Labai trumpai* noriu parašyti apie internetų kandidatą – Skirmantą Tumelį. Ir apie Liberalų Sąjūdį. Apie tai, kiek laimėta, ką tie rezultatai, mano manymu, reiškia ir t.t.. Taip ar anaip, aš balsavau už šiuos kandidatus, tad reikia įvertinti, kiek daug laimėjom.
Liberalų Sąjūdis kyla viršun
Liberalų Sąjūdis, lyginant su ankstesniais rinkimais, pakilo į viršų. Aš neatsimenu kito atvejo, o kad viena iš valdančių partijų būtų šoktelėjusi – rinkimų švytuoklė visgi daro savo. Ir čia turime neįtikėtiną sėkmę. Per ankstesnius Libsąjūdis gavo ~5 procentus balsų ir vos praėjo rinkiminę kartelę, o dabar – gavo ~8 procentus. Rinkiminė švytuoklė iš visų valdančių atima, tačiau libsąjūdžiui tai nesuveikė. Ką tai reiškia?
Ne vardan verksmų einama daryti pokyčių valdžioje, o vardan laimės ir džiaugsmo. Tai esminis tikslas, kuriuo rūpintis reikia - juk tiktai gerai gyvenantys žmonės gali džiaugtis nuoširdžiai, be kartėlio širdyje. Štai čia ir matome naują vaizdą.
Spėju, kad tai šiokia tokia rinkėjų segmento ypatybė: libsąjūdis taikosi į tuos, kas turi daugiau smegenų, geriau viską atsimena ir moka naudotis internetais (o internetas daug lėčiau užmiršta nuodėmes – tai visgi ne popierius). Ir rezultatas akivaizdus – tris visai pozityvius ministrus turėjusi partija atitiko savo rinkėjų lūkesčius. Tai visiškas laimėjimas, nors Libsąjūdis ir turės eiti į opoziciją.
Gal giliausias klausimas – ar Liberalų Sąjūdis sugebės atlaikyti būsimus 4 metus opozicijoje? Šitai labai nelengva. Opozicinės partijos paprastai skilinėja, neretas tokių partijų narys susigundo valdančiųjų pasiūlymais, o patys opozicionieriai pas save dažnai priima visokius prisiplakėlius.
Sena liberalių partijų praeitis rodo, kad pagunda daryti nerišlius veiksmus – didelė, ypač kai nekurie būna įpratę teisinti savo nesąmones demagogijomis apie tai, esą liberalumo esmė – kai seimūnas gali dėt ant bendrų interesų. Eligijus Masiulis kalba apie tai, kad jungs liberalus protingai ir aš tikiuosi, kad viena iš didžiųjų vadybos problemų nepagadins reikalo.
Ilgalaikis planavimas šiai partijai gali atnešti labai didelę sėkmę: liberalų šalininkai turi geresnę atmintį, geba sieti priežastis su pasekmėmis, tad čia lemia protingumas. Ir internetai. Ir kai kurios kitos įdomybės, kurias ir pažiūrėkim.
Libsąjūdis ir liberalcentristai
Liberalų Sąjūdžiui šitie rinkimai tampa labai gera pamoka: bandymas atsiriboti nuo nerišlios liberalų praeities bei visiškas atsiskyrimas nuo Liberalų ir Centro Sąjungos tapo vienu iš esminių lemiančių veiksnių.
Kai kurių žmonių gan apšnekamas pigus scenarijus (apie kurį vogravo Algis Čaplikas), kad apsijungus liberalams ir liberalcentristams, esą būtų gauta daugiau balsų – tai tiesiog realijų nesuvokimas. Libcentristai tesurinko du procentus – vos porą kartų daugiau, nei Algirdo Paleckio vedamas Frontas. O ir tuos daugiau kaimo vietovėse ir iš tų, kas libcentristus painioja su paksuoliais (pastarieji gi anksčiau vadinosi liberaldemokratais).
Po Algio Čapliko ir Raimundo Palaičio pokštų libcentristai tapo grupe žmonių, kurie buvo palikti valdžioje vien tik tam, kad Vyriausybė negriūtų. Tokie žmonės neša neigiamus balsus savo partijoms.
Algio Čapliko svaigimai apie 15 procentų – tai kliedesys, primenantis bobutes, kurias antenos psichotronais spinduliuoja. Jungtinis sąrašas ar apsijungusi partija greičiausiai būtų neperėję 5 procentų barjero. Galiu tik papranašauti: kituose rinkimuose į Seimą libcentristams teks prisijungti prie paksuolių.
Sąjungoje su libcentristais Libsąjūdis būtų nesumažinęs balsų kiekio libcentristams, tačiau pačiam Libsąjūdžiui tai būtų reiškę maždaug pusę nusisukusių rinkėjų (įskaitant ir mane – jei čaplikinės viltys būtų pasiteisinusios, netgi ponas Skirmantas būtų praradęs mano balsą). Negana to, draugystės su čaplikiniais būtų labai sustiprinę trintį su konservatoriais, kas irgi nebūtų pridėję balsų (čia verta prisiminti, kad kai kurie trumpesnio proto konservatoriai ir taip žaidė prieš Libsąjūdį, tapatindami šiuos su libcentristais).
