Tag Archives: katastrofos

Žemės drebėjimas ir atominė katastrofa Japonijoje, truputis faktų ir pabirų

Žemės drebėjimas ir cunamis Japonijoje 2011Kaip visiškas profanas, nieko nenuvokiantis apie jokias geologijas, tektonines išlaužas, žemės bangas ir seismines proveržas, noriu pastebėti, kad laikraščiuose išlendanti informacija apie žemės drebėjimą Japonijoje tarpais yra tokia, kad man netgi kaip profanui ir neišmanėliui atrodo neišmanėliškai. Tad pabandysiu užkišti šitą skylę savo kreivomis žinių nuotrupomis ir atsitiktinėse vietose prisirankiotu faktų, pusfakčių ir profanizacijų kratiniu. Nežinau, ar pas mane lankosi kokių geologų, bet kritika, kai sakant laukiama – žinau, kad komentaruose paaiškėja teisybė, o šita sritis – būtent mano visai neišmanoma, tačiau visiems pakankamai įdomi.

Visą vaizdą labai trukdo suprasti vienas įdomus dalykas, visai nesusijęs su katastrofos mastais – tai japoniška politinė kultūra. Kiek pas mus (ar kitose vakarietiškos kultūros šalyse) politikai linkę viską perdėti, darydami iš musės dramblį, tiek Japonijoje politikai yra linkę viską slėpti ir menkinti, iš dramblio darydami musę. Nekaltas ir nerišlus pranešimas apie tai, kad reaktoriuje kažkas ten lydosi, bet viskas tvarkoje – gali būti iškreiptas panašiai, kaip kai kurie mūsų veikėjų cypčiojimai po kažkurio smulkaus incidento Ignalinoje prieš kokį dešimtmetį, kai pasigirdo balsai, jog reikia pradėti gyventojų evakuaciją iš Vilniaus. Reikia turėti tai omeny.

Pradėkim gal nuo to, kokio stiprumo buvo tas žemės drebėjimas Japonijoje. Spaudoje įvardinamas 8,9 balų žemės drebėjimas pagal Richterio skalę yra pats galingiausias, koks išvis gali būti. Šnekos apie tai, kad buvo 9 balų žemės drebėjimas (teko girdėti net kalbų, kad „mokslininkai patikslino, kad tai 9 balai, oj, netgi galimai 10 balų, blabla“) – susiję su tuo, kad yra visa krūva skirtingų skalių, kurių kiekviena rodo vis kitaip ir vis kitokius dalykus. Richterio skalėje numatyti 9 ir daugiau balų yra iš esmės teoriniai, paprasčiausiai Žemės pluta negali sukaupti energijos tiek, kad kiltų 9 ar daugiau balų žemės drebėjimas – visi tektoniniai pasislinkimai ir lūžimai vyksta, dar nepasiekus tokio energijos lygio, kad pavyktų gauti 9 balus. Kitaip tariant, tie 8,9 balų – tai viršutinė riba, o didesni drebėjimai įmanomi nebent dėl kokių nors kitų procesų, pavyzdžiui, nukritus ant Žemės kokiam nors asteroidui. Kita vertus, pagal kokią nors seismologų naudojamą momento magnitudės skalę tas drebėjimas buvo 9,0 balų. O pagal kokią nors EMS skalę, pradiniais vertinimais – gal tik kokių 7-8 (išties pagal šitą skalę leidžiama rašyti tik romėniškai, t.y., VII-VIII) balų.

Continue reading →

Košmaras Varėnos rajone arba vėjas nuo jūros užpuolė Dzūkiją

Kokios 15 minučių vėtros ar škvalo (nežinau, kaip ten meteorologai klasifikuoja) nusiaubė gabalą Lietuvos taip, kaip jokia gamtinė katastrofa nebuvo nusiaubusi nežinia, kiek metų. Kai kurie šį trumputį vėjo protrūkį lygina su visokiais Anatolijais ar kitomis iki ne taip seniai buvusiomis baisybėmis, tačiau bijau, kad šie žmonės elementariai nematė to, ką matė kiekvienas, bandęs iš Vilniaus važiuoti link Druskininkų.

Vėtros nusiaubtas miškelis
Čia – kiek didesnis išguldytas miškelis, keliolika kilometrų nuo nuniokoto Sarapyniškių kaimo, tačiau panašių vaizdų – pilna, vienur didesnis plotas, kitur mažesnis… Paspauskite nuotrauką – vargais negalais pavyko padaryti panoramą, pamatysit truputį bendresnio vaizdo (paveiksliukas didelis, apie 8000px pločio).

Prisimenu, kaip dar sovietmečiu, kokiais 1985 ar pan. metais irgi buvo kažkokia vėtra, nepaisant įprastų tiems laikams cenzūrų, rodyta per TV. Vaizdai tada buvo gan panašūs, tačiau atrodo, tik kažkokioje vienoje vietoje – plotas miško išlaužytas į šipulius. Tuo tarpu šį kartą vėjas siautė kokiu 100 kilometrų viena nuo kitos nutolusiose vietovėse, lyg pasipramogaudamas – hektarą miško, lyg kokią žolę išguldydamas tai šen, tai ten, tai dar kažkur.

