Semiotika – baziniai dalykai ir kai kurie asmeniniai pastebėjimai

Paradoksali figūraNegalvokit, kad semiotika yra paprasta. Taip, ji paprasta, kaip būtis. Todėl apie ją kalbėti labai keblu. Todėl ji nėra paprasta. Juk aš ne veltui pradėjau ne apie banalokas, nors kartais ir labai įdomias tekstų ar ženklinių sistemų interpretacijas ar dar kažką, o apie matematines ir filosofines semiotikos esmes. Uždavinėjau metateorijos klausimus, kurie atrodo neišsprendžiamais, o neretai išties ir yra neišsprendžiamais. Rašiau apie tai būtent tam, kad būtų galima pažvelgti iš visai kitos pusės į tokį paprastą nepaprastą dalyką – kalbą.

Aš jau rašiau apie bazines sąvokas. Įsisavinkim dar kartą: prasmė, reikšmė ir ženklas. Prasmė – tai abstraktas, egzistuojantis mūsų galvose. Reikšmės – tai realybės (nebūtinai realios, gali būti ir menamoji) atspindys,, kurį susiejame su prasmėmis. Ženklas – tai tas dalykas, kuris leidžia manipuliuoti reikšmių ekvivalentais pagal tam tikras prasmines taisykles. Iš duotojo išplaukia pvz., tokios išvados: ženklais mes galime aprašyti tam tikrą realybės ekvivalentą, kuris susiejimo su reikšmėmis dėka gali tam tikromis (ribotomis) sąlygomis atstoti realybę. Kaip pvz., ženklų seka „Lietuvos krepšininkai nugalėjo Ispanus“ gali tapti tam tikru realybėje pažiūrėtų rungtynių ekvivalentu.

Semiotika kelia dar kelias idėjas: pvz., kad kalba negali būti analizuojama savo pačios priemonėmis, o tam reikalinga metakalba arba jos ekvivalentas. Tai reiškia, kad sąvokos nėra literatūrinis-filologinis „blablabla“, o kategoriškos ir griežtos. Jei žmogus neskiria reikšmės nuo prasmės, apie semiotiką jis kalbėti negali lygiai taip pat, kaip ir žmogus, neskiriantis pliuso nuo lygygbės negali kalbėti apie aritmetiką. Dar gilesnė semiotikos idėja yra ta, kad tekstuose gali egzistuoti (ir neretai egzistuoja) tam tikros giluminės struktūros, atsekamos per tam tikrus paternus (izotopijas – prasmių ar reikšmių pasikartojimus).

Galime tarti, kad kalba yra absoliučiai neatskiriama mūsų mastymo ir pasaulio suvokimo dalis. Net jei mes nemokėtume kalbėti, mes pasaulį suvoktume, panaudodami tam tikrus šabloninius apibendrinimus (prasmes) ir susietume jas su realiu pasauliu per tam tikrus, tegul ir smegenyse tesančius identifikatorius (ženklus). Kitaip tariant, mastymas be kalbos – neįmanomas. Gal būt, teisinga ir atvirkštinė prielaida: bet kuri pilnavertė (prasmes, reikšmes ir ženklus naudojanti) kalba savaime suponuoja mastymą. Iš to, beje, kilęs ir Tiuringo dirbtinio intelekto testas: kompiuterio sugebėjimas bendrauti su žmogumi taip, lyg jis pats būtų žmogus – tai vienintelė formali priemonė, leidžianti įvertinti, ar kažkoks intelektas yra, ar ne. Geresnio testo kol kas niekas nesugalvojo.

Galime tarti ir kitaip: visa semiotika yra paremta elementaria prielaida, kad žmonės tėra tam tikri kalbos interpretatoriai, susiję tarpusavyje tam tikra bendra ženklų sistema, leidžiančia komunikuoti bei gyvenantys tam tikroje bent dalinai sutampančioje reikšminėje terpėje. Ir, matomai, turintys tam tikrą nedidelį įgimtą bazinių prasmių ir gramatinių taisyklių rinkinį, pakankamą naujų prasmių, ženklų ir gramatikų generacijai, įskaitant ir metaprasmes, metaženklus, metagramatikas. Negana to, tie patys žmonės interpretuoja ir generuoja ir patys save, panaudodami tos pačios metakalbos priemones. Vienas iš klausimų, kuriuos galime užduoti: o gal žmonės iš skirtingų kultūrų negali susikalbėti tiesiog dėl skirtingų kalbų, net jei ženklai yra vienodi – prasmės ir reikšmės skiriasi?

