Yra vienas dalykas apie muziką, kurio tiesiog neįmanoma nutylėti, bet kita vertus, jį labai keblu ir įvardinti, ar rimtai pagrįsti, ypač, kai tam tikra rūšis oponentų ima pezėti apie „tai kiekvieno skonio reikalas“, „tai subjektyvu“, „popsas visada egzistavo“, etc.. Turiu omeny daugeliui gan akivaizdžią tiesą: pasaulyje maždaug nuo 1980, o Lietuvoje maždaug nuo 1990 prasidėjo muzikinė degradacija – beveik neatsiranda naujų supergrupių, tuo tarpu topuose dominuoja visokios šūdžvaigždės, neretai net nemokančios dainuoti (daugelis senių iki šiol atsimena, kaip bene 1988 Sopot festivalyje savo tikrą nefonograminį balsą pademonstravo berods C.C.Catch – tai buvo tikras Epic FAIL). Žinoma, visa tai ne absoliutus reiškinys, išimčių yra, bet tendencijos ganėtinai aiškios.
Viskas būtų tvarkoj, jeigu kalbos apie muzikos degradaciją tebūtų asmeninė senų perdylų nostalgija savo jaunystei. Tačiau požymiai yra objektyvūs: penkiolikmečiai, dvidešimtmečiai klausosi muzikos, sukurtos dar 1965-1985 periode – maždaug tą laikotarpį galim pavadinti muzikos aukso amžiumi. Daugybė žmonių puikiausiai atsimena pasaulinius hitus, sukurtus iki 1980. Tačiau grupės, kurios sėdėjo pirmose vietose kokiais 2000 metais – užmirštos visiškai. Muzika, kuri buvo populiari tais laikais ir muzika, kuri „populiari“ dabar – tai tokie skirtingi dalykai, kad juos neretai sunku net palyginti. Ir ne dėl muzikinio stiliaus, o tiktai dėl tokio sunkiai apibrėžiamo dalyko, kaip meniškumas. Kita vertus, praktiškai nėra šiuo metu prisimenamų supergrupių iš periodo, ankstesnio, kaip 1965 (Elvis Presley – vienas iš nedaugelio tokių).
Suprantu, kad nuskambės tūpai, bet tokio lygio hitų, kaip SBS „Mėnulio šviesa“ dabar, atrodo, nieks nekuria, nors prieš 20 metų šis gabalas buvo vienas iš daugelio panašaus lygio kūrinių, kuriuos Lietuvoje kepė daugelis įvairiausių grupių.
Pabandykim įvardinti pvz., 10 žymiausių pasaulio supergrupių ar superatlikėjų, kurių muzika būtų verta išlikti amžinai, kurios turi krūvas fanų, net jei ji nepatinka mums? Scorpions, Led Zeppelin, The Beatles, Aerosmith, Depeche Mode, David Bowie, Iron Maiden, Deep Purple, Pink Floyd, Sex Pistols – tai mano per kokią minutę išbertas dešimtukas, nieko negalvojant. Gal ne pats mylimiausias man, bet tiesiog, tokie pavadinimai pirmi į galvą atėjo. Pabandykit jūs į komentarus irgi parašyti po 10 grupių, kurios, jūsų manymu, labiausiai vertos. O paskui pabandykim pažiūrėti, iš kokio periodo tos grupės 🙂
Lietuvos didžiausi monstrai – iš panašaus laikotarpio, vėlyvojo sovietmečio. Tai Foje, Antis, Bix, Hiperbolė, Katedra, SBS ir pan.. Kodėl?
Sakyčiau, du veiksniai. Pirmas – kodėl tik maždaug nuo 1960-1970 prasideda tikras supergrupių bumas? Tik todėl, kad atsirado bent iš principo paprastiems žmonėms įperkama koncertinė aparatūra, bent jau tokia, kad būtų galima surengti pasirodymą keliems šimtams žmonių kokios nors mokyklos aktų salėje. Ir, žinoma, todėl, kad atsirado buitinė audio aparatūra, pritaikyta įrašų atgaminimui – pirmiausiai juostiniai, o paskui ir kasetiniai magnetofonai. Šios technikos dėka atsirado galimybė koncertus rengti net moksleiviams. Ir atsirado galimybė platinti įrašus, taip populiarinant save. Rezultate – milžiniška įvairiausios, ir žemarūšės, ir geresnės muzikos pasiūla. Atitinkamai – ir milžiniška atranka. Ir superatlikėjai.
Kas ėmė keistis nuo kokių 1980 ir galutinai pasikeitė apie 1990? Ogi tas, kad muzikos industrijoje ėmė dominuoti visiškai kitas verslo modelis: ne ieškoti supertalentų, o tiesiog daryti biznį nuo A iki Z. Tokio modelio užuomazgos matėsi jau kokiais 1960, jau tada buvo nemažai šūdžvaigždių, tačiau tik apie 1980-1990 buvo pasiekta ypatinga sinergija: būsimos žvaigždutės gauna sukurtą muziką, sukurtus tekstus, už jas, esant reikalui, kažkas netgi sudainuoja/sugroja (BTW, kur per koncertus muzikantai pas visokias yvas? ten pat, kur ir jų balsai – fonogramose), konkrečios įmonės prasuka didžiules reklamos kampanijas, o paskui visą tą brudą transliuoja didžiausios TV ir radijo stotys, kurios, kaip paskui išlenda, susijusios su tomis pačiomis įrašų studijomis įvairiais finansiniais ryšiais. Nepriklausomi atlikėjai tuo tarpu gauna barjerus: net gerai sugrojus, prasimušti į eterį – beveik be šansų, platinti savo įrašus muzikos parduotuvėse – tik sudarius sutartis su muzikos industrijos atstovais ir t.t..
Prieš keletą metų buvau aptikęs vieną rusišką piratų puslapį, kuris duodavo parsisiųsti visokius mp3 failus. Užsuktas buvo rimtai, su reitingais. Mėnesio top-100, dienos top-100, visų laikų top-100 pagal atsisiuntimus. Įdomus dalykas, kad populiariausių tarpe dominavo tos pačios 1970-1985 periodo dainos. Naujų žvaigždučių „superhitai“ teužėmė vos kelis procentus sąrašų ir tai ne viršutinėse vietose. Po kelių mėnesių užėjau į tą patį puslapį antrą kartą: jame buvo atsiradusios įvairios muzikos parduotuvių ir atlikėjų reklamos, o visi topai buvo keistai pasikeitę – viršuje neliko nei vienos dainos iš to auksinio periodo. Led Zeppelin gabalas „Stairway to Heaven“, per pirmą apsilankymą turėjęs apie milijoną parsisiuntimų, staiga tapo visai nepopuliariu – visų laikų tope parsisiuntimų skaičius sumažėjo iki vos keliasdešimt tūkstančių. Akivaizdu: piratų portalas sudarė sutartis su rusiška muzikos industrija.
Tokios dirbtinės žvaigždutės, kaip Britney Spears – lengvai suvaldomos. Jos niekur nedings be savo darbdavių, o kai nustos nešti pelną – visad gali būti išmestos. Bet to juk nepadarysi su supergrupe. Ši pati ims diktuoti savo sąlygas, o ir jos gerbėjai – neįdomūs: jie perka vieną albumą per metus ir klausosi senų, dar prieš 10 ar 20 metų darytų įrašų. O parduoti juk norisi daug, kuo daugiau. Nesvarbu, kad dauguma atlikėjų sukuria vos vieną-du hitus per metus – norisi parduoti bent keliasdešimt, tiesa? Jei neklystu, Natalija Zvonkė atvirai apie save pasakė, kad dainuoja papais. Ir tai juk tiesa.
Kokią gi išvadą galime pasidaryti iš visų tų analizių? Ogi tai, kad talentingų atlikėjų, kūrėjų, muzikantų – yra, kaip ir anksčiau. Ir buitinė aparatūra įrašams netgi dar labiau atpigo. Tik atlikėjai, skirtingai, nei muzikos aukso amžiaus metu, susiduria su milžiniškais barjerais, kurie pradėti kurti dar apie 1980 metus. Kaip visa tai vystysis? Manau, kad muzikos industrija ilgai netemps. Per porą dešimtmečių jinai žlugs dėl interneto. O kol kas ši parazitinė industrija iš paskutiniųjų kovoja su neišvengiamybe, besipriešindama savo pačios sugalvotam „nusikaltimui“ – muzikos įrašų kopijavimui. Piratai kelia grėsmę šiai industrijai ne todėl, kad ji praranda pelnus iš savo įrašų – kiek rodė tyrimai, realūs pelnai netgi išauga. Grėsmę kelia tai, kad naujos žvaigždės ims populiarėti nepriklausomai nuo muzikinių vertelgų valios – ima žlugti pats verslo modelis. Būtent todėl muzikos industrija kovoja su piratais, nepaisydama geresnių pardavimų per internetą ir piratų sukuriamos reklamos.
Taigi, o gal kažkur suklydau ir su muzika nėra taip blogai, kaip man atrodo? Kas, jūsų manymų, yra didžiausios visų laikų supergrupės? O gal yra kokių nors naujų?
Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui
Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.
- Web |
- Google+ |
- More Posts (1489)
visai geras gabalas, atsimenu. O apie tendencijas, pokyčius – tada negalvota, kaip atrodys per TV, ausims kurta, ne akims.
