1982 metais rabinas Meiras Kahanė, pagarsėjęs žydų teroristas, Žydų gynimo lygos įkūrėjas, o taip pat net ir Izraelyje uždraustos sionistinės Kach partijos įkūrėjas bei lyderis rašė:

Kodėl? Kodėl mes tylėjome, kai Hitleris degino mūsų brolius ir seseris? Kodėl mes tylėjome, kai Kremliaus žudikai veržė kilpą ant sovietinių žydų kaklo? Ir kodėl mes tylim dabar, kai mūsų broliams Rusijoje gręsia mirtinas pavojus? Kodėl nutylima katastrofiška žydų kalinių padėtis kraupiuose arabų šalių kalėjimuose? Kur šios kapų tylos priežastis?

Meiras Kahanė

Rabinas Meiras Kahanė

Meiras Kahanė buvo vienas iš tų, kurie vadinami sionistais. Neretai teroristiniais metodais jis kovojo už savo tautą, už Izraelį ir prieš visus žydų priešus. Jo partija pagarsėjo atvirai diskriminaciniais pareiškimais gojų atžvilgiu. Jo kurtos organizacijos buvo vienareikšmiškai susietos su terorizmo aktais JAV ir Izraelyje. Pats Meiras Kahanė buvo nužudytas Al Kaedos atstovų, kiek vėliau buvo nužudytas ir jo sūnus, pabandęs tęsti tėvo veiklą. Visgi Meiras Kahanė vertas analizės. Vertas vien dėl to, kad išsakė patį kraštutiniausią, tačiau apibendrinantį požiūrį apie tai, kas yra žydų priešai ir su kuo reikia kovoti Izraeliui.

Šį straipsnį pradėjau rašyti gerokai iki to skandalo, kilusio, kai Petras Stankeras paskelbė straipsnį su sakiniu apie “neva nužudytus 6 milijonus žydų”. Rašiau tiesiog apie Meirą Kahanę ir tai, ko mums vertėtų pasimokyti. Tačiau visas triukšmas su Stankero straipsniu privertė mane nubraukti ir užmiršti viską, ką tik buvau parašęs. Išskyrus vieną Meiro Kahanės citatą, pateiktą aukščiau.

Skandalas dėl straipsnio greitai pagarsėjo pasaulyje, pats Petras Stankeras “savo noru” buvo atleistas iš darbo, o anoks Algirdas Paleckis ta proga sukūrė organizaciją, kovojančią prieš nacizmą kalbomis apie tai, kaip Lietuva buvo laiminga sovietmečiu. Tuo tarpu Rusija paskelbė pareiškimus apie tai, kad reikia kovoti su Lietuvos bandymais išbalinti nacizmą.

Meiro Kahanės sionizmas – kraštutinai dešinysis, jis atstovauja pačią kraštutiniausiai “ultražydiškiausią” poziciją, kokią galėtume įsivaizduoti. Ir būtent Meiras Kahanė komunizmą sulygina su nacizmu. Ar nekelia nuostabos, kodėl, esant žydų požiūriui į komunizmą, kažkokios neokomunistinės grupuotės ir Rusijos FSB (buvusio KGB) režimas bando save statyti į “žydų gynėjų” poziciją?

Josifas Stalinas ir Adolfas Hitleris

Josifas Stalinas ir Adolfas Hitleris - du milijonų žmonių žudikai, pirma bendradarbiavę, o paskui kovoję tarpusavyje

Niekam net abejonės nekelia teiginys, kad nacizmas yra antisemitinis. Kodėl kažkam gali kilti abejonių, kad komunizmas yra antisemitinis? Stalinas naikino žydus ir žydų kultūrą, sovietmečiu per visą Sovietų Sąjungą tebuvo viena konkrečiais valdžios įsakais nuolat diskriminuojama tauta – žydai. Visos kitos tautos buvo tiesiog “vietiniai kadrai”, tuo tarpu žydai buvo žydais visur.

Būtent prieš žydus buvo nukreiptas paskutinis Stalino valymas – žydai, pavadinti “bezrodnije kosmopoliti”, turėjo būti masiškai vežami į lagerius Šiaurėje, tuos pačius, kur mirė lietuviai. Stalino planai užstrigo tik dėl to, kad jis padvėsė – ankstesnius valymus jis įgyvendino kuo puikiausiai. Tarp kitko, ne veltui lietuviai tyliai šventė Stalino mirtį: teko skaityti, kad pagal jo planus Lietuvoje lietuvių turėjo likti tiktai mažuma.

