis cirkelis su Tomu Čyvu labai įdomių minčių sukėlė, bet tąkart tos mintys buvo ne apie pačią Kusaitę, o apie teisėsaugos keistumus.

Tačiau prieš savaitę gal ar kiek, kai žiniasklaida paskelbė kažkokį interviu su Egle Kusaite, kai ji buvo teismo sprendimu vėl pasodinta kalėjiman, man įstrigo viena frazė. Eglės Kusaitės frazė, kurios prasminis krūvis apibrėžia visą tai, ką šioje byloje matau.

Aš juk įpratęs truputį analizuoti tekstus (nesvarbu, ar žodinius, ar rašytinius), nes semiotika, taip ar anaip, yra truputį mano hobis, tad kažkaip nejučia imu fiksuoti kai kuriuos dalykus. Taip ir čia gavosi: Eglė Kusaitė atsakinėja į kažkokius klausimus ir pasako, kad su kažkokia moterimi, liudijusia prieš ją, susipažino, atėjusi į VSD tam, kad užregistruotų savo atsivertimą į islamą, o tos kažkokios moters didžiausia svajonė buvo susisprogdinti, etc..

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter