IT terminų lietuvinimas, praktinė sėkmės analizė

Pasimaišė man toksai pavyzdėlis – sąrašas neteiktinų kompiuterinių terminų, kuris tiesiog išskirtinis savo būdingumu, ypač gerai atspindintis tuos bandymus, kuriuos kalbainiai darė prieš kokį dešimtmetį (tiesiog tipiškai, tipiškai, aiškiai iš kokių 2000 metų išsaugotas). Labai įdomūs čia ne tik patys kompiuteriniai terminai, bet ir tai, kokius išvis žodžius kalbainiai tuo metu priskyrė kompiuterinei terminijai. Beje, visais atžvilgiais labai panašus savo turiniu, bet daug kartų didesnis – apie tą patį laiką su kalbainių palaiminimu išleistas kompiuterijos terminų žodynas. Tad minėtą sąrašą aš ir panagrinėsiu, kaip tipinį, ryškų ir reprezentatyvų pavyzdį.

Per dešimtį metų vieni naujadarai įsigalėjo, kiti – buvo užmiršti, tad labai įdomu retrospektyviškai pažvelgti, įvertinant, kokias klaidas kalbainiai darė ir kas jiems gavosi, o kas – nesigavo. Ir kodėl. Kaip sakoma – mokytis iš klaidų verta, o dar labiau verta analizuoti klaidų kilmę, priežastis. Buvau pateikęs truputį statistinio naujadarų kūrimo pjūvio, kuris rodo viską apibendrintai, tad verta pažvelgti ir iš kitos – atvejų analizės pusės.

Išsyk sakau, analizuodamas terminų įsigalėjimą, remsiuosi ne spauda (tą daro kalbainiai, pagimdydami eilinį savo demagogijų absurdą – pirma priversti kokį nors žurnalą rašyt nesąmones, o paskui skelbtis, kad tos nesąmonės, esą, prigijo, kaip įrodymą pateikiant medžiagą iš tų pačių išprievartautų leidinių). Remsiuosi tuo, ką girdžiu iš kitų žmonių, ypač – iš suprantančių IT. Jei nesutinkate ir girdite kitokį paplitimą – tai natūralu, IT terminija vis dar nėra stabili. Ir visų pastebėjimus norėtųsi sužinoti.

Tarp kitko, dar vienas dalykas: tokios rūšies, tik žymiai išsamesnes analizes turėtų daryti patys kalbainiai. Nuosekliai analizuoti, koks terminas kokį paplitimą gavo per metus, du, penkis, dešimt, dvidešimt, kiek prieštaravimų buvo prieš jį pradžioje, kiek – pvz., po 5 metų, koks paplitimas gavosi gyvojoje (šnekamojoje) kalboje, o tuo remiantis arba atsisakyti bandymų keisti (jei prieštaravimų skaičius nesumažėjo, pvz., 10 kartų per 5 metus) arba, jei žodis realiai prigijo – trauktį į žodynus – pirma kaip siūlomą, paskui – kaip teiktiną, vėliau – įvardinti, kaip įsigalėjusį, etc. – viską, remiantis realiais tyrimais, o ne savo pačių reguliuojamos spaudos analize ar (kaip būna dar dažiniau) savo yrančių smegeninių kliedėjimais. Deja, niekad negirdėjau, kad kažkas panašaus vyktų. Ir nenuostabu – kaip jau kadaise matėm iš statistikos apie svetimžodžių keitimus naujadarais, kalbainių darbas yra absoliučiai neorganizuotas ir visiškai prastas.

Terminas Pakaitalas Rezultatas
apgreidas plėtotė Kvailas naujadaras neišplito, kalboje dalinai įsigalėjo natūrialiai išlindęs žodis „atnaujinimas“
binarinis skaičius dvejetainis skaičius Žodis „dvejetainis“ įsigalėjo mažiausiai prieš pusę šimtmečio, vienas iš sėkmingų naujadarų, kita vertus, tikrai yra atvejų, kai šis pakaitalas netinka vietoj žodžio „binarinis“
brauzeris naršyklė Kaip bebūtų keista, „naršyklė“ išplito, nors ir su nemenku pasipriešinimu
charsetas koduotė Koduotė – labai vykęs pakaitalas, nors irgi svetimybė
daunlaudinti parsisiųsti Natūralus vertimas tapo įprastu be ginčų
demo demonstravimas; demonstracinė versija Išties „demo“ reiškia kelis skirtingus dalykus – „demo“, kaip žanras, taip ir liko demo, tuo tarpu „demonstracinė versija“ vartojama tiek pat, kiek ir „demo versija“
disketė laikmena Visiškai nekompetetingas siūlymas atsisakyti konkretaus pavadinimo, vietoj jo vartojant apibendrintą (plg. su angl. „storage“), tad diskelis ir liko diskelis, nors „disketė“ išties dingo – kartu su diskeliais
displėjus vaizduoklis Vienas iš pakaitalų, kurie kelia juoką ir dabar, o po kiek laiko tapsiantis anekdotu, panašiu į „vielabraukį“
distribucija platinimas, platinamasis paketas Specialistų vartojamas (o kai kam – net ir košmariškas asociacijas keliantis) terminas „distribucija“ taip ir liko neišnaikintu, nes eiliniams IT naudotojams jis nieko nesako
draiveris tvarkyklė Vienas iš įnirtingiausiai diegtų, tačiau taip ir neįsigalėjusių terminų, svarbių specialistams. Šis žodis nuostabiu būdu leidžia identifikuoti nieko apie IT nesuvokiančias asmenybes
e-knyga elektroninė knyga O išsilaikė visvien „e-knyga“ 🙂
e-mail el. paštas, elektroninis paštas Ilgainiui įsitvirtino tiesiog „paštas“ – bet gal jau ne tiek kalbainių, kiek Lietuvos Pašto neveiklumo dėka
emailas el. paštas, elektroninis paštas
e-paštas el. paštas, elektroninis paštas
failas rinkmena Vienas iš silpnaprotiškiausių absurdų – dešimtis metų be problemų vartotas terminas buvo keičiamas į „rinkmenas“, „tvarkmenas“, neretame tekste – netgi į „tvarkykles“, „laikmenas“ ir „aplankus“ (man susidarė įspūdis, kad kai kuriuose leidiniuose – išvis randomiškai į visus išvardintus), etc., tačiau taip ir liko nepajudintu – tik sukėlė daugybę pasipiktinimo ir painiavos. Po pusės dešimtmečio tokio kaitaliojimo, dalis kalbainių susiprotėjo, kad kalba čia neretai eina apie dokumentus, o tada kilo dar viena banga, kur dokumentais buvo vadinamos programos, bibliotekos, draiveriai ir netgi katalogai
faksmodemas faksinis modemas Niekam neįdomus ir užmirštas keitimas, dingęs kartu su faksmodemais
fontas šriftas Pavyzdys, kai spaustuvinė terminija priskiriama visiškai kitai sričiai – IT
helpas žinynas Banali svetimybė, kuriai pakaitalo ieškojo patys vartotojai
hyderis antraštė Labai įdomus atvejis, kai anglų kalboje ir spaustuvinę, ir programavimo prasmę turintis žodis buvo keičiamas į grynai spaustuvinę – spaustuvinis žodis „antraštė“ tapo įprastu ir tiems, kas jo nežinojo, o programuotojiškas „hyderis“ (ar „headeris“) taip ir liko pas programuotojus
hostas pagrindinis kompiuteris Absurdiškas absurdas, kai darytas vertimas, išvis nesuvokiant, apie ką kalba
ikona piktograma, ženklelis Pakaitalai dalinai prigijo, nors keitimai ir buvo neapgalvoti, pvz., „piktograma“ – vargu ar geresnis žodis, nei „ikona“, netgi žvelgiant kalbainiškai. Nors, kita vertus, lietuvinimais užsiimantys kalbainiai neskiria tarptautinių žodžių nuo lietuviškų.
imeilas el. paštas, elektroninis paštas
info informacija Kalbainiai nesugebėjo identifikuoti žargoniško trumpinimo, pavadindami jį terminu
instaliuoti įdiegti Nepaisant labai intensyvaus naujadaro brukimo, kasdienėje IT specialistų kalboje taip ir liko žodis „instaliuoti“, beje, eiliniams IT naudotojams – nelabai aktualus
interfeisas sąsaja Keista, bet dalinai prigijo – ten, kur kalbama apie vartotojo sąsają, tačiau programuotojų tarpe (programiniai interfeisai) – pakaitalas absoliučiai ignoruojamas, dar ir su aršiu pasipiktinimu ir kraštutinai nepadoriais keiksmais
internet internetas Atvejis įdomus tuo, kad kalbainiai iki šiol nežino, jog Internetas – tai tikrinis žodis, tinklo pavadinimas
juodai baltas nespalvinis Kalbainiškas pavyzdys, kai patys lietuvių kalbos nežino – vietoj žodžio „nespalvotas“ sukuria naują – „nespalvinis“
kalkuliatorius skaičiuoklis Gana neskausmingai, tegul ir nepilnai išplitęs naujadaras. Populiaresniu žodžiu tapo „skaičiuotuvas“.
katalogas aplankas Taip normaliai ir neprigijo, visiems, atrodo, tiesiog nusispjaut
kešas spartinančioji atmintinė Absurdiškas bandymas lįsti į aparatines bei programines specifikas – absoliučiai neprigijęs (tik spaudoje priverstinai tevartojamas) terminas, negana to, kažkiek susijęs su viena iš klaikiausių kalbainiškų šunybių, kai prievartiniu būdu spaudoje buvo supainioti tokie žodžiai, kaip „atmintis“, „laikmena“, „diskas“, „atmintinė“ ir pan., taip krūvas tekstų paverčiant visiškomis beprasmybėmis
kolontitulas puslapio antraštė arba poraštė Dar vienas pavyzdėlis, kai kalbainiai nesugebėjo atskirti spaustuvinės terminijos nuo IT
kontroleris valdiklis Specialistams aktualus terminas „kontroleris“, vartotas dešimtis metų, iki šiol primygtinai keičiamas tų pačių specialistų dažnai ignoruojamu „valdikliu“. Įdomu, kad nei vienas kalbainis nesugeba paaiškinti, nei kas yra kontroleris, nei kuo jis skiriasi nuo kompiuterio.
kursorius žymeklis Kursorius ir liko kursoriumi, o pagal žodžio „žymeklis“ vartojimą galima identifikuoti pačius kalbainius
laptopas nešiojamasis kompiuteris Gargariškas pakaitalas prigijo spaudoje, bet naudotojai ir toliau sako „laptopas“, kiti pakaitalai („skreitinukas“) irgi neprigijo; kita vertus, dabar vietoj laptopo dažnai sakoma tiesiog – „kompiuteris“. Atrodo, svetimžodis greitai nudus savaime – jau dabar absoliuti dauguma parduodamų kompiuterių yra nešiojamieji.
lentelės kolonėlė lentelės stulpelis Dar vienas spaustuvinių terminų painiojimas su IT (taip, yra aišku ir visokios IT lentelės (kad ir SQL), bet ten žodis „kolonėlė“ nepasitaikydavo)
linkas saitas Neprigijęs (ir nevykęs) naujadaras, kurį pakeitė natūraliai pritaikytas žodis „nuoroda“, skirtingai nuo „saitas“, neinterferavęs su kitu skoliniu – „saitas“, kaip angl. „site“
loginas prisijungimas Vienas iš naujadarų, kurie įsitvirtino labai silpnai, nors atrodytų, žodis visai netechniškas
modemas vertiklis „Vertiklis“ (kaip ir kitas pakaitalas – „vartiklis“) – vienas iš ankstyviausių (gal kokie ~1994, jei ne anksčiau) ir durniausių bandymų įdiegti puspročio išrastą žodį, visiškai neįsitvirtinęs, tačiau sukėlęs daugybę patyčų iš kalbainių veiklos
monitorius vaizduoklis Dar vienas nevykęs bandymas, sukėlęs begales patyčų – ir tai tęsiasi jau visą dešimtmetį
namų puslapis pradžios puslapis, antraštinis puslapis Kalbainiškas nesugebėjimas net išsiaiškinti, apie ką kalba
noutbukas kišeninis kompiuteris Ir dar vienas nesugebėjimas išsiaiškinti, apie ką kalba
nuimti žymėjimą panaikinti žymėjimą Šiaip nesąmoningai bukas netgi ne termino, o įprasto veiksmo nupasakojimo taisymas
nusisiurbti parsisiųsti Humoristinio žargonizmo kalbainiai nesugeba net atskirti nuo termino
ofisas raštinė, biuras Išvis nei į tvorą, nei į mietą – kuo čia dėti kompiuteriai?
opcija parinktis Naujadaras prakištas, kaip privalomas, bet taip ir neįsitvirtinęs, nes aktualesnis specialistams, nei paprastiems naudotojams; dažniau dabar vartojamas natūraliai atsiradęs „nustatymas“
pagal nutylėjimą numatytasis, numatytoji Dar vienas naujadaras, kuris netgi už save ilgesnio apibrėžimo nesugebėjo išstumti iš kasdienės kalbos – matomai dėl visiško akontekstualumo
pajungti įjungti, prijungti Su žodžiu „pajungti“ kalbainiai kovoja jau pusę šimtmečio, anksčiau už tokį žodį plūsdavo elektrikus, dabar  – kompiuterastus. Kertu lažybų, kad nieko nepavyks – žodis „pajungti“ bus vartojamas ir dar po pusės šimtmečio.
pasvordas slaptažodis Natūraliai įsitvirtinęs, šimtametis pakaitalas
personalinis kompiuteris asmeninis kompiuteris Geras ir lengvai įsigalėjęs pakaitalas, tačiau kurtas ir diegtas bukiausiu būdu, net nesuvokus, kad PC yra IBM firmos prekinis ženklas, būdavo reikalaujama, pvz., rašyti „IBM AK“ vietoj „IBM PC“.
ploteris braižytuvas Taip ir liko ploteriai, nors „braižytuvas“ – sakyčiau, puikus pakaitalas
portas prievadas Vienas iš bukiausių bandymų keisti specifinius terminus, kišant į spaudą, kaip privalomus – visiškai neįsitvirtinęs, tik sukėlęs labai aršias programuotojų ir specialistų reakcijas
prezentacija pateiktis Absurdiškas pakaitalas, šįsyk nepriklausantis ne tik IT, bet net ir spaustuviniams terminams, jau nekalbant apie tai, kad ir šiaip durnas ir prasminio ryšio su keičiamu žodžiu neturintis
priekaba priedas KPŠ? Toks vaizdas, kad kalbainiai išvis atsitiktinius žodžius ėmė gaudyt ir keist į ką papuola. Matomai, vėl užkibo ant humoristinio žargono, kaip ir žodžio „nusisiurbti“ atveju
printeris spausdintuvas Gražus ir nesunkiai įsitvirtinęs naujadaras
rezoliucija skiriamoji geba Iš esmės, ir dabar dominuoja žodis „rezoliucija“ – trumpesnis ir įprastesnis, nors ir neleidžiamas
režimas veiksena Absurdiškas, daug patyčų sukėlęs pakaitalas, kurį net ne visi kalbainiai išdrįso vartoti. Iš šio žodžio vartojimo ir dabar lengva atpažinti tuos puspročius, kuriuos galima siųsti aiškia kryptimi, net nesiklausant, ką jie peza
ryderis skaitytuvas Labai gražus ir nesunkiai įsitvirtinęs naujadaras. Tiesa, tik tiek, kiek kalba apie kokių nors kortelių skaitytuvus, bet ne apie programas
seivinti įrašyti, išsaugoti Du puikūs, visiškai natūralūs pakaitalai
spelingas rašyba, rašybos tikrinimas Dar vienas geras pakaitalas – natūralus, sukurtas, kaip įprastų žodžių išplėtimas į IT sferą
statusas būsena, jei iš tikro būsena Ir vėl visai neblogas pakaitalas, jei iš tikro apie būseną 🙂
stekas dėklas Bene absurdiškiausias keitimas iš visų čia išvardintų, lenkiantis netgi „prievadą“ ir „kešą“, taip ir besiprašantis komentaro – „dėklą tau į šikną“
šortkutas šaukinys Nesąmoningas, neįsitvirtinęs pakaitalas, vietoj jo dažniau vartojamas natūraliai atsiradęs – „nuoroda“
utilitai naudės Vienas iš bukiausių naujadarų, užmirštas išsyk po sukūrimo; iš dalies pakeistas natūraliu vertimu – „įrankiai“
vebas tinklalapis Bukas atvejis, kai kalbainiai neskria voratinklio (ar „žiniatinklio“) nuo tinklalapio
vinčesteris standusis diskas Primygtinai brukamas „standusis diskas“ taip ir neišstūmė „kietojo disko“, o žodis „vinčesteris“ taip ir liko paplitusiu specialistų tarpe
viršutinis kolontitulas puslapio antraštė Dar vienas spaustuvinių terminų painiojimas su IT
voratinklis tinklalapis Ir vėl kalbainiai neskiria žiniatinklių nuo tinklalapių
zipuoti pakuoti Konkretus terminas (plg. su „rarinti“, „tarinti“, „gzipinti“, „arjotinti“) keičiamas į bendrinį, tiesa, bent jau ne taip žiauriai, kaip diskelių ir laikmenų atveju

Į akis krenta keli dalykai:

  • Visų pirma, labai sėkmingais, natūraliais pakaitalais daugeliu atvejų tapo ne kalbainių siūlyti, o tiesiog naujai pritaikyti seni žodžiai, pvz., „nuoroda“, „įrankiai“, „paštas“, „parsisiųsti“
  • Bandymai versti specifinius terminus, svarbius specialistams, ypač programuotojams, ne tik neišplito, bet ir sukėlė didžiulį pasipiktinimą, ypač aršų tais atvejais, kai žodis turėdavo prasmę, giliai susietą su kitomis IT sąvokomis, naudojamas, kaip specifinis, griežtą ir platų prasmingumą turintis terminas, pvz., „draiveris“, „interfeisas“, „kešas“, „stekas“, „atmintis“ (kuri buvo keičiama į „atmintinę“), „ciklas“ (vietoj pakaitalo buvo siūlomas berods „kartinys“ ar kažkoks panašus briedas), „failas“, „portas“ ir pan.
  • Dinstinktyvią semantiką turintys žodžiai, nenešantys kažkokios prasmės, į kurią įeitų sąsajos su kitomis IT sąvokomis, pvz., „spausdintuvas“, „koduotė“, „laikmena“, „skaitytuvas“ netgi „naršyklė“ – įsitvirtindavo, jei tik būdavo ne visiškai durnais (durnumo etalonu jau galim laikyti „vaizduoklį“)
  • Įsidėmėtina kalbainių nekompetencija IT srityje (kartu vaizduojant tuos „specialistus“, kurie teikia VLKK pasiūlymus): kompiuterijos terminams (net ir spausdintuose žodynuose) buvo priskiriama, kas tik papuola, ypač – spaustuvinė terminija. Matomai dėl to, kad su šia kalbainiai susipažindavo kompiuterių dėka ir nesuprasdavo, kad tai su IT tai bendro turi ne daugiau, nei per Internetą gaunama pornografija (jei tais laikais kalbainiai kur nors kompiuteryje būtų pamatę tokį žodį, kaip „blowjob“, tai ir jį būtų įtraukę į kokį nors IT terminų žodyną, išversdami, pvz., kaip „programišinė veiksena“ (vienas iš senų, paskutiniu metu jau aprimusių kalbainiškų diskursų – negalima kalbėti apie „įsilaužimą“ kompiuterio atveju, nes kompiuteriai nelaužiami fiziškai, tad daugų daugiausia galima tą žodį rašyti kabutėse))*
  • Įsidėmėtina ir bendra kalbinė kalbainių nekompetencija, kai terminams priskiriami žargonizmai ar net humoras, pvz., „nusisiurbti“ ar „info“, ar kai bendrinis žargonizmas, žymintis tikrinius pavadinimus („ofisas“ – akivaizdžiai, iš „Microsoft Office“) verčiamas nei į tvorą, nei į mietą, taip pat – nesąmoningi bandymai versti prekinius ženklus (tas pats Microsoft kompanijos „Office“, Borland kompanijos „Builder“ ar IBM kompanijos „PC“).
  • Pastebėtina, kad dalis keitimų (pvz., bandymai pakeisti kitais žodžiais „failą“ ar „atmintį“) atnešė labai didelę, sunkiai ištaisomą žalą. Dėl panašių bajeriukų iš IT specialistų galima išgirsti tokių žodžių apie kalbainius, kad palyginus, net ponas Andrius Užkalnis ar net Algis Ramanauskas-Greitai pasirodytų VLKK gynėjais. Aš nuoširdžiai nepatariu kalbainiams bendrauti su IT specialistais gyvai. Nes ne visi žmonės vienodai gerai kontroliuoja savo elgseną, tad gali būti išprovokuota ir kokia nors veiksena, suformatuosianti kalbainio garbę ir orumą kokiu nors vulgariu būdu.
  • Dalis pakaitalų tapo nuolatinių patyčų šaltiniu, itin ryškūs pavyzdžiai – „vaizduoklis“, „žymeklis“, „rinkmena“ (vienu metu taip netgi buvo pradėję vadinti politikes), „dieglys“, „tinkinti“, kita dalis nesąmoningų žodžių po intensyvių patyčų buvo išmesti iš siūlomų pakaitalų (pvz., „vertiklis“, „vartiklis“)
  • Tarp daugiau ar mažiau įsitvirtinusių pakaitalų gerą pusę, jei ne daugiau, sudaro natūraliai, be kalbainių įsikišimo atsiradę ar netgi tokie, kurie įsigalėjo, nepaisant per spaudą primygtinai kištų kalbainizmų. Naujų įsigalėjimų pavyzdžiais galėtų tapti „nuoroda“, „parsisiųsti“, „nustatymai“, „tinklalapis“ (ir esą neteiktinas „tinklapis“), „paštas“ ir pan.

