Seniai užmirštas reikalas – su kuo draugavo Adolfas Hitleris Artimuosiuose Rytuose. Kas nors atsimenat? Ar atsimenat, kad II Pasaulinio karo metais Sueco kanalas buvo strateginis taškas, o Irano nafta jau buvo tapusi kritiniu dalyku, dėl kurio kovojo Sąjungininkai ir Ašis?
Haj Amin Al Hussejni ir Adolfas Hitleris
Viskas prasidėjo dar prieš I Pasaulinį karą, kai Vokietija susidraugavo su yrančia Osmanų (Otomanų) Imperija. Ta pačia, kuri buvo Vokietijos pusėje prieš Rusiją. Ta pačia, kuri pirma pasaulyje įvykdė organizuoto nacionalinio genocido aktą, išžudydama apie pusantro milijono armėnų, taip pat sulyginamą skaičių asirų ir graikų. Žmones tiesiog varydavo į dykumą, be vandens ir maisto, tam, kad jie mirtų sekinančioje kelionėje. Osmanų imperijos valdomose žemėse gyveno ir daug žydų, ypač Palestinoje.
Žydai Osmanų Imperijoje irgi buvo persekiojami, tegul ir ne taip baisiai, kaip armėnai. Bet tik truputį ne taip baisiai. Juos bandyta išvaryti iš Jeruzalės, kur iki pat XIXa. pabaigos jie sudarė didžiausią dalį gyventojų. Žydus naikino ir arabiško Egipto Muhammad Ali Pasha kariuomenė 1834, ir turkiški osmanai, vėliau atsiėmę Palestiną ir ėmę žydus tremti į tą patį juos naikinusį Egiptą.
XXa. pradžioje, kai tuščioje vietoje, žydų susimestais pinigais nupirktoje žemėje buvo įkurtas Tel Avivas (prie Jaffa miesto), o žydai ėmė grįžti į savo šalį, Palestiną valdę jaunaturkiai susizgribo ir sugalvojo miestą nusavinti, o žydus išvaryti. Naikintojai norėjo, kad žydai išsikeltų į dykumą, o tada mirtų – deportacija iš Tel Avivo 1917 buvo organizuojama gan panašiai, kaip ir prieš tai rengti armėnų mirties žygiai – išvarant žmones į dykumą. Žydus išgelbėjo tai, kad dėl I Pasaulinio karo į Palestiną įsiveržė britai, tad naikinimas užstrigo, dar neįsivažiavęs.
Oficialios priežastys naikinti žydams, kurias skelbė turkai, buvo lygiai tos pat, kaip ir armėnams – esą šie susiję su Rusija. Tarp kitko, nemaža dalis armėnų, kuriems per stebuklą pavyko išsigelbėti nuo jaunaturkių, išgyveno tik dėl to, kad pasiekė Palestiną, kuri buvo silpniau valdoma pakraščių teritorija.
JAV ambasadoriaus Turkijoje Henry Morgenthau nuotrauka - nužudytų armėnų kūnai, 1915
Beje, ne veltui Hitleris, dar tik planuodamas Holokaustą, pasakė tą frazę – „kas dabar atsimena armėnus?“ Vieni režimai mokosi iš kitų režimų, tobulina savo metodus. Trečiasis Reichas perėmė Osmanų Imperijos patirtį, o paskui jau sustiprino Artimųjų Rytų politikus savo žiniomis bei metodikomis.
Įvairūs užkariautojai žydus spaudė ir naikino šimtus metų, bet visgi porą tūkstantmečių Palestinoje pragyvenusi tauta sugebėjo ten išlikti. Išlikti, nepaisant žiaurios priespaudos, ribojimų, žudynių ir nuolatinio osmanų skatinamo imigrantų srauto. Įsivaizduokit tokį dalyką – kai Lietuvoje siautėjo Michailas Muravjovas Korikas, Rusija pasaulyje buvo laikoma pakankamai humaniška ir kultūringa šalimi. Humaniška ir kultūringa, lyginant su osmanais. Tiesiog pagalvokit, kokia šalis buvo Osmanų Imperija.
Būtent su osmanais bei jaunaturkiais gerus santykius turėjo Kaizerio Vokietija, o vėliau – ir Hitleris. Tas pats Hitleris, kuris rėmė arabus, bandė kurti iš jų dalinius, kovojusius prieš britus. Daugiausia – dėl naftos, esančios Irane ir įtakos Šiaurės Afrikoje. Anoks „palestiniečių tautos“ kūrėjas, Jeruzalės didysis muftijus Haj Amin Al-Husseini buvo tiesiog eilinis arabų nacis, rengęs Palestinoje sukilimus prieš britus, organizavęs pasipriešinimą prieš britus Irake, daugybę laiko praleidęs nacistinėje Vokietijoje, iš Balkanų musulmonų kūręs arabų SS dalinius (13th „Handschar“ divizija, sudaryta iš bosnių ir musulmonų bei arabų legionas, kovojęs prieš parašiutistus ir diversantus – Arabisches Freiheitkorps), o karo metu dar ir rengęs planus, pagal kuriuos Palestinoje būtų įrengtos mirties stovyklos, panašios į tas, kurias naciai statė Lenkijoje. Naciai tokiems arabams teikė ir pagalbą ginklais, ir apmokymus, ruošė propagandistus.
Haj Amin al Hussieni sveikina bosnius SS savanorius
Bet nacistinis režimas Vokietijoje žlugo, o didysis muftijus iš Berlyno pabėgo į Artimuosius Rytus, kur visais įmanomais būdais organizavo arabų šalių karą prieš Izraelį 1948 (čia pasireiškusi Arabų Išsivadavimo Armija buvo vadovaujama to paties Amino Al-Husseini sėbro – buvusio Waffen SS pulkininko Fawzi Al-Kaukji), skatino neramumus liūdnai pagarsėjusiame Gazos sektoriuje, kol galų gale perbėgo į Libaną, kur įkvėpinėjo karui teroristų būrius ir spaudė šią šalį kariauti prieš žydus. Haj Amin Al-Husseini tapo vienu iš nedaugelio nacių veikėjų, kurie liko nenubaustais.
Beje, Amin Al-Husseini proanūkė ištekėjo už kito arabų teroristo – anokio Ali Hassan Salameh, Palestinos Išsivadavimo Organizacijos padalinio „Juodasis Rugsėjis“ įkūrėjo. Ši su Fatah ir Yasser Arafat, o per pastarąjį – vėl su tuo pačiu Haj Amin Al-Husseini susieta teroristų grupė pagarsėjo, surengusi skerdynes 1972 metų Miuncheno Olimpinėse žaidynėse. Tuo metu patsai Haj Amin Al-Husseini dar buvo gyvas. Beje, šią grupę teroristine laikė ir arabų šalys – ji susikūrė, kai iš Jordanijos buvo praspirta visa ta Arafato Fatah, bandžiusi nuversti Jordanijos karalių Husseiną. Tai neblogas pavyzdys, kad islamistams svarbi tiktai valdžia, o jų priešai – tiesiog tie, kuriuos jie nori apiplėšti. Su pačiu islamu realybėje tai mažai turi bendro.
Bet jei iki II Pasaulinio karo pabaigos arabų nacius rėmė hitlerinė Vokietija, tai kas juos rėmė paskui, po karo? Visi puikiai žinom, kad vyko žydų grįžimas į Palestiną (ir iš aplinkinių arabų šalių, kur žydus išblaškė osmanai, ir iš likusio pasaulio), keli karai, kur susivienijusios arabų šalys bandė sunaikinti Izraelį bei žydus, etc., bet kas organizavo arabus, kas patarinėjo islamistams, kas jiems tiekė ginklus, kas mokino? Atsakymą žino kiekvienas, kas dar prisimena sovietmetį.
Čia tipinė, tiesiog eilinė „Vremia“ laida iš tų stagnacinio sovietmečio laikų. Beveik kasdien jie pasakodavo panašų briedą. „Libano patriotai susprogdino štabą, sužeista ir užmušta 150 okupantų, Izraelio baudėjai pradėjo veiksmus, blablabla“ – čia taip apie teroristus, kurie pirma sukelia karą, o paskui rengia sprogdinimus miesto viduryje. Tokie sprogdinami „okupantų štabai“ – tai tiesiog žmonių susibūrimo vietos gatvėse, turguose ir pan., o tie sužeisti ir užmušti „okupantai“ būdavo tie patys Libano civiliai, nieko bendra neturintys su žydais.
Rusiškais ginklais aprūpinti arabų naciai Palestinoje ir aplinkui siautėjo dešimtmečius. Ir iki šiol dar siautėja, panaudodami visokius granatosvaidžius, raketas, automatus, vis dar gaunamus iš Sirijos bei panašių sovietų remtų šalių. Tiesa, naujesni ginklų srautai jau eina iš Irano bei Kinijos – pastarąją teroristai itin pamėgo, mat ši gamina toliau skrendančias raketas. O ir režimas juk beveik tas pats – irgi komunistinis. Šaudydami tas savo gamybos, bei iš Irano ir Sirijos gaunamas raketas į žydų mokyklas, tie patys veikėjai nesidrovi rėkti, kad Holokaustas – esą žydų išsigalvojimas, bet kad žydus dar išnaikinsią, sustumsią į jūrą, nes žydai esą vykdo taikių palestiniečių genocidą.
Panašius propagandinius bajeriukus ir mes prisimenam – kai per Sausio 13 sovietų tankai traiškė žmones, komunistinė propaganda skelbė, kaip lietuviški snaiperiai žudo taikius žmones. Ar kam nors kyla klausimas, iš kur arabai tokius metodus išmoko? Aš, beje, jau rašiau apie tai, kaip draugavo komunistai su naciais ir kiek tarp jų bendro. Mes galim prisiminti, kad ir Lietuvai abi nusikaltėlių grupės nešė vien blogį. Beje, rašiau kokį blogį – ir apie Pirčiupius, ir apie kolektyvizacijos laikus.
Šariatas Europai bei pasaulinis dominavimas - štai paprasta islamistų idėja
Arabiškų teroristų melas bei demagogija tiesiog neturi ribų – patys suvarydami žmones į pabėgėlių stovyklas (ten iki šiol dar yra pabėgėliai, gyvenantys nuo 1967 Izraelio-Egipto karo – jų vietinė arabų valdžia nei nebando kur nors integruoti, nes jiems reikia būtent pabėgėlių, kuriuos galima visiems rodyti ir kišti į raketų paleidimo taškus, kuo daugiau, tuo geriau), jie iš tų pačių stovyklų rengia raketinius apšaudymus, o paskui rėkia, kad Izraelis naikina taikius palestiniečius arba net ima pasakoti kliedesius, kad žydai niekada Palestinoje negyveno.
Beje, pasakos apie niekad negyvenusius Palestinoje žydus – irgi įdomios. Ar žinote, kad Latvijoje sovietmečio pabaigoje latvių buvo vos pusė? O Rygoje – vos penktadalis? Prieš porą dešimtmečių, yrant SSRS, tuo bandė naudotis Maskvos propagandistai, aiškindami, kad Latvija net negali turėti apsisprendimo teisės. Dar ir dabar kai kurie komunistai ten vis bando surengti kokias nors riaušes, protestuodami prieš kokius nors latviškumus. O dabar pabandykim įsivaizduoti, kas būtų, jei šitokią būseną Latvija būtų pasiekusi dar keliais dešimtmečiais anksčiau, jei latvių būtų likę dar mažiau? Akivaizdu – Padniestrės scenarijus.
Jau pačios meninės išraiškos priemonės pasako viską. Irano propagandistai kuria tokį patį fufelį, kaip ir sovietai
Panašios propagandos pavyzdžių ir dar arčiau galima surasti. Tas pats Valdemaras Tomaševskis, skelbiantis apie tai, kad lietuviai Vilniuje niekada negyveno – jo globojama Lenkų Sąjunga, tegul dar ir nepasiekusi visai ekstremistinio lygio, irgi skleidžia vėjus apie baisią lenkų diskriminaciją Vilniaus krašte, tuo pat metu uždarinėdami lietuviškas mokyklas ir plėsdami lenkiškas. Kai kuri durnesnė lenkiškų internetų smulkmė jau netgi ima pezėti apie tai, kad Lietuva vykdo lenkų genocidą. Tai propaganda, kuri veikia. Kažkokioje TV laidoje buvo tiesiog ženkliškas kadras: moteriškė, suarusi draustinio žemę, kur auga reti augalai, pareiškia: „čia jūs dėl to filmuojat, kad mes lenkai!“.
Ryszard Maceikianec ne taip seniai įvardino tą „lenkų problemą“ pakankamai aiškiai – kaip iš sovietmečio atėjusių korupcionierių auginamą. Vok ir rėk, kad tave diskriminuoja, augink konfliktą, kurio dėka įgautum galią – tai paprasta tokios sistemos esmė. Kai kurie vyresni žmonės dar atsimena, kas vyko Vilniaus krašte vėlyvuoju sovietmečiu, kai Maskva bandė surengti mums Padniestrės scenarijų, kaip kokioje Palestinoje. Tuo metu nepavyko, tačiau dabar jau praėjo pora dešimtmečių, tad dėl lietuviškos valdžios neveiksnumo ir vietinių korupcionierių įdirbio situacija smarkiai pasikeitė.
Geru pavyzdžiu galėtų tapti ir Pietų Osetija, valdoma Rusijos remiamų banditų. Kaip ir teroristų vadai iš Hamas, taip ir šios pseudovalstybės prezidentas – nusikaltėlis. Eduard Kokoity yra tiesiog osetinų mafijos vadas, banditas, pats naikinantis gruzinus ir plėšiantis savo šalį, tačiau propagandos tikslais jis jau įkūrė muziejų, kuriame skelbia propagandinius kliedesius apie tai, kaip Gruzija įvykdė osetinų genocidą.
Islamistiniai arabų teroristai per metus sugeba surengti keletą tūkstančių raketinių apšaudymų, o paskui į šaudymų vietas ginklu varo savo pačių „ginamus“ pabėgėlius, tikėdamiesi, kad Izraelio kariškiai juos pasprogdins. Juk tada būtų galima rėkti, jog Izraelis blogas, žudo taikius gyventojus. O štai kokie geri tie Hamas tikėtojai, kaip jie moko vaikus mylėt savo šalį:
Ir čia kažkokie vakarietiški tolerastai-kogitofobai siūlo Izraeliui kažką derėtis? Kokios gali būti taikos derybos su kažkokiais naciais, islamistiniais teroristais ir komunistais, kurie vaikus moko tapti savižudžiais sprogdintojais?
Aš pasakysiu paprastai: naciai, komunistai, islamistai – tai atmatos. Tai nusikaltėliai, visi naudojantys tuos pačius melo metodus, pačias įžūliausias manipuliacijas. Tai nusikaltėliai, kuriems nieko nereiškia kitų žmonių gyvybės – juk ideologijų teisingumas jiems svarbiau už bet ką. Jie naikina savo pačių tautiečius, kaimynus, net gimines, paverčia juos benamiais tiktai tam, kad galėtų apkaltinti kitus. Jie net vaikus moko tapti savižudžiais sprogdintojais. O apkaltinti kitus ir palaikyti konfliktus jie nori tik vienu tikslu – tam, kad galėtų likti valdžioje, maitintis iš svetimų ašarų, kraujo ir kančių. Tai tiesiog nusikaltėliai. Jokie arabai, jokie musulmonai jiems išties nerūpi – vienintelis dalykas, kuris svarbus tiems atmatoms – kad vyktų nuolatinis karas.
Nusikaltėlių, gyvenančių iš svetimų kančių – pilnas pasaulis. Ir tarp lietuvių nesyk yra išlindę visokios atmatos. Nėra tokios tautos, kur nebūtų savų niekšų. Tačiau baisu, kai nusikaltėliai sugeba savo ideologiją bent dalinai sutapatinti su kurios nors tautos saviidentitetu. Taip, kaip vokiečiams vietoj saviidentiteto buvo įpirštas nacizmas ar kaip daliai rusų tautinio saviidentiteto dalimi įstengė tapti komunizmas. Arba taip, kaip daliai arabų ir kitų musulmonų saviidentiteto dalimi tapo islamizmas – kraštutinė, sektantiško beprotiškumo religinė/nacistinė srovė, religines idėjas perkelianti į politiką.
Nuotrauka - tikra, iš 2006 protestų prieš danų karikatūras Londone
Į islamistines problemas nederėtų žvelgti, kaip į kažkokius valstybingumus – jos neturi sienų. Islamistiniai nusikaltėliai išeina į Londono gatves su plakatais, sakančiais, kad reikia kapoti galvas tiems, kas įžeidžia islamą, surengia riaušes Prancūzijoje, o dar kiti panašūs nusikaltėliai Vokietijoje nužudo lietuvį gatvės muzikantą. Dar kiti panašūs veikėjai išprievartauja kokias nors skandinaves, o paskui teisme teisinasi, esą šios pačios provokavo, nes buvo apsirengusios ne pagal islamistų susigalvotus reikalavimus. Tuo tarpu kai kurie lietuviški veikėjai jau kalba apie tai, kad Lietuvai reiktų įsivežti kvalifikuotos darbo jėgos iš Libano, Turkijos ir panašių šalių.
Atsimenate, ką rašiau apie sovietžmogių mentalitetą? Su tais islamistais situacija panaši, tiktai persimaišiusi su visiškai marginalia, laukine kultūra (kai kuriose islamistinėse šalyse neištikimybe įtartos moterys iki šiol užmėtomos akmenimis, o bandelę pavogusiems vaikams kapojamos rankos). Įsivaizduojate, kas gaunasi, kai komunistinės bei nacistinės idėjos įsikeroja puslaukinių galvose? Taip gaunasi jau ne kokie nors paprasti vagys, o banditai ir žudikai. O kai visa tai persimaišo su religiniu fanatizmu, atsiranda būtent tie islamistai, nuo kurių kraupsta pasaulis.
Ir žinoma, kad tos atmatos nuolat vaizduoja nuskriaustus, visaip diskriminuojamus. Tipinė nusikaltėlių taktika – apiplėšti kažką, nužudyti, o paskui skųstis, kad čia jų auka juos skriaudė. Tačiau jiems pakanka net menkiausio preteksto smurtui. Pakanka to, kad koks nors danų karikatūristas pasišaipys iš jų religinio fanatizmo – ir tai jau pagrindas ambasadų deginimui. Bet kokios kalbos apie jų nusikalstamumą gali baigtis taip, kaip tam olandų režisieriui, kurį tokie išgamos nužudė.
Tačiau visgi skirkim religiją ir idėjas nuo nusikaltėlių, net jei ta religija būtų totalitarinė, reguliuojanti visas gyvenimo, verslo ir politikos sritis. Hamas, Al Kaeda ir panašios teroristų grupuotės – tai ne religija, ne tauta, o tik nusikaltėliai. Nusikaltėliai, bandantys prisidengti religiniais motyvais, kad galėtų ir toliau sukti savo purvinus darbelius. Islamistų islamas nieko bendra neturi su islamu, nors ir bando tokį pavaizduoti. Net ir tikėjimas nusikaltėliams reikalingas tik tam, kad jie galėtų manipuliuoti visuomene.
Al Shabaab - vienas iš ryškiausių islamistinių organizacijų pavyzdžių. Rengti teroristinius aktus, sprogdinimus - jiems įprasta. Savo religiniuose teismuose jie kapoja rankas ir galvas, grobia įkaitus, visur įvedinėja savą tvarką. Pradžioje veikę tik Somalyje, dabar jie plečiasi į Ugandą ir Burundį - ten jau taip pat vykdo teroro aktus
Al-Shabaab – dar viena panaši islamistinė organizacija, užvaldiusi nemenką dalį Somalio, puikiai demonstruoja, kokia tvarka turi būti pagal atmatas: trylikametę paauglę, kurią išprievartavo būrys tokių pačių padugnių, islamistai užkasa futbolo stadione žemėje iki kaklo, o paskui užmėto akmenimis negyvai, nes ji esą pažeidė Šariatą. Tie patys Al-Shabaab islamistai paskelbia, kad papuošalai ir auksiniai dantys yra draudžiami Šariato ir čia pat ima bausti prasikaltusiuosius – tiesiog miestų gatvėse išlupinėdami „pažeidėjų“ auksinius ar sidabrinius dantis. Talibanas Afganistane buvo ne ką subtilesnis. Kaip ir kitos nusikaltėlių gaujos. Al Qaeda, Hamas, Hezbollah, Fatah al-Islam – tai tik atmatų grupuotės, kurios, prisidengdamos religija, siekia vieno – plėšikauti, pavergti, terorizuoti. Už menamą Palestinos išsivadavimą kovojanti Hamas – būtent tokia organizacija.
Ir visos tokios teroristinės, ideologija pagrįstos organizacijos yra ekspansyvios savo esme. Būdingas jų bruožas – kad jos niekada nesustoja, pasiekusios kokį nors tikslą, o kelia terorizuojamoms bendruomenėms vis didesnius reikalavimus, plečiasi, auga ir ima kėsintis į aplinkines šalis. Net mažiausia islamistų, maoistų ar dar kokių nors teroristų grupuotė svajoja apie pasaulinį dominavimą. Mums tai atrodo nerealu, bet jų smegenys perkreiptos taip, kad jie ir tiki, ir bando savo pasaulio užkariavimo planus įgyvendinti visais įmanomais būdais.
Galim suprasti, su kuo susiduria Izraelis, savo pašonėje turintis niekaip neišsprendžiamas, tačiau arabiškų režimų palaikomas islamistines grupuotes, esą kovojančias už kažkokių palestiniečių išsivadavimą. Čia išties nėra jokios kovos dėl kieno nors laisvės. Čia yra tiktai tie patys islamistiniai atmatos, tokie patys nusikaltėliai, kaip ir tie, kurie Somalyje išlupinėja žmonėms dantis.
Net ir komunizmas ar nacizmas – tik ideologijos, kuriomis prisidengia atmatos. Lygiai taip pat – ir islamistinės ideologijos. Patiems gaujų vadams jų skelbiamos idėjos nereiškia nieko, tai tik priemonė žmonių durninimui, valdymui ir apiplėšinėjimui. Jiems rūpi tiktai gauti kuo daugiau valdžios ir kuo daugiau turto.
Pagalvokim ir apie tai, kad Lietuvos kariai, prižiūrintys Goro provinciją Afganistane, kovoja būtent su tokiais niekšais – plėšikais, vagimis ir žudikais. Su niekšais, panašiais į tuos, kurie naikino ir lietuvius. Juk ir mums prieš septynis dešimtmečius reikėjo, kad kažkas apgintų nuo ideologijomis besidangstančių komunistinių bei nacistinių išgamų. Pasaulis mums tada nepadėjo, todėl mes labai gerai žinome, kas įvyksta, kai tų nusikaltėlių nesustabdai.
Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui
Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.
- Web |
- Google+ |
- More Posts (1489)
visiški aplodismentai.
julijos latyninos apie tolerastus-teroristus skaitei?
http://echo.msk.ru/programs/code/772606-echo/
čia kitoks ekstremizmas, bet mastau, kad prie viso sito tinka http://www.youtube.com/watch?v=Y-Tw7WhH_aQ&feature=player_embedded
Prisipažinsiu, neskaičiau. Tiksliau, dabar abu perskaičiau šiuos tekstus. Gerai, kad neskaičiau. Nes jei būčiau paskaitęs, tai nebūčiau parašęs.
Yra ten truputis giluminių gliukų pas ją, nes visgi skirsto pasaulį į pagal nutylėjimą geruosius ir bloguosius su iš to išlendančiomis problematikomis, o ir į ekonominę reikalo pusę taip gan paviršutiniškai žiūri.
Bet šiaip jau pirmas įspūdis yra toks įspūdingas. Dėkavoju tamstai.
a, va šitas jos fundamentalusis tekstas:
http://www.novayagazeta.ru/data/2011/031/12.html
Taip, šitas labiau kertantis per smegenis, ideologiškai vieningas, tačiau pirmasis labai smagiai prifarširuotas visokių faktų.
Blyn, kaip aš nežinojau apie šitą moterą? Čia gi koks smagus dalykas būtų pabandyt per kažkur dekonstruot jos diskursą. Nors šiaip jau jisai pats aiškiai ant dekonstrukcijų statytas, tad čia sunkoka.
As manau daug kas daro viena didele klaida skirstydami islama i radikaluji ir ne. Cia ne politiniu krypciu klausimas. Nera tokio dalyko kaip islamiskas ekstremizmas, yra tik musulmonai nuosekliai besilaikantys savo tikejimo.
Koranas ne biblija, jame nera perkeltiniu prasmiu ir priestaravimu, koranas yra tiesiogines komandos kiekvienam musulmonui. Jei ju visu laikaisi esi musulmonas, jei is jo issirenki ko laikytis, o ko ne, esi netikelis. Diskusiju ten nera.
Kodel ne visi musulmonai uzsiima dzihadu? Todel, kad dauguma musulmonu yra tokie patys musulmonai, kaip mes krikscionys.
Čia patarčiau tamstai pirmiausiai palyginti su kokio XIVa. krikščionybe, tada truputį paprasčiau susistatys. Įvairių religijos variantų -- daug. Kai kurie konfrontuojantys ir tarpusavyje. Kartu tikėjimas labai persimaišęs su visokiais kliedesiais. Ir kartu egzistuoja ir kariniai-religiniai ordinai.
Islamo atveju yra gal tik vienas gana didelis skirtumas nuo krikščionybės -- tai gana totalitarinė religija, kurioje gan detaliai aprašomos visokios smulkmenos, kuriomis reikia vadovautis gyvenime. Kita vertus, tai daugiau skirtumas, lyginant su dabartine krikščionybe, bet Viduramžių metu, kol pasaulietinė valdžia kardinaliai neatsiskyrė nuo religinės, krikščionybėje buvo irgi gana panašiai.
Čia svarbu nubrėžti tam tikrą bent jau menamą ribą tarp islamo ir islamizmo. Islamas -- religija, islamizmas -- tai bandymai įvesti totalitarinį religijos veikimą visose gyvenimo srityse bei kartu vadovautis religinėmis dogmomis politikoje.
Šiuo atžvilgiu islamizmas yra labai panašus į pvz., kokį komunizmą ar nacizmą, tik jei komunizme diskursas yra pseudoekonominis, nacizme -- pseudorasinis, tai islamizme -- pseudoreliginis. Bet kuriuo atveju lieka tasai pseudo, kuris žymi, kad viešasis diskursas savo prasme neatitinka sistemą valdančio prasmės, tegul struktūraliai bei ženkliškai ir sutapdamas.
Galima būtų ir taip pasakyti, kad čia matoma labai ryški kunda-lakunda metastruktūros semantinio daugybiškumo praktinė apraiška visame savo klaikiausiame įmanomame košmariškume, bet tai jau gautųsi atskira kalba.
Ryskiausias skirtumas tarp situ religiju yra interpretaciju galimybe. XVa krikscionybeje interpretacijos buvo vienos, dabar kitos, ateityje vel bus kitos. Krikscionybeje religiniam vadovui yra palikta galimybe interpretuoti ir taip pasiekti savo tikslus, bet ten nera grieztai apibrezta politika, religijos platinimas ir kiti dalykai butini norint teologiskai pagrysti isikabinima valdzioje. Beto is esmes ten nera net apibrezta vieninga kryptis ir tikslai, o kai skirtingi vadovai tampo paklode i skirtingas puses, mes gaunam sekuliaras demokratijas ir uzsipisusius piliecius pavargusius nuo absurdo. Hmm, krikscionybe, kokia mes ja zinome is istorijos, kogero isvis atsirado gana spontaniskai.
Gi islamas is esmes buvo nuosekliai is anksto apgalvotas iki pedantisku smulkmeneliu, kaip agresyviai ekspansyvi ir karinga religija. Islamas ir kaip Jus sakot islamizmas yra vienas ir tas pats.
apibendrinant
Koranas yra pilnai sukomplektuotas kryptingu ideju rinkinys (daug kam atrodo ten kliedesiu kratinys, bet cia yra is esmes neteisingas poziuris)
Jame yra konkretus paliepimai kuriu laikantis uztikrinamas:
Religijos platinimas
Religijos issaugojimas
Pasiekeju skaiciaus didinimas
Taip pat
Pasiekejai ipareigoti salyje sukurti islamiska vyriausybe
Skatinimas platinti religija kariaujant
Apgalvotas kareiviu dauginimas (poligamija)
Draudziama islamo kritika
Butinybe korana perskaityti arabiskai (viena kalba visiems)
Skatinamas prieso apgaudinejimas, Taqiya vadinasi (pagooglinkit, labai idomu stebeti jos apraiskas Europoje)
Ir taip toliau ir panasiai.
Tai, ką tamsta vardinate, visgi nežinau, ar gali būti pavadinta islamu, tai visgi islamizmas.
Nesiimčiau čia kažko labai analizuoti, nes su islamu nesu susipažinęs taip, kad galėčiau spręsti kvalifikuotai, bet tie du dalykai -- islamas ir islamizmas pakankamai painiojami.
Bendrieji bruožai, tokie, kaip religijos platinimas, saugojimas, pasekėjų skaičiaus didinimas -- būdingi visoms didžiosioms religijoms. Kritikos draudimai, religiniai karai, religinė kalba -- tas pat ir krikščionybėje tam tikru periodu.
Dėl priešo apgaudinėjimo -- negaliu komentuoti bendru atveju, nors, žinau, kad islamistai tai naudoja. Dėl apgalvoto kareivių dauginimo -- tai yra tiek pat belenkur. Moterys negali prigimdyt daugiau, nei jos gali prigimdyt.
Todėl aš nesiečiau su religija bendrai. Siečiau reikalą visgi su konkrečiomis pakraipomis ir nusikalstamomis grupuotėmis, tegul ir perimančiomis ištisų šalių valdymą.
Beje, niekas Lietuvoje nesutrukdė turėt islamo bendruomenę šimtus metų be visokių konfliktų. Tačiau pvz., Britanijoje kažkaip gaunasi visai kitaip. Tiesa? Tai verta apmąstymo.
Beje, jei jau taip, prisiminkit Kalnų Senį ir izmaelitus. Tai labai įdomu, bandant suprasti kai kurių dabartinių islamistinių praktikų kilmę.
As laikausi nuomones, kad pakraipu ten kaip ir nera, yra tik maziau musulmonai ir daugiau musulmonai 🙂
Pasaulyje veikia simtai visokiu grupuociu, jaamat’u ir kitokiu susivienijimu. Visi jie remiasi ta pacia ideologija, ne kazkokiom interpretacijom, o tiksliai cituodami tas pacias korano istraukas.
Kuri kita religija, turi tiek karingai nusiteikusiu grupiu, nuzudanciu tiek zmoniu visame pasaulyje? Kryziaus zygiai cia ne prie ko, 21 a dabar.
O Britanijoje kaikurie elementai kogero jaucia pasieke atitinkama svori, leidzianti prievartauti vyriausybe del jiems reikalingu sprendimu. Kaip jums tokios akcijos siekiancios, kad 21 amziuje, butu baudziama uz tyciojimasi is religijos? Arba dar geriau, sariato teismai Londone, kuris yra vienas is pagrindiniu demokratinio pasaulio miestu.
Viešpatie, aš tikėjausi, kad būsite užsičiaupęs po savo pirmosios nesamonės. Durnas Jūs, nesamones šnekat ir, kas dar baisiau, bandot kitus įtikinti.
Gal geriau eikit palazdavokit Algi Greitai, poto kai jis nebekreips demesio butinai pasigirkit apie tai savo bloge, Jusu 5 skaitytojai tai ivertins.
Ponas Anonimini, šiuo atveju tamsta esate neteisus. Tamstos susidarytas vaizdas šiuo atveju paremtas siauru ir karikatūrišku vaizdu, kuriamu kontrpropagandos.
Sulaužykit tai ir pamatysit, kad Islamas -- tai didelis didelis painiavos kamuolys.
Gal, as su mielu noru padiskutuociau, bet tema stipriai per plati, beto jau durnium mane spejo isvadinti, gerai, kad ne rasistu kokiunors 🙂
http://9gag.com/gag/120751/
man labai patiko, tą kažkaip žinojau dar studijų laikais, bet labai gerai grafiškai pavaizduota
Jo, matosi, kad iš išminčiaus lūpų sklinda žodžiai. Girdėjot apie tokius sunitus ir šiitus? Jie susiginčyjo dėl to, kas yra teisėtas Mahometo įpėdinis. Akivaizdžiai, nevisai tiksliai buvo parašyta, arba puslapis su ta komanda paplįšęs. Tuomet dar yra, pavyzdžiui, burkos klausimas. Kiek vien tos „komandos“ interpretacijų. Tad šnekat nesamones, kurios pasimato vos užgriebus elementarius faktus. Kaip ir su bet kokia kita religine tradicija, taip ir su musulmonais -- tai yra per amžius diversifikuota religija. Dar blogiau -- ji neturi, kaip krikščionybė, vienos centrinės figūros. Tad ne tik galima, bet ir privaloma kalbėti apie islamą tik skaidant į fundamentalistiškas ir liberalesnes kryptis. Pasakėt kaip apie Rusijos prezidentą. „Ten diskusijų nėra…“ fe.
Spaudžiu leteną. Geras rašinys.
Mąstant globaliai socialinė savimonė vystosi nevienodai greitai, atsiradus dideliems skirtumams vyksta energijos persiskirstymai. Svarbiausia dabar bandyti išlaikyti sprendimų priėmėjus „teisingoje“ (nedestruktyvioje) pusėje ir tikėtis, kad pavyks viską pakreipti kūribinga konstruktyvia linkme.
Komentars iš principo tik tam, kad užsisubskraibinti komentus… 😉
Aš manau, kad problemą su tais nusikaltėliais reikia kažkaip išpręsti.
Su Arafatu Izraelis kelis dešimtmečius cackinosi, o gavo tik dar labiau įsitvirtinusį teroristų lizdą.
kažkaip išliko nepaliestos antifados.
*Intifados
As nematau fundamentalaus skirtumo nei tarp ideologiju(komunizmas, nacizmas it pan,) nei tarp religiju nei tarp tokiu abstrakciu savoku kaip „valstybe,nacija,demokratija“ ir t.t
Visos jos yra „agreed-upon reality“, t.y pasakeliu,itikinejimu ir argumentu misinys. Is esmes galima sakyti „intelektualiniai virusai“ kurie kaipo tokie (darant analogija su virusais) negali isgyventi be nesiotoju (zmoniu), del to pleciasi jei tik yra galimybe.
90% zmoniu laiko gaistama gincijantis del politinio,religinio,whataver meslo ir kitu panasiu „isitikinimu“ bei „vertybiu“. Vienintele priezastis vercianti dalyvauti sitam cirke nebent ta, kad praktiskai visi aplinkiniai jame dalyvauja ir vienintele optimali islikimo strategija yra dalyvauti spektaklyje, ta aiskiai suvokiant.
Pvz: man koks nors priestvaninis pasto zenklas yra vertas lygiai 0, taciau visokio plauko numizmatams yra nereali vertybe, ir ju „agreed-upon reality“ tarkim teigia, kad tas gabalelis vertas daug.OK, man tas tinka.
Tas pats galioja visokiems vynams,blizguciams, ir t.t ir panasiai.
Vieninteliai atvejai kuriuos galiu kol kas sugalvot, kada zmones issiblaivo,tai buna arba pries mirti, arba isgyvenus po mirtinos ligos(vezys,whatever).Paprastai tada „praregima“.
Matot, ponas, tas susitarimas dėl bendros realybės -- taip. Tačiau lieka keli klausimai -- sistemų produktyvumas, lankstumas, konfliktiškumas, aprėptis ir pan.. Ir štai čia jau atsiranda įdomūs dalykai.
Hmmm… mažumėlę vienpusiškas rašinys, nes padėtis su islamu ir islamizmu nėra tokia paprasta, bent jau mano supratimu. Nes tiek pats islamas yra įvairiausių nuokraipų mišinys (užtenka paminėti vien mirtiną sunitų ir šiitų nesantaiką, o kur dar jų visokios sektos-sektelės), tiek ir islamizmo veiklos motyvai bei siekiai skirtingu laikmečiu skirtingi. Aišku, pagrindinis islamizmo tikslas tebėra tas pats -- užvaldyti pasaulį. Kas yra normalu (kad ir kaip keistai tai benuskambėtų) bet kokiai agresyviai religijai.
Kalbant apie islamo agresyvumą, derėtų atminti, jog ir krikščionybė savo laiku siekė pasaulinio dominavimo, ir tas buvo vykdoma ganėtinai kruvinais metodais. Ir jei pastumsime islamo istorijos laiko skalę taip, kad jos pradžia sutaptų su krikščionybės pradžia, islamo dabartis atsidurtų maždaug krikščionybės XIV-XV amžiuose. O kas vyko tuo metu krikščonybės istorijoje?Visokie vasko de gamos beigi kolumbai pramynė kelius kruvinai krikščionybės invazijai visame pasaulyje… Šiaip dar raganų tuomet nemedžiojo, o ant laužų degino tik indėnus… Islamui šitas dar prieš akis, tik va indėnų vietoje labai galime būti mes, jei reikalai toliau vyniosis dabartine kryptimi.
Galbūt problema yra ta, kad šituos islamo viduramžius ir ekspansiją mes jaučiame savo kailiu, o ne skaitome apie visa tai istorijos vadovėlyje? Teko su vienu gerbiamu blogeriu privačiai diskutuotia apie požiūrį į Staliną, kai visokie galvažudžiai čingischanai ar napoleonai yra savo tauų nacionaliniai herojai, o analogiškas galvažudys Stalinas demonizuojamas? Laikas keičia mūsų požiūrį į istorines asmenybes,kai išmiršta tie, kas gyveno tų asmenybių laikais. Prisiminkime, kad dermokratijos nešėjai amerikėnai vos prieš šimtą su trupučiu metų baigė naikinti Š.Amerikos vietinių gyventojų civilizaciją, kad užgrobti šių žemes (tik nepyzdelinkime apie jų rojaus gyvenimą rezervacijose -- jie ten tikrai nesiprašė). Šiandien tai istorija, o tuomet -- karštos naujienos. Dar Reiganas vaidino šaunų kauboją, kovojantį su blogiečiais laukiniais indėnais, o šiandien tokie filmai nebeįmanomi dėl tolerastijos.
——————————
Tiesą pasakius, galima būtų polemizuoti/konkretizuoti, bet aš nelabai bematau prasmės -- esu labai skeptiškas Vakarų civilizacijos išlikimo požiūriu. Iš pradžių demografija, o paskui tolerastija išsprendė šį klausimą ne mūsų naudai. Viską išspres laikas, o jis tiksi islamo naudai. Deja… 🙁
Aš čia neanalizavau islamo vidinių procesų, tik pabandžiau ištraukti tą agresyvaus islamizmo (ne religijos, o politikos) esmę, tokią, kokia yra dabar. Tiktai tiek.
O kaip viskas pasisuks -- priklausys nuo Vakarų pasaulio. Arba jis imsis veiksmų, arba jis bus patvarkytas. Kai G.W.Bush galų gale ėmėsi kovos su islamizmu, reikalai pasisuko kiek kitaip. Klausimas tiesiog toks, kaip tai baigsis. Pvz., su Iranu reikalas kabo, o ta šalis gaminasi sau atominę bombą ir nori tapti islamizmo vedle.
Taip ar anaip, turim tokią situaciją, kokią turim -- religija ar ne religija, bet nusikaltėlių grupuotės, ta religija prisidengdamos, užsiima teroru.
Vakarų pasaulis, pasirinkęs dermokratiją, jau prakišo žaidimą. Kai politikai priima sprendimus, atsižvelgdami ne į savo valstybių ar net civilizacijhos išlikimą, o į tam tikrų ekstremalių rinkėjų grupių balsus -- viskas susiveda į laiko klausimą, kad tai valstybei ar civilizacijai bus kapiec. Ir nesvarbu, ar tos rinkėjų grupės yra rudieji, raudonieji, žalieji, su pusmėnuliu ar Dovydo žvaigžde kaktoje -- tas pats š*** galų gale gausis. Savo laiku FDRuzveltas sąmoningai stūmė JAV į konfrontaciją su naciais, nors puikiai galėjo pasidalyti pasaulį. Tik va ar ilgam?
Kaslink Irano -- taip, jis prašyte prašosi suvoluojamas su žeme, bet idiotiškas sprendimas okupuoti antraeilius Afganistaną ir Iraką sužlugdė tokią galimybę.
—————-
Kaslink straipsnio tono -- pats tipo rašai apie islamistus, o straipsnis gavosi apie visus musulmonus. O daugeliui jų islamizmas px, jie tiesiog nori užsidirbti duonos kąsniui -- teko bendrauti, taip jau yra. Pats, kaip ir Vakarai, aiškiai neišskiri taikinių, o šaudau kvadratais 😉
Ponas Grumlinai, perskaitykit dar kartą, jei jums atrodo, kad aš rašau apie visus musulmonus. Perskaitykit tol, kol atrasit, kad islamizmą aš priešpastatau islamui. Nes tamsta žinot, kad projekcijų labai nemėgstu.
O tamsta, kiek suprantu, laikotės Julijos Latyninos požiūrio?
O kas ta Latynina? 😉 Džoukas 😉 Žinau, žinau -- man ji tokia aštriadantė ideologizuota višta, nelabai įsigilinusi į dalykų, apie kuriuos, šneka, esmę. Minčių sugeneruoja, bet viską sugadina elementarios spragos išsilavinime.
Kaslink menamų projekcijų -- skaitant paties kūrinį ir žinant šiek tiek daugiau, nei jame išdėstyta -- viskas aišku, kokias avis ir kokiu tikslu tas Rokiškis varinėja 😉 Tačiau jauniems protams, kurie pradinių marksizmo, tfu, Artimųjų Rytų istorijos šaltinių nestudijavo ir bet koks internetų guru savaime yra autoritetas -- biškį tendencingos pažiūros gali susidaryti. Nes pati antraštė „Arabiški režimai, kaip nacizmo ir komunizmo tąsa“ suponuoja, kad arabiški režimai yra nacizmas ir komunizmas. Tuo tarpu daugumai tų baisiųjų autoritarinių režimų vėlgi giliai px islamizmo idėjos, o deklaruojama neapykanta Izraeliui tėra duoklė viešajai nuomonei ir priemonė jai valdyti -- priešas apibrėžtas, tauta turi taikinį nekentimui, o Palestinos išvadavimas susiveda į bla-bla. Tuo tarpu vienintelė reali grėsmė yra Iranas, kuris su arabais teturi tiek pat bendro, kaip jūros kiaulytė su jūra, bo ten gyvena persai, kuri yra visiškai ne arabai. Esmė -- šiitų radikalumas ir drastiška priešprieša sunitams, kas ir yra mūsų vienintelė viltis -- sunitai nėra tokie radikalūs. Ir tai, kad NATO šiuo metu idiotiškai įklimpo Libijoje, vietoje to, kad pamačytų sunitų daugumai Sirijoje nuversti valdančiąją šiitų mažumą -- yra blogai. Va Bachreine Irano pripūsti šventos dvasios šiitai bandė sukilti, bet vuvo sutvayti sunitų -- ar nukrito kam pasaulyje ašarėlė?
Nu bet nesiniaukim dėl interpretacijų -- esmė bet kokiu atveju lieka ta pati -- islamas šiuo metu yra islamistų įkaitas ir vairuojamas ten, kur pastariesiems patinka. Tik va dėl Irano kaip vienareikšmio islamistų lyderio drįsčiau suabejoti -- kai jį pradės rimtai stabdyti -- visi Saudo Arabijos finansai bus stabdytojų paslaugoms. tik va kam kiaušai užaugs tokie, kad išdrįstų stabdyti?
Ok, taip, pastaba, kad ne visi arabiški autoritariniai režimai yra islamistiniai -- teisinga. Pavadinimas galėtų būti tikslesnis, bet dabar jau nekeisiu.
Tiesa, dėl idėjų ir pan. -- komunistinio SSRS vadams irgi buvo px dėl tų komunistinių idėjų. Bet ideologija tampa vienu iš esminių valstybės stabilizavimo ir valdymo įrankių. Todėl viešame diskurse tai nepx. Su arabų šalimis labai nemenka dalimi yra toks pats mechanizmas.
Dėl Latyninos -- ten atskira kalba gautųsi. Kaip ir dėl demokratijos silpnybių bei žmogaus teisių gynėjų. Tad gal išties nekabinkim.
Taip ar anaip, man įdomu čia buvo būtent ekstremistinės grupės, bandančios atstovauti islamą ar kokius nors ten arabų ar dar ko nors interesus, tokiu būdu užgrobdamos ir valdžią, ir pinigus.
O dėl Irano -- po to, kai prieš porą dešimtmečių Irakas buvo sutriuškintas, Iranas tapo vienintele islamo šalimi, turinčia pakankamai išvystytą ir nepriklausomą karinį-pramoninį kompleksą. Tai, kad jis yra visiškai neintegruotas su likusiu pasauliu -- reiškia, kad jis yra lyg auglys politiniu požiūriu. Ir pastebėkim, kad ta integracija dar ir mažėja. Tai nebūtinai reiškia, kad jis yra lyderis, bet tai neabejotinai reiškia, kad jis pretenduoja tapti lyderiu ir aiškiai eina ta linkme.
Čia toks paradoksas tiesiog gaunasi, kad Sadamas Huseinas dėl savo pusiau komunistinio režimo buvo tam tikra atsvara islamui. Iraką sutriuškinus, padėtis gerokai ėmė keistis, net nepaisant to, kad žlugo SSRS, buvusi nuolatine visokių islamistų ir pan. rėmėja.
Kita vertus, neteisinga būtų teigti, kad yra vienintelė grėsmė iš vieno taško. Yra krūva įvairaus galingumo grupuočių su savais interesais -- pradedant Irano vyriausybe ir baigiant visokiais Hamas. Ir kartais tie interesai netgi labai sutampa.
Kartu reikia neužmiršti, kad procesas yra klampus. Prisiminkim, kaip Libane išrinko tą Hezbollah ar ką ten į valdžią -- ir rinkimai, panašu, kad buvo gan demokratiški? Tai tiesiog pavyzdys, kaip vienos teroristinės indoktrinacinės grupės įtaka apkrečia ištisą valstybę. Procesas primena tą, kur Vokietijoje buvo išrinkti nacionalsocialistai.
Ir tokiu atveju išties vienintelis geras būdas -- tai tiesiog priploti visą tokią valstybę ir jos vadovus. Nes kitaip susitvarkyt tiesiog neįmanoma.
Matai, visi tie Hezbolah/Hamas yra užaugę ant vieno medžio -- šiitų ekstremizmo -- ar tai būtų siriškasis, ar iraniškasis. Kaslink išrinkimo -- va čia mes ir turime realią problemą -- demokratinės procedūros leido ateiti valdžion aiškiai nedemokratinėms ir aiškiai ekstremistinėms jėgoms. Bet formaliai viskas teisėta ir Vakarams belieka tikėtis, kad tas ekstremizmas apmažės, pajutus valdžios atsakomybę. Tarp kitko, Arafatas, kad ir kaip pats jo nemėgtum, suvokė taikingų (kiek jam tai buvo įmanoma) kovos būdų kur kas didesnį efektyvumą palyginti su buku teroru. Ir pasiekė neblogų rezultatų vietoje to kad būtų nukneckytas kokia nors raketa ar bomba.
Taip, Iranas pretenduoja tapti regiono lyderiu, bet apart norų, reikia ir kad jam tą leistų. Pakolkas tiek Rusija, tiek Kinija jam tą leidžia, nors, įtariu, užsiaugins sau pačioms ant sprando bėdą, kaip kad JAV su Osama prisižaidė.
Kaslink priplojimo. Kas ryšis priploti, kai pasaulio-pažangioji-visuomenė™ suės tave su nagais ir ragais, bo žmogaus teisės ir diktatoriams priklauso (tik jų aukoms ne). Va priplojo amerikonai Osamą, tai koks bendras tolerastų ir rusofilų žvygsmas pakilo, bo reikėjo aną nuteisti kokioms 15 parų. O dabar ir priplojimui sveikatos nėra, nes į š*** sukištos pajėgos murkdosi -- islamistai sugebėjo išprovokuoti antraeilių taikinių užpuolimą ir taip atstumti tikrųjų taikinių sunaikinimą.
Šiaip šitoje kruvinoje mišrainėje ir Izraelis turi pakankamai prisidirbęs su savo begaliniu noru aneksuoti 1967m. užgrobtas teritorijas vietoje to, kad grįžti į prieškarines ribas ir kietai izoliuotis nuo viso to palestinietiško ekstremizmo. Bet tai izraeliui naujų žemių kolonistams prireikia, tai pigių nelegalių juodnugarių darbininkų, ir siena vistiek lieka kiaura. Okupacija duoda pastovų juridinį pagrindą Izraelį laikyti blogiečiu, pasaulinė viešoji nuomonė apie jį pakankamai negatyvi, o jei š.m. rudenį bus pripažinta nepriklausoma Palestinos valstybė, Izraeliui gali grėsti tarptautinė izoliacija, kur ant jo (ir amerikiečių) atsigros ilgai laukusios Rusija+Kinija su savo satelitais. O tai islamizmui geriau už bet kokius saldainius, ir tada belieka laukti naujos jo agresyvumo bangos. O jei pats nors viena akimi stebi įvykius Egipte -- manau, nereikia aiškinti, kurlink ten krypsta vyksmas ir kurlink suksis nauja valdžia, kokia ji bebūtų. Ir mums beliks tik melstis, kad demokratiškai išrinktą Egipto valdžią kuo greičiau nuverstų (norinti išlaikyti taiką su Izraeliu) žiauri-karinė-chunta™, kaip kad tas savo laiku įvyko Alžyre po pirmųjų laisvų rinkimų, kur nugalėjo būtent radikalūs islamistai. Ar Turkijoje, kur berods du kartus kariškiai irgi išvaikė islamistines vyriausybes, tik va dabar, siekiant prasigrūsti prie jevrosojūzo lovio, kariškių teisės gerokai apkarpytos, ir naujoji valdžia jau gana žvaliai islamiška, su kuo reikia sveikinti dermokratijos šauklius.
Jei kalbam apie Izraelį ir Palestiną, tai reiktų visgi pasiremti realiu faktu, kad Palestinos, kaip valstybės, realiai tiesiog nėra. Yra Izraelis, kuris yra ta pati Palestina, tik su dalim teritorijų, kurios turi kažkokią savivaldą. Ir tose teritorijose tiesiog sėdi minios pabėgėlių, hamasų dėka nesiintegruojančių niekur pusę šimtmečio. Ir tų pabėgėlių aplinkinės šalys nenori, o juos pilnai kontroliuoja visokie hamasai. Tai tiesiog realybė.
Pačios kalbos apie Palestina vs. Izraelis -- tiesiog dirbtinis politinis konstruktas, savo esme įtvirtintas tų pačių arabų, bandant pavaizduoti, esą Palestina arabiška, o žydai -- ne palestiniečiai.
O vat dėl šiitų vs. sunitų terorizme -- čia nebūčiau taip užtikrintas. Kokia nors Al Quaeda, kiek suprantu, savo esme visgi arčiau sunitams. Kaip ir Al-Shabaab. Nors pvz., Iranas ir visokios ten hezbolos -- tai šiitiškas pranašo palikuonių kultas. Bet kai yra reikalas, kiek suprantu, tie sektantai ima ir susivienija.
Galim, beje, tik džiaugtis, kad kažkada visokius nizaritus mameliukai išskerdė, nes su anais palyginus, ko gero, visi sunitai ir šiitai pasirodytų, kaip angelai.
O dėl tų įvykių visokiuose egiptuose, tunisuose ir pan. -- Al Quaeda jau skelbėsi, kad čia ji kiša nagus. Čia po to, kai Bin Ladeną nudėjo.
O dėl dermokratijų -- nenoriu dabar diskutuot, bet tai nėra vienareikšmiška. Demokratija -- tai yra ir didysis islamistų košmaras, jiems baisesnis, nei mums islamizmas. Tik kad yra kliūrkų su tuo gana įdomių, gilių ir įvairiapusių, tad geriau nekabinkim, nes jei pradėsim čionai kapstyt, tai tik užsiknisim, nesustatę visko.
OK, įlindom mudu į problemą tiek, kad gilyn lįsti jau teks mokslinę studiją rašyti 😉
Anyway, kaip aš matau problemą, kad būtų aiški mano minčių seka ir supratimas:
kadaise buvo žydų valstybės, kurias nukariavo romėnai; po kelių sukilimų romėnai sugriovė tą jų Šventyklą, pasityčiojimui teritoriją pavadino aršiausių žydų priešų filistiniečių vardu Palestina, dalį žydų (būtent dalį, ir tai turėjo būti miestiečiai, nes kas gi kaime romėnams ožkas ganys ir alyvuoges augins) išvarė vergijon; tarp tos dalies išvarytųjų ir gimė tas sionizmas, kuris vis kartojo „sekančiais metais jau Jeruzalėje“; tuo pat metu likę žydai+kitataučiai=palestiniečiai, gyveno sau, keisdami valstybes ir religijas; kol galų gale europinio raugo sionizmas pamažu bet užtikrintai nepradėjo bandyti atkurti Izraelį; deja, per amžius tie kraštai natūraliai pakito, tad nori-nenori tas žemes reikėjo dalintis su arabais-musulmonais, kuriems, vėlgi deja, neužteko proto (bo jie buvo pripūsti visokios islamistinės propagandos) pasiimti tai, ką siūlo SNO, o ne bandyti apžioti viską; aišku, SNO sprendimas netenkino pilnai anei vienos pusės, bet tai būtų buvęs kompromisas, o dabar turime: 1) Izraelį, kuris yra paradoksali valstybė -- iš vienos pusės, pagal institucijas tai yra demokratija, o iš kitos -- ganėtinas aparteidas (savo piliečių) nežydų atžvilgiu; okupuotos teritorijos masina žeme, kurios reikia naujakuriams-kolonistams, ir yra pigios darbo jėgos rezervuaras; tačiau tos teritorijos yra tiksinti demografinė bomba; 1-2) Palestiną (pavadinkime tas žemes taip), kuriose dalias gyventojų gyvena normalų gyvenimą ir jiems giliai px tas konfliktas (kol žydai nesumano konfiskuoti iš jų žemių), o dalis sėdi pabėgėlių stovyklose ir ekstremalizuojasi, pripūsti islamiškosios propagandos. Kalbant apie žydus-autochtonus, tai jie tokie pat palestiniečiai, kaip ir vietiniai arabai, ir abi tautos sugyveno ten kuo puikiausiai -- bėdos prasidėjo, kai abi pusės buvo pradėtos pūsti ideologijų ir prasidėjo žydų imigracija, pažeidusi jėgų pusiausvyrą. Bet yra taip, kaip yra, ir dabar reikia spręsti problemas tas, kurios egzistuoja, o ne spekuliuoti „kas būtų jei būtų“.
Kaslink Hamaso laikomų stovyklose palestiniečių, tai jie sėdi ten todėl, kad būtent neturi kur grįžti -- jų žemė ir namai liko Izraelyje po 1948ųjų karo -- tie arabai, kurie liko Izraelio teritorijoje, gyvena ne stovyklose; kai kada aš pamąstau apie radikalų problemos sprendimą: integruoti okupuotas žemes į Izraelį, pabėgėliams suteikti izraelio pilietybę ir grąžinti juos namo, bet kas bus po to -- neaišku, nes tiek demokratiniai rinkimai yra labai neprognozuojamas dalykas, tiek ekstremistiškai nusiteikusių bendrapiliečių kritinė masė gali būti bomba -- užtenka pažiūrėti, kaip gyvena žydų kolonistai okupuotose teritorijose. Tad nori-nenori, telieka kietas jų atskyrimas, nes abi pusės labai jau nepasitiki viena kita.
—————
Kaslink:
-- dabartinių įvykių -- taip, Al-Kaida jau anksčiau aiškiai apsišvietė Libijoje, o savo pokrypiu tai yra sunitai, IMHO sponsoriuojami Saudo Arabijos. Bet va kiek jie valdomi -- tai jau nzn…
-- demokratijos -- bėda, kad Vakarai labai jau ilgai dėl savo merkantiliškų interesų palaikė diktatorius-diktatoriukus ir vykdė labai jau šališką politiką įvairių režimų atžvilgiu. O dvigubi standartai sucks ir anksčiau-vėliau kerta per pačią demokratijos sampratą.
————
Nu blemba, sugebi mane išprovokuopti politiniams rašiniams, nors esu prisižadėjęs apie politiką daug nerašyti 😀
Dėl demokratijos -- nežinau, ar kada prisiruošiu, bet realiai neverta jos vertinti, kaip silpno reikalo. Geriau -- kaip lankstų diskursą. Pabandykit pagauti pačią esmę -- lankstus diskursas. Tai reiškia, kad jis keičiasi pagal poreikius.
