Bet kuris rusas, gyvenantis Rusijoje, jums pasakys tiesiai: toje Pribaltikoje visi gyveno, kaip kapitalistai, parduotuvėse visko buvo, taip kad nėra čia ko skųstis. Ir, kaip bebūtų keista, toks rusas bus teisus. Aišku, žvelgiant iš jo paties, o ne iš mūsų pozicijų. Viskas priklauso tik nuo to, ką su kuo lyginsime. Ir lyginame juk su savimi – taip ir gaunasi skirtingi požiūriai.
Tag Archives: LTSR
Sovietmetis: darbas ir japoniškas magnetofonas, kaip simbolis
Atsimenate, kaip turtingai atrodė Vakarų šalys, kaip ten visko buvo? Dabar kai kurie spėlioja, kaip čia taip galėjo atrodyti, negi vakarietiška propaganda buvo tokia stipri? O priežastinė realybė – kur kas paprastesnė, ekonominė savo esme. Tai vadinasi laisvos prekybos ribojimai. Iš tų ribojimų ir gaudavosi nežmoniškas gerovės atotrūkis su visokiais keistais paradoksais.
Sovietmetis: pinigai – vieniems vienokie, kitiems – kitokie
Dauguma prisimena paprastus rublius, kurie būdavo mediniai, pusiau beverčiai. Ko verti pinigai, jei jų uždirbęs daug, negali jų išleisti? Negali jų išleisti, nes nėra, kur? Bet ir negali uždirbti, nes bet koks bandymas uždirbti – neteisėtas. Buvo atskiri BK straipsniai tiems, kas uždirbti norėdavo, pvz., veltėdžiavimas, spekuliacija – už tai sodindavo.
Sovietmetis: gyvenamojo būsto įvairovė
Ko gero daugiausiai apie gyvenimą sako ne prekės, kurias gali nusipirkti, ne maistas, kurį gali suvalgyti, o būstas, kuriame gyveni. Nuo būsto priklauso viskas. Nuo to, kaip tą būstą gali gauti ar prarasti – priklauso gyvenimas. Juk mes prisirišame prie vietos, kur gyvenam.
O juk Lietuvoje irgi buvo psichodelinis rokas
Iš viso to Nikitos Chruščiovo Atšilimo, prasidėjusio 1956 ir besitęsusio netgi keletą metų po paties genseko nušalinimo, kilo pilnavertė, tegul ir nevieša kultūros revoliucija. Stalino laikais buvo draudžiama viskas, kas tik neatitiko komunistinės ideologijos, netgi, atsiprašant, fokstrotas. Chruščiovo laikais draudimai lyg ir išliko, tačiau į visokius neatitinkančius dalykus buvo imta žvelgti truputį pro pirštus. Atšilimas kultūroje susiliejo su truputį atleistais politiniais spaustuvais ir prasiveržė disidentišku hipių judėjimu, pirma grojusiu visokius koverius, o paskui – ir originalias, neretai labai stiprias dainas. Beje, prasta technika kiek koregavo dainų skambesį – apie sintezatorius tekdavo tik svajoti, tad gitariškumas LTSR liaudies hipių kūryboje išlindo gal net anksčiau, nei Vakaruose, tegul pirma ir per big bytą, o tik vėliau jau per pilnavertį roką. Ne, mes visgi neužsiauginome tokių supermonstrų, kaip Omega iš Vengrijos, tačiau turėjom. Turėjom. Ir jų nenužudė, nes visgi tai buvo Atšilimas. Pakakdavo šiaip krušti protą apie brolybes.
Kertukai – vieni iš atšilimo muzikos pionierių. Labai netipiškas tiems sovietiniams laikams skambesys, tiesiog atvirai antiideologinis 🙂 Daina vadinasi „Lopšinė“:
