Tag Archives: sodra

MMM ir Sodros piramidžių skirtumai

Štai kurį laiką analizavome skirtumus tarp Sodros ir MMM sistemų – tegul ir pusiau juokais, bet ir pusiau rimtai. Nors vienu metu man jau atrodė, kad norėtų 10 skirtumų atrasti gali ir nepavykt, visgi pavyko. Ir netgi 11 pakankamai esminių veikimo skirtumų pavyko rasti, o ne šiaip formalių.

Iš tų skirtumų atsiranda krūvos visokių antrinių (ir tretinių, ir kombinuotų) efektų, kurie kartais sukuria įspūdį, kad skirtingumas neįsivaizduojamai didelis, tačiau išsyk pasakysiu paprastai: viena sistema nuo kitos pernelyg nesiskiria savo bendrais mechanizmais.

Analizuoti čia beveik nėra, ką: ir MMM, ir Sodra yra tiesiog pinigų perskirstymo sistemos, nekuriančios realios pridėtinės vertės. Paties mechanizmo esmė čia elementari: vieni moka pinigus, kiti gauna pinigus. Mokėtojai pinigus deda ir yra maitinami pažadais, kad ateityje atgaus, tik atgavusiųjų dalis bei realiai atgautų pinigų sumos gaunasi mažesnės, nei tos, kurios buvo sumokėtos. Kitaip tariant, tiesiog išbalansuotas perskirstymas, kurio dalis sunaudojama.

Toks perskirstymas, kur pinigų gavėjams mokami pinigų davėjų pinigai, o pinigų davėjams išmokos nukeliamos į ateitį – tai yra pati Charles Ponzi schemos esmė.

MMM banknotas

Pirmojo MMM banknotas su Sergejaus Mavrodžio atvaizdu. Tokius į savo gyvavimo pabaigą MMM bandė leisti vietoje pinigų ir netgi įtikinėjo visokius Rusijos prekeivius priimti šiuos banknotus vietoje dolerių ar rublių.

Tačiau perskirstymas čia nėra vienintelis bruožas. Sodra negriūna (bent jau kol kas), bet čia yra toksai įdomus klausimas: ar piramidė (arba jai artima perskirstymo schema) gali būti subalansuota? T.y., ar įmanomi atvejai, kai tokia schema dėl kažkokių priežasčių gali dirbti labai ilgai? Ir kokie ten faktoriai gali dar išlįsti?

Continue reading

Sodra ir MMM-2011

Čia man ponas R.K. mestelėjo šitą mintį. Taip giliau pažvelgus, o dar ypač turint omeny kai kurias demografines bėdas, tai klausimas gauna labai įdomią potekstę. Paanalizuokime čia, kokie yra esminiai procesiniai skirtumai (ir pagal finansinius srautus) tarp tokių organizacijų, kaip Sodra ir MMM-2011. Čia įdomūs yra kardinalūs skirtumai. Ne kiekybiniai, ne pavadiminiai ar nuosavybiniai, o būtent veikimo principų skirtumai.

Sodra ir MMM-2012: rask 10 skirtumų

Taigi, raskite prašom man 10 skirtumų tarp Sodros ir MMM.

Aš labai tikiu jumis. Aš tikiu, kad jūs tuos 10 skirtumų, kurie yra tarp Sodros ir MMM surasite. Bent jau aš labai noriu tikėti.

Sodra ir jos “aukšta kompetencija”

Delfi paskelbė labai įdomius duomenis – apie Sodros sistemas. Į ką, žinoma, puikiai sureagavo valdžiažmogiai:

"Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos įvertino pateiktą informaciją ir nustatė, kad minėta portalo saugumo spraga egzistuoja ir artimiausiu metu bus pašalinta. Komitetas mano, kad sukurta sistema saugi" […] "Tačiau, pasak A. Trakimavičiaus, norint pasinaudoti šia spraga būtina aukšta kompetencija sistemų saugos srityje, o įprastiniams interneto naudotojams pasinaudoti tokia spraga esą nebūtų įmanoma".

