Tag Archives: Viktor Uspaskich

Seime vyksta kažkokie teisiamųjų bardakai

Vakar Seimo Žmogaus teisų komieteto posėdyje kažkokie neaiškūs tipažai pabandė prasukti cirką. Surinkti netikėtą kvorumą ir netgi atsisakius kai kuriems Seimo nariams dalyvauti, priskaičiuoti tuos atsisakančius kaip dalyvaujančius ir matyt pritariančius ir tokiu būdu paskelbti Uspaskichą nekaltu ir persekiojamu nelaimėliu, kurį reikia apsaugoti nuo žiauriosios lietuviškos teisėsaugos.

Agurką jums siūlo pauostyti, o ne teisingumą. Norite?

Agurką jums siūlo pauostyti, o ne teisingumą. Norite?

Vargšas Viktor Uspaskich, nekaltai ten kažkaip teismu apspręstas, tapo esą auka, susidorojimo rezultatu ir dar ten kuo nors, nes jis gi nekaltas ir kokie tai seimūnai tą žino geriau, negu teismas. Beje, kaip bebūtų įdomu, visu šituo teisingumų skleidimu užsiima dabar tvarkiečiai, darbiečiai ir LLRA. Kas, beje, giliau pažvelgus, kelia įdomių minčių.

Viskas aišku vyksta tik dėl vieno dalyko – kad kažkaip būtų pristabdytas Viktoro Uspaskicho neliečiamybės panaikinimas. Europos Parlamente gi tada bus galima skelbti, kad ir Lietuvoje jis jau nekalta auka pripažintas, taip kad negalima jo bausti, nes Lietuva ne valstybė ir jokio čia teisingumo nėra, o tik politinis persekiojimas tų, kas sėdi valdančiojoje daugumoje.

Vakar šitą svarstymą pavyko pristabdyti – atsirado keletas sveiko proto žmonių, kurie tą padarė. Bet panašu, kad šiandien bus vėl, lygiai tas pats cirkas, kartojamas jau kažkelintą kartą. Sako, kad 14:30.

Liūdna žinia yra tai, kad panašu, jog šitame eiliniame Uspaskicho išreabilitavime jau kvorumo išvengti bus sudėtinga, tad Seimo komitetas užsiimti bandys tuo, kuo pagal Konstituciją Lietuvoje gali užsiimti tiktai teismai – sprendimu dėl to, kas kaltas, o kas nekaltas.

Ponai ir ponios, paplatinkit šitai. Paskleiskit Seimo nariams. Gal nors vienas atsipeikės. Šansų visada yra, jei mes tai padarome.

Darbo partija pritilo

Taigi, Dalia Grybauskaitė pasakė, kiti pacypė, o vat dabar visi kažkodėl ir aptilo.

Taigi, Dalia Grybauskaitė pasakė, kiti pacypė, o vat dabar visi kažkodėl ir aptilo.

Aš jums čia labai trumpą ir nedidelę konspiraciją pasakysiu. O jūs išvadas pasidarykite. O konspiracija yra tokia, kad valdantieji ne taip seniai skelbė, kad iki šiandien Dalia Grybauskaitė turi pasiaiškinti, o jei ne – tai ten kažkas bus. Gal kokios apkaltos, o gal komisijos, o gal dar kažkas – visokių ten kalbų buvo ir per visokius politikus, ir per politologus. Aišku, ryškiausiai čia kažkodėl piktinosi ponia Loreta Graužinienė ir šiaip Darbo partija, bet tai ir suprantama matyt.

Čia prisiminkim, tarp kitko, kad dar 2006 pavasarį Artūras Paulauskas skelbė, kad Viktor Uspaskich ir Rolandas Paksas gali būti kažkokių užsienio specialiųjų tarnybų instrumentai. O prisiminus ir DP bylą dėl juodosios buhalterijos, ir keistas Viktoro Uspaskicho keliones į Maskvą, galime tarti, kad ponia Prezidentė paskelbė viešą paslaptį, taigi, nieko išties nenustebino.

Žodžiu, šiaip jau apie visą tą istoriją kalbėti kaip ir nėra ką, nes tiesiog nėra apie ką kalbėt, o visas triukšmas, reikalaujant kokių tai įrodymų – matyt, tiesiog dėl akių. Nes gi reikia kažkokių pasiteisinimų, kad ir kas kam bebūtų aišku.

