Rokiškis Rabinovičius

Jau kai parašiau apie spalvas, tai liaudis kad pasiuto, kad pasiuto… Žydra mat visiems esą patinka, o ruda esą nepatinka. Kai kurie pablūdėliai netgi apkaltino mane kažkokiomis valstybės išdavystėmis ar tai kažkuo panašiu, mat aš truputį pabandžiau išvesti kokia vidutinė Lietuvos vėliavos spalva – tąkart gavosi kažkokia žalsvai ruda. Nors tas ir šiaip akivaizdu, kad ruda spalva Lietuvoje labai mėgstama, aš ir pats ją mėgstu. Tai gintaro, žemės, rugių, pajūrio smėlio ir rudens spalva.

Na, bet kadangi visokių pridūrkų esama, tai neverta stebėtis, kad tokie baisiai pasipiktina. Šiaip jau būna ir tokių, kurie mane fašistu, komunistu, LLRI veikėju, Kubiliaus pakaliku, Paleckiuko propagandistu ar dar visaip vadina. Tai čia kad visos tautos būtų lygios, truputį dar duosiu vėliavų, kurias galima bus palyginti su Lietuvos vėliava:

Rusijos vėliava ir spalvos

Štai, pavyzdžiui, Rusijos vėliava – balta, mėlyna, raudona. KPŠ, jūs pasakysit, kas čia dabar per Kedžio spalvos atspalviai išlenda? Nežinau – štai, ką aš jums atsakysiu. Nežinau, iš kur tie atspalviai, gal iš Rusijos.

Raudona akivaizdžiai susimaišo su mėlyna, duodama tokią violetinę spalvą, kuri atskiedžiama balta. Štai ir gauname beveik pačią tą spalvą, kuria buvo nuspalvintas A+A Drąsiaus Kedžio megztukas, tapęs tokiu ryškiu ženklu (nors tai ir atrodo keista, mąstant paprastai, bet bendruomeninės pasąmonės keliai – nesuvokiami).

Sąmokslo teorijos lenda, ar ne? Tai jau ne kitaip, kad tiktai taip.

Čia dar galim prisiminti, kad mėlyna, balta, raudona – tai išties liberté, égalité, fraternité, kitaip tariant, laisvė, lygybė, brolybė, atėjusi iš prancūzų revoliucijos, bet kad keisti istoriniai Rusijos paradoksai čia viską verčia aukštyn kojomis, tad viską suprasti reiktų greičiau priešingai.

Lenkijos vėliava ir spalvos

O štai ir Lenkijos vėliava – balta ir raudona. KPŠ, jūs pasakysit, kodėl čia ir vėl tokios pat panašios spalvos lenda, kaip ir Rusijos vėliavoje? Kodėl net ir be mėlynos gaunasi ružava kažkokia?

Nežinau – štai, ką aš jums atsakysiu.

Matomai, kažko tai ružavo yra tuose lenkiškumuose. O bet tačiau, pagalvokim apie kitą dalyką: nuo seno ir lietuvių spalvos buvo balta ir raudona. Vytis juk irgi baltas raudoname fone. Lygiai taip pat, kaip ir Lenkijos herbas. Taigi, gal čia užuomina į tai, kad Kedžio spalvos yra tikros lietuviškos spalvos?

Latvijos vėliava ir spalvos

O štai ir Latvijos vėliava. Ko tai jinai tokia ne visai, kaip galima būtų tikėtis – juk irgi kažkokia raudona ir balta. Bet matyt, kad raudona kiek kitokia – štai ir gaunasi kitoks spalvų mišinys, o ne feličytavai ružavas.

Matyt, kad latviai visgi nemenkai skiriasi nuo rusų ir lenkų, jei jau pasirinko tokį įdomų spalvų mišinį. O juk iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad raudonos pas juos lyg ir daugiausia?

Keisti tie latviai kažkokie. Ir jų vėliava keista. Dar jie pasakoja, kad ta vėliava buvusi balta, o kai žuvo jų didvyris Lačplėšis, kuris lokius per pusę rankomis plėšydavo, kol jį patį galų gale kažkokie lokiai suplėšė, tai tada jį susupo į tą baltą vėliavą, kurioje ir pasiliko jo atspaudas, kaip kokioje Turino drobulėje, nes jisai visas kraujavo ir visur tą vėliavą ištepė.

Čia galiu pakomentuot, kad labai jau keistas tas jų Lačplėšis. Nes patys įsivaizduokit – guli žmogus, kraujais plūsta, viską aplink save iškraujuoja, tiktai ten, kur liečiasi, neišsikraujuoja. Labai keisti tie latviai.

Didžiosios Britanijos (Jungtinės Karalystės) vėliava ir spalvos

Štai čia jums ir siurprizas – gavosi spalvos gal netgi labiau Kedžio megztuką primenančios, nei kad Rusijos vėliava.

Čia aišku galim paaiškinti viską logiškai – irgi balta, mėlyna, raudona, tačiau gal tos mėlynos truputį daugiau, o gal baltos truputį mažiau…

Ne, kažkodėl labai jau logiškai paaiškinti nesigauna, nes visvien kažkokia čia beliberda gaunasi. Aišku, galima būtų išvedinėt visokias teorijas apie tai, kaip ta britiška vėliava gavosi, sudėjus vienon krūvon kelias kitas vėliavas kažkokios vėliavinės hibridizacijos būdu, bet manau, kad nelabai įtikinamai gausis.

Gėjų ir lesbiečių vėliava bei spalvos

Taigi, dar vienos valstybės vėliava.

Tai yra, ne valstybės, o kaip čia pasakius… Gal ir nevalstybės tiesiog. Tiesiog nevalstybės vėliava, o visai priešingai ir viskas. Ta prasme, ne kad nevėliava priešingai, o kad nevalstybės priešingai. Tai yra priešingai, nei valstybės. Na, karočie, supratot tą neaiškų reiškinį.

Kažkodėl čia ir vėl visokios fioletavai-ružavos spalvos lenda į akis, tiktai dar ryškiau, visiškai jau nesimaskuodamos, sodrios ir žydinčios tiesiog.

Tuo pasiremdami, turėtume padaryti išvadą, kad kuo labiau nevalstybės vėliava, tuo labiau ji gaunasi ružavesnė. Čia gal ir yra visa ta violetinių atspalvių esmė, kad nevalstybiniai jie.

Nors… Galimai čia kažką nusišneku. Nes spėlioju tiesiog.

Estijos vėliava ir spalvos

Na, va – štai pagaliau ir pataikėm, atradom tikruosius žydros spalvos mėgėjus. Žydra, juoda, balta spalvos išsimaišo į visokius ten žydrus atspalvius, kuriuos estai taip mėgsta.

Juk ne veltui sakiau, kad žydrą spalvą estai myli tiesiog. Štai jums, kaip myli – netgi vėliava visa žydrut žydrutėlė.

Taip kad neaiškinkit, kad kokie nors lietuviai myli žydrą spalvą irgi. Nes tai akivaizdi nesąmonė. Aš net neabejoju, kad tie, kas skaitė mano straipsnį apie spalvas, tikrai gatvėse pasižvalgė žydrų mašinų. Ir garantuoju, kad po kokios savaitės kur nors vieną kokią nors žydrą mašiną pamatė ir tada pasakė – „na, štai, Rokiškis asilas, yra žydrų mašinų Lietuvoje – savo akimis mačiau įrodymą„.

Čia aš galiu tik paprieštaraut, kad tą žydrą mašiną, kurią matėte gatvėje, vairavo Estijos ambasados darbuotojas, todėl jūs ir apsigavot.

Baltarusijos (Gudijos) vėliava ir spalvos

Štai jums ir Baltarusija, tiksliau Gudija su savo spalvomis. Čia aš jums pasakysiu nukrypdamas nuo temos, kad VLKK pusiau padarė gerą darbą – kai Aleksandras Lukašenka susigalvojo, kad Lietuva turi vadinti Baltarusiją ne Baltarusija, o Belarus, tai VLKK ėmė ir pareiškė, kad taip nesigauna, bet tinkamas pavadinimas gali būti dar ir Gudija.

Tiktai kaip visada su ta VLKK gaunasi, tai pusę sugalvojo, pusę prikliedėjo, o iki galo taip ir nedavedė geros idėjos. Čia, beje, sąmoningai rašau su priešdėliu da- – specialiai tam, kad kokie nors kalbainiai pasiustų iš bejėgiškumo.

Taigi, grįžtant prie Gudijos vėliavos – šioji aiškiai susimaišo į kažkokią rudą, visai kaip ir Lietuvos vėliava. Na, gal ne visai taip, bet tikrai panašiai. Tai neabejotinai įrodo faktą, kad gudai ir baltarusiai – mums nesvetima tauta, tai išties tėra matomai, kokie nors sarmatai.

