Pasimaišė man toksai pavyzdėlis – sąrašas neteiktinų kompiuterinių terminų, kuris tiesiog išskirtinis savo būdingumu, ypač gerai atspindintis tuos bandymus, kuriuos kalbainiai darė prieš kokį dešimtmetį (tiesiog tipiškai, tipiškai, aiškiai iš kokių 2000 metų išsaugotas). Labai įdomūs čia ne tik patys kompiuteriniai terminai, bet ir tai, kokius išvis žodžius kalbainiai tuo metu priskyrė kompiuterinei terminijai. Beje, visais atžvilgiais labai panašus savo turiniu, bet daug kartų didesnis – apie tą patį laiką su kalbainių palaiminimu išleistas kompiuterijos terminų žodynas. Tad minėtą sąrašą aš ir panagrinėsiu, kaip tipinį, ryškų ir reprezentatyvų pavyzdį.

Per dešimtį metų vieni naujadarai įsigalėjo, kiti – buvo užmiršti, tad labai įdomu retrospektyviškai pažvelgti, įvertinant, kokias klaidas kalbainiai darė ir kas jiems gavosi, o kas – nesigavo. Ir kodėl. Kaip sakoma – mokytis iš klaidų verta, o dar labiau verta analizuoti klaidų kilmę, priežastis. Buvau pateikęs truputį statistinio naujadarų kūrimo pjūvio, kuris rodo viską apibendrintai, tad verta pažvelgti ir iš kitos – atvejų analizės pusės.

Išsyk sakau, analizuodamas terminų įsigalėjimą, remsiuosi ne spauda (tą daro kalbainiai, pagimdydami eilinį savo demagogijų absurdą – pirma priversti kokį nors žurnalą rašyt nesąmones, o paskui skelbtis, kad tos nesąmonės, esą, prigijo, kaip įrodymą pateikiant medžiagą iš tų pačių išprievartautų leidinių). Remsiuosi tuo, ką girdžiu iš kitų žmonių, ypač – iš suprantančių IT. Jei nesutinkate ir girdite kitokį paplitimą – tai natūralu, IT terminija vis dar nėra stabili. Ir visų pastebėjimus norėtųsi sužinoti.

Tarp kitko, dar vienas dalykas: tokios rūšies, tik žymiai išsamesnes analizes turėtų daryti patys kalbainiai. Nuosekliai analizuoti, koks terminas kokį paplitimą gavo per metus, du, penkis, dešimt, dvidešimt, kiek prieštaravimų buvo prieš jį pradžioje, kiek – pvz., po 5 metų, koks paplitimas gavosi gyvojoje (šnekamojoje) kalboje, o tuo remiantis arba atsisakyti bandymų keisti (jei prieštaravimų skaičius nesumažėjo, pvz., 10 kartų per 5 metus) arba, jei žodis realiai prigijo – trauktį į žodynus – pirma kaip siūlomą, paskui – kaip teiktiną, vėliau – įvardinti, kaip įsigalėjusį, etc. – viską, remiantis realiais tyrimais, o ne savo pačių reguliuojamos spaudos analize ar (kaip būna dar dažiniau) savo yrančių smegeninių kliedėjimais. Deja, niekad negirdėjau, kad kažkas panašaus vyktų. Ir nenuostabu – kaip jau kadaise matėm iš statistikos apie svetimžodžių keitimus naujadarais, kalbainių darbas yra absoliučiai neorganizuotas ir visiškai prastas.

Terminas Pakaitalas Rezultatas
apgreidas plėtotė Kvailas naujadaras neišplito, kalboje dalinai įsigalėjo natūrialiai išlindęs žodis “atnaujinimas”
binarinis skaičius dvejetainis skaičius Žodis “dvejetainis” įsigalėjo mažiausiai prieš pusę šimtmečio, vienas iš sėkmingų naujadarų, kita vertus, tikrai yra atvejų, kai šis pakaitalas netinka vietoj žodžio “binarinis”
brauzeris naršyklė Kaip bebūtų keista, “naršyklė” išplito, nors ir su nemenku pasipriešinimu
charsetas koduotė Koduotė – labai vykęs pakaitalas, nors irgi svetimybė
daunlaudinti parsisiųsti Natūralus vertimas tapo įprastu be ginčų
demo demonstravimas; demonstracinė versija Išties “demo” reiškia kelis skirtingus dalykus – “demo”, kaip žanras, taip ir liko demo, tuo tarpu “demonstracinė versija” vartojama tiek pat, kiek ir “demo versija”
disketė laikmena Visiškai nekompetetingas siūlymas atsisakyti konkretaus pavadinimo, vietoj jo vartojant apibendrintą (plg. su angl. “storage”), tad diskelis ir liko diskelis, nors “disketė” išties dingo – kartu su diskeliais
displėjus vaizduoklis Vienas iš pakaitalų, kurie kelia juoką ir dabar, o po kiek laiko tapsiantis anekdotu, panašiu į “vielabraukį”
distribucija platinimas, platinamasis paketas Specialistų vartojamas (o kai kam – net ir košmariškas asociacijas keliantis) terminas “distribucija” taip ir liko neišnaikintu, nes eiliniams IT naudotojams jis nieko nesako
draiveris tvarkyklė Vienas iš įnirtingiausiai diegtų, tačiau taip ir neįsigalėjusių terminų, svarbių specialistams. Šis žodis nuostabiu būdu leidžia identifikuoti nieko apie IT nesuvokiančias asmenybes
e-knyga elektroninė knyga O išsilaikė visvien “e-knyga” :-)
e-mail el. paštas, elektroninis paštas Ilgainiui įsitvirtino tiesiog “paštas” – bet gal jau ne tiek kalbainių, kiek Lietuvos Pašto neveiklumo dėka
emailas el. paštas, elektroninis paštas -
e-paštas el. paštas, elektroninis paštas -
failas rinkmena Vienas iš silpnaprotiškiausių absurdų – dešimtis metų be problemų vartotas terminas buvo keičiamas į “rinkmenas”, “tvarkmenas”, neretame tekste – netgi į “tvarkykles”, “laikmenas” ir “aplankus” (man susidarė įspūdis, kad kai kuriuose leidiniuose – išvis randomiškai į visus išvardintus), etc., tačiau taip ir liko nepajudintu – tik sukėlė daugybę pasipiktinimo ir painiavos. Po pusės dešimtmečio tokio kaitaliojimo, dalis kalbainių susiprotėjo, kad kalba čia neretai eina apie dokumentus, o tada kilo dar viena banga, kur dokumentais buvo vadinamos programos, bibliotekos, draiveriai ir netgi katalogai
faksmodemas faksinis modemas Niekam neįdomus ir užmirštas keitimas, dingęs kartu su faksmodemais
fontas šriftas Pavyzdys, kai spaustuvinė terminija priskiriama visiškai kitai sričiai – IT
helpas žinynas Banali svetimybė, kuriai pakaitalo ieškojo patys vartotojai
hyderis antraštė Labai įdomus atvejis, kai anglų kalboje ir spaustuvinę, ir programavimo prasmę turintis žodis buvo keičiamas į grynai spaustuvinę – spaustuvinis žodis “antraštė” tapo įprastu ir tiems, kas jo nežinojo, o programuotojiškas “hyderis” (ar “headeris”) taip ir liko pas programuotojus
hostas pagrindinis kompiuteris Absurdiškas absurdas, kai darytas vertimas, išvis nesuvokiant, apie ką kalba
ikona piktograma, ženklelis Pakaitalai dalinai prigijo, nors keitimai ir buvo neapgalvoti, pvz., “piktograma” – vargu ar geresnis žodis, nei “ikona”, netgi žvelgiant kalbainiškai. Nors, kita vertus, lietuvinimais užsiimantys kalbainiai neskiria tarptautinių žodžių nuo lietuviškų.
imeilas el. paštas, elektroninis paštas -
info informacija Kalbainiai nesugebėjo identifikuoti žargoniško trumpinimo, pavadindami jį terminu
instaliuoti įdiegti Nepaisant labai intensyvaus naujadaro brukimo, kasdienėje IT specialistų kalboje taip ir liko žodis “instaliuoti”, beje, eiliniams IT naudotojams – nelabai aktualus
interfeisas sąsaja Keista, bet dalinai prigijo – ten, kur kalbama apie vartotojo sąsają, tačiau programuotojų tarpe (programiniai interfeisai) – pakaitalas absoliučiai ignoruojamas, dar ir su aršiu pasipiktinimu ir kraštutinai nepadoriais keiksmais
internet internetas Atvejis įdomus tuo, kad kalbainiai iki šiol nežino, jog Internetas – tai tikrinis žodis, tinklo pavadinimas
juodai baltas nespalvinis Kalbainiškas pavyzdys, kai patys lietuvių kalbos nežino – vietoj žodžio “nespalvotas” sukuria naują – “nespalvinis”
kalkuliatorius skaičiuoklis Gana neskausmingai, tegul ir nepilnai išplitęs naujadaras. Populiaresniu žodžiu tapo “skaičiuotuvas”.
katalogas aplankas Taip normaliai ir neprigijo, visiems, atrodo, tiesiog nusispjaut
kešas spartinančioji atmintinė Absurdiškas bandymas lįsti į aparatines bei programines specifikas – absoliučiai neprigijęs (tik spaudoje priverstinai tevartojamas) terminas, negana to, kažkiek susijęs su viena iš klaikiausių kalbainiškų šunybių, kai prievartiniu būdu spaudoje buvo supainioti tokie žodžiai, kaip “atmintis”, “laikmena”, “diskas”, “atmintinė” ir pan., taip krūvas tekstų paverčiant visiškomis beprasmybėmis
kolontitulas puslapio antraštė arba poraštė Dar vienas pavyzdėlis, kai kalbainiai nesugebėjo atskirti spaustuvinės terminijos nuo IT
kontroleris valdiklis Specialistams aktualus terminas “kontroleris”, vartotas dešimtis metų, iki šiol primygtinai keičiamas tų pačių specialistų dažnai ignoruojamu “valdikliu”. Įdomu, kad nei vienas kalbainis nesugeba paaiškinti, nei kas yra kontroleris, nei kuo jis skiriasi nuo kompiuterio.
kursorius žymeklis Kursorius ir liko kursoriumi, o pagal žodžio “žymeklis” vartojimą galima identifikuoti pačius kalbainius
laptopas nešiojamasis kompiuteris Gargariškas pakaitalas prigijo spaudoje, bet naudotojai ir toliau sako “laptopas”, kiti pakaitalai (“skreitinukas”) irgi neprigijo; kita vertus, dabar vietoj laptopo dažnai sakoma tiesiog – “kompiuteris”. Atrodo, svetimžodis greitai nudus savaime – jau dabar absoliuti dauguma parduodamų kompiuterių yra nešiojamieji.
lentelės kolonėlė lentelės stulpelis Dar vienas spaustuvinių terminų painiojimas su IT (taip, yra aišku ir visokios IT lentelės (kad ir SQL), bet ten žodis “kolonėlė” nepasitaikydavo)
linkas saitas Neprigijęs (ir nevykęs) naujadaras, kurį pakeitė natūraliai pritaikytas žodis “nuoroda”, skirtingai nuo “saitas”, neinterferavęs su kitu skoliniu – “saitas”, kaip angl. “site”
loginas prisijungimas Vienas iš naujadarų, kurie įsitvirtino labai silpnai, nors atrodytų, žodis visai netechniškas
modemas vertiklis “Vertiklis” (kaip ir kitas pakaitalas – “vartiklis”) – vienas iš ankstyviausių (gal kokie ~1994, jei ne anksčiau) ir durniausių bandymų įdiegti puspročio išrastą žodį, visiškai neįsitvirtinęs, tačiau sukėlęs daugybę patyčų iš kalbainių veiklos
monitorius vaizduoklis Dar vienas nevykęs bandymas, sukėlęs begales patyčų – ir tai tęsiasi jau visą dešimtmetį
namų puslapis pradžios puslapis, antraštinis puslapis Kalbainiškas nesugebėjimas net išsiaiškinti, apie ką kalba
noutbukas kišeninis kompiuteris Ir dar vienas nesugebėjimas išsiaiškinti, apie ką kalba
nuimti žymėjimą panaikinti žymėjimą Šiaip nesąmoningai bukas netgi ne termino, o įprasto veiksmo nupasakojimo taisymas
nusisiurbti parsisiųsti Humoristinio žargonizmo kalbainiai nesugeba net atskirti nuo termino
ofisas raštinė, biuras Išvis nei į tvorą, nei į mietą – kuo čia dėti kompiuteriai?
opcija parinktis Naujadaras prakištas, kaip privalomas, bet taip ir neįsitvirtinęs, nes aktualesnis specialistams, nei paprastiems naudotojams; dažniau dabar vartojamas natūraliai atsiradęs “nustatymas”
pagal nutylėjimą numatytasis, numatytoji Dar vienas naujadaras, kuris netgi už save ilgesnio apibrėžimo nesugebėjo išstumti iš kasdienės kalbos – matomai dėl visiško akontekstualumo
pajungti įjungti, prijungti Su žodžiu “pajungti” kalbainiai kovoja jau pusę šimtmečio, anksčiau už tokį žodį plūsdavo elektrikus, dabar  - kompiuterastus. Kertu lažybų, kad nieko nepavyks – žodis “pajungti” bus vartojamas ir dar po pusės šimtmečio.
pasvordas slaptažodis Natūraliai įsitvirtinęs, šimtametis pakaitalas
personalinis kompiuteris asmeninis kompiuteris Geras ir lengvai įsigalėjęs pakaitalas, tačiau kurtas ir diegtas bukiausiu būdu, net nesuvokus, kad PC yra IBM firmos prekinis ženklas, būdavo reikalaujama, pvz., rašyti “IBM AK” vietoj “IBM PC”.
ploteris braižytuvas Taip ir liko ploteriai, nors “braižytuvas” – sakyčiau, puikus pakaitalas
portas prievadas Vienas iš bukiausių bandymų keisti specifinius terminus, kišant į spaudą, kaip privalomus – visiškai neįsitvirtinęs, tik sukėlęs labai aršias programuotojų ir specialistų reakcijas
prezentacija pateiktis Absurdiškas pakaitalas, šįsyk nepriklausantis ne tik IT, bet net ir spaustuviniams terminams, jau nekalbant apie tai, kad ir šiaip durnas ir prasminio ryšio su keičiamu žodžiu neturintis
priekaba priedas KPŠ? Toks vaizdas, kad kalbainiai išvis atsitiktinius žodžius ėmė gaudyt ir keist į ką papuola. Matomai, vėl užkibo ant humoristinio žargono, kaip ir žodžio “nusisiurbti” atveju
printeris spausdintuvas Gražus ir nesunkiai įsitvirtinęs naujadaras
rezoliucija skiriamoji geba Iš esmės, ir dabar dominuoja žodis “rezoliucija” – trumpesnis ir įprastesnis, nors ir neleidžiamas
režimas veiksena Absurdiškas, daug patyčų sukėlęs pakaitalas, kurį net ne visi kalbainiai išdrįso vartoti. Iš šio žodžio vartojimo ir dabar lengva atpažinti tuos puspročius, kuriuos galima siųsti aiškia kryptimi, net nesiklausant, ką jie peza
ryderis skaitytuvas Labai gražus ir nesunkiai įsitvirtinęs naujadaras. Tiesa, tik tiek, kiek kalba apie kokių nors kortelių skaitytuvus, bet ne apie programas
seivinti įrašyti, išsaugoti Du puikūs, visiškai natūralūs pakaitalai
spelingas rašyba, rašybos tikrinimas Dar vienas geras pakaitalas – natūralus, sukurtas, kaip įprastų žodžių išplėtimas į IT sferą
statusas būsena, jei iš tikro būsena Ir vėl visai neblogas pakaitalas, jei iš tikro apie būseną :-)
stekas dėklas Bene absurdiškiausias keitimas iš visų čia išvardintų, lenkiantis netgi “prievadą” ir “kešą”, taip ir besiprašantis komentaro – “dėklą tau į šikną”
šortkutas šaukinys Nesąmoningas, neįsitvirtinęs pakaitalas, vietoj jo dažniau vartojamas natūraliai atsiradęs – “nuoroda”
utilitai naudės Vienas iš bukiausių naujadarų, užmirštas išsyk po sukūrimo; iš dalies pakeistas natūraliu vertimu – “įrankiai”
vebas tinklalapis Bukas atvejis, kai kalbainiai neskria voratinklio (ar “žiniatinklio”) nuo tinklalapio
vinčesteris standusis diskas Primygtinai brukamas “standusis diskas” taip ir neišstūmė “kietojo disko”, o žodis “vinčesteris” taip ir liko paplitusiu specialistų tarpe
viršutinis kolontitulas puslapio antraštė Dar vienas spaustuvinių terminų painiojimas su IT
voratinklis tinklalapis Ir vėl kalbainiai neskiria žiniatinklių nuo tinklalapių
zipuoti pakuoti Konkretus terminas (plg. su “rarinti”, “tarinti”, “gzipinti”, “arjotinti”) keičiamas į bendrinį, tiesa, bent jau ne taip žiauriai, kaip diskelių ir laikmenų atveju

Į akis krenta keli dalykai:

  • Visų pirma, labai sėkmingais, natūraliais pakaitalais daugeliu atvejų tapo ne kalbainių siūlyti, o tiesiog naujai pritaikyti seni žodžiai, pvz., “nuoroda”, “įrankiai”, “paštas”, “parsisiųsti”
  • Bandymai versti specifinius terminus, svarbius specialistams, ypač programuotojams, ne tik neišplito, bet ir sukėlė didžiulį pasipiktinimą, ypač aršų tais atvejais, kai žodis turėdavo prasmę, giliai susietą su kitomis IT sąvokomis, naudojamas, kaip specifinis, griežtą ir platų prasmingumą turintis terminas, pvz., “draiveris”, “interfeisas”, “kešas”, “stekas”, “atmintis” (kuri buvo keičiama į “atmintinę”), “ciklas” (vietoj pakaitalo buvo siūlomas berods “kartinys” ar kažkoks panašus briedas), “failas”, “portas” ir pan.
  • Dinstinktyvią semantiką turintys žodžiai, nenešantys kažkokios prasmės, į kurią įeitų sąsajos su kitomis IT sąvokomis, pvz., “spausdintuvas”, “koduotė”, “laikmena”, “skaitytuvas” netgi “naršyklė” – įsitvirtindavo, jei tik būdavo ne visiškai durnais (durnumo etalonu jau galim laikyti “vaizduoklį”)
  • Įsidėmėtina kalbainių nekompetencija IT srityje (kartu vaizduojant tuos “specialistus”, kurie teikia VLKK pasiūlymus): kompiuterijos terminams (net ir spausdintuose žodynuose) buvo priskiriama, kas tik papuola, ypač – spaustuvinė terminija. Matomai dėl to, kad su šia kalbainiai susipažindavo kompiuterių dėka ir nesuprasdavo, kad tai su IT tai bendro turi ne daugiau, nei per Internetą gaunama pornografija (jei tais laikais kalbainiai kur nors kompiuteryje būtų pamatę tokį žodį, kaip “blowjob”, tai ir jį būtų įtraukę į kokį nors IT terminų žodyną, išversdami, pvz., kaip “programišinė veiksena” (vienas iš senų, paskutiniu metu jau aprimusių kalbainiškų diskursų – negalima kalbėti apie “įsilaužimą” kompiuterio atveju, nes kompiuteriai nelaužiami fiziškai, tad daugų daugiausia galima tą žodį rašyti kabutėse))*
  • Įsidėmėtina ir bendra kalbinė kalbainių nekompetencija, kai terminams priskiriami žargonizmai ar net humoras, pvz., “nusisiurbti” ar “info”, ar kai bendrinis žargonizmas, žymintis tikrinius pavadinimus (“ofisas” – akivaizdžiai, iš “Microsoft Office”) verčiamas nei į tvorą, nei į mietą, taip pat – nesąmoningi bandymai versti prekinius ženklus (tas pats Microsoft kompanijos “Office”, Borland kompanijos “Builder” ar IBM kompanijos “PC”).
  • Pastebėtina, kad dalis keitimų (pvz., bandymai pakeisti kitais žodžiais “failą” ar “atmintį”) atnešė labai didelę, sunkiai ištaisomą žalą. Dėl panašių bajeriukų iš IT specialistų galima išgirsti tokių žodžių apie kalbainius, kad palyginus, net ponas Andrius Užkalnis ar net Algis Ramanauskas-Greitai pasirodytų VLKK gynėjais. Aš nuoširdžiai nepatariu kalbainiams bendrauti su IT specialistais gyvai. Nes ne visi žmonės vienodai gerai kontroliuoja savo elgseną, tad gali būti išprovokuota ir kokia nors veiksena, suformatuosianti kalbainio garbę ir orumą kokiu nors vulgariu būdu.
  • Dalis pakaitalų tapo nuolatinių patyčų šaltiniu, itin ryškūs pavyzdžiai – “vaizduoklis”, “žymeklis”, “rinkmena” (vienu metu taip netgi buvo pradėję vadinti politikes), “dieglys”, “tinkinti”, kita dalis nesąmoningų žodžių po intensyvių patyčų buvo išmesti iš siūlomų pakaitalų (pvz., “vertiklis”, “vartiklis”)
  • Tarp daugiau ar mažiau įsitvirtinusių pakaitalų gerą pusę, jei ne daugiau, sudaro natūraliai, be kalbainių įsikišimo atsiradę ar netgi tokie, kurie įsigalėjo, nepaisant per spaudą primygtinai kištų kalbainizmų. Naujų įsigalėjimų pavyzdžiais galėtų tapti “nuoroda”, “parsisiųsti”, “nustatymai”, “tinklalapis” (ir esą neteiktinas “tinklapis”), “paštas” ir pan.

Galim prisiminti ir daugiau dešimtmečio senumo kalbainiškųjų pseudokompiuterinių šedevrų, neįtrauktų į tą lentelę, tačiau ypač sunervinusių žmones, kurie tais daiktais turėdavo realiai naudotis. Pavyzdžiui, tokių, kaip “kelvedė” (maršrutizatorius), “dieglys” (instaliavimo programa), “derintuvė” (debugeris), “daryklė” (bandymas išversti Borland “Builder”), “priskyrimo programa” (alokatorius), “kvietyklė” (išvis neaišku, ką turėjęs reikšti žodis), “rengyklė” (teksto redaktorius), “vykdyklė” (taip bandytas išversti būdvardis “vykdomasis”), “generuoklė” (čia išvis įdomus bandymas pakeisti lytį senam žodžiui “generatorius”), “kėlyklė” (loaderis), “prisijungimo programa” (logeris, taip, logeris – čia panašiai, lyg danus sugalvotų vadinti dantų gydytojais, mat prasideda nuo “dan-”), “doroklė” (procesorius), “sukeitimo programa” (čia išvis naujas IT išradimas, kalbainių manymu, realizuojantis virtualią atmintį – absurdiškas vertinys iš angl. “swap”), “žiūryklė” ir “vaizduoklė” (peržiūros programos), galų gale tokie šmėstelėję ir staigiai dingę stebuklai, kaip “skėslys” ir “kišlys” (išarchyvavimo ir suarchyvavimo programos) ar gerokai labiau pagarsėjusi “linksmalazdė” (džoistikas) bei “mygtukynė” (klaviatūra). Panašiai nunyko ir “belaidis” su “bevirvėlaidžiu”, nors abu žodžiai (pirmasis – ne taip seniai, antrasis – kiek anksčiau) buvo irgi mums peršami. Ir lyg patyčų būtų buvę negana, informacijos idėjomis gyvenantys žmonės pavadinti “programišiais”.

Jei kas nesigaudot IT terminijoje – įsivaizduokit, kad kalbainiai lancetą imtų vadinti pincetu, skalpelį – žirklainiu, tabletes – gydykle, operacinę – prižiūrykle, anesteziją – svaigaliamaišos gydymu, termometrą – įkišamuoju įrankiu, bakterijas – gyvūnėliais, viduriavimą – polaidžiu, akinius – žiūrovais, o pačius medikus – skerdišiais. Kam nors atrodo, kad aš bent truputėlį perdedu? Paklauskit pažįstamų IT specialistų.

Iš šimtų per prievartą bruktų IT terminų ir žargonizmų pakaitalų rimčiau įsitvirtino gal kokie dešimt ar kažkoks panašus skaičius. Didesnė įsigalėjusių sulietuvintų terminų ar žodžių, vartojamų, dirbant su kompiuteriu, atsirado išvis nepriklausomai nuo kalbainių fantazijos, savaime, kaip natūralaus kalbos supratimo, prasmės pajautimo pasekmė. Tai labai kontrastuoja su kalbainiškais bugais (pagal kalbainius žodis “bugas” yra neteiktinas, reikia sakyti “riktis” arba “trikis”). Ar žinote, kad veik dešimtmetį bruktas ir neprigijęs “žiniatinklis” dabar jau vėl tų pačių kalbainių keičiamas į “saityną”? Čia dėl to, kad kalbainiams netiko žodis “voratinklis”, beje, tai paradigminis dalykas – voratinklis pagal juos tegali būti voro voratinkliu, bet niekaip negali tapti kažkokiu Interneto reiškiniu.

Ar reikia dar labiau sugromuluotų išvadų? Jos akivaizdžios: bene ryškiausias ir agresyviausias paskutinių kelių dešimtmečių bandymas lietuvinti kokią nors terminiją – virto šlykščiu bezdalu. Kalnas pagimdė pelę, tačiau savo prievartiniais metodais kalbainiai pridarė problemų dešimtims tūkstančių žmonių, ypač daug – specialistams. Gerai dar bent tiek, kad iš daugelio absurdų buvo galima pasijuokti.

Deja, IT pseudoterminijos diegimas (tiksliau būtų pasakyti “dieglys” – tai kalbainių siūlytas pakaitalas instaliacijos programoms pavadinti) vis dar nesibaigė. Iš kokio nors kalbainio galite sužinoti, kad stilius vadintinas ne stiliumi (jie, beje, net nežino, ką tas žodis reiškia), o kažkokiu ten “manipuliatoriumi”, “šviesolazde” ar, atleiskite, “baksnute” (tegul ir juokingas, bet tai geriausias iš girdėtų pakaitalų). O telefonai pagal kalbainius būna šiaip telefonai, ir būna dar ir išmanūs (čia su kuo, su kalbainiais lyginant?).

Beje, jei jau pradėjom apie smartfonus – kuriems galams versti žodį, kuris jau ir savaime miršta? Marketingistų išrastas “smartphone” netenka prasmės, nes telefoną, kuris nevykdytų kokių nors Java programų ar negalėtų prisijungti prie Interneto – jau sunku surasti, netgi tyčia ieškant. Kertu lažybų, kad jau po 5 metų imsim stebėtis, išgirdę, kaip koks nors atsilikėlis telefoną pavadina kaip nors kitaip – nesvarbu, ar “smartfonu”, ar “išmaniuoju telefonu”, ar dar kaip nors. O juk prieš dešimt metų dar atrodė didelis skirtumas – kur šiaip telefonas, o kur – “mobiliakas”. Kada paskutinį kartą naudojot laidinį telefoną? Aš – maždaug prieš metus. Beje, teiktas pirma “mobilusis telefonas”, paskui – “belaidis telefonas”, dar ir “korinis telefonas”, o dar – “judrusis telefonas”, o pats žodis “telefonas” siūlytas keisti žodžiu “kalbyklė”, o dar buvo kišama ir tokia gargariška beprasmybė, kaip “judrusis įrenginys” (taip taip, visi pavyzdžiai – tikri).

Dabar jau beveik užmirštas žodis “diskelis” (ir juo labiau žargoninis “flopikas”), kadaise buvęs įprastu. Tiesiog diskeliai atgyveno, o su jais – ir žodis. O ar atsimenate, kiek į tuos diskelius tilpdavo? Mažiau, nei tūkstantoji dalis to, kas telpa į DVD diską, koks trečdalis vidutinio MP3 failo. O kas prisimena žodį “strimeris”? O gal kas nors primintumėt man, kaip kalbainiai siūlė vadinti dipus, sipus, simus ir dimus (aš jau pats neprisimenu, bet tai buvo kažkas iš serijos “dvieilės kojelinės atmintinės moduliai”, “vieneilės plokštelinės atmintinės moduliai” ir pan.)? Galų gale, tas nesuvokiančio mąstymo perlas – žodis “internautai” – ar dar prisimenat, kaip jį nustojo visiems primygtinai brukti, vos tik Internetu išmoko naudotis patys kalbonautai?

Tačiau daugelis natūraliai atsiradusių, sodrių žodžių buvo išbrokuoti. Man labai gaila, kad dingo kalbainiams ausį rėžęs, niekada į jokius pakaitalų sąrašus neįtrauktas žodis “taškinyčia” (nors visai negaila, kad dingo pačios taškinyčios – tikros pragaro mašinos), man gaila ir to, kad neteiktinybėm apšauktas buvo “tinklapis” – ėmęs momentaliai plisti, jis kalbainių buvo greitai buvo uždraustas (esą “netinkama daryba”, nors reali priežastis buvo kalbainių įsiūtis, kad kažkas atsiranda be jų leidimo) ir pakeistas tegul ir dalinai prigijusiu, bet visvien kreivu “tinklalalalalapiu”, dėl kurio daugeliui natūralesniu pasirodė net gargariškas pasakymas “interneto svetainė” – šis vartojamas iki šiol.

Natūraliai kalba auga daug gražiau, tačiau ją prievartaujant – žūsta. Ne veltui ir pats Jonas Jablonskis rašė, kad ne kažkokiais tekstais vadovaujanis, reikia keisti gyvąją kalbą, o atvirkščiai – rąštų kalbą kurti iš gyvos šnekamosios. IT terminijos ir paties žargono pokyčiai tai rodo taip akivaizdžiai, kad iki šiol to nesuprato nebent patys bukiausi kalbainiai.

* Deja, ir šį sykį niekaip neišsiverčiau be išnašų. Skliausteliai pagal kalbainius neturi būti pasikartojantys, t.y., sakinys skliausteliuose (bet koks apskliaustas sakinys, kur dar vieni skliausteliai viduje (pavyzdžiui, štai šitą frazę apskliaučiantys)) turi turėti tik vieną uždarantį skliaustą, o ne du, nes pagal VLKK negali būti jokių sudvejintų skliaustų. Kalbainių mąstymas yra neišmatuojamai durnas. Beje, tą patį matėm ir analizuodami nesąmones su lietuviškomis kabutėmis.

Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

Web | Twitter | Google+ | More Posts (916)