Galim prisiminti ir daugiau dešimtmečio senumo kalbainiškųjų pseudokompiuterinių šedevrų, neįtrauktų į tą lentelę, tačiau ypač sunervinusių žmones, kurie tais daiktais turėdavo realiai naudotis. Pavyzdžiui, tokių, kaip „kelvedė“ (maršrutizatorius), „dieglys“ (instaliavimo programa), „derintuvė“ (debugeris), „daryklė“ (bandymas išversti Borland „Builder“), „priskyrimo programa“ (alokatorius), „kvietyklė“ (išvis neaišku, ką turėjęs reikšti žodis), „rengyklė“ (teksto redaktorius), „vykdyklė“ (taip bandytas išversti būdvardis „vykdomasis“), „generuoklė“ (čia išvis įdomus bandymas pakeisti lytį senam žodžiui „generatorius“), „kėlyklė“ (loaderis), „prisijungimo programa“ (logeris, taip, logeris – čia panašiai, lyg danus sugalvotų vadinti dantų gydytojais, mat prasideda nuo „dan-„), „doroklė“ (procesorius), „sukeitimo programa“ (čia išvis naujas IT išradimas, kalbainių manymu, realizuojantis virtualią atmintį – absurdiškas vertinys iš angl. „swap“), „žiūryklė“ ir „vaizduoklė“ (peržiūros programos), galų gale tokie šmėstelėję ir staigiai dingę stebuklai, kaip „skėslys“ ir „kišlys“ (išarchyvavimo ir suarchyvavimo programos) ar gerokai labiau pagarsėjusi „linksmalazdė“ (džoistikas) bei „mygtukynė“ (klaviatūra). Panašiai nunyko ir „belaidis“ su „bevirvėlaidžiu“, nors abu žodžiai (pirmasis – ne taip seniai, antrasis – kiek anksčiau) buvo irgi mums peršami. Ir lyg patyčų būtų buvę negana, informacijos idėjomis gyvenantys žmonės pavadinti „programišiais“.

Jei kas nesigaudot IT terminijoje – įsivaizduokit, kad kalbainiai lancetą imtų vadinti pincetu, skalpelį – žirklainiu, tabletes – gydykle, operacinę – prižiūrykle, anesteziją – svaigaliamaišos gydymu, termometrą – įkišamuoju įrankiu, bakterijas – gyvūnėliais, viduriavimą – polaidžiu, akinius – žiūrovais, o pačius medikus – skerdišiais. Kam nors atrodo, kad aš bent truputėlį perdedu? Paklauskit pažįstamų IT specialistų.

Iš šimtų per prievartą bruktų IT terminų ir žargonizmų pakaitalų rimčiau įsitvirtino gal kokie dešimt ar kažkoks panašus skaičius. Didesnė įsigalėjusių sulietuvintų terminų ar žodžių, vartojamų, dirbant su kompiuteriu, atsirado išvis nepriklausomai nuo kalbainių fantazijos, savaime, kaip natūralaus kalbos supratimo, prasmės pajautimo pasekmė. Tai labai kontrastuoja su kalbainiškais bugais (pagal kalbainius žodis „bugas“ yra neteiktinas, reikia sakyti „riktis“ arba „trikis“). Ar žinote, kad veik dešimtmetį bruktas ir neprigijęs „žiniatinklis“ dabar jau vėl tų pačių kalbainių keičiamas į „saityną“? Čia dėl to, kad kalbainiams netiko žodis „voratinklis“, beje, tai paradigminis dalykas – voratinklis pagal juos tegali būti voro voratinkliu, bet niekaip negali tapti kažkokiu Interneto reiškiniu.

Ar reikia dar labiau sugromuluotų išvadų? Jos akivaizdžios: bene ryškiausias ir agresyviausias paskutinių kelių dešimtmečių bandymas lietuvinti kokią nors terminiją – virto šlykščiu bezdalu. Kalnas pagimdė pelę, tačiau savo prievartiniais metodais kalbainiai pridarė problemų dešimtims tūkstančių žmonių, ypač daug – specialistams. Gerai dar bent tiek, kad iš daugelio absurdų buvo galima pasijuokti.

Deja, IT pseudoterminijos diegimas (tiksliau būtų pasakyti „dieglys“ – tai kalbainių siūlytas pakaitalas instaliacijos programoms pavadinti) vis dar nesibaigė. Iš kokio nors kalbainio galite sužinoti, kad stilius vadintinas ne stiliumi (jie, beje, net nežino, ką tas žodis reiškia), o kažkokiu ten „manipuliatoriumi“, „šviesolazde“ ar, atleiskite, „baksnute“ (tegul ir juokingas, bet tai geriausias iš girdėtų pakaitalų). O telefonai pagal kalbainius būna šiaip telefonai, ir būna dar ir išmanūs (čia su kuo, su kalbainiais lyginant?).

Beje, jei jau pradėjom apie smartfonus – kuriems galams versti žodį, kuris jau ir savaime miršta? Marketingistų išrastas „smartphone“ netenka prasmės, nes telefoną, kuris nevykdytų kokių nors Java programų ar negalėtų prisijungti prie Interneto – jau sunku surasti, netgi tyčia ieškant. Kertu lažybų, kad jau po 5 metų imsim stebėtis, išgirdę, kaip koks nors atsilikėlis telefoną pavadina kaip nors kitaip – nesvarbu, ar „smartfonu“, ar „išmaniuoju telefonu“, ar dar kaip nors. O juk prieš dešimt metų dar atrodė didelis skirtumas – kur šiaip telefonas, o kur – „mobiliakas“. Kada paskutinį kartą naudojot laidinį telefoną? Aš – maždaug prieš metus. Beje, teiktas pirma „mobilusis telefonas“, paskui – „belaidis telefonas“, dar ir „korinis telefonas“, o dar – „judrusis telefonas“, o pats žodis „telefonas“ siūlytas keisti žodžiu „kalbyklė“, o dar buvo kišama ir tokia gargariška beprasmybė, kaip „judrusis įrenginys“ (taip taip, visi pavyzdžiai – tikri).

Dabar jau beveik užmirštas žodis „diskelis“ (ir juo labiau žargoninis „flopikas“), kadaise buvęs įprastu. Tiesiog diskeliai atgyveno, o su jais – ir žodis. O ar atsimenate, kiek į tuos diskelius tilpdavo? Mažiau, nei tūkstantoji dalis to, kas telpa į DVD diską, koks trečdalis vidutinio MP3 failo. O kas prisimena žodį „strimeris“? O gal kas nors primintumėt man, kaip kalbainiai siūlė vadinti dipus, sipus, simus ir dimus (aš jau pats neprisimenu, bet tai buvo kažkas iš serijos „dvieilės kojelinės atmintinės moduliai“, „vieneilės plokštelinės atmintinės moduliai“ ir pan.)? Galų gale, tas nesuvokiančio mąstymo perlas – žodis „internautai“ – ar dar prisimenat, kaip jį nustojo visiems primygtinai brukti, vos tik Internetu išmoko naudotis patys kalbonautai?

Tačiau daugelis natūraliai atsiradusių, sodrių žodžių buvo išbrokuoti. Man labai gaila, kad dingo kalbainiams ausį rėžęs, niekada į jokius pakaitalų sąrašus neįtrauktas žodis „taškinyčia“ (nors visai negaila, kad dingo pačios taškinyčios – tikros pragaro mašinos), man gaila ir to, kad neteiktinybėm apšauktas buvo „tinklapis“ – ėmęs momentaliai plisti, jis kalbainių buvo greitai buvo uždraustas (esą „netinkama daryba“, nors reali priežastis buvo kalbainių įsiūtis, kad kažkas atsiranda be jų leidimo) ir pakeistas tegul ir dalinai prigijusiu, bet visvien kreivu „tinklalalalalapiu“, dėl kurio daugeliui natūralesniu pasirodė net gargariškas pasakymas „interneto svetainė“ – šis vartojamas iki šiol.

Natūraliai kalba auga daug gražiau, tačiau ją prievartaujant – žūsta. Ne veltui ir pats Jonas Jablonskis rašė, kad ne kažkokiais tekstais vadovaujanis, reikia keisti gyvąją kalbą, o atvirkščiai – rąštų kalbą kurti iš gyvos šnekamosios. IT terminijos ir paties žargono pokyčiai tai rodo taip akivaizdžiai, kad iki šiol to nesuprato nebent patys bukiausi kalbainiai.

* Deja, ir šį sykį niekaip neišsiverčiau be išnašų. Skliausteliai pagal kalbainius neturi būti pasikartojantys, t.y., sakinys skliausteliuose (bet koks apskliaustas sakinys, kur dar vieni skliausteliai viduje (pavyzdžiui, štai šitą frazę apskliaučiantys)) turi turėti tik vieną uždarantį skliaustą, o ne du, nes pagal VLKK negali būti jokių sudvejintų skliaustų. Kalbainių mąstymas yra neišmatuojamai durnas. Beje, tą patį matėm ir analizuodami nesąmones su lietuviškomis kabutėmis.

Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

Dalinkitės visur: Share on Facebook
Facebook
0Share on Google+
Google+
0Share on LinkedIn
Linkedin
Tweet about this on Twitter
Twitter

90 thoughts on “IT terminų lietuvinimas, praktinė sėkmės analizė

  1. Aidas Kasparas

    „Valdiklis“ yra be problemų naudojamas pramoninės automatikos specialistų. Tai yra daiktas, kuris tiesiogiai (neskaitant galios raktų) valdo kažkokią įrangą — įjungia konvejerio variklį, atidaro pneumatinę sklendę, skaičiuoja pravažiuojančią produkciją, etc. Pasižymi tuo, kad _patikimai_ vykdo gana primityvius loginius veiksmus.

    Kompiuteryje tokie dalykai praktiškai išnyko dėl didėjančios integracijos. Bene vienintelis išlikęs — ant kietojo disko, valdantis jo sukimasį, galvučių pozicionavimą. Tačiau jam sugedus, nedažnas IT specialistas ryžtasi savarankiškai jį keisti. Todėl (grynoje) IT srityje labai siaurai bevartojamas.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Ponas, patikėsiu tamstos teiginiu apie valdiklio praktinį vartojamumą, nes tai sakote tamsta, o ne kas kitas.

      Kita vertus, pastebėkim, kad nors fiziškai kontrolerių kompiuteryje telieka vos vienas-kitas, realiai eiliniame kompiuteryje tų kontrolerių dešimtys ar šimtai, jei ne tūkstančiai, tik kad dažnai suplakti vienon krūvon į visokius čipsetus.

      Beje, pelė ar klaviatūra -- irgi su kontroleriais viduriuose, o esminis skirtumas visgi ne patikimume, o tiktai specializacijoje.

      Taip ar anaip, jaučiuosi pagerbtas tamstos. Nes ne taip jau dažnai tokio lygio figūros pas mane čionai apsilanko.

      Reply
      1. Aidas Kasparas

        Na, automatikų naudojamuose valdikliuose svarbiausia patikimumas. Jie ten pakankamai standartizuoti ir perprogramuojami — šiandien paleidžia variklį, rytoj gali atidarinėti kokią sklendę, jei gamybinė schema keičiasi.

        O dėl pelės ar klaviatūros kontrolerio, sutinku, kad yra. Tik va ar kas belenda juose „sliekų ieškoti“? Jei jau sugedo, tai dažniausiai keičiamas visas įrenginys.

        Reply
        1. Rokiškis Post author

          Sliekų ieškot gal ir nelenda, bet pahakinti tai pahakina vis dar kai kurie 🙂

          O šiaip, jo, jei atmesim specializaciją, kaip esminį skiriamąjį bruožą, tai patikimumas -- aktualus.

          Reply
  2. Maumaz

    Iš ko pažinsi revoliucionierių? Iš aistros, iš užsidegimo, iš leksikos ir iš… Ai, toliau galvokite patys. Tiesiog keli pastebėjimai:
    1) Derėtų skirti tarptautinius žodžius ir svetimžodžius (koduotė -- vedinys nuo kodas, tarptautinio žodžio, taigi -- ne svetimžodis. Kaip ir režimas, kaip ir konstitucija, kaip ir visas TŽŽ)
    2) Ofisas -- anaiptol ne (tik) kompiuterinės terminijos žodis, o žodis, ateinantis iš buitinės vartosenos, anglicizmas. Važiuoju į ofisą ir t.t. Nesuprantu, kokiu būdu jis atsirado sąraše -- tiksliau, suprantu, turbūt buvo kalbama apie Microsof Office, bet kažkas nepasižiūrėjo reikšmės.
    3) Deja (kaip nusibodo tai kartoti, bet gal kas nors išgirs), kalbininkai (lingvistai) patys labai retai kuria naujadarus. Naujadarus suneša specialistai, kalbininkai gi tikrina naujadarą darybiniu ir panašiais požiūriais. Todėl pusė, o gal net daugiau čia išsakytų priekaištų kalbininkams, turi būti išsakyta terminų kūrėjams, kurie (vaje vaje!) yra iš tų pačių kompiuteristų, kurie nori lietuvinti kompiuterių terminiją, tarpo. Taip, tokių yra. Garantuoju -- jokia Smetonienė nerengė kompiuterinių terminų žodyno. Anei Smetona. Anei Pupkis. Rengė skambūs informatikų vardai iš KTU, VU, VGTU ir kitur. Taip, profesinės visuomenės grupės turi savo žargoną, ir gal jie niekada nevadins vinčo kietuoju disku, kai bendraus tarpusavyje. Bet kalbos vartotojai yra ne siauras žargono vartotojų ratas. Todėl kompiuterininkas nevadino vinčo kietuoju disku, bet koks nors bibliotekininkas, kuris pamatė tą daiktą pirmą kartą -- vadina. Ir nemato jokios problemos.
    4) Vielabraukis yra anekdotinis terminas. Joks kalbininkas jo niekada nesiūlė, panašūs yra „spirdžius“ bei „apyšiknis“. Skirtingai nuo „purvabridžių“, kuriuos siūlė… Spėkit, kas. Bet ką čia -- pasakysiu: revoliucionierių staiga pamiltas Jonas Jablonskis. Ir taip keisti siūlė „kaliošus“.

    Na, ir pabaigai -- šaipantis iš IT terminų keitimo, yra labai fainas posakis: „Su maigykle po vaizduoklį spruklį varinėja“. Kiek žinau, tai taip pat iš KTU. O ne VLKK 🙂

    Dabar lauksim įrašo apie tai, kaip ir ką debilai japonai daro blogai su savo elektrinėmis :}

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Pradėkim gal nuo to, ponuli, jau ir tamsta kartojat kalbaininį diskursą apie tai, kad „jie neatsakingi, jie tiktai nusprendžia“ 😀

      Pastebėkim, kad kalbainiai būna įvairiausi -- ir sėdintys kur nors VLKK, ir sėdintys kokių nors mokyklų palentėse, ir šiaip kur nors besitrinantys. Visus juos vienija smegenų puvėsis ir bendri kalbainiško teroro organai, verčiantys mokyt aplinkinius savo teisingosios tautinės teisybybės. Tad tamstos bandymas išskirti iš kalbainių masės gerąją VLKK kalbainystę ir prastuosius ne VLKK nesusipratėlius -- juokingas.

      Taigi, brangus Maumai, čia tamsta, atėjęs su kažkokiomis nesąmonėmis, dabar bandot pasakyt, kad kalbainių vadai nekalti, kalti tik jų pasekėjai, tiesa? Čia panašiai, kaip „Leninas nekaltas, kalti tik pasekėjai, iškreipę partinę liniją“?

      „Skambūs informatikų vardai“ -- čia gal tamsta apie kokią Dagienę taip sakote? LoL 😀

      Ponas Maumai, ar žinot, kad tamsta artėjat prie ribos, kur vietoj atsakymo gausit kelialapį? 😀 Taigi, ponuli, kai sakant, susijamkit save į rankas, kad bent jau būtų apie ką diskutuoti 😀

      LoL

      Reply
      1. Maumaz

        Ir vėl nieko nesupratai. Ir apie Leniną, panašu, taip pat. Kartoju dar kartą, kaip apie racijas tanke. Terminus kuria specialistai. VLKK terminus tikrina ir tvirtina. Priekaištai dėl terminų techninių, profesinių ir panašių trūkumų turi būti nukreipti specialistams ar „specialistams“, čia jau kaip ponas apsispręsit, ne VLKK. VLKK gali priekaištauti dėl darybos ir pan. Žmogus, sėdintis VLKK neišmano, ką atlieka draiveris. Tą išmano specialistas, kuris sugalvoja terminą. VLKK pažiūri, ar tinkama priesaga, ar sudurtinis ir t.t. Taigi, atsakomybė turi būti bent dalinamasi.

        Na, siųsk, būsi kaip Račas ar Szhamanas, jeigu tik tamstai palengvės! 🙂

        Reply
        1. Rokiškis Post author

          Ponas Maumai, kartoju tamstai dar kartą, kaip suvisam bukam: tamstos pateiktas diskursas apie tai, kad „jie neatsakingi, jie tik patvirtina“ -- yra absurdas.

          Aš jau nekalbu apie tai, kad daugiau, nei pusę tų kalbainizmus kuriančių „specialistų“ sudaro ne specialistai, o idiotai.

          Jei VLKK negali patikrinti ar siūlomas pakaitalas yra kažkoks kliedesys, ar ne -- jie neturi jokios teisės spręsti apie tai, ar tas žodis išvis gali būti teiktinas, jau nekalbant apie prievartinį jo kišimą.

          Tiesiog, ponuli, įsijunk smegeninę ir nustok su savo tolerantiškomis tolerancijomis ginti menamas aukas. VLKK nėra aukos, jie yra terorizuotojai. Ir jei jau tau norisi būti dvasingai tolerančiu, tai bent jau pradėk galvoti apie skirtumus tarp tolerantumų ir paklusimo ideologizuotiems kalbonautams.

          Ar suprantamai paaiškinau?

          Reply
          1. Maumaz

            „Aš jau nekalbu apie tai, kad daugiau, nei pusę tų kalbainizmus kuriančių “specialistų” sudaro ne specialistai, o idiotai.“

            Ačiū, daugiau man nieko nereikia.

            P.S. (čia kitiems) Aš ne VLKK ginu, aš autorių šviečiu 😉

            Reply
          2. Audrys Juozas

            Rokiški, iš kur toks supistas įsitikinimas savo teisumu? Pvz. mano aplinkoje (dirbu programuotoju) nemaža dalis terminų kuo puikiausiai prigijo. O Maumaz, kaip bebūtų, yra teisus, reikėtų tau pačiam kiek labiau pasidomėti, kas kaip nutariama, o tik po to kaukti ir svaidytis įžeidimais. Peace!

            Reply
            1. Rokiškis Post author

              Pavyzdžių prašom, kokie prigijo, kokie ne. Nes kitaip iš tuščio į kiaurą gaunasi.

              Mano įsitikinimas ar neįsitikinimas paremtas faktais. Taigi, be problemų galima tai keisti, kai faktai ateina.

              O apie Maumą -- neimkit jo skaudesių širdin, jis šiaip pastradalint didaktiškai pamoksliniu tonu mėgsta, užtat ir užsirauna vis. Aš jo neįžeidinėju, tik pastebiu bukiausius nusišnekėjimus, kuriuos jam geranoriškai padedu pataisyti. Jums irgi padėsiu pasitaisyti, jei pasakosit man beprasmybes iš serijos „reiktų tau pačiam kiek pasidomėti, kas kaip nutariama“.

              Reply
    2. Aidas Kasparas

      Na, nežinau, gal kas pasikeitė per paskutinius 10 metų, bet per prieš juos buvusius 10, kuriuos aš praleidau KTU, neprisimenu, kad kas iš vietinių „skambių informatikos vardų“ būtų gyręsis paleidęs kompiuterinį terminą, dėl kurio man būtų gėda. Visi sprukliai ir skreitinukai ateidavo iš sostinės (ne, šį kartą ne apie laikinąją).

      O „fainas posakis“ tikrai nereiškia, kad jame esantiems terminams pritariama.

      Reply
      1. Rokiškis Post author

        KTU buvo keli nuprotėję studentai berods, dalyvavę Likit ar kur ten. O ryškiausi IT kalbainizmų kūrėjai buvo berods Gintautas Grigas ir Valentina Dagienė, jei atminty nesipainioja.

        Reply
    3. Sigita

      mes tai kitą frazę visam šitam lietuvinimo apibūdinimui vartodavom: „vaizduoklio sijoklio nuleiduoklio rišiklis“.

      rekomenduojamų lietuviškų terminų žodyną gavom bakalauro pabaigoj, tai kaip anekdotų knygelė buvo, atsiversdavom atsitiktinį puslapį, sakydavom draugui kokį nors sulietuvintą terminą ir liepdavom spėti, kas turėta omeny:) nebebuvo taip juokinga, kai teko bakalauro darbą „išverst“.. gerai, kad bent angliškus terminus leido palikti skliausteliuose, o tai nė velnio niekas nebūtų supratęs, apie ką kalbama..

      o iš vienos paskaitos teko išeiti lauk, nes įsilinksminom su drauge gaudydamos dėstytoją „už liežuvio“. kaip tik buvo lietuvinimo vajus, ir ji skaitydama paskaitą vis sakydavo „kontroleris, oi, atsiprašau, valdiklis“. tai mes skaičiavom, kiek kartų pamiršo atsiprašyt..:D

      ir dar pamenu, kaip manęs, ketvirtakursės, kažkoks fuksas paklausė, kaip padaryt laborą, ir aš nė žodžio iš užduoties nesupratau.. juos tada jau lietuviškais terminais mokino..

      o šiaip, tikrai įdomi analizė:) netingi gi tu..;)

      Reply
      1. Rokiškis Post author

        Šiaip tai teko gandų girdėt, kad buvo pridūrkų dėstytojų, kurie už tų kalbainizmų nežinojimą mesdavo IT studentus iš VGTU, įskaitant ir tokius studentus, kurie turėdavo didesnę kvalifikaciją už pačius tuos IT dėstytojus.

        Trumpai tariant, šlykštuma.

        O dėl analizavimo -- viskas yra ne taip jau sudėtinga, kai yra apibrėžtas duomenų rinkinys, ta lentelė yra baisiai patogus daiktas, tiesiog kaip ant padėkliuko padėtas -- tik imk ir žiūrėk, kas prigijo, o kas ne.

        Ką norėčiau pamatyti -- tai rimtesnę studiją su statistinėmis kelių šimtų terminų prigijimo analizėmis priklausomai nuo termino vartojimo sričių ir kilmės, bet ten tai jau rimtas darbas būtų. Kita vertus, įtariu, kad rimta statistinė analizė parodytų kažką panašaus, ką ir maniškė -- distinktyvūs pakaitalai prigyja lengvai, sisteminiai -- sunkiai, terminai iš liaudies prigyja lengvai, o iš kalbainių -- sunkiai. Ir t.t..

        O „vaizduoklio sijoklio nuleiduoklio rišiklis“ skamba labai šiurpiai, nesirįžtu spėliot, ką tai reiškia, nes vien tik vaizduoklį iš šių žodžių žinau.

        Reply
        1. Sigita

          na, aš VDU baigiau, pas mus patys dėstytojai keikės:)

          o ta frazė reiškia „monitoriaus filtro įžeminimo laidas“. kažkas, turintis gerą humoro jausmą, „sulietuvino“:D deja, nežinau autorystės..

          rimtesnė studija būtų tikrai įdomi. ir šiaip, buvo įdomu paskaityt, kas realiai prigiję, nes jau keletą metų šioje srityje nesisuku.. o susišnekėt gali kada nors prireikt..:)

          Reply
          1. Rokiškis Post author

            Čia buvo pataisymas iš Mono, kad valdiklis visgi prigijo.

            Ir dar buvo vienas pasakymas, kad aš neteisus, nes kažkas ten prigijo, bet taip kol kas ana persona ir neįvardino, kas ten prigijo 🙂

            Išties to ir norėtųsi išgirsti -- pataisymų, kur kažką suklydau apie vienų ar kitų konkrečių terminų įsigalėjimus ar neįsigalėjimus, nes šiaip jau čia nėra labai gilių įžvalgų reikalaujanti studija 🙂

            Reply
            1. Maumaz

              Rokiški, patikslink, ką supranti „prigijo“, t.y. -- kokioje terpėje. Nes man tai vietomis net baisu, kaip daug kas yra prigiję. Bet ne profesionalų kalboje.

              Reply
              1. Rokiškis Post author

                Jei apibrėšim termino prigijimą, kaip situaciją, kai jis natūraliai, be pašalinių įtakojimų vartojamas pagrindinėje to termino, jo pakaitalo ar pan. vartotojų tikslinėje grupėje -- ar tamstą tenkins toks apibrėžimas?

                Reply
                  1. Rokiškis Post author

                    O argi tamstai dar neaišku? Specialūs terminai -- specialistai, bendri terminai -- specialistai ir paprasti naudotojai. Pvz., tu esi paprastas IT naudotojas, o aukščiau komentavęs Monas -- specialistas (ir, beje, dar ir koks).

                    Reply
                    1. Maumaz

                      Ok, IT specialistų grupė. Kiek apklausei, iš kur jie buvo, kokio lygio?
                      Paprasti naudotojai -- tie patys klausimai plius jų sritys.
                      Nesikabinėju, man tiesiog įdomu.

                    2. Rokiškis Post author

                      Ponuli, jei nepastebėjai, į statistinį tyrimą aš nepretenduoju -- todėl, beje, ir prašiau, kad kiti pasidalintų konkrečiais atvejais kitokio paplitimo 🙂

                      Kita vertus, neskaičiavau, kiek IT specialistų (iš to gyvenančių profesionalų) pažįstu ir su kiek jų per paskutinius kelerius metus teko pabendrauti jų pačių žargonu. Jei tyrimą darytume, statistiškai pakankama imtis tikrai būtų 🙂

                      O paprastų vartotojų veiklos sritys visai nėra svarbios -- profesinių specifikų čia nenagrinėjam, nes jos neaktualios -- jų atveju kalba apie bendrą terminiją. Taip ar anaip, vargu, ar tamstai vertėtų abejoti savo paties ausimis, jei tu pats negirdi, kad kažkas vietoj žodžio „monitorius“ natūraliai ir be sarkazmo sakytų žodį „vaizduoklis“ 🙂

                      BTW, Google argumentas čia adekvatus, tad 32000 vaizduokliai vienaskaitoje ir 16000 daugiskaitoje prieš 465000 monitorius vienaskaitoje ir 1790000 daugiskaitoje gali patvirtint realybę abejojantiems -- pusšimčio kartų skirtumas yra pakankamai didelis 🙂

  3. Maumaz

    Dar nusprendžiau papildyti. Pvz:

    http://www.likit.lt/term/enc.html
    „Matematikos ir informatikos institutas
    Valentina Dagienė, Gintautas Grigas, Tatjana Jevsikova

    Enciklopedinis kompiuterijos žodynas
    II papildytas leidimas“

    Gintautas Grigas (g. 1936 m. sausio 12 d. Dičiūnai, Utenos valsčius) – Lietuvos informatikas, fizinių mokslų daktaras.

    Valentina Dagienė (g. 1954 m. gruodžio 18 d. Kuibyševskas, Tadžikija) – Lietuvos informatikė, fizinių mokslų daktarė.
    Organizacijos: Vilniaus universitetas
    profesorė
    Matematikos ir informatikos institutas
    vyriausioji mokslo darbuotoja

    Taigi, Rokiški. Atsirastų piktesnis kalbininkas -- jis laisvai galėtų paduoti tave į teismą -- už elementarų šmeižtą. O gal net ir pati VLKK. O gal būtų smagu -- būtų galima rengti palaikymo piketus, hakerių atakas ir viešas manifestacijas 🙂

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Ponuli, už kokį šmeižtą? Už tai, kad kad kalbainius kalbainiais vadinu? Jūs gal apsispręskit, ponuli, ką čia išvis norit pasakyt.

      Reply
        1. Rokiškis Post author

          Ai, supratau 🙂 Čia tas tamstos senas diskursas -- „skirkit baudžiamuosius VKI nuo taisykles rengiančios VLKK ir nuo žodžius, pagal kuriuos baudžiama, kuriančių aktyvistų“ 😀

          LoL

          Reply
          1. Maumaz

            Kas Dievo -- Dievui, kas ciesoriaus -- ciesoriui. Galbūt jeigu kada nors rašydamas pateiksi aiškų „kalbainio“ apibrėžimą, kuris, dabar jau suprantu, nebesutampa su VLKK, o apima „visus idiotus“, bus paprasčiau susikalbėti? 😉

            Reply
  4. Aidas Kasparas

    „belaidis“, jei kalbama apie WLAN ryšį bent jau mano aplinkoje po truputį pritampa. Bent jau tarp tų, kas nemandravoja ir nesako „varlĖsas“.

    „judrusis įrenginys“. Na, neteko girdėti kalbininkų siūlant naudoti šį junginį plačiosioms masėms. Spėju, kad jis atsirado kažkam lendant į GSM dokumentaciją. Joje mirgėte mirga santrumpa ME — Mobile Equipment — ir reiškia mobilųjį telefoną (ar kitą galinio vartotojo ryšio įrangą). Šiame kontekste tai priimtinas vertimas.

    O vartotojui šis terminas galėjo išlįsti, jei kalbame apie pasirinkimą, kur saugoti SMS žinutes, adresų knygelės įrašus ir pan. — starndartinės at-komandos leidžia pasirinkti visą krūvą vietų: ME — pačiame telefone, SM — Subscriber Module (aka SIM kortelė), LD — Last Dialed (paskutiniai skambučiai), etc. Nuo tokio vertimo, žinoma, vartotojui nepasidarė aiškiau. Bet pripažinkim, kad ir angliškas neblizga aiškumu nepašvęstai liaudžiai.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      „Judrusis įrenginys“ vietoje „mobilaus telefono“ buvo sąraše, kurį prieš kelioliką metų man kyštelėjo kažkokia VLKK ar tai VKI mergužėlė, pasiūliusi juo vadovautis. Tai tikrai nebuvo apie kokią nors mobilią įrangą 🙂

      O žodis „belaidis“ -- puikus tada, kai naudojamas, kaip paskiras būdvardis. Kol kalba lieka natūralia, tol viskas labai gražu. Vėlgi tas pats skirtumas: kur kažkas eina natūraliai, absurdų išvengiama.

      Reply
  5. Jurkis

    Saitas -- visiškai ne naujadaras. Senas geras lietuviškas žodis, kaip ir „tinkinti“ ar „numtatytasis“, pritaikytas IT. O ir kodėl negali būti seni žodžai taikomi naujai sričiai? Tarp kitko, „numatytojo“ klaikus slengas „pagal nutylėjimą“ -- tikra nesąmonė. Visiškai beprasmis paraidinis vertimas ir tiek.
    Beje, Rokiški, kalbininkai pataisytų tave -- ne „PonAS Maumai“, o „ponE Maumai“.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Ponas Jurki, naujadarai būna ir prasminiai, kai sukuriama nauja prasmė senam žodžiui. Kita vertus, nepainiokim vienodai skambančių, bet skirtingą kilmę turinčių žodžių.

      „Blogas“ -- irgi ne naujadaras, bet „blogas“, kaip tinklaraštis -- visai nelietuviškas žodis -- šiuo atveju pavyzdyje būtent į tai atkreipkit dėmesį 🙂

      „Saitas“, kaip tinklapis ir „saitas“ kaip nuoroda -- visiškai skirtingi reikalai su visiškai skirtinga kilme 🙂

      Tiesa, dėl žodžio „tinkinti“ -- tamstai reiktų pagrįsti jo senumą, tinkamumą IT ir t.t., nes tamstos teiginys gan drąsus 🙂

      O „pagal nutylėjimą“ -- visiškai nėra tapatu numatymui, kaip nėra ir klaikus slengas ar beprasmis vertimas. Sakyčiau priešingai -- tai vienas iš atvejų, kai ganėtinai keblu būtų išversti kaip nors kitaip, nes terminija atspindi jos naudojimo specifiką. Kita vertus, galim ir nesigilinti.

      Reply
    1. Rokiškis Post author

      Ahahahah, demonstratyviai 😀 Dar geriau būtų „čiurkšlinis kišlys“ 😀

      Bet liaudiškas žodis „taškinyčia“, nors ir kitos rūšies spausdintuvus žymintis, visgi buvo labiau per smegenis kertantis, o svarbiausia -- ir išplitęs 🙂

      Reply
    2. Rokiškis Post author

      Dar pagalvojau vat -- gal visai nieko būtų žodis „čiurkšlinyčia“? Panašiai, kaip ir „taškinyčia“…

      Aišku, galim eit ir kalbainiškuoju keliu, tardami „čiurkšliaspaudis“ 🙂

      🙂

      Reply
  6. ***

    Rokiškio dispanserio verti debiliški komentarai. Internetas tikrinis -- chi chi… Jaguaras irgi tikrinis, kaip ir poršas, žiguliai ar moskvičius, bet taip įėję į vartoseną, kad tapo bendriniai. Bet tokiems pseudospecilistams kiap rokiškiai tai ne argumentas.

    Reply
  7. Justas

    Na ir batalijos… Šiaip išties nemažai naujadarų yra nevykusių, juokingų ar absurdiškų, ir dėl to nereikia nieko ginti. Kita vertus nesiimčiau vaidinti puikaus kalbos žinovo ir kaip norėdamas kvailinti kalbininkus. Pvz., neskirdamas ‘nespalvoto’ nuo ‘nespalvinio’ turbūt neskiriat ir ‘raguoto’ nuo ‘raginio’ ar ‘galvoto’ nuo ‘galvinio’? Taip kad siūlau kritikuot objektyviai, nevaizduojant visažinio. Ir pritarsiu Maumui, kad kalbos komisija NEGALI būti nei IT, nei kitos srities specialistais. Terminus siūlo būtent atitinkamų sričių specialistai arba „specialistai“, o jie tikrina atitikimą kalbos normoms, darybą ir pan. Aš galvoju, kad ydingiausia buvo praktika, kai pasitarus trim dėdėm ir dviem tetoms iš (ne-)specialistų, naujažodžiai būdavo tiesiai brukami liaudžiai. VLKK trūko kontakto su visuomene. Aišku dabar randasi to kontaktų požymių -- daromos apklausos, kaip kokį žodį kirčiuoti, koks žodis tinkamesnis ir t.t. Manau reikia dar intensyviau veikti, kad prieš tvirtinant naujadarus, būtų maksimaliai atsižvelgiama į žmonių nuomonę, o naujažodžiais būtų pratinama, o ne vožiama per veidą. Pats esu gamtos mokslų atstovas, ir mane labai prajuokino autoriaus palyginimas bakterijų su ‘gyvūnėliais’ 😀 Visiškai pritariu, kad kalbos norminime buvo daug klaidų, bet tai yra natūralus procesas, trunkantis metų metus, o technologijos kinta kur kas greičiau…

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Ponuli, nuoširdžiai rekomenduoju persiskaityti kitus komentarus, prieš kalbant apie „jie neatsakingi, jie tik nusprendžia“.

      Nes tai vienas iš labiausiai užknisančių dalykų -- kai eina komentuot po penkis kartus visokie žmonės, kartojantys tą pačią nesąmonę ir nepaskaitantys atsakymų.

      http://rokiskis.popo.lt/2011/03/13/it-terminu-lietuvinimas-praktine-sekmes-analize/#comment-23216

      Tamstos projekcijų apie tai, ką aš skiriu, o ko neskiriu, ką vaizduoju ir ką žinau -- nekomentuosiu, bet tiesiog siūlau netęsti, nes tolerancija projektyviniams diskursams nepasižymiu.

      Bendrai pastebėsiu, kad tamsta darote vargu, ar teisingą prielaidą, kad kosmetinės priemonės (kontaktas su visuomene ar apklausos) gali išspręsti sisteminę bėdą, kylančią iš įstatymais apibrėžtų VLKK galimybių nebaudžiamai daryti nesąmones.

      Reply
  8. NePo

    Linksmas skaitalas, bet…

    Rokiški, šį kartą turiu palaikyti Maumaz.
    VLKK nėra nei vieno IT specialisto ir terminus prašo siūlyti universiteto atstovams.
    Galiu pasakyti, iš patirties. Po to kai redaktorė pataisė mano tekstą, aš ėmiau ginčytis, jog terminas visiškai idiotiškas ir neatitinka prasmės, man pasakė, jog terminas buvo pasiūlytas Matematikos ir Informatikos fakulteto, todėl turėtų būti teisingas.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Jei kontora turi teisę nuspręsti, ji arba turi būti kompetetinga, arba turi užtikrinti kompetenciją, o taip pat bet kuriuo atveju turi priimti ir visą atsakomybę.

      Atsakomybės be sprendimo teisės, kaip ir sprendimo teisės be atsakomybės -- neturi būti iš principo.

      Tokia situacija, kai „mes neatsakingi, mes tik nusprendžiame“ -- absoliučiai neadekvati ir nenormali, bandymai priešpastatyti VLKK veikėjus kitiems kalbajobams -- arba kvaili, arba demagoginiai (pasirinkite, kuris apibūdinimas tamstai labiau patinka).

      Iš tamstos minimo atvejo tą ir matome: nekompetentinga redaktorė remiasi nekomptetentingai pasiūlytu terminu, o tai kyla iš sisteminės nekompetencijos, kurią atstovauja ir tamstos minima redaktorė.

      Faktas, kaip blynas, yra toks: kompetencijos neturinti kontora priima sprendimus srityje, kurioje yra nekompetentinga.

      Reply
  9. Audrys Juozas

    Atsakymas dundukui Rokiškiui:

    aš, mano bendradarbiai ir šiaip mano aplinkos žmonės labai sėkmingai naudoja šiuos žodžius:

    dvejetainis skaičius;
    naršyklė;
    koduotė;
    parsisiųsti;
    laikmena (na, čia labai jau abstraktu. Bet žodis „atmintukas“ minimas dažnai);
    vaizduoklis (tiesa, ne visi. Pusė sako „monitorius“. O žodį „displėjus“ girdėjau tik po stalu vaikščiodamas);
    tvarkyklė;
    šriftas;
    sąsaja (labai puikus žodis);
    žymeklis;
    prisijungimas;
    parinktis (vėlgi, intuityvus ir paprastas žodis);
    prievadas (nesuprantu, ko dėl šito žodžio putojies??);
    pateiktis (taip, tikrai taip);

    Ir t.t. ir pan. Gero vakaro, saulytės 🙂

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Ponuli, vat dabar yra apie ką šnekėt. Iš tamstos minimų žodžių turim štai ką:

      dvejetainis skaičius; -- naudojamas bent pusę šimtmečio.
      naršyklė; -- uzerlandas.
      koduotė; -- distinktyvus.
      parsisiųsti; -- uzerlandas.
      laikmena (na, čia labai jau abstraktu. Bet žodis “atmintukas” minimas dažnai); -- taip, apibendrintas žodis, bet ne pakaitalas konkretiems, iš to ir tamstos minimas „atmintuko“ vartojimas.
      vaizduoklis (tiesa, ne visi. Pusė sako “monitorius”. O žodį “displėjus” girdėjau tik po stalu vaikščiodamas); -- kertu lažybų, kad ta pusė, kuri sako „vaizduoklis“, sako tai, kaip pokštą. Bandysit neigti?
      tvarkyklė; -- specifinis terminas.
      šriftas; -- spaustuvinis, o ne IT terminas, kurį minėdamas, keliat abejones savo sugebėjimu skirti IT terminiją nuo kitų sričių.
      sąsaja (labai puikus žodis); -- abejoju, ar vartojate programinio interfeiso prasme, tačiau tikiu, kad vartojate vartotojo interfeiso, t.y., uzerlandine prasme.
      žymeklis; -- visgi uzerlandas, įdomiaus sužinoti, kiek natūraliai vartojate šį žodį, nes man iki šiol nepasitaikė išgirsti, kad jį kas nors vartotų natūraliai.
      prisijungimas; -- natūralus pakaitalas.
      parinktis (vėlgi, intuityvus ir paprastas žodis); -- neturiu komentarų.
      prievadas (nesuprantu, ko dėl šito žodžio putojies??); -- specifinis terminas
      pateiktis (taip, tikrai taip); -- nežinau, kuria prasme tai naudojate, PowerPoint prezentacijos ar kokia nors kita.

      Taigi, iš tamstos minimų pavyzdžių gauname vėl tą patį, ką ir straipsnyje -- dauguma terminų uzerlandiniai, distinktyvūs. Tamstos minimi „prievadas“, „draiveris“, „sąsaja“ -- įdomesni atvejai, kuriuos ir yra įdomu paanalizuoti.

      Taigi, tokiu atveju turiu klausimą tamstai, kaip vartotojui: ar tamsta esate profesionalus programuotojas, ar tik studentas ir kiek tokius žodžius vartojate, kaip profesionalas, o ne kaip buitinis IT produktų naudotojas.

      Ir pasakykit man, kuo prievadas skiriasi nuo rozetės, kad ir virtualios. Vieną kardinalų skirtumą. Nes atleiskit, tokio atvejo, kad tą skirtumą suprantantis programuotojas ar administratorius vartotų žodį „prievadas“ kaip nors kitaip, kaip tik tyčiodamasis iš ko nors -- gyvenime nesu girdėjęs.

      Tai tiek.

      Reply
      1. anoniminis bailys

        As niekaip nesuprantu sito keiksmazodzio, cia jis turetu kanors izeisti? Kai ex komjaunimo sekretorius vadina tave dunduku, tai as manau cia anekdotine situacija. Ai bendrai ka as cia sneku, buvusiu komjaunimo sekretoriu nebuna, buve jie gali buti nebent darbo santykiu prasme, bet ne paziuru.

        Reply
  10. Gedas

    Apgreido ir plėtotės susieti nesugebėjau -- nesigalvoja, bet sakydamas „atnaujinimas“ kartais nemaišai su apdeitu? Nors, tai ko gero priklauso nuo pozicijos -- jei kas nors IT kontekste sako „atnaujinimas“, tai aš pirmiausia suprantu kaip apdeitą, bet jei kas manęs klausia, kas yra apgreidas -- irgi sakau atnaujinimas. Kaip bebūtų tavo sąraše pasigedau apdeito.

    P.S. Plėtotė, vertinant pagal žodžio šaknį, man arčiau apdeito.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Vat čia tamsta labai gerą dalyką pastebėjot -- upgrade ir update išties smarkiai skiriasi, nors dažnai eina kartu, o ir pačių programinės ir netgi aparatinės įrangos gamintojų neretai painiojama.

      O dėl sąrašo -- pakartosiu, ką minėjau pačioje straipsnio pradžioje: šis sąrašas ne mano, jį radau ir panaudojau, kaip ryškų, tipinį pavyzdį, pagal kurį galima padaryti šiokią tokią analizę.

      Reply
    1. Rokiškis Post author

      Ponuli, aš čia galvojau, ar atsakinėt tamstai, ar neatsakinėt, nes prirašėt belenkokių xuinių, net neskaitęs. Tai jei tamsta prirašėt neskaitęs (kas matosi iš tamstos komentaro turinio), tai gal ir atsakinėt nėra prasmės.

      Bet ir būt pasiųstas dar kaip ir nenusipelnėt, nes nelaikau tamstos silpnapročiu degeneratu kokiu nors, o ir užknist dar galutinai nespėjot.

      Tai gal tiesiog susiimkit, nes kažkaip neveža tokie papezėjimai.

      Reply
  11. Pingback: Kalba: kodėl beprasmiška normuoti inovaciją

    1. Rokiškis Post author

      Čia dar vienas įdomus dalykas, kad kadaise anglakalbiai labai norėjo atskirti failo sąvoką nuo bylos, patys bandydami tokius naujadarus, kaip „dataset“ ir pan., kad būtų mažiau prasminės interferencijos. Failo sąvoka informatikoje yra viena iš tokių gan fundamentalių, kur visokie papildomi prasminiai krūviai labai kenkia supratimui.

      Mūsų kalbainiai, tuo tarpu, patys nenuvokdami, kas tas failas yra -- priešingai, rėmėsi absurdiškom analogijom su bylom. Esą tai tas pat, nes pas anglakalbius „file“ reiškia ir bylą, nei neįtardami, kad pas anglakalbius tas žodis „file“ į informatiką atėjo dar XIXa. su Holerito surašymu ir yra tam tikras reliktas.

      Reply
    1. Rokiškis Post author

      Bylą tai bylą, o kas buvo tiems, kuriems dėstytuvai liepdavo visokią rinkmeną (beje, nors ir paradoksalu, tai geresnis atitikmuo failui, nei byla) ar tvarkmeną vartot? 🙂

      Arba, pvz., kaip su pasiūlymu keisti „katalogą“ į „aplanką“ -- vizualizaciją matantys kalbainiai sukuria visiškai sistemos mechanizmų neatspindinčius pakaitalus, ir dar tokiais atvejais, kai keičiamas žodis, kuris analogiška prasme informacijos apdirbime (bibliotekininkystėje) vartojamas šimtus metų ir lietuvių kalboje niekam problemų niekad nekėlė.

      BTW, tai kiek iš kitos pusės primena situaciją su „tvarkykle“ -- pastarąjį žodį vartojantys dažnai neskiria draiverių nuo bibliotekų ir šitą žodį vartoja ir tam, ir anam pavadint.

      Reply
      1. Gintaras Rumšas

        Didžiausia tų kalbos gestapininkoų bėda ta, kad jie:
        a) nesupranta tų dalykų, kuriuos turi įvardinti
        b) amžinai vėluoja, siūlydami savo gemialias idėjas tuomet, kai iš esmės nusistovi žargonizmas, turintis daug šansų tapti realiu naujažodžiu

        Reply
        1. Rokiškis Post author

          Neturiu, ką pridėti, nebent tai, kad šios problemos yra sisteminės, t.y., ne pavienės klaidos, o prastos sistemos neišvengiamai ir nuolat generuojamos nesąmonės.

          Reply
  12. kitoks

    Nu ir prisikrizenau skaitydamas komentarus. Gerai, kad man teko mokytis dar tada, kai tokių nesąmonių nereikalavo.
    Dar įdomu būtų sužinoti, kaip tie naujadariniai „terminai“ buvo derinami. Pvz. kiek tikėtinai scenarijus galėjo būti toks: ima kompiuterastas sugalvoja terminą ir siūlo kalbainiui, tipo derina. Tas sako -- ne ne ne, čia taip negerai. Tada kompiuterastas įtempia vaizduotę ir galvoja naują terminą. Ir vėl negerai. Bet kalbainis pataiso šaknį, priesagą ar dar kokį galą ir pasiūlo kompiuterastui kaip variantą. Kompiuterastui jokio skirtumo -- ir taip užkniso savo kabinėjimaisiais, reikia darbą (žodyną) baigti, terminai (laikas) spaudžia. Tai jis daug negalvojęs sako -- ok. Ir kas tokiu atveju atsakingas už termino sugalvojimą?
    Iš terminų man užkliuvo „nespalvinis“. Pamenat laikus, kai nebuvo nei spalvotos fotografijos, nei spalvotos televizijos? Kaip juos vadino? Įprasta buvo vadinti „juodai baltais“ variantais. Na kokie ten „juodai balti“, kai pilna pilkų atspalvių. Todėl „nepalvotas“ (ar „nespalvinis“) būtų buvęs beveik logiškas terminas. Tačiau kai kalbame apie kompiuterį, man „juodai baltas“ įgauna šiek tiek kitokią prasmę -- tai vaizdas tik iš dviejų spalvų ir jokių pilkų atspalvių. T.y. kiekvienas „juodai baltas“ vaizdas yra nesplavotas, bet ne kiekvienas nespalvotas yra „juodai baltas“. Ir iš kur tai žinoti pensininkui kalbainiui?

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Taisyklingai pagal kalbainius turi būti žodis „nespalvotas“, o ne „nespalvinis“ (plg. su „nespalvotas televizorius“).

      Bet tai toks fenomenas gaunasi -- žmonės taip pripranta prie protui prieštaraujančių kalbainizmų ir draudimų vartoti natūralius pasakymus, kad tais netikėtais atvejais, kai kalbainių paaiškinimai tą sveiką protą atitinka, nesusivokia ir visvien siūlo nesąmones. Taip vietoje „nespalvoto“ ir išlenda „nespalvinis“.

      Tuo tarpu „juodai baltas“ kalbainių atmetamas pagal jau įprastą kalbainišką logiką -- esą juodai baltas negali būti, nes negali būti tokios spalvos, kuri ir juoda, ir balta vienu metu, o vienbitė (dvispalvė) spalvų interpretacija lieka nuošaly.

      Reply
      1. kitoks

        A, tai čia tipo obuolys negali būti žaliai raudonas? Nu nu… O kaip tada vėliava gali būti trispalvė, t.y. geltonai žaliai raudona? Ar iš vis negali būti daugiaspalvių daiktų? Čia šiaip, retoriniai klausimai, nebūtina atsakyti, bo ir taip viskas aišku… 🙂

        Reply
        1. Rokiškis Post author

          Gali būti tik geltona-žalia-raudona, bet ne geltonai žaliai raudona vėliava. Taip ir obuolys, matyt, tiktai žalias-raudonas, o ne žaliai raudonas. Na, nebent, žalią su raudona sumaišius, pavyktų gauti kokį kitą spalvą, nei ruda…

          Reply
          1. kitoks

            Čia tokia smagi proto mankštelė gaunasi. Jeigu pagal tą pačią logiką bandyčiau apibūdinti zebrą: zebras yra juodas baltas. Tai žmogaus, kuris gyvenime nematė zebro, reakcija matyt būtų tokia: pala pala -- tai baltas ar juodas? O gal iš vis nespalvotas? Sorry jei per daug įsijaučiau, bet nespalvotas zebras mane sužavėjo LoL 🙂

            Reply
        2. Meursault

          Tau reikėtų skirti nevienspalvio daikto apibūdinimą (pvz., juodai baltas) ir spalvos pavadinimą (juoda, žalia, etc.) Negali būti juodai baltos spalvos, bet gali būti juodai baltas daiktas.

          Reply
  13. Rolandas

    O man patinka tą „sharing, sharinimas“, keisti i bendrinimas. Čia operoje kažkada pamačiau išversta, patiko ir matau, kad jis palaipsniui prigyja ne pas mane viena. Dar USB laikmena prigija. Dar skiriamoji geba irgi gerai tinka.

    Reply
      1. Rolandas

        Paaiškink man kas yra sūrumas, tipo užragauji druskos ir sūru? Tas sūrumas ir durnumas panašūs 😉

        O rimtai kalbant, geba fiz. galėjimas sukelti reiškinį, būseną, ypatybę: Lęšio laužiamoji geba Sugėrimo geba Atspindžio geba gebėti, geba, jo mokėti, galėti: Ji geba ir verpti, ir austi.

        Skiriamąja geba apibūdinamas ekrane matomo vaizdo aiškumas, tikslumas, ryškumas. Ji parodo kiek užfiksuoto vaizdo detalių galime išskirti TV ekrane.

        Spausdintuvai, dpi etc ir etc. Skaityt bratiška daugiau 😉

        Reply
        1. Meursault

          O ar skiriamosios gebos nesiūlė vadinti „skyra“? Visai įdomus variantas.

          Reply
      2. Rolandas

        Paaiškink man kas yra sūrumas, tipo užragauji druskos ir sūru? Tas sūrumas ir durnumas panašūs 😉

        O rimtai kalbant, geba fiz. galėjimas sukelti reiškinį, būseną, ypatybę: Lęšio laužiamoji geba Sugėrimo geba Atspindžio geba gebėti, geba, jo mokėti, galėti: Ji geba ir verpti, ir austi.

        Skiriamąja geba apibūdinamas ekrane matomo vaizdo aiškumas, tikslumas, ryškumas. Ji parodo kiek užfiksuoto vaizdo detalių galime išskirti TV ekrane.

        Spausdintuvai, dpi etc ir etc. Skaityt, bratiška daugiau 😉

        Reply
    1. nieko_ner

      bendrinimas vietoj sharing man viens baisesniu dalyku apskritai, ne tik nevykusiu terminu vertimo kontekste. Kokias atskirybes cia bendrinam? Visiski vejai.

      Reply
      1. Rolandas

        Viskas normalmente su bendrinimu. Jei nevykęs, pasiūlyk prašom vykusį terminą, kad ir čia, prie komentarų. Kontekstas irgi normalus, žodis DALINTIS įprastas kabant/rašant, o veiksmažodis bendrinti, sėkmingai gyją Youtube, Operoj, M$ Office, tas pats Google Chrome jį vartoja ir t.t.

        Reply
        1. nieko_ner

          bendrinti -- liuks, kai kalba eina apie dalijimasi prieiga (pvz., bendrinti spausdintuva, t.y. padaryti naudojimasi bendru). Bet ka as bendrinu, kai paustinu linka i jutuba savo feise? Darau video bendrai… naudojama? Nu nelimpa man. Jega Googlei, jega tau, kad pritiko, man -- ne, nu ir ka. Nu ir nieko. Nesakau bendrinti, sakau dalintis, chromai ir ofisai -- angliski, ir rami galva.

          Reply
        2. nieko_ner

          bendrinti -- liuks, kai kalba eina apie dalijimasi prieiga (pvz., bendrinti spausdintuva, t.y. padaryti naudojimasi bendru). Bet ka as bendrinu, kai paustinu linka i jutuba savo feise? Darau video bendrai… naudojama? Nu nelimpa man. Jega Googlei, jega tau, kad pritiko, man -- ne, nu ir ka. Nu ir nieko. Nesakau bendrinti, sakau dalintis, chromai ir ofisai -- angliski, ir rami galva.

          Reply
    1. Rokiškis Post author

      Atsakymas labai paprastas, tiesiog reikia užduoti kitus du klausimus:
      1. Ar terminas yra duotosios sistemos neatskiriama dalis? T.y., ar jo atsisakius, pakeitus ar tiesiog perdavus jį valdyti kitai sričiai, iškils kokių nors problemų?
      2. Ar yra kita sritis, kur šis terminas būtų sisteminis, t.y., toks, kad iš tos kitos srities perėmus ar atėmus tą terminą, tai kitai sričiai kiltų problemos?

      Abu klausimai turi akivaizdžius atsakymus: IT su šriftais siejasi tik tiek, kad leidžia juos panaudoti kažkokiems taikomiesiems tikslams, t.y., tai nėra IT terminijos sisteminė dalis. Kita vertus, tai yra sisteminė tipografijos dalis, be kurios tipografijai būtų galas.

      Kompiuteriais galima pridaryti daugybę dalykų, bet tai nereiškia, kad tie dalykai tampa IT dalimi. Spalvos irgi realizuojamos kompiuteriuose, tačiau tai nereiškia, kad spalvų pavadinimai tampa IT terminais.

      Galime ir dar plačiau pažiūrėti: muzika puikiai kuriama kompiuteriais, tačiau nei pati muzika, nei muzikiniai terminai netampa IT dalimi.

      Šriftai nėra ir persiklojanti terminija, kaip pvz., žodis „daviklis“ ar „sensorius“, naudojamas ir IT, ir radiotechnikoje, nes IT nuo visokių spalvų ar šriftų išvaizdos nei šilta, nei šalta (t.y., žr. pirmą klausimą).

      Atitinkamai, bandymas priskirti spalvas, šriftus ar dar ką nors panašaus IT terminams reiškia tiesiog nekompetenciją IT ir terminologijos kūrimo srityje.

      Reply
  14. Mantas

    Dėl „logger“, tai ARPAnet laikais šitaip iš tikrųjų vadinosi prisijungimo programa (serverinė pusė, evoliucionavusi į Telnet daemon’ą). Tikriausiai kalbajobai tais senaisiais RFC ir rėmėsi.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Aš abejoju, labai abejoju tuo -- tiek abejoju, kad man tai atrodo, kaip bandymas paaiškinti legendą apie Atlantidą kokiomis nors prielaidomis apie tai, kad senovės istorikai matė banginius ir taip aprašė savo įsivaizdavimus.

      O kad koks nors kalbajobas pabandytų skaityti kokius nors RFC -- ar tamsta pats tikite tuo, ką pasakėte? 😀

      Reply
      1. Mantas

        Aš abejoju, labai abejoju
        tuo – tiek abejoju, kad man
        tai atrodo, kaip bandymas
        paaiškinti legendą apie
        Atlantidą kokiomis nors
        prielaidomis apie tai, kad
        senovės istorikai matė
        banginius ir taip aprašė
        savo įsivaizdavimus.

        Pasiskaitykit 33 arba 109, ten „logger“ naudojamas.

        O kad koks nors kalbajobas
        pabandytų skaityti kokius
        nors RFC – ar tamsta pats
        tikite tuo, ką pasakėte?

        Netikiu ir niekada netikėjau. Bet hipotezė pasirodė įdomi.

        Reply
        1. Rokiškis Post author

          Tai kad ten naudojamas -- tai tegul ir naudojamas. Banginiai senovėje irgi plaukiojo. Ir ką? Ar tai reiškia, kad legenda apie Atlantidą kilo iš banginių?

          Reply
  15. Pingback: Kur ritasi pasaulis? Kalbainiai skaito Rokiškį Rabinovičių! « Rokiškis

  16. Pingback: Baltojo vaiduoklio juodraščiai » Iš kalbainystės istorijos

  17. sukurk trečią stulpelį

    Rabinovičiau, kam laiką gaišti ..

    Sukurt toj lentelėj trečią stulpelį, ir jame surašyk savo pasiūlymus.

    Paskaitysim ir pasakysim savo nuomonę.

    Dabar bambi kas nepatinka, kaip koks senas diedas, bet pats nieko nesukuri. Būtum vertas daugiau pagarbos, jei pats verstum, kurtum geresnį žodyną.

    Čiupk kokią atvirą programą ir išversk.
    Jei jau tą darei, pateik nuorodų, paskaitysim, pakritikuosim.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Čia dabar kas per xūjydla pas mane atėjo?

      Jūs norite, kad aš versčiau normalius žodžius į kalbajobinius kliedesius, o kalbajobinius kliedesius -- į normalius žodžius?

      Valinkit naxui iš čionai.

      Reply

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *