Supermarketai, kosminiai rutuliukai, blablabla

Truputį susikaupė visokių minčių, taigi truputį išsiliesiu apie prekybcentrius ir panašiai. Apie visus. Nes senokai jau užveikė. Rašiau apie tai dar 2008, tačiau atrodo, kad nedaug kas pasikeitė nuo to laiko. Gal truputį visgi pagerėjo. Taip, žinau, kad smulkieji prekybininkai dėl supermarketų žūsta, tačiau aš manau, kad jau ir taip jie visi žuvo, taigi, perkuosi supermarketuose ir mano dėka auga prekybos tinklai. Negerai, bet taip yra.

Maxima valdo viską

Ne taip seniai rašiau apie tai, kaip Maxima parduotuvėje nusipirkau nevalgomai persūdytos mėsos, o dabar žiūriu, kad jau kelintas blogas svaigsta apie Maximos kosminius rutuliukus. Tiesą sakant, nežinau, ar čia jų nemokšiškas nemokšiškumas, ar priešingai – genialiai genialus marketinginis ėjimas. Kažkodėl iki šiol, atrodo, niekas nepastebėjo, kad tie rutuliukai yra skirti vienam senam, kadaise ir Lietuvoje labai populiariam vaikiškam žaidimui. Prancūzai ir suaugę masiškai jį žaidžia – viskas paprasta, tiesiog vienu rutuliuku reikia išmušti kitą rutuliuką iš duobutės. Berods taip. Tarpukario Lietuvoje tas žaidimas buvo populiarus, dabar – atrodo, kad jau niekas neprisimena. Ir gal tiesiog Maxima nutarė jį atgaivinti ir paversti Maximos žaidimu? Taip ar anaip, rutuliukai ten prasti, visiškai netikę, o kaip išsiaiškino Vabolis – kardinaliai gražesni kosmorutuliukai būna dedami į klozetų vožtuvus. Tik nesakykit to vaikams.

Maxima išties valdo. Kaip juos kas bekeiktų, kaip aš pats besipiktinčiau kuo nors – tai visvien galingiausias ir geriausiai optimizuotą asortimentą turintis tinklas. Visiems kitiems iki Maximos – kaip vėžiu iki Magadano. Konkurentai orientuojasi į pigiausias ar geresnes prekes, o Maxima tinka visiems. Galima drąsiai sakyti, kad Lietuvoje yra vienas prekybos tinklas – tai Maxima, o visi kiti – tai tiesiog smulkmė.

Rimi – didelis iškilmingas feilas

Tuo tarpu Rimi apseina be rutuliukų. Jie jau seniai mane užkniso su savo šlykščiais lipdukais, per kuriuos platina neadekvatines prekes – pvz., pigias kepimo skardas, kokių galima nusipirkti po 10 litų, pateikinėja su reklamomis, esą tai „reguliari kaina 100 litų“ (o vat kalbainiams į tą „reguliarią“ – atrodo nusispjaut) ir knisa protą. Dabar platina kažkokius peilius, kurie viens prie vieno, kaip tie, kurių galima parduotuvėse rasti už 5-10 kartų mažesnius pinigus. Rimi marketingistai, jei skaitote šitą tekstą, tai paimkit savo peilius ir nusižudykit su savo šūdais ir emigruokit. Dabr Rimi jau sugalvojo, kad reikia nuolaidų kortelių – vieną procentą nuolaidos klientams duot. Gal ta proga vakar maniškė, pirkdama elementarius ledus, buvo nustebinta – 5 litai už porciją. Kaip sakant, „kainas padidinsim ir vieną procentą nuleisim“.

Brangūs Rimi asilagalviai atstovai, manot, kad niekas negirdėjo, jog jau antrus metus dirbat į minusą? Aš tai girdėjau, ir spėkit, ar nustebau, kai man tai pasakė? Negalvokit, kad krušdami klientams protą, tapsit pelningesni. Palyginkit savo kad ir ūkinių prekių lentynas su konkurentų, gal suprasit savo problemas. Kai jūs siūlot pirkti „Xuyparishi“ markės plaukų feną už bene 60 litų, paskui padarot „nuolaidą“ iki kokių 30 litų, o Gariūnuose ar Norfoje panašus tekainuoja 15-20 litų, kai Maxima už kokius 25 litus pardavinėja normalaus gamintojo (berods Philips) fenus – joks pirkėjas jūsų nelaikys padoria kontora. O tik pročiakrušiais. Taip ir sėdėsit minuse. Palyginkit savo nomenklatūrą lentynose bent jau su Iki – ten pasirinkimas porą kart didesnis, o Norfa jus lenkia tiek, kad jūs kaip vargdienėliai, su jais palyginus. Palyginkit savo nomenklatūras su Maxima – kai kurie prekių segmentai pas jus net 10 kartų mažesni. Ir jūs, nesutvarkydami savo asortimento, tikitės išsigelbėti kažkokiomis kortelėmis? Nejuokinkit. Su tokiu darbu taip ir liksit minuse, kol parsiduosit kokiam sėkmingesniam tinklui. Žinau jūsų košmarus – jums baisiausia būtų, jei jus nupirktų Maxima, bet jums gali būti dar baisiau – Lietuvoje jus gali nupirkti Norfa. Netikit? Pasidarykit rimtesnį veiklos vertinimą – ne tik patikėsit, bet ir apsiverksit.

Iki, Norfa, Prisma, Lietkoopsąjunga, Aibė ir Cento

Iki irgi turi kažkokias nuolaidų korteles ir lipdukus, bet palyginkim, ką jie parduoda už lipdukus? Ogi puikiausius Berghoff puodus, kurie jau išties verti – tai ne iš lochatroninių prekių. Kaip matom, esmė yra ne tame, ką darai, o tame, kaip darai. Iki sugeba idėją realizuoti gerai, tuo tarpu Rimi gaunasi tik nykus pamėgdžiojimas. Feilas. Nors gal ir ne feilas. Aš puikiai suprantu, kad gal būt tuos Rimi akcijinius fufelius tiekia kokios nors firmos, kur gal būt kokie nors Rimi marketingistai turi kokių nors gerų draugų. Korupcija būna ir pas prekybininkus. Nežinau, kaip čia išties yra. O kaip jūs manot?

Norfa, kai pasigilini, paanalizuoji, palygini – padoriausias tinklas iš visų Maximos konkurentų, vertas pagarbos, nors ir orientuotas į labiausiai taupantį segmentą. Norfa nekruša proto lipdukais ir kitomis nesąmonėmis, o tiesiog siūlo mažiausias kainas. Tai realybė – atėjęs apsipirkti į Norfą, pirkdamas maždaug tą patį, aš išleidžiu pusantro karto mažiau. Ir skirtingai, nei apie Rimi, apie Norfą negirdėjau gandų, kad jie sėdėtų minuse.

Cento – kaip ir pretenduotų į kažką dar pigesnio, nei Norfa, bet porą kartų, kai pasitaikė užsukti – taip ir likau nesupratęs, kaip jie išvis gali egzistuot. Vieną kartą užsukau Šventojoje – tai ne parduotuvė, o kažkoks žmonių prisigrūdęs, puvenomis smirdantis bomžatnikas, kur prekės mėtosi ant grindų, kartu su sudužusiais alaus buteliais, o tarp lentynų žmonėms neįmanoma prasilenkti. Norite įsivaizduoti, kaip atrodė prabangiausias supermarketas sovietmečiu? Užsukit į Cento – tai kažkas sulyginamo.

Lietkoopsąjunga – mažai kam žinoma. Kaip jie iki šiol dar išgyveno, nesuprantu – tai viena iš tų kontorų, kur valdo kažkokie neaiškūs vadovai, atėję iš sovietinių laikų, bet kita vertus, valdymo modelis ten įdomesnis – kooperatinis, yra specifikų. Miestuose sovietinės Lietkoopsąjungos parduotuves suprivatizavo kiti tinklai, o štai kaimuose – lyg ir išliko. Prekių asortimentas ten – pasibaisėtinas, kainos – lyg ir pusėtinos, tačiau visgi yra specializacija – kitur gal ir nerasit visokių ūkinių prekių, o čia jų pilna, labai pigių.

