Na, linksmą savaitę su metalistais užbaigdamas (kur priėjo neintelektualių visokių, kurie komentaruose sakė, kad Liube yra gražiau už metalą), truputį parašysiu jums apie dar vieną žanrą – troll metal. Nes yra ir rimtų temų, kur juokaut nesinori, o įsivažiavus, sunku juk sustot 🙂
Metalo rūšių – gyvas galas, nuo simfoninio iki math, nuo jazz iki folk, nuo hair iki dance – sunku net suskaičiuoti. Atrodo, kad dar prieš ketvirtį amžiaus metalas iš paprasto priešakinio hard rock fronto skilo į kažką visiškai neaiškaus, ką sunku apibrėžti kaip nors kitaip, kaip tik stilių kratinį, kur verda eksperimentai, vėliau persiduodantys ir į visokias kitas muzikos sritis. Kone prieš šimtmetį panašiu nesuprantamų ir keikiamų eksperimentų katilu buvo tapęs džiazas, o dabar – lygiai tiek pat nesuprantamas ir keikiamas metalas. Pabandykim įsivaizduoti, kas bendra tarp tokių metalo grupių, kaip Apocalyptica, Master ir Black Ingvars? O ką su šitais bendro turi beprotis Burzum? O visiškai psichodeliški Acid Witch? O nuotaikingasis pianinu skambinantis (ir visai be gitarų ir kriokimo!) pošliakas Master of Metal? O popsiški, netgi Euroviziją laimėję Lordi?
Čia, beje ir vėl į temą – suomiai metaliūgos su tais Lordi 2006 užtrolino visą Europą ir, būkim atviri, tiesiog išdūchino visą Eurovizijos pop-industrinį konceptą. Tad gal bendro tarp visų šitų metalo grupių tik tai, kad ir vieni, ir kiti – metaliūgos, grojantys vienokį ar kitokį metalą? Sakyčiau, tas netgi akivaizdu 🙂
O kas iš to išauga? O kad ir štai toks laikinas, pereinamasis stilius, kaip Troll Metal. Gal pradėkim nuo linksmos ir daugybei žmonių patinkančios suomių grupės Finntroll ir jos gabalo „Trollhammaren“, grojančios tokį linksmą pop-troll, kur jie nesidrovi net ir akordeonais padūgzt: