Maždaug prieš metus rašiau, kad Iki kabina makaronus su ekologija. Tąsyk šis prekybos tinklas ėmė platinti žalius maišelius su užrašu „Aš – ne plastikinis“, tačiau pagamintus iš 100 procentų grynumo polipropileno – bene sunkiausiai gamtoje yrančios plastmasės, atsparumu lenkiančios netgi polietileną. Visai nesislepiant, ta pati 100 procentų polipropileno sudėtis buvo nurodyta ir etiketėje, esančioje maišelio viduje. Per tuos metus iš Maxima ir Rimi tinklų neekologiški maišeliai bene išvis išnyko (Rimi išvis pardavinėja labai gražius drobinius maišelius – rekomenduoju tyčia nusipirkti, liuksusiniai), tuo tarpu Iki savo melagingai ekologiškas tašes platina ir toliau. Ir dabar ant tokių pat 100% polipropileno maišiukų tas pats užrašas – „Aš – ne plastikinis“.
Tąkart Iki marketingistų vadas(?) komentaruose man pažadėjo, kad susiaiškins dėl šio reikalo. Deja, taip ir neatrašė. Taigi, praėjo jau ištisi metai, todėl dabar galiu pasakyti tiesiai – Iki yra meluojantis ir protą krušantis tinklas. Iki meluoja ant savo maišelių, jie kruša protą apie menamas jų ekologijas, kurių nėra anei pėdsako. Ir meluoja man. Ir dar, beje, Cento parduotuvių tinklas, apie kurį irgi rašiau, nes viena iš jų parduotuvių – tai didžiausia iš paskutiniais metais mano matytų smirdaskylių – tai irgi Iki giminaičiai, pasirodo. Melas vienur – reiškia, melas ir kitur. Aš negaliu pasitikėti įmone, kuri melą laiko natūraliu dalyku.
Brangūs Iki veikėjai, visai neseniai jus gyriau už tai, kaip darote akcijas su savo lipdukais. Bet akcijos – tai ne viskas. Viskas yra kliento požiūris į jus, o šis atsiranda iš jūsų požiūrio į klientą. Aš nesu pakvaišęs dėl ekologinių dalykų. Tačiau man labai nepatinka makaronai ir proto krušimas. Todėl esu ant jūsų labai piktas. Pasiieškojau internetuose – piktas ne aš vienas. Pavyzdžiui, yra piktų dėl to, kad jūs skelbiate savo Iki akcijas kokioms nors pigioms prekėms, o paskui paaiškėja, kad tų prekių išties neturite, nes mat „kiekis ribotas“.
Gal dar paieškokim? Aš peržiūrėjau pas save, ką rašiau su tegu IKI – gavosi ne tiek jau ir daug gero apie jus, brangūs prekybininkai iš UAB Palink. Brangūs tiesiogine prasme – puikiai žinome, kad kainomis jūs bene lyderiai, tiesa? Kaip jaučiatės?
Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui
Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.
- Web |
- Google+ |
- More Posts (1489)
Pats susidūriau su akcija pas IKI -- sūreliai už akcijinę kainą 1,49 lt, nubraukti 1,79 lt. O po ta akcijine etike palikta sena -- kur kaina 1,49 be jokios akcijos… Žodžiu, pakėlė kainą, pamažino kaip akiją, nurodė realią. Tiesa, tai buvo prieš kokius gerus metus.
O blogiausia, kad pasirinkimo nėr -- vienintelė artimiausia pardė, o ir kitose lyg irgi pasukčiaujama.
Aš prieš kokius metus buvau pastebėjęs panašų atvejį Iki su marinuotais agurkėliais. Kur tipo akcija, o kaina keliolika centų didesnė, nei Rimi.
Kai vakar buvau Iki, pastebėjau tik vieną pigesnį dalyką -- klevų sirupą, kainuojantį bene litu pigiau, nei Rimi parduotuvėje (Rimi berods ~20lt, Iki ~19lt). Ta proga ir nusipirkau. Bet tai yra visiškai nestandartinė prekė.
Bet kas konkrečiai subiesino -- tai būtent tie melagingai neplastikiniai maišiukai, apie kuriuos Iki žino metus laiko. Ir nieko nekeičia, nepaisant pažadų.
bet gi jie ne plastikiniai…?
Nu va, jei kam nors reikės įrodymų, ar gali būti kas nors, kas pagalvotų, jog jie gali būti ne plastikiniai, galėsiu tavo šitą komentarą pateikt.
Jie plastikiniai -- 100 procentų gryna plastmasė. Jei šiaip nematai, pasižiūrėjusi į maišelį, tai nuotraukoje -- etiketė.
uoch 🙂 apžiūrėjau savo pirmąjį maišelį, tai aš taip naiviai vis dar tikiuosi, kad jis iš tiesų ne plastikinis, o tie naujesni, tai tegu ir būna plastikiniai :))
Na, na? Ne plastmasinis? 🙂 O ką sako jo etiketė? 🙂
nėra etiketės 🙂
Žiebtuvėliu pakaitink. Jei lydosi -- tai plastmasė. Jei dega, nesilydydamas -- tada gal ir natūralus.
aha… :)) gražiai susitraukė aplink degtuką ir sudegė :))
daugiau eksperimentų nedarysiu :)))
Nu va, sudaužiau tavo viltis, kad tai gali būt ne plastmasė 😀
vis tiek aš tą maišiuką turiu ne dėl to užrašo, kad jis ekologiškas… o dėl to, kad jis žalias… 😀
polipropilenas tikrų tikriausia plastmasė arba plastikas..
beje iš 100 proc polipropileno gaminami PPR vamzdžiai skirti šildymo sistemoms vandentiekiui ir tt… patikėkit jie neyra dešimtmečiais o gal ir šimtmečiais … tad jei tikrai tas maišelis polipropileninis tada rabinovicius teisus… iki protapisiai….
Na, o kaip aš galėčiau būti neteisus, atleiskit? 😀
Gražiai atrodo maišeliai, tai ir neišima iš rinkos :))
Aš tai savo ruožtu pavarysiu ant IKI „Bitutės“ savitarnos kasų, kuriomis visai neseniai teko garbės naudotis.
Ankstus rytas. Pirkėjų didžiausiame centre vos du įskaitant mane, susiruošusį nusipirkti porą žurnalų už lygią sumą pinigų. Jau džiaugsmingai šnioju link kasų, bo paskutinį egzempliorių nugriebiau, betgi žiūriu… kad gyvų kasininkių nėra. Tik krūva savitarnos „Bitučių“ aparatų bei šalimais būdraujanti kasininkė kažin ką maiganti savo aparate. Nėra kur dėtis. Tenka peržengti savo principus ir lįsti į „Bitutės“ nasrus, nors jomis iki šiol sėkmingai nesinaudojau.
Nusiskanavau aš savo vargšus žurnalus, jau noriu persidėti į kitą prekystalio pusę… Tik ūmai toji ‘ko paklausi, to negausi’ prižiūrėtoja-kasininkė atsibunda iš touch screen romano skaitymo miego, užstaugia, kad šiukštu negalima perkėlinėti prekių ir atšuoliuoja link manęs sustatyti prekių taip, kaip anot jos yra teisinga.
(?)
Nei juokis, nei verk. Dar betrūko policijos, apsaugos ir sraigtasparnio su šviesomis: you are under arrest.
Tai jei taip kažkokias taisykles pažeidžia prekių, už kurias aš šią duotą akimirką atsiskaitau, perkėlimas iš vieno prekystalio pusę į kitą, besinaudojant jūsų griozdu, tai būk žmogus -- sėsk už normalios kasos ir aptarnauk mane. Aš nesu kasininkas, kuris išmanytų visas jūsų išsimislytos naujovės įmantrybes bei taisyklių punktą 5c su papunkčiu f. Aš klientas, mokantis pinigus, po galais.
Jau nekalbant apie tai, kad „Bitutės“ savitarnos griozdai intuityvumo prasme švelniai tariant dvelkia 90-ųjų naftalinu, kurio net ir touch screenai neužmaskuos. Ateini ir matai pilką griozdišką masę. Ir jokio kito pasirinkimo.
O juk turi būti aiškiai pažymėta:
* prekių skanavimo zona
* mokėti čia
* grąžą gauti čia
Ryškiai, geltonais lipdukais pažymėta, kad būtų aišku iš pirmo žvilgsnio.
Jau nekalbant, apie tai, kad atstumas nuo vietos, kur šeriam aparatui banknotus, bei vietos, kur mums išmoka grąžą, neturi siekti ~1 metro ar daugiau, kuomet esam priversti atsitraukti nuo savo prekių. Nesaugu, nepatogu ir dar kartą -- aš ne kasininkas 🙂
Nemokamas usability patarimas griozdo kūrėjams: pinigus aparatui turėtume paduoti viršuje, grąžą gauti šiek tiek žemiau -- vienas kontekstinis judesys.
/ the end of the rant 🙂
Aš irgi prieš tas savitarnos kasas, kažko jos man nepatinka, todėl net nebandau naudotis. O jei personalas elgiasi nepagarbiai, tai galima padaryt izdevonų, pradedant tuo, kad apsigalvoji, kad nepirksi ir palieki jiems išsinešiot visas prekes (aišku, pora žurnalų -- tai niekai, smagiau būna, kai visas vežimas iškrautas ant konvejerio), etc., o baigiant aišku tuo, kaip čia dabar darom su savo problemom. Visada galima pakalbėti apie savo patirtis ir įspūdžius kiek viešiau, nei jiems norėtųsi 🙂
Aišku, istorija tai labai smagi, kai parduotuvėje ant klientų rėkia kokia nors pardavėja. Sovietizmais neša. Kita vertus, kiek pastebėjau, žemesnių grandžių personalas paprastai labai linkęs atkartoti aukštesnių grandžių elgesį -- nesąmoningai tiesiog. Ir tai vėlgi kelia savų minčių.
Tarp kitko, man visad norisi lyginti, kur personalas labiausiai ujamas. Supermarketai šiaip jau žiauriai nesicackina su darbuotojais. Bet čia kebloka palygint visgi.
Hm… nežinau, man tie savitarnos aparatai pusę velnio. Yra porą minusų -- per mažai info ir gal būt tikrai pirmą kartą nelabai aišku kas kur. Iš kitos pusės pamenu laikmetį pereinamąjį kai parduotuvėse nebuvo jokios savitarnos apskritai. Vėliau reikėjo vos ne per naujo mokytis savitarnoje pirktis, bet labai lengvai praėjo tie mokslai.
Mano nuomone kasininko darbas yra konvejerinis -- jokios papildomos vertės žmogus ten nekuria, o tik kontroliuoja. Kontrolę galima atlikti optimaliau -- „bitutės“ tą padeda pasiekti. Aš iš principo jomis naudojuosi -- ne dėl to kad patogu, o dėl žmogaus papildomos vertės nekūrimo ir bandymų kažką keisti. Kas dar toje „bitutėje“ patogu, tai kad eilė yra toliau nuo tavęs, ir tavęs niekas nestumia -- gali iš lėto neskubėdamas susidėti daiktus į krepšį (tiesą sakant nežinau kodėl, bet ten niekas nelenda, kol prekių nesusidedi, o kasininkės paprastai jau skaičiuoja kitą klientą, kol dediesi prekes, ir nesinaudoja tuo prekių skirstytuvu). Ir dar vienas pliusas -- tokie kaip Versmės stoja į bendras kasas, o aš tuo tarpu praktiškai be eilės einu į „bitutes“ 😛
Kiekvienas darbas yra vertingas, jei tik pačiam žmogui prie širdies. Kas čia taip stigmatizuoja pardavėjas? 🙂
Pagal tą pačią logiką būtų galima privesti, kad verčiau sustatom 5 kirpimo automatus ir vieną automatus prižiūrinčią kirpėją, ir čia būtų didesnė pridėtinė vertė, nei kiekvieną klientą asmeniškai, dėmesingai ir kokybiškai apkirpti 🙂
Man nemaišo „Bitutės“ tol, kol turiu pasirinkimą. Be va kai „savu noru per prievartą“, čia jau negerai. Visiškai nejaučiu potraukio pats svarstytis obuolius, pasirinkti ne tą kainą ir gauti su kuvalda nuo apsaugos 🙂 Kiekvienas atlieka savo darbą, nes taip tiesiog efektyviau (suvesti nenuskaitomus bar kodus, atskirti skirtingas vaisių rūšis ir t.t. ir panašiai). Specializacija -- šiuolaikinės civilizacijos pagrindas.
Savitarnos paslauga turi savo nišą (mažai prekių, nesveriamos, nebirios), bet vėlgi -- tik ne su tokiais aparatais, kokius šiuo metu turi IKI. Nors užklijuoti aiškiai matomus lipdukus „skanuoti čia“, „mokėti čia“, „pasiimti grąžą čia“ neturėtų būti sudėtinga net ir dabar.
O, beje, dar vienas kosmodromiškas IKI išradimas -- arkliško ilgio plastikiniai atitvarai įprastose kasose, kai vos gali pasiekti kasininkei paduoti pinigus. Norisi šios idėjos autoriui pažvelgti į akis :))
Aha, tos tvoros tai fenomenalios, man atrodo, jas kažkoks sovietinio kalėjimo prižiūrėtojas kūrė -- būtent su tuo man asocijuojasi tos užtvaros visokios. Tiesa, tai varijuoja skirtingose Iki, kai kuriose išvis net neaišku, kur reikia nueiti, norint pažiūrėti išmuštą sumą, o paskui grįžti atgal ir neaišku per kur pinigus paduoti.
Buvo informacija kur eiti ir kur atsistoti, kai atsirado tos kasos.
Man vėl pati idėja patiko -- kol tavo prekes sveria ir skanuoja -- atsistoji iš galo -- t.y. pasitrauki iš eilės, kur bjaurūs pencininkai stumdosi. Tik niekas neina iš galo… Pačioms kasininkėms irgi nepatogu, nes toli siekti pinigus paimti ir gražą atiduoti. Buvo ypač juokinga, kai tokia maža maža pardavėja vos ne ant pilvo atsigula ant to daikto -- atrakcija 🙂
Vėlgi idėja ir nėrimas į ją stačia galva… Jokių pilotų -- negerai. Manau, galima buvo tą daiktą ištobulinti geriau ir masinėje gamyboje turėti patogesnes kasas.
Nu bet gi idėja…
P.S. man regis tik iki kasos veikia ant kažkokio linux’o -- irgi sveikintinas dalykas 😉
man tai tas plastmasinis netrukdo. Visada maniau, jie tam, kad pardavėjas apsaugotų nuo visokių kosinčių ligonių 🙂 o stovėti gale kasos netgi geriau susikrauti ir niekas šalia nežiopso ir už nugaros nepyksta, kad greičiau susimokėtum 🙂
Tiesą sakant nežinau ką reiškia „stigmatizuoja“. Tingiu ieškoti, bet pagal kontekstą spėju, kad tai reiškia tą patį kaip „nukryžiuoja“. O pasakyti turbūt buvo norėta -- „o tai ką daryti su tom visom kasininkėm, katros neteks darbo?“. Bet aš iš principo manau, kad darbo visada bus ir yra klausimas tik kur ir kokio.
Arba iš kitos pusės: man patinka, kad supermarketai pas mus dirba visą savaitę ir kad yra tokių kur visą parą dirba -- labai patogu, bet nelabai patinka, kad dėl to tom pačiom kasininkėm daug sunkiau…
O dėl „šiuolaikinės civilizacijos pagrindo“ tai nepritariu. Tiksliau nenoriu pritarti. Nepatinka.
Bet ekologiškumas, mano nuomone, pas juos su tais maišais yra tas, kad jie daugkartiniai. Tiesą sakant, nusipirkom tą maišą prieš gerus du-tris metus ir iki šiol puikiausiai laiko, nors tampiau įvairiausius svorius…
Ekologiškumas iš atsparumo -- gal, bet ne teiginiai, esą tas maišas ne plastmasinis.
Čia manau iki norėjo pasakyti taip: „šitas propileninis maišas, tai ne toks kaip tas anas plastmasinis, kur kad vienkartinis“ 😉 Bet čia tik „pateisinanti“ nuomonė.
P.S. jokiose šiukšlėse nemačiau iki maišų -- o pats ar matei pas VSA?
Procentiškai, jei skaičiuosim pagal naudojamumo santykius, tarnavimo trukmes ir pan., jų ir neturėtum matyti, nes nykstamai menka dalis.
o mano, nors ir apiplyšo, net ir nenešiau keisti, nes tie naujieji tai nu tikrai kažkokie nemalonūs 🙂
o ekologiškumas tikrai tame ir yra, kad naudoji daug kartų, o ne kiekvieną kart perki po porą naujų.
Taip, iš daugkartiškumo gal ir gaunasi kažkiek ekologiškumo. Aišku, reiktų skaičiuoti realiai. Kita vertus, man visgi čia patinka Rimi, kur išleido drobinius maišiukus. Ten tai jau neprisiknisi, kad kažkur kažkas kažkaip, ir jokių išvedžiojimų nereikia.
nuo to laiko kai atsirado bitutes net nebuvau pas kasininkes atsiskaityt. Dazniausiai apsiriboju iki 10prekiu tai bitutes greitai aptarnauja mane. O ir ‘gelezim’ atsikratyt ten tiesiog puiku.
Bitutes. p***tės kitaip sakant.
Taigi, yra prekės. Jos turi kainas. Į tą kainą įeina arba yra įskaičiuota, prekės pagaminimo kaina, didmenininko kaina, logistikos išlaidos, darbuotojų algos.
Parduotuvė turi prekes, turi logistiką ir turi darbuotojus. Logiška, kad sumažinus darbuotojų skaičių (įdiegus savitarnos kasas) sumažėja prekės kaina, nes iš jos iškrenta procentas darbuotojų, kuriems algos nebereikia mokėti. Tačiau, prekės kainos tai kažkodėl nesumažinta. Kitaip sakant, Jūs nudirbate kažkieno darbą ir ne tai, kad negaunate už tai kokios nuolaidos (užmokesčio už tai, kad ką tik skanavote prekes ir atlikote mokėjimo operaciją), bet dirbate kasininku IKI be jokios algos, soc garantijų ar kvalifikacijos. Kur žiūri profsąjungos ??? (šypt)
Galima aiškinti, kad apsitarnaudamas pats sutaupai laiko, bet tai nėra tiesa, aš jo daug daugiau sutaupyčiau, jei parduotuvėje, prekės gulėtų visada tose pačiose lentynose ir vietose, užuot dėl marketinginių triukų, kas savaitę parduotuvėje padaryti naują netvarką, kad tu kaip asilas žioplinėdamas dėl to ko tau reikia, nusipirktum ir to ko nereikia. Tam aš sugaištu daug daugiau laiko, nei stoviu sumautoj eilėj.
Rokiškis čia verslus konsultuoja, te pataiso, jei nugrybavau į lankas, visgi neekonomistas.
Dėl savitarnos kasoje savikainos turėtų sumažėti pakankamai nežymiai -- tie pora tūkstančių litų kasininkei yra labai nedaug, lyginant su belenkokiomis apyvartomis. Manau, kad greičiau tai daroma tiesiog dėl to, kad kasininkės gali turėti profsąjungas, piktintis išnaudojimu, etc.
O štai dėl lentynų pertvarkymų -- mane tai tiesiog siutina. Šiaip jau Rimi turi tokį įprotį -- laiks nuo laiko viską perstatyt lentynose taip, kad užsiknistum. Ir dar padaryti, kad susijusios prekės būtų kuo toliau viena nuo kitos, priešinguose salės galuose, pvz., perki dešrą vienam supermarketo kampe, duoną -- kitam kampe, sviestą -- trečiam kampe. Kad užsiknistum vaikščiot.
Tai aišku, kai po eilinio persitvarkymo pamatau, kad nerandu Rimi to, ko reikia, nusispjaunu ir pradedu vaikščiot į truputį toliau esančią Norfą -- vien dėl to, kad šitie proto neknisa.
Aš turėjau akciją: Visoms „Rasa“ priemonėms -40% nuolaida, ramiai pasiėmiau veido prausiklį, susimokėjau už jį kaip ir už kitas pasiimtas prekes tam tikrą sumą. Tik grįžusi namo, supratau, kad man nuolaida nebuvo paskaičiuota. Gerai,kad čekį turėjau. Grįžau atgal į parduotuvę su preke, galvoju pirmiausia nueisiu prie reklamos -40% nuolaida visoms „Rasa“ prekėms, ji tokia ir buvo. Ir kaip tyčia jau neberadau visų prieš keletą minučių buvusių veido prausiklių pakuočių. Tada jau įsiutau, nes su reklama aš neapsigavau, o mane apgauti norėjo. Nuėjau prie pirmoms salės darbuotojos, o pas ją rankoje kaip tik krepšelis su visais Rasa prausiklių buteliukais išimtais iš prekybos. Paaiškinau visą situaciją, dar suvaidino, kad čia klaida ir jūms nuolaida priklauso. Žodžiu, informaciniame centre man teko rašyti pasiaiškinimą, kodėl noriu susigrąžinsi pinigus už prekę. Tai parašiau aš ten pasipiktinimais išreikštą raštą. Na jie atsiprašinėjo ir IKI nuolaidų kortelę gavau dovanų. Na tik guodžiu save, kad IKI ne IKI -- maxima, rimi -- NIEKUOM PASITIKĖTI NEGALIMA…
Cirkas. Bet panašūs cirkai visur. Bent jau apie kiekvieną iš 4 didžiųjų tinklų tenka išgirsti ką nors -- kaip su tom nuolaidom kažką makliavoja. Tiesa, susidarė subjektyvus įspūdis, kad dėl IKI skundžiamasi dažniausiai, bet kita vertus, retokai ten apsipirkinėju, tad čia jau sprendžiu daugiau pagal tai, ką iš kitų išgirsti tenka.
Nuolaidų tai aš seniai nelabai tikiuosi -- kol iki kasos nukrypuoji, tai, dažniausiai, „ribotas prekių kiekis“ jau būna pasibaigęs 😀 Prisiminiau prieš kažkiek tai metų prie Iki kasų matytus užrašus: „Jei kasininkė su jumis nepasisveikino -- reikalaukite tušinuko“ (maždaug taip). Jei atvirai -- tai pasibjaurėjau.. nykus būdas mokyti pardavėjas mandagumo.
Maxima dabar panašiai mokina mygtukais, įrengtais ir prie kasų, ir belenkur kitur. Būdas gal ir kiek kraupesnis kasininkėms ir pan., o patogesnis klientui, tačiau irgi nykus.
Jojo!! Mačiau tuos mygtukus. Man kažkaip nyku juos spaudyti. Man regis tik visokiems pižonams smagu tai daryti: „še tau antismailą!!! -- Ach dar vaidinsi čia nepatenkintą?! Še dar vieną!!!“ 😉
Tiesą sakant, aš pažįstu tą žmogų kuris bene techniškai įvykdė tą sprendimą. Gal jam ką perduoti? Patarimų kokių nemokamų?