Antis galvodavo ir apie išvaizdą. Nors šiaip tai, jei reiktų rinkti Lietuvos supergrupiausią grupę -- tai jie ir būtų, tad gal pagal juos nevertėtų spręsti 🙂 Taip, apie pačią muziką galvodavo daugiau.
Mano ilgai negalvotas (į pabaigą ėmiau ilgiau galvoti:)) sąrašiukas: Led zeppelin, Depesh mode, scorpions, freaks on floor, Echidna aukštyn, Jurga, Burzum.
Man regis pastebėjai gerai: su kūryba kol kas viskas labai prastai. Bet džiaugtis reikia kad gerėja ir visa tai tik „piratavimo“ dėka 😉
Kaip minėjau kažkuriame savo komente: šūdo prodiusavimas ir pinigų iš to sunkimas turi būti prilyginama sukčiavimui ir pritaikomas baudžiamas kodeksas.
Jurga yra gan unikalus atvejis, kita vertus, ji nemenka dalim irgi tiesiog padaryta. Aranžuotės didžiąja dalimi -- tiesiog šlykščios, visa laimė, kad savo nuostabiu balsu ji sugeba tai pridengti, užmaskuoti.
Tai tau Bosanovos aranžuotės nepatinka? Ir Mamuntovo? 😉 Man pusė velnio… Nu gal tau nepatinka, nes esi senas jau pirdžius ir tau reikia „organinių“ instrumentų, o ne šiaip „semplų“? 😉 Aš prie jos aranžuotės per daug nesikabinėju… Nebent pasakytum kas tau konkrečiai užkliūna…
Vėl pamiršau parašyti „skirtum“ viršuje 😉 soriukas… eisiu gal užsiregistruosiu ar kažką…
Pigios aranžuotės, tokios pigios, kad tai yra nyku. Instrumentalinė dalis turi būti tokia, kad jos būtų galima klausytis ir vienos, net jei vokalas sudaro 9/10 kūrinio. Pas Jurgą yra tokių, kad tiesiog gėda klausyt -- 5 nykūs semplai su dėlioti periodais ir viskas, netgi Junior stovi dviem galvom aukščiau.
skirtum
Man regis lendi į „skonio reikalas“ sferą. Gal būt Bosanovas su Jurga siekia minimalizmo? Pabandžiau paklausyti Jurgą: http://www.youtube.com/watch?v=LxZDp58UX_k ir tokius tai Trentemuller (pastariesiems negali prikišti, kad mažai semplų ar pan.): http://www.youtube.com/watch?v=7RqvPkByI1A vieną po kito. Iš tiesų Jurgos aranžuotė labai paprasta. Dar pabandžiau paklausyti tokio pydarkos „Tiga“: http://www.youtube.com/watch?v=wGz3Neb9Ik8 -- palyginamas su Jurga. Bet vistiek kažkuom vežantis 😉
Tiesą sakant nežinau ką norėjau čia pasakyti. Gal tą, kad man kažkaip Jurgos aranžuotė neužkliuvo, nors paprastai irgi kritikuoju, lievus daiktus… Gal aš dar per jaunas… 😛
Re: skirtum
Chūjizmas tai, o ne minimalizmas. Kad būtų minimalizmas, garsas turi būti toks, kad virpesius dūšioj sukeltų, net pavienę natą išgirdus, o tai yra dar sunkiau. Kompiuteriniai semplavimai ir tūpas ritmas iš mašinos tikrai to nepadarys.
Jurgos aranžuotės neužkliūna paprastai todėl, kad ji dainuoja taip, kad tiesiog pridengia visą brudą, elementariai nustoji girdėti kažką, išskyrus jos balsą. Bet pabandyk paklausyt kokį jos albumą, klausydamas ne jos dainavimo, o aranžuotės. Aš pavadinčiau tai tiesiog chaltūra.
kadangi tava visos grupes konkreciai rocko stilium tarsi naftalinu atsiduoda, talpinu savy pareiga nukreipt link rimto ir visu ausytems priimtino stiliaus -- popso. tik pas mane ne vien grupes, bet, jei jau Britney su Natalija paminetos, ir atlikejai 🙂
zagranichnos gviazdos: Madonna, Eltonas Johnas, Pop karalius Michaelis, Robbie Williamsas/Tahe That, U2, Linkin Park, Stingas/The Police, Jean Michel Jarre, Eminem, Oasis
lietuviskos: Sel, Marijonas, Studija, Stasys Povilaiciu, Bix, Vairas, Skamp, Dinamika, G’en’G Sindikatas, Vytautas Kernagis
Aš tai tiesiog rašiau grupes, kurios į galvą atėjo pirmos 🙂 Tarp tavo pavardintų užsieninių -- panašu, kad irgi didesnė dalis -- seniai visokie iš praeities. O lietuviškų -- keistas sąrašas 🙂 Kur Rondo, kur Aliukai, kur Cicinas, galų gale, kur Džordana Butkutė? 🙂
BTW, sena Dinamika su Irma Jurgelevičiūte -- nuostabi. Popso požiūriu, sakyčiau, aukščiau už juos vargu ar kokia kita grupė Lietuvoje iškilo. Beje, grodavo-dainuodavo be fonogramų.
Dar prisiminiau Rolling Stones, Queen ir Bobą Dylaną. O vėlesnio periodo žvaigždės -- pavyzdžiui, Madonna ir Michaelas Jacksonas -- nors jau didele dalimi ir tapo pelno gavimo „mašinomis“, vis tiek kokybė buvo nepalyginamai geresnė. Beje, dabar visose meno srityse vyksta absoliučiai tas pats. Kažkur skaičiau, kad Madonna karjeros pradžioje buvo visiškai nepopuliari (net nude photos nepagelbėjo), tačiau prodiuseriai tikėjo, kad perspektyva visgi yra, ir jos neatsisakė. Dabar tai būtų neįmanoma -- niekas nevargs nė minutės, kai galima gauti greitą pelną.
Madonna -- pirmas albumas 1983, aukso amžiaus pabaiga. Beje, ten labai stiprus popsas buvo, išskirtinis. Michael Jackson muzikinė karjera prasidėjo dar 196x, visos šeimos grupė buvo -- Jackson Family. Thriller -- 1982 metai -- pats parduodamiausias visų laikų albumas pasaulyje ever ever, vėlgi to paties aukso amžiaus pabaiga.
Tiesa, dėl Madonnos plikų fotkių -- kažkaip jei atmintis nemeluoja, tai iki muzikinės karjeros pradžios ji berods tiesiog gyveno iš tų fotkių erotiniams žurnalams.
Kiek apie ją skaičiau, ji gyveno ir iš dar įdomesnių dalykų) The Jackson Five pradėjo nuo legendinės Motown studijos, o 196x ten pradėdavo dauguma „juodos muzikos“ žvaigždžių -- Diana Ross, Stevie Wonder, Lionel Richie. Apie pelną ten išvis niekas negalvojo, nuo pat pradžių buvo svarbu prastumti tai, kas naujausia ir geriausia. Jacksoną paskui daug kas kaltino vergavimu grynai komerciniam popsui. Nors Trileris -- fantastiškai aukšto lygio popmuzika.
Jo, kad Madonna iš prostitucijos gyveno -- tai irgi teko tokios info rast. O pas Jacksonus ten, jei neklystu, kažkoks šeimyninis konfliktas gavosi, bet ta šeimynėlė visą būrį žvaigždžių į pasaulį paleido.
Yra ne viena visiškai rimta leidybinė kompanija, kuri užsiima geros muzikos leidimu. Taip, aš aišku turiu omeny metalą. Pavyzdys -- Nuclear Blast records. Yra ir daugiau, tik pavadinimų neatsimenu.
Bendrai pastebėjimams pritariu, nors iš kitos pusės man atrodo, kad piratavimas nėra toks jau geras dalykas. Pastaruoju metu stengiuosi kartkartėmis legaliai nusipirkti kokį albumą. Aišku, vėlgi metalo/roko/folko, o ne „žvaigždžių“.
Sąrašas: bitlai, Sinatra, Santana, Helloween, Metallica, Journey… daugiau dabar nesugalvoju. Taip, visi „seniai“, bet naujų nerašiau tiesiog dėl to, kad nežinau, kurios iš daugelio puikių grupių (kad ir Kamelot, Van Canto, Blind Guardian…) išlaikys laiko patikrinimą ir bus prisimenamos po dvidešimtmečio.
Leidybinių kompanijų aišku yra. Bet alternatyvinės neturi tokių platinimo kanalų, kaip neturi ir tokių finansų. Tai užburtas ratas -- kuo tu daugiau turi, tuo tu daugiau gali sau leisti ir tuo daugiau turėti. Pinigai daro pinigus. Nors beje, metalo muzikoje irgi toli gražu viskas ne itin gerai -- pakanka prisimint, kokiais vingiuotais keliais į šlovę ėjo Sepultura ar kokius atvirai komercinius, vietomis vos ne ant plagiato ribos kabančius sprendimus darė Metallica.
Tavo sąrašas, kiek pastebėjau, irgi specifinis, su asmeniniais pomėgiais labiau susijęs, kaip ir mano 🙂 Metaliūga 😀
O dėl legalaus pirkimo -- kiek žinau, praktiškai visas pelnas iš legaliai parduodamų kompaktų nusėda pas industriją, atlikėjai labai džiaugiasi, jei gauna apie 20 procentų -- mažiau žinomos, pvz., lietuviškos grupės turi dar ir primokėti (tai info iš pirmų lūpų, nenoriu gadint reikalų vienai grupei, tad nesakysiu jų pavadinimo, istorija tokia: pakliuvo grupė į LT topus, bet pirmi du albumai buvo išleisti už jų pinigus, o topiniu tapęs trečias davė grupės nariams tiek pelno, kiek normaliai iš poros koncertų gauna. Prasimušti į viršų pavyko tik išskirtinių ryšių M-1 dėka).
Šiaip muzika bendrai paėmus nesidomiu, taigi ir apie kitokią, nei mėgstamų stilių, muziką, beveik nieko nežinau. Todėl ir sąrašas labai šališkas. Taip, metaliūga, and proud of it \m/
Istoriją apie pinigų nusėdimą, visiškai analogišką taviškei, ir aš girdėjau iš beveik pirmų lūpų (pasakojo amerikonas, nedidelėje metalo grupėje grojantis; ne apie save pasakojo, tiesa). Bet taip pat iš to paties žmogaus girdėjau, kad tie mažiau meinstryminiai leidėjai tokių nesąmonių nedaro.
Na o kad grupės iš koncertų gauna žymiai daugiau, nei iš albumų, tai manau tikrai ne paslaptis 🙂
Kuo mažiau meinstryminis leidėjas, tuo mažiau jis turi šansų. O kuo labiau meinstryminis -- tuo labiau žiūri papų, o ne muzikos 🙂
Taigi, jei remiam -- remkime pirmiausiai koncertus 🙂
Į koncertus toli gražu ne visada turiu galimybę / netingiu nuvykti. Ir šiaip man jie nelabai patinka -- mieliau muzikos klausausi ramioje ir pažįstamoje aplinkoje, arba kaip fono iš ausinuko. O jei perku albumus, išleistus nemeinstryminio leidėjo, tai remiu ir tą leidėją, ir grupę 😉 Žodžiu viskas gražu, prie yvl korporacijų dominacijos neprisidedu.
Justinas
Sako, seniau ateidavo talentinga cbebra prie vadybininko ir sakydavo -- darom taip, grojam tą, pamatysi kaip bus kietai. Viskas ir pavykdavo. Dabar atvirkštinis variantas -- ateina vadybininkas prie muzikantų (ir ne visada prie jų), papasakoja ką groti, kaip groti ir dėl to turim, ką turim.
Re: Justinas
Labai tikslus apibūdinimas.
Re: Justinas
Lygiai tą patį norėjau parašyti 🙂
nesusmąstanr:
The Beatles, The Rolling Stones, Uriah Heep, Deep Purple, Led Zeppelin, Pink Floyd, Queen, Aerosmith, The Ramones, Scorpions
+ Kitaro, Jean Michel Jarre, Rick Wakeman
+ Akvarium
+ Hiperbolė
Labai nemenkai sutampa su maniškiu sąrašu, irgi nemastant. Irgi seniai ištisai 🙂
senų pirdžių senobiški ir skoniai 😉
Taigi vat, kad bandau rasti objektyvų pagrindimą, kad ne muzikiniame skonyje reikalas -- problema kitur.
>> Taigi, o gal kažkur suklydau ir su muzika nėra taip blogai, kaip man atrodo? Kas, jūsų manymų, yra didžiausios visų laikų supergrupės? O gal yra kokių nors naujų?
O šiaip labai jau subjektyvi nuomonė -- siūlau pamėginti paremti to pačio last.fm ar kito muzikos trekerio statistika pvz.
http://www.last.fm/music
>> Jei neklystu, Natalija Zvonkė atvirai apie save pasakė, kad dainuoja papais. Ir tai juk tiesa.
Klysti. Tai jai pasakė Arminas Višinskis, dar žinomas kaip Karolis Jachimavičius.
>> Pabandykit jūs į komentarus irgi parašyti po 10 grupių, kurios, jūsų manymu, labiausiai vertos. O paskui pabandykim pažiūrėti, iš kokio periodo tos grupės 🙂
Gal greičiau pamėginsiu remtis ta pačia last.fm statistika, tik šį kartą asmenine, tiesiog parinkdamas senesnius atlikėjus.
Pink Floyd
Serge Gainsbourg
Doors
Isaac Hayes
Depeche Mode
Vangelis
PJ Harvey
Air
Gil Scott-Heron
Underworld
Reiškia, teisus apie Zvonkę buvo Karolis Jachimavičius. Bet juk visvien tai tiesa 🙂
O tyčia parinkinėti senesnių atlikėjų nereikia, tiesiog įdomu, kurie visų laikų geriausi galėtų būti -- ar pasitvirtins ta mintis, kad kokie trys ketvirtadaliai superatlikėjų -- startavo 1965-1985 periode, o maždaug pusė -- 1970-1980 tarpe: jei taip yra, tai reiškia, kad objektyviai muzikos industrija žudo muziką, tuo tarpu aukso amžius susijęs būtent su laisvo piratavimo (audiokasečių masinis plitimas -- nuo 1965) ir mėgėjiškų koncertų laikotarpiu.
skirtum
O tai kaip tas pats žmogus turi du skirtingus vardus ir dvi skirtingas pavardes? Ir abu vardai bei pavardės neatrodo labai „nickiški“… Čia tipo susidvejinusi asmenybė? Šizofrenija? 😉 Paaiškinkit man nežinančiam…
subjektivu.
pas visus savo muzika.
as pvzd. galiu parasyt kad tas sbs gabalas pilnas nehitas ir is muzikines puses viskas banalu.
bet esme yra tame kad as nesuprantu tokios muzikos.
todel is mano puses visa rashliava bus beprasmiska.
Parašyk savo 10 pasaulio visų laikų supergrupių. Pažiūrėsim 🙂 SBS buvo tiktai pavyzdys.
tmv
Jo man jau irgi ilgai kirba tokios mintys kad muzika baigėsi apie 95 metus, dažnai susimąstydavau, kad aš pats
nusibaigiau, bet matyt ne man vienam tas. Gal tiesiog ateina tas laikas kai pasakyti „mano laikais buvo geriau“ yra
daug lengviau, nei ieškoti ko nors naujo tarp daugybės šlamšto. Manau šiais laikais alternatyvus jaunimas žino gerų atlikėjų
apie kuriuos vyresni žmonės nenutuokia. Jei man dabar būtų 18m. aš tikrai turėčiau ką klausyti ir be aukščiau ar
žemiau išvardintų grupių. Ir dar o kas yra supergrupė ? Juk ja tampama, tik pasižiūrėjus iš laiko perspektyvos. Kažkada
The Beatles buvo išreklamuota grupė ir jei tas vyktų dabar mes ją lygintume su Brytney Spears, bet dabar žiūrint iš laiko
perspektyvos, The Beatles galima įtraukti į supergrupių sąrašą.
Aš klausau: Jimmy Hendrix, Black Sabbath, Dire Straits, Doors, Slayer, Sepultura, GunsNRoses, Alice Cooper, Accept
Abba, Boney’M, Visockis
Tiesiog negaliu išvardinti visų, nes galima bent po 10 grupių paimti iš įvairių stilių.
Re: tmv
Mano klausimas gal daugiau ne apie asmenines preferencijas, o apie tai, kokios yra supergrupės kiekvieno manymu. Pvz., Depešai man yra pošlykščiai, bet tai supergrupė, patinka jie man ar ne. Tas pats, ko gero ir su kokiais nors U2, Scorpions ar ABBA, etc. -- visi jie gavo savo nišas, buvo unikalūs, iki šiol turi daugybę gerbėjų, visiems žinomi ir tokiais žinomais liks ir po 10 ar 20 metų, net jei vadintume juos popsu ar nemėgtume.
O šiaip -- neabejotinai atsiranda gerų grupių ir dabar, tiesiog mintis pasiskirstyme. Norint grupę įvertinti, kaip supergrupę ar atlikėją -- kaip superatlikėją, toli gražu nebūtinai reikia labai daug laiko -- neretai pakanka 5-10 metų. Kaip pvz., pirmas Guns’n’Roses albumas išėjo berods 1987, o išleido jie vos kelis, tačiau jau po penkių metų drąsiai buvo galima juos įvardinti, kaip supergrupę, nors jie toli gražu nebuvo vieni iš tų, kas dominavo įprastuose topuose.
Tiesiog mintis ta, kad jei, pvz., paskaičiuosime, kiek supergrupių atsiranda per metus, tai pvz., po 1990 tas skaičius gausis bent kelis kartus mažesnis, nei, pvz., periode tarp 1970 ir 1980.
BTW, viena iš gana naujų liuksusinių grupių, kiekvienas gabalas tiktų į hitus -- Scissor Sisters, kurie į populiarumo viršūnes išlindo išimtinai tik piratų dėka -- specifiniuose piratautojų sluoksniuose tapo topiniais dar apie 2001-2002, o tiktai gerokai vėliau prasimušė į topus.
Lietuvoje labai panašus, nors ir juokingas fenomenas gavosi su irgi piratų išplatinta „Ryčka“ -- prireikė poros metų, kol tas gabalas, jau tapęs žinomu visiems internautams, išlindo į eterį.
klausyk, o negali būt, jog į senatvę tiesiog nesistengi ieškot kažko naujo, kai yra tau patinkančios muzikos? Gal ir esama kokių vunderkindų, tiesiog tu nepastebi? Turėkim dar omeny, jog konkurencija yra žymiai didesnė, nei pinkų ir kvynų laikais, geležinė dalis irgi gerokai stipresnė -- čia apie instrumentus, ne apie žanrą, tad gal tiesiog viskas greitėja, o mes nepastebim?
Na ir jei visi sąrašinėja:
Queen, Bitlai, Pinkai, DDT, ABBA, Rammstein, Antis, Kusturica, Webber, Kernagis, Akvarium, Armstrong. Viskas sena…
Gal būt ieškau mažiau, nei kažkada. Gal būt didesnį įspūdį daro muzika, kurios klausiausi kažkada seniai. Bet kad pusė geriausių grupių grojo tais laikais, kai aš pats po stalu ropinėjau. T.y., jau man pačiam tai buvo senienos. Ir aš kartais vis dar atrandu kažko naujo, ir kaip bebūtų keista, dažniausiai tai -- kokių 1970-1985 tarpe kurti gabalai.
O topuose -- tiesiog nesuvokiamas briedas. Tu girdėjai kada nors tą Britnę? Paklausyk. Tai yra visiškas nulis. Pradžioje pateikinėta, kaip lolita, dabar tai -- scenos karvė, tačiau vis dar topuose. Tačiau panašiu metu pasirodę Scissor Sisters, irgi popsova grupė, tačiau daranti išties puikų popsą -- nei iš tolo netraukia savo mastais iki tos bobos pagal populiarumą.
Kažkada Spice Girls atvejis, kai buvo surinktos kelios paauglės, už jas kažkas sudainavo, kažkas sukūrė muziką ir žodžius, padarė reklamą, išsuko ir jos tapo žvaigždėmis -- tai atrodė, kaip neįmanomas fenomenas. Dabar tai tiesiog įprasta.
Iš esmės pritariu viskam, ką čia Rokiškis surašė, tik panašu, kad jis šiek tiek vyresnis už mane, ir kai klausėsi tos muzikos, kurią čia surašė, muzika man buvo dar nė motais.
Apie lietuvišką muziką, tai vakar kažkaip gerai pasiklausiau Kardiofono:
Iš senesnių klausomų: Queenai, Pink Floydai, Nazareth, Zeppelinai, Sinatra, Santana, Stevie Wonder, Dire Straits, Barry White, Bee Gees ir t.t.
Dabar klausomi: Jeff Kashiwa, Gotan Project, Bajofondo, Richard Clayderman, Muse, Interpol, Jamiroquai, kartais Norah Jones, Vanessa Mae ir pan.
Iš lietuviškų, neskaitant radijo fono mašinoje, per šiuos metus klausiausi tikriausiai kokių kelių atlikėjų: Jurga, Jazzu, Saulius Mykolaitis, Erlickas.
O šiaip kuo toliau, tuo labiau muzika man tampa fonu sėdint prie kompo.
Man irgi darosi fonas. Tiksliau, netgi įpratau išvis neklausyt. Radijos klausau daugiausiai 🙂
Beje, gal kvailai atrodys, bet šitas straipsnis man ėmė nuo Kardiofono dėliotis. Ir pirma galvojau, kad gal dėti ne SBS, o „Kalėdinę eglutę“ 🙂
radiohead
Dar 9 pavadinimus prašom 😀
O kam? juk taip graziau -- vienas zodelis paneigia toki ilga teksta 😉 Tiesa, jei reikia dar sviezesniu, tai galiu prideti dar viena:
muse
Stai, stebek seka:
beatles
doors
radiohead
muse
😉
pridek dar pav. Nirvana ir suprasi kad supergrupiu skaicius auga kaip ant mieliu
O siaip kiekviena karta turi savo muzika.
Gal pirma tekstą perskaityk nuosekliai -- truputį padės. Tada nekleidėsi apie vieno žodelio „paneigimus“.
Klaidą darai pačioje pradžioje, kai supergrupes priešpastatai komercijai. Visos supergrupės buvo supertalento ir superkomercijos derinys. T.y. supergrupes atsirado tada. kad atsirado galimybė daryti super pinigus („piratavimas“, tarp kitko, gimė tą pačią dieną, ir irgi prisidėjo prie supergrupių atsiradimo, apie ką ir rašei). Žinoma, marketingo ir talento indėlis kiekvienoje atskiroje grupėje nėra vienodas, visiškas popsas gali būti visai be talento, dainuoti papais ir pan., tačiau naujos supergrupės yra, net jei tu asmeniškai jų ir neklausai. Ateityje iš supertalentų toliau bus daromi pinigai, iš mažesnių talentų bus daromi pinigai, is dirbtinių papų bus daromi pinigai, tik gal keisis tų pinigų darymo būdai.
Manau, kad tau taip ir nedašyla, kame problema, nes neminėjau, galvojau, kad tai savaime aišku. bet px. Parašysiu gal atskirą postą apie tai -- kodėl tas priešpastatymas tarp meno ir komercijos yra realybėje ir kodėl jis akivaizdus.
Tavo pozicija „pinigai vs. menas“ man visiškai aiški… ji nėra nauja.
Bet jei kalbi ne šiaip apie meną, apie supergrupes, tai turi suvokti, kad super- puper- globalios grupės tapo įmanomos ne tik dėl juotinių magnetofonu, o būtent dėl to, kad atsirado galimybę stumti tuos pačius Bitlus, Rolling Stounus ir t.t. visai naujais metodais, naujoje informacinėje erdvėje ir galu gale globaliai. Vienzo be marketingo nebūtų ir tokių Bitlų, kokius mes šiandien žinome.
Žinoma, kad viskas su viskuo susiję. Bet tai nereiškia. Juolab, kad ir atvirkščiai -- galimybės stumti atsirado ir supergrupių dėka. BTW, atvejis, kai galim panaudoti reducitio at fascismus („fašistai buvo geri, nes kelius tiesė“), tad patarčiau galvoti, nes kitaip gali gautis tik nykios demagogijos.
O dėl pozicijos „pinigai vs. menas“ -- tu vėl darai klaidą (beje, dar ir neskirdamas pozicijos nuo analizės). Pinigai menui neprieštarauja, problema kyla tada, kai pinigai atsiranda vietoj meno. Paskaityk šitą -- ten detaliau, yra toks skyrelis gale apie tai, kas ir kaip -- http://rokiskis.livejournal.com/119124.html
Nieko, nieko iš džiazo, folk muzikos, berlyno elektronikos mokyklos, klasiškų filmų garso takelių(faktiškai klasikinės muzikos tradicijos tesinys). Aišku tai nenukeltų geriausių albumų bangos į XXI amžių(ir vertint ankstoka), bet 90-ieji irgi visai rimtai atrodo.
Galų gale gal ne žmonės kitokie ar aplinka smukdanti, o resursas išsemtas? Akordų ir jų kombinacijų skaičius nors ir didelis bet baigtinis, groja ir dainuoja žmonės jau ne pirmą tūkstantį metų 😛
Resursas negali būti išsemtas per 10 ar 20 metų, kai vystėsi tūkstančius. Pabandysiu eilinį kartą dar patikslinti klausimą: ne apie gerą muziką, ne apie mėgstamą muziką, o apie supergrupes -- kurios groja puikiai, kuria daug tobulų gabalų ir išlieka prisimenamos labai ilgai. 10 tokių grupių/atlikėjų, tamstos manymu? Iš kokio periodo bus dauguma?
o gal po 10 metų pastebėsim, kad ir 200x metai grojusios grupės yra super, ir jų klausomasi? Tik dabar per masę nepastebim.
Ne, atrodo, dėliojasi, kad periodas baigėsi ne prieš 10, o prieš 30-40 metų -- po to ėmė eiti į apačią. Vargu, ar papildomi 10 metų čia kažką pakeistų, bijau, kad tik dar aiškiau imtų matytis tos pačios tendencijos.
Grupių kurios groja puikiai, kuria daug tobulų gabalų yra n+k.
O išlikimas prisimenamu(tipo masėse) -- jau ne muzikinis reiškinys. Įtakojančias priežastis nurodei ir pats -- reklama, verslo principų įvedimas, dar nuo manęs -- pradininko pranašumas, resurso išnaudojimas. Stilių įvairovė ir atlikėjų gausa, internetas -- vertinančios visuomenės dėmesio išsibarstymas. Kai prisėdusiem prie kompiuterio staiga prieinami visų laikų visų stilių muzikiniai lobiai, sunku kokiam gitaros brazdintojai padaryti įtaką visai kartai. Ne tik muzikos stilių, apskritai pramogų(dėmesio kanalizacijos) įvairovė.
Aha, dar koncertų auditorijų dydis -- kažkodėl tavo saraše tik dešimtūkstantinėm maištingų jaunuolių miniom koncertavę rokeriai ir nei vieno uždarose auditorijose koncertavusio pianisto.
Sąrašus dėliojasi kiekvienas -- aš tiesiog parašiau kratinį, pirmus 10, kurie atėjo į galvą, pats nei negalvojau, kas tokie turėtų būti labiausiai supergrupiški. Bet kiek jau pastebėjom komentaruose -- atrodo, kad nors sąrašai skirtingi, dominuoja to paties periodo atlikėjai. Būtent todėl ir prašiau, kad kiekvienas įvardintų 10 supergrupių.
O tai, kad pas supergrupes dešimttūkstantinės minios, o ne mažos koncertų salės su pianistais -- tiesiog todėl, kad tai ne šiaip puikios, o žinomos ir populiarios grupės -- tai juk vienas iš supergrupių atributų. Todėl tai ir yra supergrupės.
Visgi, reiškinys muzikinis, tiktai bendresnis, nei natos -- populiarumas ir formuoja bendras muzikos kryptis, ir padeda plačiąjai masei atsirinkti. Tai tiek pat muzikinis reiškinys, kiek muzikinis reiškinys yra muzikos stilių atsiradimas, vystymasis, kaita.
Tuo tarpu dėl dėmesio išbarstymo internete -- drįsčiau nesutikti. Apie 1970 išbarstymas buvo kardinaliai didesnis: milijonai žmonių su kasetiniais magnetofonais, persirašinėjantys patinkančius įrašus, tačiau neturintys galimybės bent kiek efektyviau dalintis -- vienintelis būdas apsikeisti muzika tais laikas buvo fizinis kasečių ar plokštelių skolinimas. Drįstu įtarti, kad esminiai skirtumai buvo tik du:
* Jų niekas nepersekiojo už tą įrašų persirašinėjimą, t.y., nebuvo realios keitimosi muzika kriminalizacijos
* Nebuvo pakankamai stiprios industrijos, kuri galėtų sukurti visą sistemą su proto krušimu, žvaigždžių fabrikais ir barjerais naujiems atlikėjams
Visiems siūlau paklausyt originalios versijos:
http://www.youtube.com/watch?v=jZplCoVLOcI
Aš ten buvau (o gal metais anksčiau), klausiaus gyvai, paliko didelį įspūdį.
Aš irgi abejojau, ar šitą filmuką dėti, ar naujesnį. Pasirinkau visgi tą, kur padorus garsas, daugiau kokybės ir mažiau išsikalinėjimo 🙂
Ūžesiai ausyse
Nesakyčiau, kad visą darbą (t.y. didžiausius atradimus) pop/roko muzikoj padaro Supergrupės. Arba aš nelabai suprantu to žodžio apibrėžimo. Labai daug atradimų pateikia atskiros asmenybės, kurios reiškias ne vienam bande, bet skirtingiems savo projektams galinčios sukurt atskirą grupę. Įdomu būna sekt (tiksliau -- klausyt 🙂 ) kaip tas kūrėjas vystosi, ką naujo pasiūlo ir pan. Pvz: Tom Waits, Nick Cave, Lou Reed, John Lydon (tas pats sexpistoletas, pratęsęs su Public Image Ltd), Brian Eno, Michael Gira (iš The Swans) ir t.t. Tiesa, dėl skonio… Ar negali būt taip, kad besikeičiant muzikoj išraiškos priemonėms, dažnai „geros muzikos žinovas“ nebesugeba priimt naujų garsų ir lieka prie 7-8 deš. „amžinųjų vertybių“? Įdėsiu keletą mane dominusių ir tebedominančių žmonių-orkestrų: The Doors, Velvet Underground, Leonard Coen, Tindersticks, Sonic Youth, The Swans (ir jų projektai), Cocorosie (dvi sesutės su žaisliniais instrumentais), Godspeed You! Black Emperor, Current 93, Jėzzzaus ir Marijos Chains. 😀
Re: Ūžesiai ausyse
Supergrupės ar superatlikėjai, ar superasmenybės -- išties labai miglotai ir neapibrėžtai naudoju šią savoką. Sakykim taip -- kažkas, kas susilaukia didelio populiarumo ir išlieka ilgam, padaro daug įtakos, gauna vardą, etc. -- išlipa iš įprastų, dominuojančių nišinio populiarumo ribų ir užtrunka gerokai ilgiau, nei vienadieniai atlikėjai.
Dėl filtrų ausyse ir besikeičiančių išraiškos priemonių -- gal būt ir taip, gal ir yra to dalyko. Nors abejočiau, ar dar kažkokių filtrų ausyse gali likti, kai išmoksti girdėti grožį ir harmoniją Napalm Death muzikoje 🙂
Visgi, jau kelioliktą kartą pakartosiu: kalba ne apie tai, kas asmeniškai patinka, o apie supergrupes, kurios gali ir nepatikti (kaip man nepatinka Depešai: nors jie man nepatinka, visvien tai akivaizdi supergrupė). Todėl ir klausiu visų -- kokios aiškios supergrupės ar superatlikėjai, ir kada jie/jos ėmė kilti į viršų 🙂
Ir tavo pavardinti -- ar tik nedominuoja vėl tos senienos? 🙂
Ūžesiai ausyse
Na, mano sąraše nebent Dorsų ir Jėzaus ir Marijos Chainų likusieji gyvieji nieko įdomesnio nebepakuria (tiksliau, pats nebepasekiau jų tolesnės veiklos), o kitų bandų atstovai ir toliau kuria gerą muzoną kituose projektuos (galėčiau surašyt ir XXI a. susikūrusių grupių, kurios irgi aria naujus plotus muzikoj; paprasčiausiai tos muzikos tiek daug, kad imu suprast, jog viskam įdomiausiam išklausyt paprasčiausiai laiko nepakaks, tuo labiau tam, kas sukurta XXI amžiuj). 🙂 Bet aš visiškai nesutinku su tokia įdėja, kad jei jau atlikėjas ėmė ir sukūrė ką gero 7-8 uose dežimtmečiuose, tai viską, ką jis bedarytų dabar, irgi galima priskirt tam senam laikotarpiui, t.y. taip vadinamoms senienoms (beje, o kas tai yra? Mano kaimyno sūnus, paklausęs Billie Holiday, paniekinamai sako,-Ūūū Seniena). Tai visiškas absurdas. Pvz. tai ką kūrė Waitsas prieš 35 metus, ir tai ką jis kuria dabar -- tai absoliučiai skirtingi dalykai. Aišku, tai tas pats senas Waitsas, t.y. Superatlikėjas Waitsas (pagal Rokiškį), iškilęs 8-ame deš, kuriam dabar jau 60 metų. 🙂 Bet tokio garsų šiurkštumo, koks yra dabar, prieš 30 m. pas jį nebuvo. Iš kur jis to šiurkštumo, tos instrumentų įvairovės pasisėmė? Iš 8-o dešimtmečio? Abejoju. 🙂 Manau, kas dėl muzikantų amžiaus, tai aš linkčiau abejot, kad viskas, kas įdomiausia populiariojoj muzikoj, sukurta penkiasdešimtmečių Superatlikėjų. Aš nuoširdžiai žaviuosi žmonėm, kurie gali išvardint savo mėgiamų grupių dešimtukus. Tai nėra lengvas dalykas, ypač kai tų įdomių stilių kelios dešimtys, o kiekviename iš jų atlikėjų irgi kelios dešimtys. Beje, kažkur yra paskaičiuota, kad Myspace prisiregistravę atlikėjų apie pora milijonų. Taip kad, laukia daug neatrastų plotų. 😀
Re: Ūžesiai ausyse
Aš tai sakyčiau, kad dažniausias atvejis, kai grupė ar atlikėjas savo geriausius kūrinius sukuria jaunystėje -- tada būna daug daugiau protesto, ieškojimų, originalumo, tuo tarpu senatvėje dažniau būna remiamasi jau seniai sukaupta patirtimi, atsiranda techniškumas, tačiau originalumas nunyksta, neretai prasideda savęs pamėgdžiojimai. Tai aišku tik tokia bendra tendencija, išimčių krūvos.
Aš irgi neturiu savo tikro top-10, nes tai vaikiška, gerų ar šiaip išklausymo vertų atlikėjų tiesiog pernelyg daug, kad galėtum juos paprastai reitinguoti. Tačiau galiu pasakyti 10, 20 ar 30 supergrupių ar superatlikėjų, kurie įėjo į istoriją ar kurie mane veža -- tiesiog kaip kratinį. To ir noriu iš kitų -- ne geriausių, o tiesiog galingiausių sąrašo, ne teisingo, o tiesiog šiaip, kad įspūdį susidaryt.
O interneto dėka, manyčiau, po kiek laiko prasidės bumas. Tiktai lūžis įvyks tada, kai industrija, TV, radijas neturės kur dėtis, kai ne TV žvaigždės, o per internetą iškilę atlikėjai ims surinkinėti šimtatūkstantinius koncertus.
DURAN DURAN.
dar 9 pavadinimus prašom 🙂
pagal muzikos lygi is nauju atlikeju laisvai galetu ilgam islikti Radiohead, Sigur Ros, Portishead, Opeth, ir dar kruva 🙂
Scorpions tikrai nevadinciau supergrupe, mano nuomone nieko is ju neliks ateity. ta pati manau ir apie Aerosmith 🙂
siaip nebutinai garsus atlikejai islieka, pavyzdys galetu buti The Velvet Underground.
Jusu isvados taip ir nesupratau -- lyg ir dideli barjerai industrijoje, bet su interneto pletra jie silpsta. bent kiek as suprantu, tai yra gerai, kad griuna muzikos industrija, nes kaip grupe butum maziau priklausoma nuo major labeliu -- pats gali savo marketinga atlikti/internete pardavineti.
o as pats klausau labai ivairia muzika, ir kad buciau nepatenkintas tuo, kokia muzika yra isleidziama dabar, tikrai nera, tiesiog reikia daugiau dometis tuo, kas independent labeliu scenoje vyksta. LT siuo atzvilgiu visiskas kaimas, jokios paklausos, nes niekas nesidomi, muzikinis skonis tragiskas, todel ir radijuje nieko gero, ir geru festu nepadaro. pas kaimynus daug geresne situacija -- pvz. lenkai turi gerai isvystyta metalo scena, heineken opener, latviai labai gera nauja radijo stoti paleido pries pora savaiciu (http://www.radio101.lv/), jau labai ispopuliarejo, super muzika groja
Scorpions nevadinti supergrupe -- tai vaikiška ir susiję tik su tamstos muzikiniais pomėgiais, bet ne su faktu. Jie groja 40 metų, o supergrupe vadinami jau ketvirtį amžiaus, tad kalbėti, jog nieko iš jų neliks -- naivu 🙂 Net ir Heavy metal žanre Scorpions yra monstrai, pradėję metalą groti gal net anksčiau, nei Judas Priest ir labai įtakoję viso stiliaus susiformavimą 🙂 Aerosmith -- ne ką trumpesnę istoriją turinti grupė, nors gal ir ne tokia įdomi.
O barjerai išties silpsta, netgi griūna -- ta ir yra esminė mintis. Ir kova prieš menamas vagystes -- atrodo, kad būtent su tuo barjerų griuvimu, o ne su kokiais nors iš piršto laužtais nuostoliais susijusi.
Independent leiblai -- taip, jie egzistuoja, bet ar jų palaikomos grupės tampa supergrupėmis pagal populiarumą? 🙂 Kalba ne apie muzikinius stilius, o apie tai, kas tampa gigantais. Radiohead -- taip, jie gal ir pretenduoja į tokių vardą. Portished, Opeth -- neatrodo, kad bent artėtų prie to.
O dėl muzikinio skonio ir kaimo visiško -- tai ne tik LT problema. Ar tamsta nematote požymių, kad tai labai tikslingai auginama visokiomis britnėmis? 🙂
troll it up.
Scorpions yra ne supergrupė, o supertragedija su dviem dainomis, viena -- politine agitke,kita -- powerbalade 😀
Re: troll it up.
Iš komentaro spėju, kad Skorpijonų nesiklausei daugiau, nei per M1-plius paleidžia? 😉
Re: troll it up.
Esu klausęs, bet prisijaukinti nepavyko 🙂 Banaaaaalu.
Re: troll it up.
Labai nedaugeliui pavyksta sukurti tokius dalykus, kurie iš originalių ilgainiui būtų tiek nuvalkioti, kad net taptų banalybėmis. Ar daug rastum kitų pavyzdžių? 🙂
Re: troll it up.
Nemokšiškumas nėra metodas efektyviam trolingui. FAIL.
Re: troll it up.
Kiek daug protingų žodžių. Win 😀
Re: troll it up.
Maumai, tu darai nykų įspūdį. Keisk stilių.
Re: troll it up.
Kiek skolingas už konsultaciją?
Re: troll it up.
Giros pastatysi prie progos ir būsim atsiskaitę 🙂
jei rašyčiau pilną dešimtuką, tada taip, irgi pradėsiu kartoti jau išvardintas grupes iš senųjų laikų. bet iš principo kažkaip norisi tikėti, kad išliks žinomumas ilgesnį laiką tokių supergrupių/superžmonių kaip Radiohead, Muse, Jack White su savo projektais, Green Day -- tiesiog pabandžiau pasvarstyti apie būtent dar dabar grojančius. Nirvana irgi ne iš aukso amžiaus..
Sakai šitas http://www.youtube.com/watch?v=0ZUTdKTNCAM yra fail? Mano supratimu, kaip tokiai muzikai, tai visai neblogai.
Dėl muzikos -- dalinai pritariu. Važiavom į AC/DC su draugais, kartu važiavo keli paaugliai, jų vaikai, kurie tokios muzikos klausosi (savo valia:) manau dabartiniam jaunimui nebus galimybės nuvažiuot į savo ar net savo tėvų jaunystės dievukų koncertus, nes tokių paprasčiausiai nebus.
tiesa, grupės -- Roxette, Robbie Williams, AC/DC, Sting, Falco, Dire Straits, Eminem, Aerosmith, Scooter :), Camouflage dar, kaip toks įdomesnis.
Tu nematei tos transliacijos. Po jos pasirodymo išjungė fonogramą, kad ji galėtų padėkoti, o kadangi publika labai šaukė bisus, jinai pabandė padainuot -- jau be fonogramos, realiai. Ir tai buvo PYZDEC.
Marius
geras lakmuso popierelis yra toks: kas is LT atlikeju dabar galetu surinkti Vingio parko auditorija. Kiek man smegenai duoda prisimint, tai buvo surinke hiperbole, foje, sel, naktines personos. psio?
Re: Marius
Gerą reklamą prasukus, šou padarius ir bilietus po 1 litą -- ir olialia pupytės surinktų 😀 Bet be ypatingų reklamų -- taip, nelengvas reikalas.
Re: Marius
Nesurinktų. Tokių FAIL jau yra buvę.
Re: Marius
Gal. Tada juo labiau. Kita vertus, kažkokie lazeriai surenka minias?
Re: Marius
Pirmus du kartus.
Re: Marius
tą patį juk galėtume pasakyti ir apie foje -- dažniau, kaip kartą per metus minios nesurinktų.
Marius
Visiškai sutinku. Geriausia House, Garage muzika tik apie 80 metus. Vieni iš originaliausių tekstų ir garsų. Pvz. http://www.youtube.com/watch?v=KFBMWxfIlc8 Šiais laikais tiek perdirbinių iš tų laikų yra, kad net kraupu. Jokio originalumo. Tenka giliai kapstytis, kad kažką ne popsinio rasčiau. (Dar iš 90’s atkapstau pvz. http://www.youtube.com/watch?v=Ykq0Ans801Y) Geriausias kūrybiškumo pavyzdys http://www.youtube.com/watch?v=5SaFTm2bcac Kai nepaisoma visokių copyright ir vertelgų kliedesių, kad dalinimasis blogai. Iš 6 sekundžių visas žanras gimė, net keli, kai pasigilini.
Yra ir dabar originalių atlikėjų, bet nematomi ir negirdimi jie http://www.youtube.com/watch?v=GJ-U1qh6PWU (groja nu jazz)
Greičiau supūtų ta muzikos industrija. Ai dar patinka indie rock koncepcija, grupės be jokių leidėjų.
Re: Marius
Kraftwerk -- iš 1970, WestBam -- iš 1984. Nors tai sritis, kuri man toloka, bet berods šitie padarė lemiamą įtaką elektroninei muzikai?
tmv
prisiminiau grupę: Prodigy. Iš tikro stipri 90 pradžios grupė kuri davė pradžia ne vienai muzikos bangai.
Re: tmv
Prodigy buvo absoliutus fenomenas. Bet… Kažkas su jais pasidarė, sakyčiau, naujesniuose ėmė trūkti to žvėriškumo ir nenormalumo, kuris senuose gabaluose buvo tiesiog neįtikėtinai stiprus, tuo tarpu dabar atrodo, kad jie patys save ima mėgdžiot. Nors gal tai kažkoks mano nesupratimas.
Mano pastarojo laikotarpio mėgstamiausieji, įrodantys, kad ir šiais laikais galima kurti muziką.
1. Radiohead -- bene geriausias įrodymas, kad muzika laimi prieš pinigus
2. Queens of the Stone Age -- Joshas yra vienas iš šiandienos roko genijų ir jau tikrai įsirašė į istoriją kaip supergrupės lyderis
3. The Dead Weather -- jeigu Jackas Whiteas daugiau nebesimakaluos tarp įvairiausių projektėlių ir susikoncentruos į šitą projektą, bus garantuota supergrupė
4. Massive Attack -- triphopas laikosi ant jų
5. Kings of Leon -- du paskutiniai albumai neįtikėtinai stiprūs, potencialo dar tikrai yra
6. Arctic Monkeys -- labai daug iš jų tikiuosi, abu albumai jau įrodė, kad tikiuosi ne veltui
7. Red Hot Chilli Peppers -- kokie jie bebūtų, jie yra super.
8. Placebo -- kiek hitų jie jau turi ir kiek dar turės?
9. Groove Armada -- rinkausi tarp jų ir The Chemical Brothers, bet likau ties armada, nes jie įvairesni ir geresni
10. Gorillaz -- Damonas drąsiai gali stoti prie superatlikėjų vien dėl Blur, o šitas projektas, manau, turi ne tik galingą istoriją, bet ir gražią ateitį
Supratau sąrašą, jis geras. O ne tavo, o šiaip visų laikų monstrai?
Beje, Chemikalai turėjo labai gerą potencialą, prieš kelioliką metų galvojau, kad turi šansą iškilti į supergrupės lygį, balansavo kažkur ant tos ribos, kur sunku apsispręsti -- ar tai nauja supergrupė, ar tik pora taiklių šūvių. Tačiau atrodo, kad kažkur ne ten pasuko.
Kai kurie iš kitų tavo pavardintų sakyčiau, visgi greičiau antram ešelone, t.y., patys nekeičia supratimo apie muziką, tačiau eina greta kažko, neretai išlaikydamos kažkokius kompromisus. Kita vertus pvz., Red Hot Chilli Peppers atrodo verti būti vadinami supergrupe, nors man asmeniškai jie kažkokie šleikštoki 😀
o kuom tau 10-as desimtmetis uzkliuvo? Geros muzikos buvo ir tada -- Madona tais laikais gerai vare ir Depeche Mode, Queen ir Robbie Williamsas, ir Linkin Park, Alanis Morisette (ar kaip ten rasosi jos pavarde), Nirvana, No Doubt.
O Timberlake’as ir Pink manau labai neblogai laiko pop muzikos marke siais laikais.
O tais ‘geraisiais’ laikais, apie kuriuos kalbi, truputi kitokios aplinkybes buvo, viskas nauja, daug visokiu atradimu muzikos srity, irasu kompanijos ne tokios suzverejusios kaip dabar. Kitaip ir kurybiskumas reiskesi. O dabar visi nori greito produkto, lengvai prisimenamos muzikikes, o irasu kompanijoms ko daugiau ir reikia -- bile perka. Reikai moketi atsirinkti tiesiog normalia muzika nuo degradiskos ir lavinti vaiku skoni, o ne tiesiog pasodinti prie teliko. Labai megstama kritikuoti jaunima, o visai neziurima, kad i auklejima nebuvo atitinkamai investuojama.
As tai esu 10ojo desitmecio muzikos fane. Buvo, aisku, daug one-hit-wonders tada, kaip spin doctors, ar 4 non blonds ir pan., kurie taip ir neiskilo. Bet muzika tame desimtmetyje visai nedegradiska buvo, imho. Kas neneigia, kad laikai, apie kuriuos pats rasei yra prastesni ar geresni. Elementariai kitokie.
Žinai, netikiu, kad per kokius 15-20 metų muzikoje buvo atrasta beveik viskas, ką galima atrasti. 9 dešimtmetis (ne 10 -- šiame jau viskas tiesiog išryškėja) tuo ir užkliuvo, kad maždaug nuo jo vidurio, t.y., apie 1985, prasideda supergrupių skaičiaus mažėjimas. Ir kažkodėl ima lėtėti naujų stilių atsiradimas.
Iš esmės, galim kalbėti apie tokią schemą, kad kaip tik 9 dešimtmetyje prasideda Modern Talking ir pan. eurodisco era, kur atlikėjams viską kuria konkretūs kompozitoriai, viską padaro konkrečios studijos, atranka į žvaigždes prasideda pagal papus -- C.C.Catch ar Sandra -- puikūs pavyzdėliai. Vokiška sėkmė staigiai pagimdo panašaus modelio naudotojus GB (Spice Girls), USA (Britney Spears) ir pan., o kiek pavėlavusi -- persimeta ir į Lietuvą (Yva, 69 danguje ir t.t.).
Kitaip tariant, tiesiog kardinaliai pasikeičia žvaigždžių sudėtis, laimi visiški vertelgos. Atitinkamai paveikiama ir visa muzikos scena -- tikri talentai imami tiesiog trypti, nukišami subinėn ir galimybės jiems iškilti sumažėja bent keleriopai.
Taigi klausimas ir yra apie tai, kada kas iškilo. Tai, kad Madonna gerai varė 10 dešimtmetyje, tai tik reiškia, kad ji varė ir tada. Ir dabar irgi varo. Tačiau iškilo ji pačioje 9 dešimtmečio pradžioje. Klausimas, ar būtų galėjusi ji taip iškilti, jei tai būtų vykę 10 metų vėliau, t.y., ne 1982, o 1992, ar pvz., 2010 ji turėtų tokią šlovę, kokią realiai turėjo 2000? Ir tai pop atlikėja, o ne kokia rimtesnė.
O kaip būtų, jei pvz., apie 1995 būtų atsiradę nauji Pink Floyd? Ar neatsitiktų taip, kad jie taip ir liktų nežinomais? O gal taip ir yra? Kur ta grupė, kuri pralenkė Pink Floyd, praėjus ketvirčiui amžiaus po pastarųjų iškilimo? 🙂
„Kur ta grupė, kuri pralenkė Pink Floyd, praėjus ketvirčiui amžiaus po pastarųjų iškilimo? :-)“?
Ką reiškia „pralenkė“? Pinigais? Parduotais albumais? Jeigu albumais -- Jacksonas juos pralenkė. Ir AC/DC. O Meat Loafas (jam dainas rašė Jimmas Steinmanas) -- imho, komercinis rokpopas -- nedaug atsiliko, nedaug atsilieka ir Back Street Boys.
O štai čia http://en.wikipedia.org/wiki/List_of_best-selling_music_artists Pinkų iš viso nėra.
Matuoti verta tiktai įspūdžiu, tiesiog ilgalaikiu įspūdžiu, ne asmeniniu, o bendruoju, padarytu visuomenei, kitiems atlikėjams, išliekančiu daug metų. O meniškumą matuoti parduotų albumų skaičiumi -- ar tu tai rimtai, ar čia vėl pseudohumoras toks?
Tai kad sudėtinga su tuo bendruoju įspūdžiu. Vargu, ar koks DJ Tiesto ar net Chemical Brothers pasakys, kad jų įkvėpimas buvo Pink Floyd. Maliboo va, žino vieną Pinkų dainą. Kiek žinos dabartinis 14 metis? Mūsų tokiai pavėlavusiai kartai, t.y. kartai, kuri klausė tą muziką, kurią teoriškai turėjo klausyti mūsų tėvai, įspūdis bus vienas, kitoms kartoms -- kitas. Ir -- nesupyk -- grįžtant prie Scorpions. Jų superhitas Wind of Change dėl meniškumo paliko ilgametį įspūdį ar dėl Berlyno sienos, Follow the Moskva ir t.t.? Ir ar tas hitas paliko šį įspūdį daugiau nei šios epochos liudytojams, t.y. mums? Nežinau. Aš tikrai nežinau, kaip išmatuoti tą įtaką. Nes tie patys monstrai „The Beatles“ patyrusio muzikologo galėtų būti sunešioti kaip pakankamai primityvi kompanija, bet nuo to jie netaps nepopuliaresniais, tai kur tas meniškumas? O juk, pvz., kokie Red Crimson buvo tikrai kūrybingesni ir sudėtingesni už „The Beatles“. Ir ką?
Todėl išsyk ir pradėjau nuo to, kad čia ganėtinai stiprūs neapibrėžtumai. Bet vienaip ar kitaip galim tai įvardinti. Dėl 14-mečių -- keista, bet jie žino nemažai. Esu sutikęs tokių, kurie ištisas Black Sabbath, Led Zeppelin ir pan. diskografijas kaupia, kapstydami ir ieškodami ko nors naujo ir ko nors seno, nepaisant to, ką rodo TV ir groja radijo stotys.
Dėl Scorpions -- aš juos atsimenu iš ankstesnio laiko, nei visokios Berlyno sienos, o kai vyko sienos, tai su savo jaunatvišku maksimalizmu jau buvau nusprendęs, kad Scorpions -- tai šūdpopsis. Bet dabar, kai žiūriu atgal, kai lyginu su krūvom kitų grupių iš to, ankstesnio ir vėlesnio periodų -- esu tiesiog priverstas juos vertinti visai kitaip. Ir šiaip jau dauguma jų baladžių (jų visa krūva) yra dešimtmečiu senesnio periodo, nei tie politiniai įvykiai, o kai kurios -- dar ir gerokai saldesnės už tą window-čeindžą.
Scorpions aukso amžius -- vėlgi maždaug tie patys 1975(In Trance)-1982(Blackout), o paskui -- jau įdirbis iki kokių 1988(Savage Amusement, beje, savotiškai tobulas albumas), o jau dar vėliau -- gal jau atsirandantys savęs pačių mėgdžiojimo požymiai. Tačiau būtent apie 1975-1980 Scorpions buvo viena iš ribinių grupių, ne tik ėjusių ant besirandančio Heavy Metal bangos, bet ir šią bangą formavusių.
Ir tie patys the Beatles, tegul ir primityvūs, tačiau jie atnešė visai kitą požiūrį į tą pačią muziką, kad menui reikia ne orkestrų, kad menas gali būti čia ir dabar, gyvas ir tikras, netgi kuriamas klausytojų. John Lennon ir Yoko Ono ne veltui laikomi Fluxus judėjimo dalyviais 🙂
Dėl Red Crimson -- suprantu, kad turi omeny King Crimson. Taip, tai viena iš unikalių grupių, iš tų, kurios labai veltui užmirštos, bet tai jau kiek kitas etapas, nei Bitlai, reiktų ne priešpastatinėti juos, o žiūrėti, kaip į bendrą muzikos evoliuciją. Vėlgi, jei pradedam aiškintis užmiršimo priežastis, kyla klausimai apie tokių senienų nešamą pelną, o senos grupės juk visai nepelningos, tiesa? 🙂
For phun, Scorpions gabalas iš 1975. Dabar tai atrodo lyg eilinis geros kokybės pop-rock, bet tai iš 1975 metų, t.y., 35 metų senumo kūryba. Iš esmės, Scorpions viena iš kelių grupių, tada grojusių kiečiau ir šiurkščiau (t.y., alternatyviau) už tuometinius Judas Priest, kurie paprastai įvardinami pirmąja tikro Heavy Metal grupe.