XIXa. Europa jau buvo gan demokratinė. O ką gavome XXa.? Ir dar kokioje formoje -- kova už ekonominę gerovę virto didžiausios pasaulio vergovinės valstybės organizavimu, o naciai skelbėsi, kad gina žydus, juos kišdami į konclagerius. Tai irgi lankstus diskursas. Plg. jau su vėlesniais laikais, kai lankstus diskursas gelbėjo visokias etiopijas nuo bado, taip sužlugdydamas tenykštį žemės ūkį ir priaugindamas korupcionierių. Ir t.t..
Taip kad dėl vieno dalyko -- kad demokratija esą silpna -- nereikia būti tikram. Lankstus diskursas yra toks lankstus. Skirtingai nuo nelankstaus islamistinio diskurso.
Čia galima dar padaryti nagrinėjimą apie Izraelį, kaip atsvarą Artimiesiems Rytams, kodėl tenai reikia atsvaros, kodėl tenai reikia nuolatinio karo, kodėl be karo nesigauna atsvaros ir kodėl pvz., ES yra suinteresuota, kad konfliktai tenai nenurimtų.
Žinoma, čia sunku pasakyt, kur baigias realūs dalykai, o kur prasideda konspiracijos, bet lankstus diskursas yra toks lankstus.
Na, dėl sunitų neradikalumo nesinorėtų sutikti. Vahabizmas vis tik sunitų šaka. Neseniai žuvęs žymus visuomenės veikėjas Osama buvo sunitas, talibai -- irgi.
O Kalnų Senis buvo izmaelitas. O su jo palikimu ir siejami tie Bin Ladeno idėjiniai nuokrypiai į visokius terorus.
Tik tiek, kad tie izmaelitai šiais laikais yra visai nudvasingėję -- po to, kai mameliukai juos išskerdė, matyt dingo noras dvasingumą kitur platinti. Tai dabar nesireiškia.
Mjooo… vienžo, pakeliam už lankstų diskursą, kuris toks lankstus, kad kai kada linksta ten, kur reikia, o kai kada belinkdamas paukšteli per galvą 😉
Esmė yra ta, kad valstybės, kaip ir bet kurios visuomenės, klesti tik sutelktumo dėka. Vat kas yra ta telkiančioji dvasia yra klausimas. Demokratija, šitoj vietoj labiau yrankis, o ne telkimo forma. Žydus telkia grėsmė, Lietuvius telkė grėsmė, dar rečiau telkia idėja, bet beveik niekada demokratija.
Susitelkimas per priešpriešą -- nėra labai geras reikalas. O Izraelis atsirado ne dėl priešpriešos. Ji dar XIXa. buvo planuojamas, kaip senos senos svajonės realizacija -- atkurti savo valstybę. Tai idėja.
O dėl demokratijos -- JAV esminė idėja visgi, sakyčiau, yra demokratija ir laisvė. Ir Lietuvos atsikūrimo idėja prieš porą dešimtmečių buvo irgi demokratija ir laisvė.
Tad nesu linkęs su tamsta sutikti, ponas. Kita vertus, tamsta kabinate tikrai svarbų dalyką -- koks idėjinis vienos ar kitos visuomenės egzistavimo pagrindas.
Demokratija yra geras įrankis, šalia jos istoriškai besiklosčiusioms, tiesa dabar šiek tiek išsikreipusioms vertybėms, kaip laisvė, privati nuosavybė, teisė, pareiga, ir tt. realizuotis. kadangi pavienės tokios vertybėss yra per silpnos iškilti iš amžių glūdumos, jos apsijungia į tam tikras žmonėms patrauklias ideologines struktūras ir demokratijos šešėlyje labai gerai pritampa kaip parazitinės planarijos. Tarkim ta laisvė ir privati nuosavybė ne be ochlokratiškos aristokratijos, vėliau feodalizmo, dar vėliau pirmųjų pramonininkų ir galiausiai finansinių ryklių valdomų korporacijų pagalbos virto kapitalizmu, kuris yra viena svarbiausių idėjų vienijančių JAV. Laisvė, kuri keistai yra mutavusi irg iegzistuoja, bet ji taip toli nuo tikrosios laisvės, kad apie jų prasimę kaitą galėtum atskira įrašą parašyti. Jei supranti, kodėl kapitalizmas o ne demokratija, lygiai taip pat aišku ir kodėl tada „emigracija“ plačiąja prasme vienija labiau nei laisvė.
Tarkim Rusiją vienija kita idėjų grupė. Ilgai trukusi gentinė ir šeimyninė santvarka, išskirtinai paternalizmo ir patriarchato bruožai, patvaldystės idealizavimas bei požiūris į tautą, kai į „paprastų žmonių“ a.k.a proletariato kumštį, kuriam riekia gero vado, kad nukreipti nukreipti, pe rilgus metus suformavo aiškią distinkciją bei savitą požiūrį tarp valdžios ir valdomųjų („ja načelnyk -- ty durak, ty načelnek -- ja durak“) bei „ivano rūsčiojo“ kultą, kurio atstovas ateis ir griežta tėviška ranka padarys tvarką. tas ypač ryšku šiuolaikinėj rusijos ir jos apylinkių politikoje. Net pas mus panašių aidų suformuotų per nemenkus pažinties su rusija metus, pasigirsta.
atsiprašau už nenuoseklumus, tikrai mielai juos pakomentuosiu jei reiks
Taip, kapitalizmas -- ne demokratija. Bet būtent kapitalizmas duoda demokratijai pagrindą. Tai gan įdomus ekonominis paradoksas.
O Rusija -- jo, jie patys neretai įvardina, kad turi baudžiavinį mentalitetą: arba ponas, arba baudžiauninkas, o paprastam laisvam žmogui vietos kaip ir nelabai lieka. Laisvo žmogaus nelabai ta visuomenė linkusi pripažinti (kaip, deja, ir mūsiška -- tai postsovietinė problematika). Juoba, kad didžiąją dalį tų, kurie buvo laisvi, sovietai labai sėkmingai išnaikino XXa. pirmoje pusėje. Dabar ten po truputį susidariusi tam tikra laisvesnė grupė žmonių, bet ji vis dar silpna. Ko norėt, jei jau ir Lietuvoje problemos su demokratija.
viskas cia parasyta kaip ir gerai. tik kodel salia fasistu, komunistu ir islamistu nepastatyti ir sionistai ? ar apsimesim, kad visi zydai tiesiog faini ir nekaltos aveles tarp vilku ? ar neuzknisa, kai niekas nemato skirtumu tarp antisemitu ir antisionistu, o visus be atrankos kisa i teismus ir kalejimus ? cia siaip, pamastymas…
Ponas, antisemitai ir antisionistai patys vieni tarp kitų skirtumo nemato. O žydų valstybingumo judėjimą, panašų į Lietuvos Sąjūdį, lyginti su islamistais, fašistais ar komunistais gali tiktai visiškas pridūrkas. Čia šiaip, pamąstymas.
kretiniskas poziuris neigiant akivaizdzius dalykus, kad semitai ir sionistai yra ne tas pats. svaikit toliau.
Ponas, haliūnikai akivaizdūs būna šizofrenikams, kurie tuos haliūnikus mato. O sąmokslai apie sionistus -- būdingi paranoidiniams šizofrenikams, kliedintiems apie tai, kaip kažkas visus be atrankos kiša į teismus ir kalėjimus.
Jūs, ponas, esat sovietukiškas dibilas, nes netgi ir šizofrenikai šiais laikais jau kliedi ne apie žydus, o apie ufonautus ir iliuminatus.
Valinkit naxui iš mano blogo.
paskaičius galima pagalvoti kad žydai tiesiog nekalti avinėliai 🙂 bet pasaulio bendruomenė mano kitaip. o muslimams simpatijų taipogi nejaučiu. islamas turi būti nušluotas. kaip ir sionizmas.
Na, gerai būsiu po laiko ir paskutinis. Tamstai pasisekė -- likai nepastebėtas, nes žiurkėnas už tavo sovietukišką (citata) antisemitizmą būtų išdrėbęs kaip musę iš barščių. Ir gerai būtų padaręs.