Stambesnių plotų su išverstais ar tiesiog perpus išlaužytais medžiais – šimtai, o gal ir tūkstančiai. Mažų plotelių, kur tik keli išvirtėliai – tūkstančiai, o gal ir dar daugiau – man atrodo, niekas to net nebandys suskaičiuoti. Vien važiuojant iš Vilniaus į Druskininkus galima suskaičiuoti kelias dešimtis stambesnių plotų, kur medžiai tiesiog ištraiškyti. Ir tai – vien pakelėje. Palei plentą – krūvos supjaustytų medžių, kurie nutempti nuo asfalto į šalikelę, kad būtų įmanoma pravažiuoti. Dešimtys krūvų. Į daugumą miško keliukų važiuoti – vis dar neįmanoma: užversta nukritusiais medžiais. Ir itin į akis krenta tai, kad vietose, kur visad palei kelią stovėdavo žmonės, parduodantys grybus ir uogas (pvz., palei Valkininkus ar Pirčiupius) – tuščia. Gal tiesiog niekas jau net nebando eiti į staiga nepraeinamais virtusius išvartų brūzgynus, o gal tiesiog taiso sugriuvusius savo ir kaimynų namus.

Aš tikėjausi, kad bus baisu – naujienos buvo baisios, o dar baisiau pasakojo pažįstami, tai matę, bet aš netikėjau, kad bus šitaip baisu. Jokios nuotraukos neperduoda to įspūdžio, kurį susidarai, kai pamatai ištisus plotus drūtų, keliasdešimt centimetrų storio medžių, išlaužytų taip, lyg kokie degtukai. Kokioms 15 minučių pakilęs vėjas buvo toks, kad prieš jį blanksta visos gamtos katastrofos, kokias tik teko matyti Lietuvoje.

Dar nuotraukų iš įvairių vietų…

Pasaulio pabaiga dėl British Petroleum

Štai Gudijos įžymybė   davė nuostabų linką apie tai, kaip dėl British Petroleum ateis pasaulio pabaiga. Mintis tokia, kad ta neužkemšama skylė vis plečiasi, purkšdama labai nemenkus kiekius dujų ir naftos. Beje, į paviršių teiškyla tik dalis: mišinio temperatūra siekia kelis šimtus laipsnių, t.y., tokia, kad kildama į viršų, tiesiog su vandeniu sudaro emulsiją, kuri po vandeniu sklinda už šimtų ar tūkstančių kilometrų. Kai kurie spėja, kad realus naftos išmetimas gali būti mažiausiai 3-4 kartus didesnis už skelbiamą.

Bet tai niekai, šitai juk nesukeltų pasaulio pabaigos. Pasaulio pabaiga kils tada, kai skylė pakankamai išsiplės, o slėgis telkinyje sumažės tiek, kad vandenyno dugnas, esantis virš dujų ir naftos telkinio, įgriūtų. Tada įvyks milžiniško kiekio metano išmetimas, o kai šios dujos iškils į vandens paviršių, jos, sudariusios su oru sprogųjį mišinį, bumptels. Ir bumptels taip, kad pusę pasaulio sulygins su žeme, o likusią numarins per visokius klimato pokyčius ir panašiai. Maždaug taip, kaip nuo visokių bumptelėjimų ir klimato pokyčių kažkada išdvėsė dinozaurai. Ir visa tai įvyks gal būt jau po kokio pusmečio.

Taigi, jei kas netingi skaityt – tasai linkas, o jei netingit ieškoti Google – tai ir dar daugiau galit atrast.

Ką aš manau? Ogi nieko nemanau. Šiaip tai iš principo gal ir įmanoma, o gal ir ne. Absurdizmų didelių lyg ir nepastebėjau (jei neskaitysim sunkokai įvertinamo tokiai katastrofai reikalingo dujų kiekio), bet kita vertus, apie geologiją neišmanau. Būtų įdomu kitų nuomonių ar teorijų išgirst.

Katastrofos

Iš kelių žmonių gavau klausimą, kodėl nieko neparašiau apie nukritusį Lenkijos lėktuvą ir ar kartais nėra tam priežasčių. Ir ar nėra priežasčių, kodėl nerašiau apie sprogdinimus Rusijoje. Todėl, nors ir nenorėjau rašyti, visgi manau, kad teks parašyti.

Neparašiau todėl, kad tiesiog neturiu ką apie tai pasakyti. Ir vienu, ir kitu atveju – tai yra katastrofos, kurioms neturiu žodžių. Tai košmaras. Vienu atveju – daugybė žuvusių žmonių, kurie niekuo neprasikalto jų žudikams. Kitu atveju – šalis liko be pusės vadovybės.

Bet tai ir taip visiems akivaizdu – tą jau pasakė kiti. Nemanau, kad mano užuojauta kažką pakeis. Nepažinojau nei vieno iš jų. Manau, kad išties tokiu atveju geriausia yra patylėti. Ir pagalvoti. Apie viso ko laikinumą ir nestabilumą. Apie kitus žmones. Ir apie mus pačius.