O ką lietuviams planavo naciai? Mirties stovyklos, kuriose buvo naikinami žydai, pagal nacių planus irgi neturėjo sustoti – į jas vėliau būtų buvusios siunčiamos kitos, vergavimui netinkamos tautos. Klaipėdos kraštą iš Vokietijos atėmę lietuviai buvo laikomi būtent tokiais – vergavimui netinkamais. Todėl ir lietuvių buvo numatoma sunaikinti berods apie 80 procentų. Kokie panašūs komunistiniai ir nacistiniai scenarijai, tiesa?

Skirtumas tarp lietuvių ir žydų patirčių milžiniškas: Holokaustą naciai spėjo įgyvendinti. Masinio lietuvių naikinimo – ne. Tarp daugumos sunaikintų ar priverstų bėgti Europos žydų ir maždaug ketvirtadalio nužudytų, ištremtų ar šalį palikusių lietuvių – nemažas skirtumas. Tačiau milijonų žydų sunaikinimas – tai ne tik žydų tragedija. Tai ir priminimas apie tai, ko tik per plauką išvengė lietuviai. Tai priminimas apie tai, ką mums visiems duoda melo kupini nusikaltėlių režimai.

Ar labai nustebinsiu jus, pasakęs, kad daugelis nacistinių konslagerių, juos užėmus sovietams, nebuvo išsyk uždaryti? Garsusis Buchenvaldas, žlugus nacistiniam režimui, veikė dar 5 metus – kaip sovietinio Gulago dalis. Nacių valdymo metais Buchenvalde žūdavo ketvirtadalis į jį pakliuvusių žmonių. Toksai skaičius liko ir prie sovietų. Panašiai sovietų buvo naudojamas ir Saksenhauzeno lageris, pagarsėjęs, kaip vienas iš nacių mirties fabrikų. Nelabai tesiskyrė net ir sovietinės bei nacistinės retorikos – abu režimai įvairius savo konslagerius dažnai vadino “darbo stovyklomis”. Dar daugiau – komunistų nusikaltėliai per visą sovietmetį slėpė nacių nusikaltimus prieš žydus, šiuos įvardindami “tarybiniais žmonėmis”. Paneriuose, kur buvo nužudyta Vilniaus siela – ten gyvenę žydai, sovietai 1952 metais nugriovė paminklą žydams atminti, o patys pastatė nuosavą, kuriame žydai net nebuvo paminėti.

Per Niurnbergo procesą komunistai bandė suversti ant nacių Katynės žudynes, lyg pamiršę, jog vos prieš kelis metus sutartinai su naciais pasidalino Europą ir netgi surengė bendrų karinių paradų. Sovietų Sąjungai Niurnberge atstovavęs prokuroras vėliau tapo vieno iš sovietinių konslagerių vadu. Ar norite sužinoti, kas tai buvo per konslageris? Tai buvo Saksenhauzenas, kuriame žudynės tęsėsi dar 5 metus po nacistinio režimo sunaikinimo.

Kokią teisę kažkokie lietuviški ar rusiški neobloševikai turi šnekėti apie tai, kad jie gina žydus? Paleckio frontinė šutvė ima skelbtis, esą kovoja su nacizmu? Rusijos FSB/KGB režimo vadovai kalba, kad gina žydus? Prisiminkim, kaip žydus “gynė” naciai – irgi skelbdami, kad saugo juos nuo dešiniųjų išpuolių. “Gynė”, varydami į koncentracijos stovyklas. Gal panašiai ir visokie kiti kairieji norėtų apginti žydus? Gal taip pat žydus norėtų apginti dar ir kokie nors pusgalviai, atvirai šaukiantys, jog žydus reikia naikinti?

Puikus tokios retorikos pavyzdys – tai KGB veikėjas Vladimiras Putinas, viešai pareiškiantis, esą Rusijos stadionų statybas turi finansuoti nuo to paties rusiško režimo Anglijoje besislapstantis Romanas Abramovičius. Cinizmas – neišpasakytas. Tačiau šis cinizmas – tai tiesiog tęsinys įprastos sovietinės politikos: atimti iš turtingų ir pasiimti sau. Ypač, jei tie turtingi yra žydai. Savo pareiškimais Vladimiras Putinas teturi vienintelį tikslą – pažeminti Abramovičių ir žydus. Jei Abramovičius nesutiks apmokėti Putino statybų – antisemitai plūsis, kokie žydai blogi. Jei sutiks apmokėti – antisemitai pasijus laimingi, kad gali išlupti pinigus iš žydų. Jei Abramovičius nebūtų žydas, Putinui net mintis nekiltų reikalauti pinigų. Ir tas pats režimas visiškai tuo pat metu “kovoja” prieš kažkokius bandymus paneigti Holokaustą? Putinizmas savo esme taip ir liko komunizmo atmaina – melaginga, veidmainiška ir nusikalstama. Ir vargu, ar galima tuo stebėtis – tai tų pačių komunistų, NKVD ir KGB šulų kūrinys.

Aš norėčiau priminti Meiro Kahanės žodžius apie žydų naikintojus. Priminti, ką galvojo žmogus, atidavęs savo gyvybę sionistiniams idealams. Žmogus, taip prisidėjęs, griaunant SSRS draudimą išvykti iš šalies žydams. Žmogus, milijonui žydų padėjęs emigruoti iš šalies, kuri juos persekiojo. Aš noriu priminti, kad būtent Meiras Kahanė sulygino komunizmą su nacizmu. Aš noriu priminti ir dar vieną Meiro Kahanės frazę: “gyvenimas – tai vertybių klausimas”.

Tainoje i javnoje - sovietinis filmas

Netgi propagandiniai filmai buvo panašūs: sovietinis "Tainoje i javnoje" neabejotinai kelia asociacijas su nacistiniu "Der Ewige Jude". Taip, 1973 sovietai kūrė filmus apie tai, kaip žydai patys sau organizavo Holokaustą.

Man nacizmas ir komunizmas turi labai paprastus ir aiškius bruožus: abu režimai buvo totalitariniai. Abu režimai diskriminavo bei naikino žydus. Abu režimai diskriminavo bei naikino ir lietuvius. Abu režimai buvo okupavę Lietuvą (prisiminkim dar, kad Vilnius šimtus metų buvo pasaulinė žydų kultūros sostinė). Abu režimai skleidė klaikias propagandas. Abu režimai naikino tuos, ko nekentė – ir jei tik būdavo galimybė, naikino svetimomis rankomis. Ir abu režimai save pristatinėjo visokiais gelbėtojais, tiesos skleidėjais, laimės nešėjais ir taip toliau.

Kai koks nors lietuvis pasakoja, kaip naciai, suradę vietinių atmatų, pavertė šiuos legaliais žudikais, aš prisimenu, kad komunistai, lygiai taip pat suradę įvairiausių atmatų, irgi pavertė juos legaliais žudikais. Nusikalstamumas neturi tautybės. Tarp žudikų buvo ir lietuvių, naikinusių bei trėmusių lietuvius, ir žydų, naikinusių bei trėmusių žydus, ir vienų bei kitų, naikinusių vienus ir kitus. Žarstyti žarijas svetimomis rankomis – tai nusikaltėliška, lygiai taip pat nusikaltėliška ir ieškoti tam žarstymui visokių išgamų. Ir taip pat nusikaltėliška savo nusikaltimus suversti ant kitų. Abu režimai šitai darė visiškai nejausdami jokių ribų.

Simboliška, kad naciams sunaikinus Vilniaus žydus, Didžiąją Vilniaus Sinagogą (kartu su ištisais žydiškais Senamiesčio kvartalais) sunaikino būtent komunistai – lyg bandydami užmaskuoti paskutinius žydų buvimo Lietuvoje pėdsakus.

Kai matau antisemitizmo skandalus, man kyla rimtesnis klausimas: kam visa tai naudinga? Kam naudinga, kad vietoj kalbų apie istorinį teisingumą, apie teisingumą ir žydams, ir lietuviams, būtų keliami skandalai, bandantys supjudyti visus su visais? Kam naudinga stiprinti antisemitizmą? Juk būtent tai vyksta su Petro Stankero istorija: nesvarbu, kaip ten besibaigtų, nesvarbu, ar jį teistų, ar neteistų, išteisintų ar nubaustų, visi mokysis, kad galima nekęsti kažko už tai, kad esi žydas ar esi lietuvis. Triukšmas dėl to kyla ir Lietuvoje, ir užsienyje. Taigi, kam tai naudinga?

Istorikai (gal ne tokie, kaip Stankeras) žino, kad “žydų klausimas” būdavo naudingas, norint nukreipti visuomenės dėmesį nuo problemų. Sukuršinti visuomenę su tais, kas negali pasipriešinti, paleisti dūmų uždangas, kurios paslėptų gilesnes bėdas. Būtent todėl carinė ochranka kūrė visokius “Siono išminčių protokolus”, būtent todėl ir naciai atrado sau vidaus priešus žyduose, būtent todėl ir Stalinas sugalvojo “daktarus žudikus” – irgi žydus. Kam tai naudinga?

Aš turiu tik vieną atsakymą: labiausiai tai naudinga įvairiems politiniams nusikaltėliams. Ir tiems, kurie dirbo NKVD/KGB, ir tiems, kurie dirbo naciams. Ir tiems, kurie kažkam dirba dabar. Taip, nacistinių atmatų beveik neliko – nebent koks senis, kurio lietuviškas “teisingumas”, atlikęs mums nuo sovietmečio, nesugebėjo pasodinti į kalėjimą bent simboliškai. Tačiau NKVD/KGB atstovų ir su jais bendradarbiavusių – vis dar pilna. Kai kurie net sugeba prasimušti į valdžios sluoksnius. Kai kurie sugebėjo užvaldyti netgi tokią šalį, kaip Rusija.

Paklauskit savęs, kokia valstybė dešimtis metų tęsė antisemitinę politiką, pasiekė, kad Jungtinėse Tautose sionizmas būtų prilygintas rasizmui, o žydai būtų diskriminuojami? Kokia šalis vis dar remia Iraną, nors šio vadai nesidrovėdami kalba apie tai, kad norėtų žydus išnaikinti? Kokioje šalyje yra padeginėjamos sinagogos, o serijiniai žudikai jose rengia skerdynes? Kokioje šalyje prieš penketą metų būrys Dūmos deputatų bandė uždrausti judaizmą ir visas žydų organizacijas? Kokioje šalyje galima nusipirkti Adolfo Hitlerio “Mein Kampf”?

Rusijoje antisemitiniai radikalai mitinguoja netrukdomi

Rusijoje antisemitiniai radikalai mitinguoja netrukdomi. Skirtingai nuo tų, kas pasisako už demokratiją.

Tai tie patys antisemitai, besinaudojantys kiekviena neaiškia situacija tam, kad sustiprintų savo padėtį. Jie ir į juos panašūs nusikaltėliai žydus persekiojo sovietmečiu. Tie patys antisemitai, kurie antisemitizmą naudojo tiesiog kaip priemonę savo pačių liaudžiai naikinti. Supūdyti milijonus žmonių konslageriuose ir paskelbti, kad dėl visko kalti žydai, kuriuos irgi už tai imti siųst į konslagerius. Vienų lietuvių rankomis žudyti ir tremti į Sibirą kitus lietuvius, o paskui paskelbti, esą tai kažkoks “pilietinis karas” ir kalti dėl to patys lietuviai. Tai yra nusikaltėliška. Tačiau nusikaltėliams negalioja jokios normos. Melas ir propaganda – tai tik vienas iš jų įrankių.

Komunistiniai antisemitai, KGB režimo atstovai šaukia, esą jie kovoja už žydus. Įsivaizduokim, kas būtų, jei kokia nors atvirai fašistinė partija, heroizuojanti kokius nors žydų ir lietuvių žudikus, Lietuvoje skelbtųsi, esą kovojanti už žydų teises ir prieš komunizmą? Ir kas būtų, jei dauguma dar ir patikėtų tuo, esą tai žydų gynėjai? Absurdo teatras. Absurdo teatras, kurį mes matome realybėje.

Propaganda ir melas, skleidžiami politinių atmatų, neturi jokių ribų. Vladimiro Žirinovskio padėjėjas, LKP CK antrasis sekretorius Vladislav Šved, kaltindamas lietuvius tuo, kad šie išnaikino visus žydus dar iki tol, kol naciai užėmė Lietuvą (!!!), pats skelbiasi besąs lietuvybės gynėju, atnešusiu Lietuvai nepriklausomybę (!!!). Politinių išgamų nevaržo niekas – jie meluoja taip įžūliai, kad ir nepatikėtum, kad tai išvis įmanoma.

Kai SSRS su Trečiuoju Reichu pasirašė Molotovo-Ribentropo paktą ir pasidalino Lenkiją, pirmais sovietų tremiamaisiais tapo žydai – vien už tai, kad buvo žydais. Vėliau naciai, okupavę Lietuvą, ėmė skleisti propagandą apie tai, kad būtent žydai iš NKVD naikino lietuvius – kad esą būtent žydai kalti dėl trėmimų ir kankinimų, kad visi žydai yra komunistai ir lietuvių žudikai. Labai panašią propagandą vėliau ėmė skleisti komunistų veikėjai – apie tai, kaip visi lietuviai yra fašistai ir žydų žudikai. Apkaltinti aukas nusikaltimais prieš save – tai vienas iš šlykščiausių propagandos metodų. Ir būtent taip komunistiniai išgamos daro: lietuviai pagal juos patys save vežė į Sibirą. Žydai pagal juos patys sau organizavo NKVD ir nacistines mirties stovyklas.

Problema kyla tada, kai propagandos ir melo klausytojai neturi galimybių vertinti, pasitikrinti, gauti alternatyvios informacijos. Tada tokio pat įžūlumo melas lieka nepaneigtu. Tada ir sovietiniai išperos, patys persekioję žydus, patys gudriausiais būdais skatinantys, provokuojantys antisemitizmą, save ima vadinti žydų gynėjais, kovotojais už žmonių gerovę ar dar kaip nors, keldami visuomenės susiskaldymą, neapykantą ar bukiausių puspročių isterikas. Taip nacistai ir komunistai pasiskelbia žydų gelbėtojais.

Tai koks gi tas Petro Stankero vaidmuo šioje situacijoje? Akivaizdus: tarpais pakliedėt linkęs veikėjas gavo progą pasiskelbt populiariame žurnale. Paskui buvo “savo noru” išspirtas iš darbo, net neįvertinus, kiek jo nusišnekėjimas prieštarauja įstatymams (tapo “nekalta auka”). O paskui pradėta byla, kuri, nepriklausomai nuo baigties, sukels naują antisemitizmo bangą. Kam tai naudinga? Kas viso šio reikalo organizatorius? Tik nesakykit man, kad šitą scenarijų sau susikūrė pats Petras Stankeras.

Meiras Kahanė klausė, kodėl tylėjome. O aš klausiu: kam naudinga, kad mes tylėtume apie realias bėdas? Kam naudinga, kad mes pjautumės tarpusavyje ir tylėtume apie tuos, kas nusikalto prieš mus, vietoj to kaltindami vieni kitus? Kam naudinga, kad tautos, prieš kurias vykdyti nusikaltimai, pjautųsi tarpusavyje? Kodėl mes neįvardiname, kad antisemitizmas visų pirma naudingas Rusijos FSB, dar taip neseniai vadintai KGB? Kodėl nedrįstam pasakyti, kad antisemitizmas postsovietinėse šalyse turi būti prilyginamas bolševizmui ir putinizmui?

Noamas Čomskis, kitas žydas, kurį galima būtų pavadinti visiška Meiro Kahanės priešingybe, kalbėdamas apie Holokausto neigėjus, aiškino, kad visi gali galvoti, ką nori, nes Holokausto neigėjų pasisakymai – tai ne pati problema, o tik problemos simptomas. O aš dar kartą klausiu: kam naudingos tos problemos ir kas jas išties kelia? Kam naudingi visokie stankerai, kam naudinga priešstata tarp lietuvių ir žydų? Kam naudingas antisemitizmas Lietuvoje? Kas iš to išlošia?

————

Atskirai noriu padėkoti Algirdui Davidavičiui už tai, kad privertė mane dar kartą peržiūrėti ir gerokai pakeisti savo straipsnį, prieš paskelbiant jį bloge.

Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

Web | Twitter | Google+ | More Posts (916)