Trumpai tariant, apsivalymas Liberalų Sąjūdžiui davė neįtikėtinai daug naudos. Tačiau galima tik numanyti, kiek politinio spaudimo reikėjo atlaikyti Eligijui Masiuliui, kuris padarė teisingiausią sprendimą. Prisiminkim dar kartą – už Libsąjūdį balsuoja tie, kas turi gerą atmintį, daug smegenų ir moka naudotis internetais. Todėl atsiribojimas nuo libcentristų tapo svarbia laimėjimo priežastimi.
Libsąjūdis ir konservatoriai
Juntama dalis rinkėjų, kuriems teko rinktis tarp konservatorių ir liberalų, rinkosi liberalus vien todėl, kad išvengtų klerikalinių myžčiojimų į lėkštę (taip, priešrinkiminis ponios Vilijos Abramikienės pareiškimas jai pačiai gal ir atnešė balų, tačiau TS-LKD tai pakenkė akivaizdžiai). Tarkim, tai Libsąjūdžiui reitinge pridėjo procentą ar du, bet turint omeny, kad partija ir taip vos keliais procentais tepakilusi virš barjero – tai reikšminga.
Galim čia pastebėt ir kitą reikalą: Libsąjūdis, būdamas vienintele partija su aiškiai tolerantine pozicija dėl visokių mažumų, nuvarė į TS-LKD tuos, kam ta tolerancija nepatiko. Kadangi didesnė dalis tų, kas renkasi pagal ideologiją, ekonomikoje bei valdyme nesigaudo, šitas pasidalinimas ir vieniems, ir kitiems davė tiktai pliusų – juos rinkosi tie, kas kitu atveju galėjo balsuoti už visokias smulkias partijėles. Kitaip tariant, žaidimas čia nebuvo vienpusis.
Kadangi dalis rinkėjų abejojo, ar Libsąjūdis išvis praeis, neabejotinai veikė ir atvirkščias scenarijus – kai konservatoriai perima rinkėjus iš liberalų. Tarkim, tai irgi nedidelis skaičius – procentas ar du, bet sudėjus vienus procentus su kitais, gauname įdomią situaciją, kur Libsąjūdžio praėjimas ar nepraėjimas priklausė nuo santykių su konservatoriais. Maždaug 3-4 procentinių punktų potencialas galėjo baigtis tuo, kad Libsąjūdis būtų neperžengęs 5 procentų barjero. Bet gerai susidėsčius, Libsąjūdis praėjo.
Galima tarti, kad nors ir nelabai koordinuotai, bet visgi abi partijos rinkimuose sužaidė drauge: jos tiek gerai sutarė Vyriausybėje ir Seime, kad bent jau daugiamandatėse sugebėjo nesusikirst. Ir čia yra didžiulis laimėjimas ne tik liberalams, bet konservatoriams: vietoje to, kad gautų procentu-dviem daugiau (t.y., kokias porą papildomų vietų Seime), jie gavo ištisą juos rimtai palaikančią partiją.
Reziumuojant apie Liberalų Sąjūdžio rezultatus
Galim pastebėti, kad du geri žaidimai smarkiai lėmė Liberalų Sąjūdžio sėkmę: viena vertus, kartu su konservatoriais jie pasididino sau balsus keliais reitingo procentais, antra vertus, atsiribodami nuo libcentristų, jie irgi sau prisidėjo daug balų. Prastas žaidimas būtų pasibaigęs tuo, kad liberalai būtų prisiminę senas patirtis, kai išvis negaudavo vietų Seime.
Visgi labiausiai lėmusiais faktoriais tapo išskirtinai ryškūs Liberalų Sąjūdžio ministrai. Apie tai, kiek šiai partijai davė Remigijus Šimašius, jau tapęs kultine figūra internetuose – kalbėti neverta. Šuolis partijoje iš 5 vietos sąraše į 2 – kalba už save. Gintaras Steponavičius buvo palaikomas tų, kas bent kažkiek nujaučia apie tai, kas dedasi švietimo sistemoje ir iš kur ta nesuvokiama pelkė atsiradusi. Eligijus Masiulis, nors ir ne taip išsiskyrė ministravimu, visgi padarė Lietuvos Paštą. Tai irgi daug ką sako.
Jei jau prakalbom apie ministrus, verta vėl palyginti Liberalų Sąjūdį su libcentristais: Aplinkos apsaugos ministras Gediminas Kazlauskas tesurinko 800 balsų daugiamandatėje. Dvigubai mažiau, nei Skirmantas Tumelis (taip, internetų kandidatas turi didesnę įtaką už ministrą). Kiti libcentristų ministrai irgi nepasižymėjo dideliais balsų kiekiais. Artūras Melianas, daugiausiai balsų surinkęs libcentristų ministras, valdęs vieną iš daugiausiai lemiančių ministerijų, gavo apie 2500 balų. Sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys – irgi panašiai. Libsąjūdžio ministras Remigijus Šimašius gavo net dešimt kartų daugiau, nors valdė bene mažiausiai galinčią pasireikšti Teisingumo ministeriją.
Pasikartosiu dar kartą: Liberalų Sąjūdis buvo fenomenalus. Gauti daugiau balsų, esant nepalankiai rinkiminei švytuoklei – tai tiesiog neįtikėtinas rezultatas.
Skirmantas Tumelis: pirmas internetų blynas
Skirmantas Tumelis, kandidatas iš internetų, politiku tapo vos prieš kelis mėnesius(!!!). Aišku, internetams jis buvo žinomas ir anksčiau – tai ir supertėtis (vienintelis vyras blogeris, nesibodintis rašyti apie lotuliukus), ir žmogus, turintis nepaprastą humoro jausmą, ir šiaip figūra, smarkiai pasireiškusi keliant viešumon Vilniaus šilumenininkų fufelius bei stabdant ACTA.
Daugeliui šis blogeris buvo kaip indikatorius, rodantis internetų įtaką rinkimams. Ar gali įvairūs internautai tiesiog šiaip imti ir į Seimą iškelti žmogų, kuris neturi jokios politinės praeities, yra visiškai iš kito, nepolitinio pasaulio? Ar yra šansų kandidatui, kuris tiesiog neturi jokių pinigų rinkimams? Ar išvis įmanoma, kad jau internetai lemtų politiką?
Minčių čia kyla įvairių. Viena vertus, Skirmantas Tumelis į Seimą nepakliuvo. Tai yra faktas, kuris internetžmogiams sako aiškiai: mūsų įtaka dar pernelyg menka, netgi kai mes šimtais susiburiam. Antra vertus, Skirmantas Tumelis surinko apie 1600 reitingo balsų. Tai yra daug. Tai yra velniškai daug tokiam kandidatui, kurio numeris visiškai neįsimenamas ir kurį Libsąjūdžio sąraše pastebėti buvo neįmanoma, netgi tikslingai ieškant (taip, aš rinkimų būdelėje bandžiau atrasti, nors ir žinojau numerį atmintinai – prireikė gal kokios minutės).
Palyginimui, toksai Darius Ulickas iš Darbo partijos, tapęs 18 porinkiminiame reitinge ir pakliuvęs į Seimą per sąrašą, surinko apie 3000 balų. Ir jo aš išvis jokiuose internetuose nemačiau. Aš netgi nemačiau, kad kas nors jį kur nors būtų kaip nors paminėjęs. Toje pat Darbo partijoje esantis Stanislovas Tomas, turintis jau gana seną politinę patirtį ir rimtą DP finansavimą, būdamas Skirmanto Tumelio konkurentu Kaišiadoryse, tesurinko 787 reitingo balsus ir pakliuvo į 61 vietą savo partijos sąraše.
Ponai ir ponios, čia mums reikia pasakyti dar vieną dalyką: Skirmantas Tumelis, dirbdamas su faktiškai nuliniu biudžetu, remiamas draugų ir juo pasitikinčių internautų, tapo stebuklu. Ir stebuklą padarėme mes, nusprendę jį palaikyti. Mūsų pasaulis keičiasi. Mes visgi jau imame lemti politiką.
Skirmanto Tumelio poslinkis Liberalų Sąjūdyje
Partijos viduje Skirmanto Tumelio šuolis yra neįtikėtinas: iš absoliučiai nieko nereiškiančios 102 vietos jis pakilo į 24 vietą Liberalų Sąjūdžio sąraše. 102 vieta – kaip tik pats blogumas, nes jau visai paskutinės, 137-141 vietos surenka po kelis šimtus gailesčio balsų, o ir šiaip, pačiame sąrašo gale esantys kandidatai yra pastebimi lengviau – žmonės žiūri į pradžią ir dar truputį į pabaigą. Tuo tarpu 102 – tai yra tiesiog nematoma vieta. Taigi, iš tokios duobės, kaip 102, pakilti į reikšmingiausių partijos figūrų tarpą – tai yra įspūdinga. Peršoktos 78 vietos, iš užpečkio – tiesiai į viršūnę, kur į Seimą jau galima būtų praeiti, jei švytuoklė būtų palanki.
Nuo Skirmanto Tumelio atsiliko tokios svarbios Liberalų Sąjūdžiui personos, kaip trikartinis Seimo narys Gintaras Šileikis (partijos iždininkas, jei atmintis nemeluoja?), dukartinis Seimo narys Audrius Endzinas ir vienkartinis Seimo narys Laimontas Dinius. Taip pat aplenkti buvo Alina Velykienė (Klaipėdos savivaldybės tarybos narė), Marijus Kaukėnas (Utenos savivaldybės tarybos narys, gavęs 20 reitingą partijos viduje) Simonas Kairys (Kauno savivaldybės tarybos narys, viena iš ryškesnių jaunų partijos figūrų) ir Stasys Vainoras (Skuodo savivaldybės tarybos narys, gavęs net 18 reitingą partijoje).
Liberalų Sąjūdžio rinkėjai didžiule dalimi yra internetuose, o internetai auga (ir čia turiu omeny ne kokį nors absoliutinį augimą, o tai, kad žmonės vis geriau išmoksta naudotis įvairiais skirtingais informacijos šaltiniais). Per praeitus Seimo rinkimus mano skaitytojų ratas buvo maždaug 10 kartų mažesnis, nei dabar. Aš, žinoma, esu tik menkas žiurkėnas ir sprendžiu pagal save, bet spėju, kad augimas nesustos. Ir kiti augs taip pat. Ir tų palaikančių blogerių bei kitų internautų daugės. Ir šiaip žinomumas per 4 metus išaugs. Todėl per kitus rinkimus Skirmantas Tumelis jau gali gauti ne 1600 balsų, o 16000, pakliūdamas į kelių dešimčių žinomiausių Lietuvos politikų tarpą.
Vėlgi, turint omeny, kad per kitus Seimo rinkimus Liberalų Sąjūdžiui dar ir švytuoklė bus palanki, galim poną Skirmantą iš anksto pasveikinti su būsima Seimo nario po 4 metų. Negana to, galim netgi pažadėti jam ministro portfelį. O čia jau rimtesnis klausimas: kokios srities ministru ponas Skirmantas bus? Kaip manote, kur jis galėtų daugiausiai naudos atnešti visuomenei? Kadangi jis internetžmogis, tai mes, būdami jo rinkėjais, čia jam galim iš anksto nurodyti, į kokias sritis jis turėtų pasigilinti.
———-
* Norėjau trumpai, bet tai nereiškia, kad trumpai gavosi.
Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui
Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.
- Web |
- Google+ |
- More Posts (1489)
Yup, rezultatas tikrai geras. +1 ir nuo manes 102’am.
Del kitu keturiu -- uzsirasiau i notepada telefone. Reikejo galvot kaip apie IP adresa, gal buciau maziau zioplai atrodes. Is kitos puses, IMHO, kokie 95% balsavusiu reitingavimo *nepilde* ir tik zymejo tuos vienamandatininkus.
Aistis
IP adresai suprantami tik kompiuterastams.
O dėl to reitingų nepildymo -- pas Libsąjūdį, sprendžiant pagal surinktų balų sumas, pildė maždaug pusė rinkėjų. Tai labai aukštas rodiklis, lyginant su kitomis partijomis. Irgi šviečiasi skirtumai tarp rinkėjų pas skirtingas politines jėgas.
idomus straipsnis ir izvalga, taciau i viska as ziureciau kiek paprasciau. palyginus tiek procentus, tiek apskritai gauta balsu skaiciu LibCentro ir LibSajudzio, matosi beveik tas pats suminis skaicius, gautas ir per praeitus rinkimus. zinoma, LibSajudzio nuopelnas, kad jie sugebejo mobilizuoti visus liberalius balsuotojus, ir isaiskinti, kad libcentras jau mires reikalas, uz tai balsuokit uz mus. neneigiu, gal koks procentas ir buvo pritrauktas „is salies“, t.y. nukasta is kokiu konservatoriu, ar siaip naujai apsviestu zmoniu, be to turint omeny kad tas procentas per Lietuva, o Vilniuj ir 5-6% balsavo uz Zuoko Taip, galima sakyti kad Libsajudis isties kazkiek nauju jaunu balsuotoju pritrauke. taciau visgi, didele sekme to nevadinciau, nes tas susikapojimas tarpusavy diskredituoja liberalu varda apskritai, ir nepritraukia placiosios visuomenes tiek, kiek galetu.
vienintelis ryskus dalykas po siu rinkimu -- uztvirtinimas, kad liberalus balsuotojas turi tvirta stubura, jo yra 10-11% Lietuvoje, ir nedarant dideliu nesamoniu, peremus kelis teigiamus liberalus is libcentro bei keleta stipriu rajoniniu ju skyriu, kituose Seimo rinkimuose bet koks rezultatas daugiamandatej zemiau 10% bus fail. o prisimenant svytuokles principa, ir tai, kad dalis zmoniu uz konservatorius balsavo nepaisant ju talibiskumo apraisku, nes mane kad liberalai tiesiog per silpni siuose rinkimuose, zinant kad galima graziom kalbom patraukti i savo puse ir socdemu, ir DP rinkejus, taip pat ir LGBT balsa, kuris dabar labai susiskaldes, ir dazniausiai visgi atitenka homofobiskai LSDP partijai, norisi prognozuoti, kad realiai galima bus pakartoti 2000uju rezultata -- 15%, o gal net ji pagerinti.
Ponuli, tamsta skaitėte tik kelias pirmas pastraipas. Arba smegenys tamstai trumpina. Nubausiu ir nepasigailėsiu.
Žiurkėnas viską labai teisingai išdėstė.
Nors rinkimuose buvo galima rinktis iš dviejų (TS-LKD ir LS), bet už TS-LKD būčiau balsavęs tik labai sukandęs dantis, nes jų gretose esantys talibai labai atstumiantys.
LS tokių trūkumų neturi. Jau nekalbant apie tai, kad jų ministras R.Šimašius ko gero yra pats geriausias ministras per visą LT istoriją. Tik gaila, kad 4 metus ko gero nieko panašaus neturėsime.
„Tai visiškas laimėjimas, nors Libsąjūdis ir turės eiti į opoziciją.“
Na, čia dar gal per anksti teigti šitaip. Vienok DP dar GAL išgaudys, gal TS rinkėjai pasitemps antram ture, pajudins šiknas, prisijungs DK (juokauju) ir bus vat dauguma 🙂 (optimistiškai čia bet tarkim)
Bet yra dar ir kitas pastebėjimas: dabartiniam seime LS’o yra 12 narių ir iš jų -- trys ministrai. Tai vienok yra respektabilu -- turint 8% seimo turėt 20% vyriausybės 🙂
BTW, Remigijus Šimašius, kaip ir Ingrida Šimonytė -- abu buvo kviestiniai ministrai, ne iš partijų, o iš šalies. Tai dar įdomesnis dalykas.
„Rinkiminė švytuoklė iš visų valdančių atima, tačiau libsąjūdžiui tai nesuveikė. Ką tai reiškia?“
Tai reiškia, kad progresyvus jaunimas nuseno ir pradeda eiti balsuot. O pasirinkimo kito jis neturi, nes kita tai zoo, sovietmečio palikimas, krūti berniukai ir fašistai.
Progresyvus nusenęs jaunimas lygiai taip pat švytuojasi. Kai švytuoklė nesuveikia, tai reiškia kitą, daug paprastesnį dalyką -- tiesiog kad buvo patenkinti lūkesčiai.
Pritariu. Ir ypač pritariu paskutinei pastraipai -- Skirmantas turi rimtą galimybę per kitus rinkimus patekt i Seimą. Beje, jei nuoširdžiai -- imho netgi ir geriau, kad nepateko, nes mano neitin svarbia nuomone, kaip jau mineaju jam trūksta žinių. Žinoma kitų asmenų renkamų į Seimą tai nesustabdo, bet mes juk „turintys gera atmintį, gebam siet prežastis su pasekmem ir šiaip protingi“…
Ir bent vieną sritį, kurion reiktų pasigilint, galiu įvardint -- valstybės valdymas. Ne tik filosofinius pagrindus (visokius Platonus ir Makiavelius -- nežinau, gal jis domėjosi išties) bet ir ypač susipažint kaip čia Lietuvoj kas veikia/neveikia…
Kaip pas tamstą diskusijoje išsiaiškinom, tai ne tiek Skirmantui trūksta žinių, kiek tamstai. Ir kaip tik ypač apie valdymą 😀
Na, jei Jūs padarėt tokia išvadą -- Jūsų teisė :DDD
Aš tai tik pastebėjau, kad Jūs demonstravot tą visą ‘I know kung-fu’, o galutiniame rezultate sutikot su mano nuomone…
O į klausimą kokiu būdu įmanoma skaičiais pamatuot vieno Seimo nario darbo kokybę… na taip ir juk neatsakėt. Deja. Kadangi tai klausimas, į kurį atsakymas mane išties domina, bet aš nežinau kaip į jį atsakyt.
Ponuli, tamsta skaitėt, o taip ir neperskaitėt, kas parašyta apie visos valstybės matavimus. Ir galų su atitinkamų įstatymų leidyba ir atitinkamai pamatuojamomis sritimis nesuvedėt. Ir dabar išsikalinėjate. Negražu.
Išbaninsiu ir nekleidėsit apie „sutikot su mano nuomone“. Nes tokių jobanų bledstvų netoleruoju. Pyzdinkite maloniai naxui.
Aš neišsikalinėju ir nedemonstruoju savo kietumo (skirtingai nei Tamsta) ir aš įdėmiai skaitau, kas parašyta. Ir kaip atkreipiau Tamstos dėmesį, tarp visos valstybės pasiekimų matavimo ir vieno Seimo nario darbo kokybės matavimo glūdi… tarpas (jis tik vienas iš 141 ir jo indėlį pasvert bent aš nelabai matau kaip).
Man tas tarpas atrodo praraja. Jums tuo tarpu tai tik melioracinis griovys. Va dėl to ir prašiau Jūsų paaiškint tai, ko aš nematau. Tuo tarpu Jūs iškart stojatės į nindzios pozą. WTF, gerbiamasis, mandagiai tariant?
Man nėr problemos pripažint, kad aš kažką išmanau prasčiau nei tamsta (nes yra krūva sričių, kurias tikrai išmanau geriau aš) ir paprašyt paaiškinti. Kokios yra bėdos pas Jus?
Ponuli, tamsta išsikalinėjate ir neinate naxui, nors aš tamstą pasiunčiau. Ir visa tai -- po to, kai tamsta pasakojote, esą aš su tamstos kažkuo ten sutinku.
Seimo nario įtaka skaičiais yra parodoma paprastuoju būdu -- per priimtus atitinkamų sričių įstatymus ir tų sričių rodiklių pokyčius, priklausomai nuo balso už/prieš. Tai yra visiškai paprasta -- imi įstatymus, žiūri kur balsavai ir rodai pokyčius tose srityse. Rezultatas yra/nėra. Paprastai.
Aš jums atsakysiu, WTF ten su tamsta yra: su tamsta problema yra ta, kad tamsta šnekat fufelius, o paskui vaizduojat, kad nesupratot ir negana to, vaizduojat kad nesupratot net ir to, kad vaizduojat kad nesupratot.
Todėl gal visgi maloniai pyzdinkite naxui savarankiškuoju neprievartiniu būdu.
Rokiškis taikliai pastebėjo kaikurių rinkėjų abejones ką rinktis iš TS-KD ir LS. Mano aplinkoje daugelis tampėsi šia dilema iki pat rinkimų dienos. T.y. ar balsuot už LS, nes anie kaip ir labiau pažiūras atitinka, bet yra rizika, kad surinks per mažai balsų; ar vis tik už TS-KD, kad anie įgautų didesnį svorį seime (ir pasiimtų į koaliciją LS), tikintis, kad talibų sparnas TS-KD bus padėtas į vietą, bet kartu leis pritraukti pystelėtų klerikalų balsus. Tai šeimoj darėm ogi taip, vienas už TS-LKD, pareitinguojant normalesnius narius, kitas už LS, pareitinguojant Supertėtį ir gerai pasirodžiusius ministrus. Tai realiai, nepaisant keistokos logikos(neduosiu balso, nes gali nepraeiti, o gali nepraeiti, nes neduosiu balso), šeimos mastu toks kompromisas gavosi duoti po balsą ir tiems, ir aniems. O dabar telieka stropiai antrame ture dalyvauti.
yeah,
Mūsų šeimoj irgi tą dilemą sprendėm. Visgi nusprendėm balsuot bendrai už TS-LKD
Pingback: Konstatuojame faktą: Interneto karta gimė
Teatleidžia gerbiamas žiurkenas už šiokį tokį off-topoc. Pas mus antran turan išėjo Jočys iš DP ir Saulis iš socdemų. Už kurį balsuot, kad Liberalų Sąjūdžiui būtų geriau?
Deja, atstumas nuo Liberalų Sąjūdžio iki tų dviejų partijų yra toks, kad nežinau, ar čia būtų didelis skirtumas.
Dar blogiau, kad atrodo, jog sugadintų balsavimo biuletenių procentas niekaip neįtakoja rinkimų rezultatų.
Čia matyt vertėtų žiūrėti konkrečius žmones ir kapstyti internetuose po jų biografijas bei visokius žmonių atsiliepimus -- vertėtų rinktis ne pagal partiją, o pagal tai, pas kurį praeitis švaresnė ir sveiko proto daugiau.
Aš Skirmantą siūlyčiau į susisiekimo ministrus, nes darbas yra ypač susijęs su pralaidumais, procesų valdymais, optimizavimais ir pan., ką jis gana neblogai išmano. Sutinku, didelis pasiekimas -- Lietuvos Pašto prikėlimas, bet visgi tai buvo ne vadybinis, o labiau sąžiningumo darbas. Ponas Masiulis pamatė, kad paštas yra dirbtinai skandinamas ir tiesiog pasirūpino, kad to nebūtų. Tai yra pliusas, bet vėlgi -- keliai pas mus ne kažkas: krūvos nesuprantamų sankryžų, perėjų, belekur išdėstytų šviesoforų (ačiū socdemams, kad užpraeitame seime taip stropiai dalyvavo ES paramoje, kuri finansavo šviesoforų ir švieslenčių rengimą), ženklų, nelogiškų parkavimo taisyklių ir t.t. To sukoordinavimui yra reikalingas geras praktinis vadybos išmanymas.
Vėlgi -- su visa derama pagarba Masiuliu -- bet ministerijoj, kuri kuruoja elektroninius ryšius, o tuo pačiu internetus, yra reikalingas žmogus, kuriam tai nėra kažkoks mistinis elektrinių psichotrinų srautas, prie kurio galima prijungti internetinį balsavimą.
Taip pat Skirmantas ko gero vienintelis iš kandidatų įvardino vieną ypač svarbią problemą -- bardaką valstybinėse duombazės, kurios tarpusavyje nesišneka, prie kurių civiliams nėra viešo priėjimo, nors jose laikoma vieša informacija, kurių nemažai yra kurta vien tam, kad įsisavinti ES pinigus ir daryti atkatus (ar reikia aiškinti, kodėl, kai nebuvo socdemų ERP viduje prasidėjo pykčiai, kilę iš pajamų nebūvimo streso ir kodėl jį teko bankrotinti?), kurių labai reikšminga dalis visiškai suseno (pvz. finmin iki Šimonytės vidinę apskaitą vykdė ant dosinio softo) arba tiesiog nefunkcionuoja.
Vien per šitą raizgalynę auga biurokratinis aparatas (reikia samdyti daugiau specialistų, palaikymui, klaidų taisymui) ir leidžia klestėti korupcijai ir nekompetencijai, kadangi neįmanoma nieko pamatuot.
Ko ponas Tumelis negalėtų, tai efektyviai valdyti geležinkelius, Klaipėdos uostą ir oro oustus, todėl, kad ten jau jungiasi visokie savivaldybių feodaliniai interesai, katriems reikia špižiniu kiaušinių, kuriuos turi Masiulis, o Skirmantas -- nežinia.
Dėl to, esant mano valiai -- pirmą kadenciją Skirmantą skirčiau į vicementistrus ar už elektrinius ryšius atsakingo departamento vadovui, grynai politinio bicepso paauginimui, o tada jau į ministrus.
Čia visai įdomus variantas aišku. Ir beje, susisiekimo ministerija -- viena iš didžiųjų, kur darbo tikrai būtų daug.
teksto pabaiga labai teisinga.
primenu, kad 2016-ųjų metų rinkimų kampanija prasideda jau netrukus -- spalio 29 dieną, pirmadienį.
Taigi, Ponas Skirmantas dabar matyt ir turės pradėt naujus judesius, kad pateisintų internetų viltis 🙂
Blogo autoriau Rokiški, aš čia ne į temą (ryšium su straipsnio pavadinimu ir šiaip bendru trendu) paklausiu: Gal žinote kokį apžvalgininką besiknisantį Irano/Sirijos dabartinėje situacijoje? tokį kuris netrimituotų proUS arba proRU dūdom, bet bandytų tiesiog pateikt kaip yra. Knisuos, džiovinu akis, bet nesekas tokio rasti. Gali būt lietuvis, gali būt angliškai rašantis.
Tas vienas apžvalgininkas, kurio žinios apie tą regioną yra didesnės, nei viso mūsų URM ir visų politikos komentatorių kartu sudėjus, apie tuos regionus nieko nerašo ir, kiek spėju, nesiruošia. Jis mieliau kitomis temomis užsiima 🙂
Rokiškis kad dėjo tai dėjo. Iš tiesų po rinkiminės pasiutpolės ir nuolatinio klumpakojo su ragučiais už savo komforto zonos ribų reikėjo tų praėjusių dienų, kad galėčiau kiek ramiau pažvelgti į save ir į aplinką.
Ir Liutauras teisingai pastebėjo dėl rinkiminės kampanijos.
Tamstai, manyčiau, dar reikės ne praėjusių dienų, o savaičių atsigavimui, nes numanau, kad turėjo būti nelengva.
Nemanau, kad Rokiskis sikart pataike. Isvados tikrai „prigalvotos“, o kartais atrodo ir labai tendencingos. Siaip ir ne tokiam didziam analitikui aisku: liberalu sajudis paeme liberlcentristu balsus (3 proc.) Liberalai dare teisinga rinkimus kampanija ir isvenge skandalu.
Siulau Rokiskiui stot i partija, uz propaganda bent mokes.
Ponas Kepale, kadangi tamsta atrodote ganėtinai pridūrkas ir paprastų dalykų nesuprantate (arba išvis neskaitote, kas parašyta), tai malonėkite dabar savanoriškai čiuožti naxui, nes čia nėra vieta, kur belenkokie žmonės toleruojami.
Dar vienas aspektas kurio Rokiskis nepaminejo-Konservai aiskiai deklaruoja savo uzsienio ir krasto apsaugos siekius.Tai daliai visuomenes mazai aktualu,bet as pasirinkau konservus butent del to,ypac po Masiulio nusipezejimu apie sraigtasparniu pirkima.
Ačiū už p.Rokiški už pozityvią apžvalgą, pataisėt nuotaiką išlindus iš tamsaus darbų užkaborių. O p.Skirmantas manau jau ras kuo užsiimti. Gaila, kad nėra Švarios Sąžinės ministerijos, įvairiems, kaip sakote, „fufeliams“ išaiškinti, ir ne tik išaiškinti bet ir į vietą pastatyti. Imkim elementarų pavyzdį -- su DP nesąmonėm niekas nesusitvarko, kažko aš nesuprantu kaip čia taip visos institucijos bėjėgės tokios.
Matomai todėl nesusitvarko, kad realiam gyvenime (skirtingai nuo realybės atvaizdo galvose) asmenybės, grupuotės, sociuomo nuotaikos yra pirminės, o visokios instititucijos tėra antrinės (to pirminio realizacijos forma, tik tiek).
Pripažįstų, kad Masiulio taktika pasiteisino -- jiems pavyko pastumti libcentristus į šiukšlyną (tikėkimės, kad jie ten ir neatsigaus), ir susirinkti jų balsus.
Manau, kad sėkmę lėmė ir palankiai išsidėsčiusios žvaigždės. Patys libsąjūdiečių ministrai beveik neturėjo trūkumų -- visa laimė, kad Steponavičius pradėjo daryti savo krepšelinę reformą seniai, visas triukšmas bei erzelis dėl jos spėjo išsisklaidyti, ir ant jo vis dar buvo pikti tik benykstančių aukštųjų mokyklų dėstytojai. Pasimiršo net taip beveik nesenas skandalas su Bartašiūnaite. Vienintelė neigiama gaida -- tai abiturientų ir jų tėvų raudos, kaip neteisingai suardyta egzaminų tvarka, kas galėjo kainuoti kelis balsus. Apie kitus du -- Masiulį arba Šimašių -- iš vis sunku ką nors pasakyti, beveik negirdėti nieko, jokių skandalų, jokių triukšmingų virsmų. Bet gal ir gerai.
Tuo tarpu libcentristams nusisekė daug mažiau su savo ministrais. Čia paminėtieji -- Melianas ir Šukys -- didelės įtakos balsavimui neturėjo, nes ir apie juos sunku ką nors pasakyti. Tuo tarpu kiti libcentristai paliko savo šleifą -- pvz., Čaplikas ‘nusiėmė’ iš SAM’o ir tapo asocijuojamas su nešvariais darbeliais tenai (nors pats įvykis gal pakankamai senas ir jau spėjo plačiąjai publikai prisimiršti). Tačiau Palaitis paliko daug ryškesnį neigiamą pėdsaką daugelio bendrapiliečių atimintyje -- nors Giržado ir Gailiaus nuėmimo istorija chronologiškai senesnė nei Bartašiūnaitės, tačiau ji daugeliui daug ryškiau įsirėžė į atmintį. Ir nors ten nėra viskas aišku, bet Palaičio pavardė tapo labai įtartina, ir pats jo tipas nekelia didelio pasitikėjimo. Ir trečiasis dėmuo, žinoma, Kazlauskas, kuris dažniausiai buvo linksniuojamas taip nenusisekusioje būstų renovacijos istorijoje.
Tad libsąjūdžio ministrai turėjo gana aišku pranašumo prie libcentristų ministrus, kurie pasitraukė, bet įstrigo atmintyje su gana ryškiais neigiamais pėdsakais. Tuo tarpu libsąjūdiečiai sugebėjo tokių neigiamų pėdsakų nepalikti. Tuo labiau libsąjūdiečiai turi ir kitą privalumą, kurio nenuvertinčiau -- jie visi -- jauni ir gražūs, ir tuo išsiskiria iš visų kitų politikų konteksto. Manau, kad tai jiems irgi padėjo laimėti „progresyvaus“ jaunimo (ir ne tik) balsų (pasižiūrėkit į šių jaunuolių nuotraukas, ir palyginkit su Palaičio, Kazlausko, Čapliko ar Šukio ir Meliano, kur ten senbezdos…).
Tas ir lėmė pagrindinę libsąjūdistų sėkmę (ir gerai, nes reikia liberaliam sparnui konsoliduotis ir išsigryninti, ir tegu tai vyksta bet kokiomis priemonėmis -- išsigryninę libsąjūdiečiai galės pritraukti ir dar daugiau rinkėjų).
O dėl internetų įtakos -- smarkiai abejočiau. 1600 balsų -- tai yra kiek? Viena tūkstantoji rinkėjų dalis? Taigi, 99,9 procento rinkėjų net neįtaria apie žiurkėno (taigi, ir kitų) egzistavimą. Bet raumenis, žinoma, galima paauginti.
O Skirmantui patarsiu ką -- daugiau susipažinti su valstybės valdymu. Dabartiniai abstraktūs svaičiojimai apie „reguliavimo mažinimą“ -- žinoma, gražu, bet tai tik svaičiojimai. Jei kalbėtum apie konkrečias problemas -- tuo galėtum išsiskirti iš kitų. Dabar -- lygiai toks pat svaičiotojas kaip kiti, todėl ir kyla abejonių dėl kompetencijos. Norėtum kiek rimčiau atrodyti -- skaityk Lazutką, skaityk LLRI, skaityk Maldeikienę -- jie visi (nors ir su savo nuokrypiais) atrodo rimčiau pasigilinę į esmines problemas. Nes nesinori prileisti prie seimo žmogaus, kuris tik gražus tuo, kad yra ‘supertėtis’ ir žiurkėnui patinka 🙂
Dėl internetų įtakos visai nesutikčiau -- 1600 balsų? Kiek tai -- tūkstantoji procento dalis?
Ką tamsta apie 1600 balsų ir internetų norėjote pasakyti, tai taip ir nesupratau. Kelis kartus skaičiau tamstos bandymą kažką pasakyt, bet nesupratau apie ką tamsta ginčijatės.
Dėl kažkokių tamstos minimų abstrakčių svaičiojimų apie reguliavimo mažinimą -- vėl nesupratau, apie ką čia tamsta.
Žodžiu, man keliate įtarimus.
Aha galiu tik pritarti įžvalgai apie Lib-centristų ir Čapliko su Bogušiu atgrasumą. Jei būtų susivieniję, LS būtų praradę mano balsą.