Nesu tikras, bet Aibė – berods dar vienas tinklas, nežinau, kam priklausantis (ar tik ne Senukams?). Absoliučiai vidutiniškas, kaimo vietovėse yra. Primena Norfą, tačiau prasčiau organizuotą. Bet net ir iš Aibės Rimi galėtų labai daug ko išmokti. Ne tas žodis, kiek daug.

Galų gale Prizma – tai ne tinklas, o tik viena parduotuvė, esanti Ozo prekybos centre, tačiau tai išties geriausias supermarketas Lietuvoje. Jei neskaitysim to, kad visiškai neaišku, kaip į jį pakliūti. Nuvažiavęs prie Ozo, staiga suvoki, kad nežinai, kur įėjimas į parduotuvę. Jo tiesiog nėra. Kai paklaidžioji ir per kažkokius užkaborius ir tarnybines patalpas pakliūni į vidų – pamatai, kad šitas prekybcentris pustuštis. Matyt, kiti irgi neranda, kaip pakliūt. Prasiėjęs, supranti, kad nežinai, pro kur išeit ir ilgai klaidžioji vėl. Paskui nusprendi, kad daugiau ten lankytis neverta. Kita vertus… Jacobs kavos pusės kilogramo pokas už 9 litus, du kartus pigesni drabužiai, ir tarpai tarp lentynų du kartus didesni, nei Rimi – sakyčiau, tai pasako viską. Anksčiau ar vėliau visi išmoks susigaudyt tuose labirintuose ir štai tada jau Ozas nugalės Akropolį.

Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

Dalinkitės visur: Share on Facebook38Share on Google+0Share on LinkedIn0Tweet about this on Twitter

36 thoughts on “Supermarketai, kosminiai rutuliukai, blablabla

  1. Karvė

    Aibė 100% priklauso Maxima Grupei. Tiesą sakant ne kas kitas ir suvalgys visas dar likusias smulkiąsias parduotuvėles…

    Reply
    1. rokiskis Post author

      Jei taip, tai tada išvis smarkiai gaunasi. Tiesa, neradau išvis info, kad jie būtų kažkam priklausantys, nors kita vertus, ne per daug ir ieškojau. Bet neaiškūs kažkokie jie man. Kita vertus, kaip kaimo parduotuvės, aibės yra geros.

      Reply
        1. rokiskis Post author

          Aibė, Druskininkų Rasa, Selita ir Vilniaus Pergalė. Normaliai čia tas VP padalinys sukasi. Ir reiškia, kiti prekybcentriai prekiauja kaip ir Maximos produkcija…

          O Selita, kuri pagarsėjo tuo, kad norėjo Sveiką Vaiką užbylinėt, tai reiškia kaip ir Maximos padalinys…

          Reply
  2. laiqualasse

    „Cento“ priklauso tai pačiai kompanijai, kaip ir „Iki“. Bent jau ant čekių tas pats pavadinimas (UAB „Palink“ berods) figūruoja.

    Koops, IMHO, būtent iš kaimų ir išgyvena. Nes kiek žygiavęs esu, tai labai dažnai Koops’uose pirkdavomės maisto, nes jų tiesiog kas antram kaime būna.

    Reply
    1. rokiskis Post author

      Nu va, kaip Palink nišas sunaudoja gerai -- vienur bene geriausios parduotuvės, o kitur -- priešingai. Daug kas galėtų pasimokyt 🙂

      Reply
  3. Andrius Užkalnis

    Man Norfa šiaip nerealiai panaši visu jausmu, išdėstymu ir viskuo viskuo į Italijos provincijos (ypač pietuose ir Sicilijoje) supermarketus. Tai dėl to Norfą myliu.

    Maxima yra mano supermarketas kiekvieną vasarą Nidoje, palieku ten savo privalomą krūvą pinigų ir yra gal ir ne baisiai blogai, bet geriau nei buvo.

    IKI pažįstu taip nuo seno ir taip iš arti, kad beveik niekas net neįsivaizduoja (tai viena neišpasakota mano jaunystės istorija), tai jaučiu jiems sentimentus tam tikrus. Ir jų buločkos su sasiskomis nepalyginti geresnės nei Maximoj.

    Rimi mažai būnu, bet gerai pažįstu Jėruzalimkos Rimi „Submariną“, taip sakant, ne juokais.

    Reply
    1. rokiskis Post author

      Norfos turi ir kitų įdomumų, pvz., kai kuriose jų būna krūvos rusiškų atvirukų, žurnalų ir fuflioviausių knygų, tačiau lietuviškų -- nesigauna atrasti netgi tyčia ieškant. Tai gan įdomu. Kita vertus, apsilankau būtent norfose dar ir todėl, kad kituose supermarketuose niekad nepasitaikė rasti tikrų košerinių macų. Labai laukiu, kada kuris nors prekybos centras išskirs bent jau lentyną grynai kašrutiniam maistui ir manau, kad tai bus būtent Norfa.

      Deja, kai kurios iš norfų būna, kad ir smirda, bet tai būdinga daugeliui mūsų prekybos cenrų, kita vertus, smarvingumu ir bjaurumu tam Šventojoje aplankytam Cento prekybcentriui vargu ar prilygs netgi visos norfos kartu sudėtos.

      Reply
      1. A

        Taigi Mindaugo Maximoj yra košerinė lentyna -- nelabai ten didelė, bet tikrai yra, bent jau buvo.

        Reply
        1. rokiskis Post author

          Ir vėl paaiškėja, kad Maxima valdo 🙂 Dėkui už informaciją, nežinojau šito. Labai jau toli nuo manęs ta Mindaugo Maxima… Bet matyt, kad teks užsukti 🙂

          Reply
  4. Mišrunė

    Koops yr labai gerai. Viskas, ko reikia, ir jokių bereikalingų pagundų. Ir šiaip ten jauties žmogum, o ne pinigine su kojom. Nu bet jau ne kartą apie tai rašiau, tai nesikartosiu. 🙂

    Reply
    1. rokiskis Post author

      Taip, tai vienintelės parduotuvės, dar išlaikiusios sovietinę dvasią, kur į pirkėją žiūrima ne kaip į klientą, o kaip į bereikalingai trukdančią šiukšlę.

      Reply
      1. Mišrūnė

        Bwahaha 😀 Tau ryškiai nepasisekė su parduotuvėm (arba pardavėjai pms buvo). Dar nieko panašaus neteko patirti nė vienam koopse. Aišku, visų kaimo parduotuvių ir neapvažinejau, bet kiek teko -- aptarnavimas išskirtinai malonus.
        Gal čia veikia tai, kad koopsai orientuoti į pastovius pirkėjus, o ne atsitiktinius turistus. 🙂

        Arba -- pats nesi malonus pirkėjas 😉

        Reply
          1. Mišrūnė

            Viename pastoviai, ir dar pora dešimčių įvairiose Lietuvos vietose, kai kuriuose tikrai ne po vieną kartą. Skaitosi. 😛 O keliuose pats esi buvęs?

            Reply
            1. rokiskis Post author

              Tai reiškia, tu tiesiog pripratusi 😀 Gerai, gerai, pripažįstu, net ir Lietkoopsąjungos parduotuvės pasitaisė per pastarąjį dešimtmetį. Bet visvien neša sovietizmu -- tą tu ir identifikavai.

              Reply
              1. Mišrūnė

                Tegu neša tuo sovietizmu, netrukdo. Man svarbiausia kainų ir kokybės santykis, plius normalus aptarnavimas, ir kol aš tai gaunu -- nematau prasmės rinktis kito parduotuvių tinklo. 🙂

                Ai, va, tiesa, ko apie ExpressMarket nieko neparašei? Tie tai tiesiog epiškai košmariški.

                Reply
                  1. Mišrūnė

                    Laimingas žmogus esi 🙂
                    Gal čia tik Kaune jie veikia? Nesidomėjau daugiau, reiks paieškot, jei netingėsiu…
                    Vienžo, kiek teko užsukt (4 ar 5 skirtingos parduotuvės), expresų skiriamasis bruožas -- gerokai patinę ir užkimę raudonnosės arba -- įvairovės dėlei -- vargiai pilnametės, intelekto nesužalotais veidais kasininkės ir švinktelėjusi mėsa. Ala rūkyta, nes šviežios ten, savaime suprantama, nėra, kaip ir paprasčiausių morkų, svogūnų ar kopūstų. Jų šūkis, berods, „Apsipirk greitai“, tai labai greitai ir gaunasi -- stengiesi dingti iš ten kuo greičiau. Jei pamatysi kada oranžinę iškabą su laikroduku -- venk kaip velnias kryžiaus.

                    Reply
  5. nieko_ner

    [is aukstesnes jusu reply Misrunei, tasme. Visada tyciojuos, kai kada koks anonimas, atejes i LJ, aimanuoja, kad lb sudetinga komentaru sistema, obettaciau paragavau savo pacios vaisto]

    Reply
    1. rokiskis Post author

      Obettačiau tai yra teisybės tame -- prastas aptarnavimas neskatina pirkimo. Ir čia paradoksaliu būdu įžvelgt galime, kad Koops yra esminį privalumą turintis prekybos tinklas -- jis padeda pirkėjui sutaupyt 😀

      Reply
  6. galvazmogupuosia

    Mielas Rokiški,
    sveikinu pabėgus iš LJ ir įsikūrus šiame pope. Labai viskas gražu, suprantama ir tiesiog skatina čia grįžti ir grįžti. Pagaliau.
    Sėkmės internetuose ir asmeniniame gyvenime!

    Reply
  7. Adis

    O aš kažkaip prekybcentrį labiausiai esu linkęs vertinti pagal jo maisto produktus ir jų kokybę. Ir skirtinguose prekybcentriuose skirtingos grupės skirtingai failina. Ryškiausi pavyzdžiai -- mėsa Maximoje bei Iki. Prieš kaip nors ją gaminant, tiesiog norisi nugręžti. HyperRimiuose, jei tik mėsa ne fasuota -- viskas priešingai. Daržovės Maximoje -- tiesiai iš reanimacijos palatos(šiltnamio/lysvės) ar bent jau senelių prieglaudos, Rimi -- kažkokios lyg su silikoniniais implantais, o Iki -- iš visų šitų trijų, šviežiausios. Alaus rūšių pasirinkimas Maximoje didžiausias, bet ir rūšys ten baisios, Iki -- pasirinkimas pats banaliausias, Rimi -- kažkur per vidurį.

    Tai viską apibendrinant -- man kaip ir giliai gilu, kas kiek uždirba, eina į minusą, nulį ar pliusą, man svarbu, kad MAN būtų gerai 🙂 Toks vat lavėjiškaisatanistiškas požiūris 🙂

    Reply
    1. rokiskis Post author

      Dėl maisto produktų -- yra nedideli skirtumai, bet jie labai nedideli. Iš esmės, maisto produktų rinka yra tiek nusigulėjusi, tiekėjai tiek nugręžti ir visi smulkesni -- išnaikinti, kad tie skirtumai pas skirtingus supermarketus išties sąlyginiai. Gal būt daugiausiai pastebimi aukštesnės kainos, retesniems produktams. Su alum -- iš esmės, irgi visur vienodai, skirtumai smulkūs ir nišiniai.

      Šiaip, vertinant, reikia žiūrėti einamiausią prekių dalį (identifikuojama pagal tai, koks užimamas plotis/gylis lentynose)ir nomenklatūros apimtis, o maisto produktuose pagrindinė dalis daugmaž sutampa pas visus -- ir pagal kokybę, ir pagal pasirinkimą, skiriasi truputį labiau gal tik kainos, bet ir tai einamiausiems produktams -- saikingai.

      O jei nori, kad TAU būtų gerai su maisto produktais -- eik į turgų 🙂

      Reply
  8. Darius D.

    Geriausias prekybos centras, kuriame yra tekę būti -- tai Vilniaus rajono Skaidiškių lariokas, kur lentynų centre puikuojasi Žaibas su Kobra, o užklausus nykaus silpnojo alučio, pardavėja tave nuveria keistu žvilgsniu ale „ką čia jis stato iš savęs“ ir paduoda butelį prieš tai nušluoščiusi šimtmečių dulkes. Visi išblizginti prekybcentriai yra menkavertis birzgalas prieš šitą tautos larioką. Kaip skant mušk Maximą, saugok gimtą kioską.

    Reply
    1. rokiskis Post author

      Aha, aš atsimenu tas parduotuves kaimiškas, kur miestietį tokiais keistais žvilgsniais nužvelgdavo visi penktadienio vakarą, kai perki 2 butelius alaus, o visi kiti eilėje -- po 3-5 bonkes šnabės 🙂

      Reply
  9. Fredis*

    Rokiški, aiškiai nesi gurmanas, jei tau „Maxima valdo“. Ir dar su plona pinigine. Nieko aš ten nerandu pirkti, nieko. Degtukai, cukrus, aliejus…. Šeimai maisto, ką nors pasigaminti -- tik į Halės turgavietę, iš bėdos -- Iki.

    Reply
  10. amaria

    Gera desimtmeti neperku prekiu Lietuvos prekybcentriuose.Pries 15 metu buvo tokia Ekonomija Vilniuje,salia Siaures miestelio jei kas prisimenat.Tai va ta ekonomija ,nezinau kokiu ten mafijozu buvo uz ju isplautus milijonus pastatyta,bet ten prekes ir ju pasiula buvo gana pazangi,tik labiau i sandeli panasu,negu i pramogom ir neonais svytintinti centra.Dar buvo toks „Pas Juozapa“,Silainiuose,kuris kazkodel paskui dingo be zinios.Maxima-anksciau dar buvo media ir minima-tik tu visu senuju centru apjungimas i viena.Maxima suvalge visa prekyba ,susikiso i savo skrandi ir pagamino gigantiskas pardes.Vienas is paskutiniu mano aplankytu m centru -maxima bazes tarp Vilno ir Gariunu-ar jis dar veikia?

    Reply
    1. rokiskis Post author

      Taip, tą Ekonomiją prisimenu. Jei neklystu, bene pirmas iš Eko prekybcentrių tai buvo. Vėliau Eko buvo berods Rimi Baltic parduoti mainais į pusę Rimi Baltic akcijų.

      Pas Juozapą labai naglai apgaudinėdavo klientus neretai -- pradedant prekėmis su senų seniausiai išsibaigusiais galiojimais ir baigiant cirkais, kada perki kažkokį kinietišką žiebtuvėlį, o kasoje staiga paaiškėja, kad tas kainuoja 8 litus.

      Dėl Maxima -- tai prisiminkim ne tik Media ir Minima -- šios dar prieš kelis metus buvo, o anksčiau buvo ir Saulutė, ir Taupa, o dar anksčiau Vilniaus Prekyba parduotuvės, o dar anksčiau -- berods Urdžia vadinosi, ar kaip ten. Pirmos šio tinklo parduotuvės apie kokius 1991 gal atsidarė.

      Dar galim prisiminti, kad buvo tokia Naktigonė, kuri labai rimtai iš Klaipėdos veržėsi į Vilnių, pretenduodama tapti vienu iš didžiausių Lietuvos prekybos tinklų, bet buvo iškonkuruota elementariais parduotuvių sprogdinimais.

      Reply
  11. banditaz

    Berghoff tikrai lochatronas, kaina už vardą. Žiauriai nusivylęs tuo išpūstu reikalu. Ką vien reiškia, kad keptuvės (puodo) dangčio rankena ĮKAISTA (!). Geriau dvigubai pigesnis noneimas, taip pat tarnauja.

    Straipsnis akivaizdžiai parašytas „pagal skonį“, ne kaip kitaip. Matosi, kad kažkuriose apsilankęs tik „dėl vaizdo“ (pardon, jei taip nėra, bet taip skamba iš teksto).

    Beje, Norfa gi sėda minusan, ne kartą rašyta, parduotuvių mažino. Ir apskritai, nors ten ir pigiau, bet tuo pačiu ir šūdiniau. Ateini -- o prekių lentynos tuščios, amžinai savo perkamų produktų ten nerandu, nes jų NEBŪNA. Arba būna keli prakrapštytom pakuotėm. Sūriai ten iš viso tragedija, tik va mėsa gal pigiau, nei kitur, bet turguj dar pigiau. Ta pati lenkiška 😀

    Man tai geriausiai Rimi, viskas ten su jais normaliai. Dėjau aš ant tų lipdukų, nekreipiu dėmesio, nes man visos tos akcijos nei šilta, nei šalta.

    Buitinės technikos iš principo maisto ir buitinės chemijos parduotuvėse neperku. Kaip ir drabužių. Yra, kur geriau. Kad vienoj vietoj -- gerai, kad per daug šlamšto toje vietoje -- blogai.

    Prizmė visai nieko, tik pagrindinis jos feilas -- pačiam svertis, o po to tai padaro pardavėja (tipo ar nevagi). Tegu nebūna Donkichotai ir nekovoja su vėjo malūnais, o padaro sistemą, kaip ir pas konkurentus. Bet… kai kas Prizmėj brangiau, nei kituose tinkluose.

    Išvada -- nėra nei vieno geriausio. Pagal skonį plius minus renkuosi Rimi, po to Prisma, o po to jau kaip pakliūna. Į Iki stengiuosi neiti -- branginykai.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Na, nesakyčiau, kad Berghoff lochatronas, juolab, kad jie nėra klaikiai brangūs, o skirtumas, lyginant su pigiais kinietiškais rakandais -- nemažas. Ir bent jau man kažkodėl ta gelažinė keptuvės dangčio rankena įkaista tik tada, kai tą keptuvę kaitinu orkaitėje :-/

      O dėl Norfos -- parduotuvių uždarymas nebūtinai reiškia blogą bendrą finansinę padėtį. Kiek atsimenu, Norfa yra vienas iš pelningiausių tinklų, antras po Maxima berods, tuo tarpu Rimi sėdi belenkokiam minuse.

      Bet šiaip -- taip, Rimi parduotuvės daug didesnės, nei Norfa, tad pasirinkimas nemažas. Bet vadybiškai žiūrint, tiesiog kai paskaičiuoji nomenklatūras (bukai bukai, pvz., drabužių, elektros prekių ar konservų, beje, neužmirškim, kad tai supermarketas, t.y., ne vien maisto prekės), Rimi yra nekokia padėtis. Tiesa, turiu pripažinti, kad per laiką nuo šio straipsnio parašymo -- kiek pagerėjo, bet vis dar ne kardinaliai. Tik lygint išties reikia ne tiek su pigiausia niša, kaip kad Norfa, Cento ar pan., o su panašia, pvz., Maxima ar Iki.

      Reply
      1. banditaz

        Nu pigiausio kinietiško stuff’o neperku. Jis su niekuom nepalyginamas 😀 Bet iš patirties su Berghoff, pats (ir dar už visą kainą) nepirkčiau, bent jau ne artimiausiu metus.

        Dėl norfos. Na, aš viso šito reikalo, susijusio su prekyba, nedaug išmanau, bet norfa irgi nuostoliais skundžiasi (?): http://verslas.delfi.lt/business/sausi-vasari-norfos-mazmena-patyre-apie-55-mln-lt-nuostoliu.d?id=21295851 (biški senoka, 2009 m. vidurys), sako 2009 buvo nuostolingi, bet 2010 jau berods nebe http://www.mgbaltic.lt/lt.php/ziniasklaida/straipsniai_apie_mus/ekonominis_nuosmukis_praradimai_ir_galimybes/2501 | Man tai leidžia susidaryti nuomonę, kad pas juos ne ką kitaip, kaip ir paskitus -- būna ir pliuso, ir minuso. O kad Rimi vien minuse sėdi, irgi negirdėjau. Nors, kažką apie tai, kad labiausiai iš visų pasiveržė, tai gal. Nu bet aš čia ne žinovas 🙂

        Reply
        1. Rokiškis Post author

          Nežinau, kuo su Norfa susijusi MG Baltic. Kiek žinau -- visiškai niekaip nesiriša. Anksčiau MG Baltic buvo siejamas su Rimi, bet dabar atrodo ir nuo tos atsietas.

          O 2009 pradžioje visi prekybos tinklai patyrė žvėrišką kritimą. Bet Norfos situacija išsitiesino. Buvo lentelės kažkokios man pasimaišiusios su berods 2009 pilnais pelnais, kur Norfa sėdėjo pliuse, o Rimi -- minuse. Tas pat vyko atrodo ir 2010. Dabar, deja, nerasiu. Tiesa, dar vienas pokytis -- Iki tinklas berods parduotas 2010 pabaigoj ar tai 2011 pačioj pradžioj.

          Reply

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *