Tag Archives: Turkija

Balistinės raketos ir antibalistinės gynybos problemos

Šitą straipsnį ruošiausi parašyti jau kokius gal 5 metus, bet vis neprisiruošiau – nes tema per plati ir per gili. Visgi, kadangi tie klausimai ir nesąmonės vis kartojasi ir kartojasi, tai parašau bent jau labai paviršutinį. Bent jau tokį, kad būtų galima minimalius pagrindus gauti.

Kai kalbame apie priešraketinę gynybą, tai omeny turime pirmiausiai gynybą nuo branduolinio ginklo. Nuotraukoje – Atominė Onutė (M65 Atomic Annie) – kadaise JAV turėtas 280mm kalibro branduolinis pabūklas, 1953 Upshot-Knothole serijos „Grable“ testas, Nevada. Dabartiniais laikais yra ir užtaisų, kuriuos galima sutalpinti ir į įprastų kalibrų sviedinius – pvz., 155mm, naudojamus ir Lietuvoje turimuose PzH 2000.

Nesąmoningi teiginiai ir klausimai, kurie bus adresuojami šiuo straipsniu:

  • „Rusija neleis Šaurės Korėjos raketoms skraidyti virš Rusijos, todėl Europai tos raketos grėsmės nekelia“
  • „Patriot raketos visas Rusijos balistines raketas numuš“
  • „Šiaurės Korėja neturi šansų apšaudyt Amerikos, jų raketas numuš JAV laivai“
  • „Pažiūrėčiau aš, kaip pripūsti balionėliai kosmose skraido 3 Machų greičiu“
  • „Nešnekėk nesąmonių, kad atsilikusi Šiaurės Korėja gali kam nors kelti grėsmę“
  • Šiaurės Korėjos raketos skrenda greičiau, nei Patriot? Nesąmonė!
  • „7 kilometrai per sekundę? Absurdas!“
  • „Kiek ten ta Rusija gali prisigaminti tų raketų, taigi jas visas numuš amerikiečiai“
  • „Rusija taip atsiliko, ginkluotė pasenusi, kodėl JAV nesudoroja jų?“
  • „Kodėl tas palydovas negalėjo nufilmuoti, kaip kažkas vyksta? Aš gi mačiau per kažkokį filmą, kad filmuoja iš kosmoso, kaip žmonės juda?“
  • Kodėl galvojat, kad JAV nuo rusiškų raketų neapsigins?
  • Kam išvis reikia tos priešraketinės gynybos?

Ir, aišku, bus adresuojama ir krūva kitų miskoncepcijų ir nesupratimų.

Stengsiuosi ne tiek giliai ir detaliai šį kartą aiškinti, kiek apie pačius pagrindus. Tiesiog labai bendrai apie tai, kas ta gynyba nuo balistinių raketų ir kodėl ten viskas nėra paprasta.

Žinoma, be rimtų balistinių raketų, yra ir dar daugybė kitų grėsmių, nuo kurių irgi padėti turėtų įvairi priešraketinė gynyba. Kai kalbame apie priešraketinę gynybą, dažnai omeny turim gynybą nuo branduolinio ginklo. O tai jau ne vien gynyba nuo raketų, bet ir gynyba nuo lėktuvų, nuo atlekiančių pabūklų sviedinių, nuo aviacinių bombų ir pan.. Visgi, nuo bombų ar sviedinių saugančios sistemos (pvz., tokios, kaip Iron Dome) yra gana paprastos, todėl apie jas čia nelabai ką pasakosiu. Pasakosiu apie tuos dalykus, kurie truputį sudėtingesni.

Iš visų visų grėsmių, sunkiausia apsiginti nuo balistinių raketų, ypač – nuo vidutinio ir ilgojo nuotolio. Tai vat apie gynybą nuo jų ir bus šitas straipsnis.

Continue reading

Įvykiai Turkijoje

Manęs prašė, tai aš ir rašau apie Turkiją. Gana trumpai ir negiliai. Štai pabandė įvykti ten perversmas. Išties tai nieko tokio. Aišku, atrodo kad pora šimtų žmonių žuvo, koks tūkstantis sužeista – tai yra nemažai, bet kita vertus, kaip kariniam valstybės perversmui su visais susirėmimais ir taip toliau – tai dar nedidelis kiekis.

Mustafa Kemal Ataturk - tai žmogus, kurio dėka Turkijoje atsirado demokratija ir kurio idėjos 90 metų buvo visos Turkijos ideologija. Jis ne šiaip sau vadinamas visų turkų tėvu. Perversmo bandymas Turkijoje - tai klausimas, ar Turkija toliau eis link Vakarų, ar pradės grimzti į islamizmą.

Mustafa Kemal Ataturk – tai žmogus, kurio dėka Turkijoje atsirado demokratija ir kurio idėjos 90 metų buvo visos Turkijos ideologija. Jis ne šiaip sau vadinamas visų turkų tėvu. Perversmo bandymas Turkijoje – tai klausimas, ar Turkija toliau eis link Vakarų, ar pradės grimzti į islamizmą.

Turkijoje perversmai vyksta reguliariai, o šis netipiškas tik vienu atžvilgiu – jis nesėkmingas. Tačiau tų karinių perversmų istorija bei idėja visad ta pati: Turkija turi būti sekuliari valstybė, kurioje remiamasi įstatymais, o ne religiniais islamistinio pobūdžio kliedesiais.

Norint suprasti, kodėl tie įvykiai vyksta Turkijoje ir ką išvis jie reiškia, reikia truputį nukrypti į istoriją. Ir čia ne šiaip sau nukrypti – mums labai sunku suvokti, kariniai perversmai Turkijoje visad reiškė demokratiją. Tuo tarpu įvykių eiga, kur liaudis išeina į gatves ir demokratiškai išrinktas prezidentas atsilaiko – nebūtinai geras ženklas.

Continue reading

Eurovizija baigėsi, laimėjo Turkija

Žodžiu, kažkokie ten turkai laimėjo Euroviziją, sprendžiant iš tos vėliavos, kuria mojavo laimėtoja. Tikrai ne koks Azerbaidžanas. Ne, nu primeskit, pvz., jei pernai Vokietijos laimėtoja būtų mosavusi kokia nors Austrijos vėliava? Tarp kitko, galiu kirst lažybų, kad tas Azerbaidžano gabalas – kažkoks remeikas, nes labai jau pažįstamos melodijos. Tik vat neprisimenu, kieno.

O man čia įdomūs kai kurie balsai. Eurovizija yra toksai dalykas, kad politikai nelabai filtruoja jų, netgi kai režimai yra, o požiūrį, už ką balsuoti, šitame fufelyje didžiule dalimi lemia tiesioginiai arba netiesioginiai (kai sakant, sociokultūriniai) politiniai balsuotojų motyvai.

Taigi, įdomu, kad Lietuva skyrė 12 balų Gruzijai. O Gruzija skyrė 12 balų Lietuvai. Panašu, kad čia yra įdomių kliūrkų. Tuo, ko gero, net abejot neverta. Nes normalūs žmonės už tą vilko kauksmą (tegul ir melodingą, bet visvien kauksmą) tikrai nebalsuotų. Nors Gruzija gal ir neblogai dainavo.

O kad Lenkija skyrė Lietuvai 12 balų – tai gal ir nuostabu, kai ta lietuvė Evelina Sašenko yra tipo lenkė (tik nereikia man aiškinti, kad ji lenkė, kai tokiu graudžiu tautiniu lietuvišku kauksmu kaukia – lenkai dar tiek nenukvako, kad taip išmoktų). Bet net nepaisant to, tai yra nuostabu. Ir kartu tai sako, kad Lenkija yra labai smarkiai susidomėjusi Lietuva. Nesvarbu, kokia prasme, bet faktas.

O dar įdomiau čia visgi su Baltarusija. Panašu, kad visuotinai balsavę už Gruziją, o mažai balų skyrę Rusijai, baltarusiai mato tarp savo šalies ir Rusijos priešpriešą. Taigi, matomai visgi sklandanti mintis apie tai, kad riaušes Baltarusijoje galėjo skatinti Maskva – turi bent tam tikro, bent jau dalinio, bent jau netiesioginio pagrindimo.

Taip kad visai ne į temą, bet su gilesne mintim, prisiminkim čionais 1979 Eurovizijos nugalėtojų dainą „Moskau“, kurią atlieka vokalinis-instrumentalinis ansamblis „Dschingis Khan“. Berods po šios dainos Maskvos požiūris į Euroviziją galutinai ir negrįžtamai patapo visiškai neigiamu ir nuo tada per sovietinę TV transliuotas tik visiškai atskiras soc. šalių festivalis – Eurovizijos konkurentas „Intervizija“, vėliau dar pagarsėjęs, kaip Sopoto festivalis. Nors gal ir painioju, man tie fufeliai būdavo šlykštūs ir aš jų nežiūrėdavau. Taip ar anaip, Dschingis Khan buvo įtraukti į juoduosius sąrašus, o bent jau Vilniuje tapo vienais iš paklausiausių atlikėjų juodojoje įrašų rinkoje.

Vat man tik vienas dalykas visiškai keistas ir niekur neįsipaišantis – už ką šiandien Lietuvai balų skyrė Serbija, ar čia man tik pasivaideno???