Konspiracija gi čia tokia: kovo 7 dieną valdančiosios koalicijos politinė taryba Algirdo Butkevičiaus pareiškimu aiškino, kad Prezidentė privalo pateikti pasiaiškinimus iki kovo 14 dienos. Nes kitaip ten kažkas bus. To norėjo ir Rolandas Paksas, ir darbiečiai. Viktoras Uspaskichas, tarp kitko, lygino Prezidentės pareiškimus su kažkokiomis valytojos šnekomis. Todėl arba Dalia Grybauskaitė turi pasiaiškinti, arba kažkas ten bus.

Taigi, šiandien ta kovo 14, o jokių veiksmų valdantieji nesiėmė, o tiesiog kažkaip nieko nesiėmė ir nutilo, nors lyg ir nieko nepateikė jiems Prezidentė. O gal visgi Prezidentė pateikė jiems kažką, o jau todėl viskas ir aptilo, todėl jokios reakcijos ir nėra? O kaip jūs manot?

O dar, prisiminkime, kad visiškai netikėtai Darbo partijos sąrašą į Europos Parlamento rinkimus ves ne Vydas Gedvilas, o Viktoras Uspaskichas.

Liberalizmas ir perlai, numesti kiaulėms

Ponios ir ponai manęs gerbėjai, aš norėjau parašyti jums priešrinkiminę apžvalgėlę apie visokias politines partijas, bet gavosi taip, kad viena politinių jėgų grupė yra tokia primakaluota, jog taip paprastai nesigaus. Todėl šįsyk parašysiu tiktai apie visokius liberalus. O jau kitame straipsnyje pabandysiu apžvelgti ir kitus.

Liberalių ideologijų esmę bene geriausiai nusakytų pasakymas, kad liberalai – tai tie patys anarchistai, tiktai turintys pinigų ir sveiko proto. Ir netgi posakis, kad „anarchija – tvarkos motina“ – irgi kuo gražiausiai atskleidžia visą liberalizmo esmę: ne ribojimai kuria tvarką, o kiekvieno žmogaus laisvas apsisprendimas. Ir tai visiškai natūralu, nes visi procesai, visos organizacijos ir valstybės yra vienaip ar kitaip paremtos žmonių apsisprendimu. Ten, kur jis laisvas – žmonės būna laimingi, o kur ribojamas – kenčia nuo totalitarinio teroro.

Tačiau kai pažvelgi į visokias liberalaus raugo partijas, greitai supranti, kad iš pirmo žvilgsnio beveik neįmanoma susigaudyti, kur liberalai, o kur tiktai šūkalojančios bezabrazijos. Štai todėl aš ir ėmiau rašyti šitą nuobodžiai ilgą straipsnį – kad pasidarytų bent truputį aiškiau ne tik jums, bet ir man pačiam. Štai todėl čia nebus rimta, bet bus daug visokių šiaip nerišlių pastebėjimų, kurie ką nors gal ir pozityviai subalamutins: juk giluminės liberalų idėjos visgi yra gražios.

Skraidanti lėkštė kyšo iš už medžių

Atrodo nepaaiškinamai, kaip ir visas liberalizmas su įvairiausiomis liberalų keistenybėmis. Bet kai pasiaiškini, tai viskas daug paprasčiau, nei atrodo: čia ne skraidanti lėkštė, o tiesiog toksai gražus gatvės žibintas, kyšantis iš už medžių.

Grįžtant prie anarchistų – juk šie yra realūs ekonominiai dešinieji, kurie ir pinigų neturi, ir pakankmai pakvaišę yra, kad negalvotų apie kokią nors ekonominę sistemą, nes patys atsidūrę už sistemos ribų, neišvengiamai yra tapę sistemos oponentais*. Ir liberalai, ir anarchistai – tai tiesiog individualistai, sakantys, kad kiekvienas turi teisę tvarkytis savaip. Bet jokia anarchistų partija neina į rinkimus. O eina tiktai įvairūs liberalai.

Kodėl aš kalbu apie anarchistus? Tikrai ne vien todėl, kad įvairių liberalų tarpe yra tiek bardakų ir nesuprantamybių, kad susigaudyti juose beveik neįmanoma. Aš iki šiol net nežinau, kiek yra į liberalumus pretenduojančių partijų Lietuvoje – tai atrodo, kaip koks anarchistiškas chaosas. Aišku, kol nepasigilini, nes kai pasigilini, daug kas paaiškėja. Visgi anarchistus aš čia labiau užkabinsiu, nes palyginime su jais atsiskleidžia ir kai kurios įdomesnės liberalizmo idėjos.

Continue reading