Taigi, šita saugumo skylė, kurią paliko kai kuriuose sluoksniuose plačiai žinoma kontorėlė "ERP", matyt puikiai gali būti panaudota kiekvieno mažvaikio, redaguojančio kukius. Zašybys. Turime šalyje vos kokią dešimtį tūkstančių "aukštos kompetencijos sistemų saugos srityje" specialistų, kurie turi galvoje košės gerokai daugiau už visokius trakimavičius, todėl puikiai gali tas skyles panaudoti. Ir žinoma, dar keli milijonai panašias kompetencijas turinčių mažvaikių sėdi kitose pasaulio šalyse. Jau nekalbant apie visokias specifines tarnybas, kurios, reik manyti, jau seniai viską galėjo nusisiurbt.

Nesuprantantiems galiu paaiškinti tik tiek – šita saugumo skylė yra tokia, kad VSD, jei užsiiminėtų ne visokiomis išgalvotomis čečėnų teroristėmis, o realiais darbais, jau turėtų būti prevenciškai pasodinęs visą ERP vadovybę, dalyvavusius programuotojus ir būrį Sodros darbuotojų belangėn, kol nebus išsiaiškinta, kas kaltas ir ką pasodinti ilgiems metams kalėjimo. Nuo interneto tie Sodros serveriai turėtų būti atjungti fiziškai, kas, kiek suprantu, iki šiol nepadaryta: "artimiausiu metu bus pašalinta" – gal tai reiškia, kad ir toliau viskas veikia su tomis pat skylėmis?

Tai yra tiesiog nesuvokiama. Ir tie valdžiažmogiai dar drįsta kalbėti apie "sistema yra saugi". O STT siūlyčiau pasidomėti atkatais, kuriuos, kaip sakoma, "kas galėtų paneigti", kaip VSD dar patarčiau pasidomėti ir tuo, koksai su skandalu susijusių žmonių pažeidžiamumas galėjo čia atsirasti.

Upd.: "Registrų centras dėl pastebėtos duomenų saugumo spragos uždraudė bet kokį prisijungimą per Elektroninės valdžios vartų portalą prie teikiamų elektroninių paslaugų". Šaunuoliai. Sodra per porą dienų be pašalinių įsikišimo taip ir nesugebėjo susiprast. Kaip ir tas, atsiprašant, komitetas. O Registrų centras labai gerai įsikišo, žmonės su galvom, suvokiantys realybę ir pasekmes. Pagarba.

Socialdarvinizmas Lietuvoje

Šiandien Kanarėlė-Vainienė skelbia naują žinią – socialdarvinistinį projektą bendro socialinio draudimo panaikinimui. Atmetus visą įprastinį LLRI bullshitą, kurį šioji taip mėgsta pilstyti, mintis telieka viena: tie, kas daug užsidirba, savo pinigais geriau gali pasirūpinti patys, todėl jiems jokios "Sodros" nereikia. O visiems kitiems čia jau valstybė, jei norės, galės skirti "dovanas". Kanarėlė tik pamiršo dar pridėti prie tų savo kalbų kitą įprastą LLRI giesmelę – apie tai, kad reikia diegti regresinius mokesčius. Kad tie, kas mažiau uždirba, mokėtų daugiau.

Ir šitą mėšlą transliuoja Lietuvos Radijas, o LLRI egzpertų trydomis remiasi Bubiliaus Kybio ekonomistai? Aš neturiu žodžių. Jei šitą projektą jie prastums (o Bubiliui, manau, to visai norėtųsi, nes taip jis galėtų išspręsti Sodros skolas), aš irgi prisidėsiu prie tų, kas eis į riaušes. Nes tai, atleiskite, totalus PYZDIEC.

Kai Kanareika peza apie komercinį socialinės rūpybos užtikrinimą, aš atsimenu tik vieną sėkmingai komercializuotą socialinės rūpybos pavyzdį – tai nacistinės Vokietijos konslagerius. Šie veikė komerciniais pagrindais. Išties puikiai.

Darbdavių domėn

Šito nežinojau, pasirodo yra puikus būdas, kuriuo kol kas dar galima naudotis – Darbo Kodekso 99 berods straipsnis numato, kad teisinis apiforminimas priimtam darbuotojui vykdomas PO TO, kai jis priimamas į darbą, todėl darbuotojas gali pradėti dirbti dar IKI apiforminimo, todėl legaliai galima priimti darbuotojus dirbti, o atėjus bet kokiai inspekcijai, pareikšti, kad čia yra tiktai pirma darbo diena, atitinkamai – dokumentai dar negali būti sutvarkyti.

Taigi, kam aktualu, turėkit omeny.