Airijos vėliava ir spalvos

O štai ir Airijos vėliava. Ir vėl kažkokia matomai ruda gautųsi, tik kad jau dėl to spalvų išdėstymo net nesigavo normaliai tų spalvų suliet. Na, gal tik žalsvokai truputį būtų, bet visvien link rudumo.

Čia gal ir yra paaiškinimas, kodėl lietuviai taip aktyviai emigruoja į Airiją. Juk taip ir pasakoja tenykščiai – kad Airija visiškai kaip Lietuva, tik kad pušelių kiek mažiau, žiemos šiltos, be jokių ten speigų, kurie taip klaikiai užknisa ir verčia mokėt už šildymus bei renovacijas, o paskui, po renovacijų – dar daugiau už šildymus…

O dar sako, kad Airijoje nėra jokių uodų. Aš šitą faktą susiečiau su tuo, kad Airijos vėliavoje nėra raudonos spalvos – nėra raudonos, vadinasi, nėra ir kraujo, o jei nėra kraujo – tai ir uodų nėra. Tiktai nesusieina galai su Estija – pas juos irgi raudonos nėra, bet uodų tai dar daugiau, nei Lietuvoje.

Vokietijos vėliava ir spalvos

Na, štai ir priėjom galų gale prie spalvų, kurios jau visai lietuviškos. Vokietija – štai, kur čia viskas slepiasi. Milijonus metų kovoję su kryžiuočių grobikais, persiėmėm jų spalvomis. Arba jie persiėmė mūsų spalvomis. Taip ir atsirado ruda Vokietijos vėliava.

Tai neabejotinai susišaukia su artimomis kaimynystėmis bei puikia draugyste, tarpusavy vis apsikeitinėjant Klaipėdos kraštu tarpukaryje, bendra abiejų šalių valiuta – auksinais, o ir šiaip visokiais ten mūšiais su visokiais latviškais bermontininkais. Matomai, tą ir simbolizavo tos rudos atitiktys.

Dar galiu priminti, kad būtent Vokietija išleido pirmuosius Lietuvos pašto ženklus, tiesa, kažkodėl Lietuvą užvadino nesuvokiamu raidžių kratiniu – „Verwaltungsgebiet des Oberbefehlshabers Ost„, būtent ir reiškusiu Lietuvos valstybę, susidedančią iš Mitau (Kurland), Grodno, Tilsit, Kowno ir Wilno regionų (tai įrodymas, kad visi šitie regionai, įskaitant ir Gardiną, yra Lietuvos dalis).

Visa tai, matomai, irgi simbolizavo nuoširdžią lietuvių ir vokiečių tautų draugystę, juoba, kad tam raidžių kratiniui po kiek laiko buvo priskirta dar Balstogė ir Suvalkai (tai įrodymas, kad tai – irgi Lietuvos dalis), o paskui dar ir visa Latvija (tai įrodymas, kad ir Latvija – Lietuvos dalis), o paskui – net ir Estija (tai irgi įrodymas, kad Estija – Lietuvos dalis).

Ir galų gale, palyginimui, Lietuvos vėliavos spalvos

Taigi, štai kokia ta mūsų brangi Lietuvėlė, su tais visais rudais atspalviais. Štai, kokia ta mūsų Tėvynė. Čia kad būtų spalvos ekologiškos, tfu ekonomiškos… Ne, autentiškos, autentiškos (vat tas žodis!) – pajamiau paveiksliuką iš kažkokios Vikipedijos. Tai žiū – gavosi tokios gražios spalvos, kad miela žiūrėt – jokių ten žalsvumų, švelniausia aukso ir pyragų rudumo spalva!

Ir juk negalim pasakyt, kad tos rudos spalvos negražios kokios nors. Kaip tik – jos ne kokių nors purvinų, su juoda sumaišytų rudos atspalvių, kaip kad aukščiau esančioje Vokietijos vėliavoje, o priešingai – pačių gryniausių ir šilčiausių.

Lietuvos vėliava, sumaišius jos spalvas, duoda pačią gražiausią, skaidriausią rudą spalvą – beveik oranžinę, gintarinę, rudeninių lapų spalvą. Medaus, alaus ir sakų spalvą. Tokią brangią, kad tik pabandykit čia man kas nors pasakyt, kad ruda nepatinka – tik pabandykit čia kas nors!