Yo… Skorpai… Tiesa pavyzdys tai kažkoks nevykęs (man asmeniškai). Kai mes su draugeliu medžiojome skorpų kasetes per visokius piratų kioskus (jei nepiratai, tai tur būt ir būtumėm užaugę su šūdinu meinstrymu) tai mus vežė kiti gabalai 😉
Tamstai pavyzdys atrodo nevykęs todėl, kad kai tamsta medžiojote Skorpus po piratų kioskus, šitas gabalas jau buvo keliolikos metų senumo seniena, o jūs klausėt tada dar tokio šviežio Savage Amusement, kuris savaip gali būti laikomas gal ir tobuliausiu Scorpions albumu 🙂
kažkaip man sunku sutikti su autorium 100%, bet tiesios kažkiek yra:) darant tuos „visų laikų“ top’us sunku psichologiškai į juos įtraukti jaunas grupes, kuriuos dar dabar kuria muziką. Po 20 metų manau kitoks gali būti požiūris į dabartinę muziką.
čia maždaug primetu, kas yra po 1980 ir jau dabar traukčiau į visų laikų topus:
pearl jam, nirvana, alice in chains, soundgarden, faith no more, oasis, blur, R.E.M, radiohead, metallica, red hot chili peppers, the prodigy, skunk anansie, sigur ros, tori amos, morcheeba, massive atack, aphex twin, bjork, the chemical brothers, jamiroquai, depeche mode, coldplay, moby, regina spektor. Iš lietuvių -- kontrabanda 🙂
„Modern Talking ir pan. eurodisco era, kur atlikėjams viską kuria konkretūs kompozitoriai, viską padaro konkrečios studijos, atranka į žvaigždes prasideda pagal papus -- C.C.Catch ar Sandra -- puikūs pavyzdėliai. Vokiška sėkmė staigiai pagimdo panašaus modelio naudotojus GB (Spice Girls), USA (Britney Spears) ir pan., o kiek pavėlavusi -- persimeta ir į Lietuvą (Yva, 69 danguje ir t.t.).“
Manau, kad nemenkai klysti. Modern Talking kompozitorius buvo ir šitos grupės atlikėjas (tai -- duetas, jeigu ką) Dietheris Bohlenas, tiesiog, kol jis nesurado Tomo Anderso kaip vokalisto, jo dainos „nėjo“, „Blue System“, manau, sėkminga buvo tik dėl to, kad prieš tai buvo MT. Kad atlikėjams kuria kompozitoriai tai yra anaiptol ne eurodicso išradimas -- Sinatra, Nat King Cole ir dar daug daug kitų puikių atlikėjų dainų nekūrė. Sandrai muziką rašė jos vyras, vėliau išvystęs „Enigma“ projektą. Priskirdamas „Spice Girls“ vokiečių sėkmei, tu darai labai didelį ir nepagrįstą šuolį laike, juo labiau dėl Britney Spears.
Bolenas užsuko biznį, pademonstravo. Spice Girls nepriskiriu vokiečių sėkmei, o tiesiog drįstu įžūliai teigti, kad tai buvo to paties komercializacijos proceso kitas ryškus žingsnis. O dar kitas -- Britney Spears. Tai ne konkrečių žmonių, o sistemos vystymosi žingsniai su ryškiausiais, simptomatiškiausiais šios sistemos atlikėjais.
Gal būt verta atkreipti dėmesį ir į kitą aspektą: sistema vs. asmenybė. Supergrupės -- tai asmenybės. Dabar dominuojantys atlikėjai -- tai realiai beveidžiai, beasmeniai sistemos atstovai. Menas visada buvo asmenybinis, netgi asistemiškas. Kur prasideda sistema, meno nelieka. Tad galime tarti ir taip, kad vis labiau ima dominuoti sisteminis antimeniškumas. Tame ir problema.
Beje, dėl BS ir SG dar norėčiau patikslinti vieną dalyką -- nors tu rašai, kad čia dominuoja papų klausimai, tai vėlgi, nėra visai tiesa. Pirmiausia, vakaruose fonograminių atlikėjų -- vokalistų tokiame lygyje nebūna. Prisimink, koks kilo skandalas dėl New Kids on the Block ir Milli Vanilli (tai prieš SG ir BS erą), taigi šios merginos moka dainuoti, bet taip, jos yra atlikėjos, o ne kūrėjos. Asmenybės ar ne? Nežinau dėl C.C. Catch, nemačiau tos laidos, bet labai gerai pamenu, kaip buvau pritrenktas pirmą kartą išgirdęs prastai įgarsintą Ericą Jennings. Įspūdis buvo toks -- vokalo beveik nulis. Apgavo! O paskui išgirdau ją gerai įgarsintą. Taigi, ne taip paprasta apie tai spręsti, bet BS lygiuose į normalią sceną fonograminių atlikėjų neleidžia (jeigu tokių iš vis yra).
Muzika nesedi ir neverkia del to, aktuali ji ar ne, elitine, popsine ar avangardiska. Ji tiesiog kasdien keiciasi, mutuoja ir atsinaujina. O tai, kad meti tokius teiginius kaip siam poste, rodo, kad tiesiog arba uzstrigai savo asmeniniam skonyje ir kitur nelabai dairaisi, arba neturi geru naujos muzikos saltiniu ir klausaisi tik to, ka jau pazisti arba tai, ka gali pasiulyt tv ir radijas.
Tai, ką tu parašei, reiškia tik tai, kad tu taip ir neperskaitei to, ką parašiau. Jei nori diskutuoti -- nepatingėk paskaityt, o paskui galėsim gilintis, nes kol kas matau, kad prieštarauji savo projekcijoms.
Nors tu ir nepastebėjai, klausimas ne apie apskritai muzikos lygį, o apie tai, kokio lygio atlikėjai išlenda į viršų, tampa superatlikėjais, pasauliniais gigantais, monstrais, t.y., cituoju tave: „ka gali pasiulyt tv ir radijas“.
Tokia karsta diena, ir dar cia su tavim gilintis? 😉 megaukis simtu komentaru issamiu diskusiju su kitais, as savo prie saves pasilaikau ir vistiek manau, kad cia senpyrdyliskas nostalgiskas briedas.
Nu, atėjai, užlojai, net neskaitęs, pasakei tą patį, ką aš, bet išsikeikei ant manęs, tai dabar ir valink 😀
Rokiski, yra toks muzikantas Trent Reznor is Nine Inch Nails, kuris be abejones yra siuolaikines muzikos genijus
http://www.youtube.com/watch?v=Elbsomblod4&feature=related
Taip, NIN yra viena iš labai rimtų ir gerų grupių, pretenduojanti į supergrupes. Bet dar įdomiau, kokiu būdu jie augina savo populiarumą ir susirenka gerbėjus 🙂 Tai visiškai asisteminė grupė. Fenomenas.
Pingback: Vėl apie blogosferą ir žiniasklaidą « Rokiškis
Pingback: Citroen savininkai, pas jus ateis LATGA-A « Rokiškis
Supergrup4s, kaip muzikos industrija (tos supergrupes ja sukure, kai kurios iki šiol palaiko, turejo dingti,
nes keiciasi zmoniu supratimas apie garsa is esmes.
Galiu pasakot toliau, bet tai jau offtopikas, kuriuo retas patikes, todel verciau ji parduosiu.
Is principo kogero esate teisus visu 100 procentu… manau todel daugelis idomesniu ir rimtu atlikeju dabar kuria savas studijas ir label’us… pvz viena mano visu laiku megstamiausiu grupiu: nine inch nails (o jei konkreciau, tai trent reznor)… seip, tai reiktu pamineti, kad muzika dar nenumire, nepaisant visu nesamoniu vis dar atsiranda neblogu atlikeju -- pvz labai populiarus ir pakankamai unikalus massive attack…
Įrašų studijų įrengimo kainos nukrito neįtikėtinai. Kompiuterių dėka sumažėjo dešimtis, o gal net ir šimtus kartų. Platinimas ir tiražavimas per internetą -- gal net tūkstančius kartų pigesnis.
Todėl kai kurie barjerai griūna. Todėl muzikos industrija bando užspaust internetą.
I tema tai -- Zalvarinis
O cia projektas ismetes ‘tarpine’ tarp autoriaus ir klausytojo
http://www.candyrat.com/
video: http://www.candyrat.com/
em sorry, ipastinau du kart :/
va tikras linkas i video
http://www.youtube.com/watch?v=T4Igb5Yors4&feature=relmfu
Ir dar va viena lietuvaite, nemanau kad labai zinoma:
http://www.youtube.com/watch?v=aEgV23XcazI&feature=relmfu
Surašysiu dešimt geriausių grupių. Į eiliškumą neatsižvelgiu.
Bathory
Death
Slayer
Judas Priest
Burzum
Immortal
Obtest
Nirvana
Ensiferum
Falkenbach
Jimi Hendrix
Cream
Led Zeppelin
Free
Pink Floyd
Emerson Lake & Palmer
Rolling Stones
King Crimson
Black Sabbath
Budgie
pirmas 10kas: CCCatch, Modern Talking, Fancy, Patty Ryan, Bad Boys Blue, London Boys, Silent Circle, Dominoe, Bon Jovi, Def Leppard