Nors struktūralizmas ir semiotika vystėsi (ir neretai pateikiama), kaip revoliucinga filologijos pakraipa, išties kardinalus pokytis ir teorinė bazė, kuria remiantis suformuluojamos esminės semiotikos idėjos, atėjo iš matematikos, t.y., fundamentalus semiotikos pagrindas yra ne filologinis, o išimtinai matematinis, savo gilumine esme (metateorija visame gražume) artimesnis fundamentalioms programavimo sritims (kompiliatorių, interpretatorių, AI sistemų ir pan. kūrimas), nei įprastinei filologijai. Gal būt todėl kiek juokingai atrodo, kai kažkoks ten VU semiotikos institutas, ar kaip ten jis vadinasi, priima į semiotikos magistro studijas tiktai turinčius filologinį išsilavinimą. Nežinau, gal juos ten ir moko matematikos. Bet kažkodėl abejoju. Jei kas žinote detalių – apšvieskit, įdomu būtų sužinoti 🙂

Kita vertus, semiotika yra ir paprasta: tai būdinga metateorijoms. Gana nedidelis taisyklių rinkinys leidžia atlikti ne tik pakankamai išsamias analizes, bet ir vykdyti generaciją (ką savo laiku ryškiausiai pademonstravo Umberto Eco). Kaip jau matėme, pakanka vos kelių komandų, norint suformuluoti visą matematinį aparatą, nesunkiai žmones apgaunančius dirbtinius intelektus, o taip pat – ir tokias dirbtines realybes, kaip pvz., Quake ar Starcraft, galų gale, berods ir patsai Greimas juk ne veltui kalbėjo apie naratyvines programas 🙂

Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

Dalinkitės visur: Share on Facebook
Facebook
0Share on Google+
Google+
0Share on LinkedIn
Linkedin
Tweet about this on Twitter
Twitter

18 thoughts on “Semiotika – baziniai dalykai ir kai kurie asmeniniai pastebėjimai

  1. skirtumas

    O intriga?
    Kažkaip pasigedau intrigos.
    Bet užtai trumpas komentaras iš asmeninės patirties (o ir iš kitų patirties): net kalbantys tais pačiais ženklais, ta pačia sistema, stipriai sutampančioje reikšminėje terpėje sugeba interpretuoti ženklus kardinaliai ir ne mažiau skirtingomis prasmėmis. Aš asmeniškai svarbiais man atvejais praktikuoju grįžtamojo ryšio tikrinimo metodą, t.y. siunčiu pranešėjo gavėjui informacijos užklausas:
    1. Ar gavo mano informaciją? -- tikrinu ar apskritai užfiksuotas informacijos perdavimo faktas.
    2. Kokie bus gavėjo tikslūs veiksmai tam tikru momentu, turint omenyje, kad gavo mano pranešime jam perduotą informaciją? -- objektyvi informacija, leidžianti minimaliai mažai klysti ją interpretuojant. Nors viskas priklauso nuo klausimo 🙂
    3. Jei įmanoma paprašau kitokios perduotos informacijos interpretacijos, negu pateikiau aš. -- Nors tai neužtikrina mano norimo rezultato (maksimaliai sutampančios ženklo interpretacijos), bet bent jau didina tikimybę, kad gavėjo vykdomi veiksmai atitiks mano lūkesčius 😉

    Reply
    1. rokiskis Post author

      Re: O intriga?
      Aha, čia ir prasideda kunda-lakunda 😀 Informacijos perdavimo teorija ir praktinė klaidų korekcija protokole 🙂
      BTW, mokytojai naudoja dar vieną būdą -- kontrolines sumas: tai yra, perdavus informaciją, reikalaujama atsakyti į klausimą, kuris pakankamai kompleksiškas, kad nebūtų įmanoma atsakyti, negavus perduotos informacijos ar ją interpretavus neteisingai. Teoriškai tai idealus metodas, praktiškai yra ir problemų.

      Reply
  2. zeppelinus

    Rokiškio universitetas
    Bliamba, Rokiški, tu ką -- nusprendei visą magistrinės programos semiotikos kurso medžiagą per savo LJ praleisti?
    Ir pinigų neimsi…?;)

    Reply
    1. rokiskis Post author

      Re: Rokiškio universitetas
      Tiesiog nusprendžiau truputį etiudų parašinėti. Kad truputis požiūrių atsirastų kitų, ar šiaip ten. Nes besidominčių lyg ir yra 🙂
      Yra vienas įdomus reiškinys: daugelis tų, kurie yra su semiotika susidūrę, žvelgia į ją, kaip į literatūrologiją, nesuprasdami kai kurių bazinių prielaidų ar galvodami, kad jos gali būti ginčytinos ar pan..
      Tai yra paradoksas: aukšto lygio programuotojai neretai semiotikos idėjas pagauna žymiai lengviau, nei filologai -- nepaprastai daug duoda būtent matematiniai pagrindai. Bet jei programuotojai ir pagauna idėjas, jie paprastai neturi praktikos, tinkamos natūraliomis kalbomis parašytų tekstų analizei, tuo tarpu filologines žinias turintys žmonės neretai nesupranta matematinės semiotikos pusės.
      Todėl tiesiog norisi pakalbėt apie šitus dalykus.

      Reply
      1. zeppelinus

        Re: tiesiog norisi pakalbėt apie šitus dalykus
        Aaa, tada viskas OK.
        Šiek tiek abejoju, ar daug bus norinčių tą pokalbį palaikyti, betgi laimė ne pašnekovų kiekyje, o jų kokybėje…:)

        Reply
        1. rokiskis Post author

          Re: tiesiog norisi pakalbėt apie šitus dalykus
          Aš irgi abejoju, ar daug čia kas diskutuos, ypač todėl, kad matematikai artimesnės dalys atrodo labai menkai tepaliestos Lietuvoje, gal netgi ignoruojamos, bent jau viešuose diskursuose.
          Bet vienas-kitas skaitytojas gal ir atsiras 🙂 Koks skirtumas 🙂 Gal šiaip tiesiog kažkam bus naudos kokios nors -- kad ir iš to, kad elementariai daugiau medžiagos atsiras lietuvių kalba 🙂

          Reply
          1. Anonymous

            Re: tiesiog norisi pakalbėt apie šitus dalykus
            dar vienas geras straipsnis:)
            Čia ne visai į temą, bet ar dar kokiomis teorijomis domitės, ar pagrinde vertinate iš semiotikos ir kitų pastarųjų straipsnių temų pusės? Būtų įdomu.

            Reply
            1. rokiskis Post author

              Re: tiesiog norisi pakalbėt apie šitus dalykus
              Tiesiog galvoju, kad labai jau ribotas publikos kiekis giliau į tai lenda. Gal atsiras šimtas žmonių per Lietuvą, o gal ir neatsiras, nežinau.
              Beje, kadangi yra, kas straipsnius iš čionai vaginėja ir deda kitur be atgalinių nuorodų, tai dalį tekstų dabar rašysiu po spyna -- tad patariu užsiregistruoti ir atsižymėti kur nors komentaruose, į friendus įtrauksiu, kad galėtumėt skaityt. Aišku, jei norisi.

              Reply
              1. Anonymous

                Re: tiesiog norisi pakalbėt apie šitus dalykus
                Dėkui Jums, užteks tų visiems prieinamų: nematau prasmės ‘friendint’ pašnekovų, „nepastebinčių“, ko klausi, nes nemanau, kad nuo to jie kuo nors pasikeistų.
                O būtų įdomu, jei domėtumėtės ir kitomis teorijomis. Platesnis akiratis dar niekam nepakenkė, o užsikonservavimas savo sultyse formuoja siauras kategoriškas pažiūras:). Atsiranda susitapatinimo su savo pažiūromis problema;):), o iš to kyla ir aiškinamojo teksto formalumą bei stilių griaunančios emocijos bei epitetai kitų sričių ar pažiūrų atstovų pusėn:).
                Tai dėl to labai puiku bus sulaukti iš Jūsų įvairesnes teorijas ir pažiūras apžvelgiančių šviečiamųjų straipsnių. Sėkmės!:)

                Reply
                1. rokiskis Post author

                  Re: tiesiog norisi pakalbėt apie šitus dalykus
                  LoL. Žmogus, kuris nesuformuluoja klausimo ir pats nesupranta, ką rašo, kalba, kad kiti nepastebi, ko klausi ir šneka apie platesnius akiračius 🙂
                  Suprantu, dėl kokių priežasčių būna pereinama į demagogiją ir asmenybinius žaidimus iš serijos „man pasiūlė, bet aš atsisakysiu“ bei informacijos nenešantys pasakymai apie „įvairesnes teorijas“, bet tai aišku jūsų problema. Taip ar anaip, linkiu sėkmės 🙂

                  Reply
                  1. Anonymous

                    Re: tiesiog norisi pakalbėt apie šitus dalykus
                    Gali būti, labai neįskaitomai pirmą kartą parašiau;), kad atsakėte kaip koks botas;) :), tai pakartosiu (ctrlC, ctrlV):
                    „Čia ne visai į temą, bet ar dar kokiomis teorijomis domitės, ar pagrinde vertinate iš semiotikos ir kitų pastarųjų straipsnių temų pusės?“:)
                    Platesnis akiratis dar niekam nepakenkė, nepaisant to, kas tai pasako.
                    Ryškios asmenybės pačios pro žodžius prasiskverbia, todėl nelaikau Jūsų žaidimo asmeniškumais: tai natūralus asmenybės skleidžiamas srautas;) :D. Bet čia nėra jokios problemos, todėl ir Jums sėkmės!:)

                    Reply
                    1. rokiskis Post author

                      Re: tiesiog norisi pakalbėt apie šitus dalykus
                      Arvydas Sabonis kartą pasakė frazę, tapusią mėme: „ar tu pats save supratai?“ 😀
                      LOL

  3. Miaunius

    VU yra Greimo semiotikos centras. Greimas vystė literatūrinės/lingvistinės semiotikos kryptį, todėl ir centro veikla yra atitinkamai ribota. Jų siūlomos studijos mažai siejasi su matematine/logine semiotikos puse, nebent tiek, kiek patys teorijos fundamentai reikalauja. Matematikai ten pasimestų literatūrinės prasmės ieškojimuose. Jei kada nors ir atsiras visapusiška semiotikos studijų programa, tai vargu ar filologijos fakultete, ir apskritai spėčiau, kad ne VU, o VDU.

    Reply
  4. Pingback: Nušvitimas

  5. Vytautas

    Kažką panašaus turi Neuro-Lingvistinis Programavimas (NLP) gimęs iš idėjos sukurti meta kalbą visoms psichoterapijos mokykloms. Nors visai neblogai sekėsi, takiau kiekvienos psichoterapijos mokyklų apologetai atsisako užleist pozicijas, tad NLP teliko podukros vaidmuo terapijoje.
    Tuo tarpu ten tikrai įdomių dalykų yra kaip antai žmogiško elgesio metaprogramos, o ir pati lingvistika suprantama ne tik kaip turinio nešėja, bet ir kaip meta-įrankis.

    Reply
    1. Rokiškis Rabinovičius Post author

      Oj, nu tik nereikia čia su tais NLP nuostabumo marketingais ir vėjais apie „meta kalba visoms psichoterapijos mokykloms“, „apologetai atsisako užleist pozicijas“, ir dar kaišiojant žodį „meta“ kur papuola, ok?

      Reply
  6. Marius

    Tai, kad semiotika ne tik kalbos tyrimus apimantis budas, rase jau semiotikos klasikai:

    „Semiotinė meno kūrinio analizė -- tai visų pirma specifinės meno kalbos analizė. Kalba, anot Algirdo Juliaus Greimo, yra reikšmių sistema; o reikšmė gali būti išreikšta ne tik žodžiais, bet ir kitaip: judesiais, garsais, vaizdais, kvapais ir t.t.; visus šiuos raiškos būdus galima aprašyti semiotiškai. Meninę išraišką turinčių kūrinių atveju jų meninė artikuliacija, sandaros principai ir yra svarbiausi reikšmės perteikimo procese.“

    Jie ir apie robotika, dirbtini intelekta kalba.

    [ http://etalpykla.lituanistikadb.lt/fedora/objects/LT-LDB-0001:J.04~2006~1367161648200/datastreams/DS.002.0.01.ARTIC/content 65 psl. ]

    Reply

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *