Category Archives: Belenkas

Andrius Užkalnis apie pamirštą sovietinę Lietuvą

Gerai įsiminkite, kaip atrodo ši knyga, nes jums jos reikia jau dabar.

Gerai įsiminkite, kaip atrodo ši knyga, nes jums jos reikia jau dabar.

Jūs dar neskaitėte, bet aš jau perskaičiau naują Andriaus Užkalnio knygą – „Naujųjų laikų evangeliją pagal Užkalnį“, kuri jau greitai greitai bus išleista. Ir todėl aš jums čia paspoilinsiu ir atskleisiu, kas tai per knyga ir kas joje gero.  Ir kodėl jums verta nusipirkti ją patiems ir dar keliais egzemplioriais visiems tems, kas jau nesugeba prisiminti sovietmečio, todėl galvoja, kad tada buvo gerai. Nes nebuvo tada gerai.

Tačiau knyga ne tokia, kur pasakojamos baisybės. Ji ne šiaip sau pavadinta „evangelija“ – ji priverčia prisiminti, įtikėti ir pačiam atrasti. Atrasti ir įtikėti per supratimą, o ne per tai, kad Užkalnis pasakė ir viskas. Taip, ši knyga atskleidžia, ji atneša jums žinią iš tų laikų – lyg parašytą kokio naivaus užsieniečio, atvykusio pas gimines savaitei ir pamačiusio tą laiką dabartiniu, mums įprastu žvilgsniu.

Tai ir yra pirmas dalykas, kuris mane nustebino, beskaitant šią knygą – Andrius Užkalnis kažkodėl nevaro ant sovietžmogių ir netgi sovietinių laikų. Jis čia stebėtinai geraširdis ir bando pamatyti kiek įmanoma daugiau gero, praleisdamas daugybę dalykų, kurie buvo išties baisūs.

Gal čia ir išsiskiria mano ir pono Užkalnio požiūriai – matyt skirtingai gyvenome ir skirtingus dalykus matėme. Gal dėl to knyga atrodo vos ne nostalgijos pilna – aišku, mano akimis, o ne Užkalnio. Ponas autorius čia stebėtinai tolerantiškas ir švelnus – toksai įspūdis, kad knyga kaip tik ir nutaikyta į tuos, kas sovietinius laikus prisimena su nostalgija. Kaip tik į tuos, kas negebėjo matyti nieko, kas vyko už tos pakazūchinės uždangos.

Žinot, man buvo labai keista, kai aš skaičiau viską apie tai, kas buvo gera ir gražu, bet pono Užkalnio dėka lyginau su tuo, kas gera ir gražu dabar. Ir belygindamas, dar kartą prisiminiau, koks nykus tasai sovietinis pasaulis buvo netgi tiems, kas buvo sovietiniame elite. Taip, netgi partinis elitas, turėjęs atskiras specialias parduotuves, specialias kainas, begales kyšių ir galimybes važinėt po užsienius, tegalėjo pavydėti eiliniams vakariečiams. Sistema smaugė netgi savo vadus, nes vadai buvo priklausomi nuo sistemos. Suprantate, galima jausti nostalgiją, bet kai tik prisimeni tikrovę ir ją palygini su dabartimi, ta nostalgija netikėtai dingsta.

Continue reading

Bakteriologinis ginklas Lietuvoje

Vat čia jums senai kabantis ir matyt taip ir liksiantis nepabaigtu straipsnis. Nes tema tokia, kad spėlionių daugiau, nei faktų, o faktai – daugiau gandų lygio, nei kaip nors patikrinami ir netgi vargiai kaip nors sistematizuojami. Primeskit: bakteriologinio ginklo temos sovietmečiu buvo tokios įslaptintos, kad netgi tie, kas tiesiogiai su tuo dirbo, paprastai nieko nei neįtardavo.

Žodžiu, kažkas kažkur buvo, kažkas kažką girdėjo, tarpkais apie visokias biotechnologijas užuominų ir paminėjimų galima rasti – bet kur kas ir ką – visiškai neaišku. Būtent todėl išsyk sakau: skaitykite kaip truputį atrinktus ir su faktais permaišytus, tačiau gandus. Atskiru straipsniu šiuos gandus atskyriau nuo kitų visokių gandų apie sovietmetį, nes bakteriologinio ginklo tema daug platesnė, nei kitos – o kartu ir anksčiau mano kabinta.

Nuo senų seniausių laikų didžiausiu žmonijos prieš buvo ne žvėrys ir stichijos, o visokios ligos. Paskui žmonės atrado nuo ligų vaistus ir todėl ėmė kurti dar baisesnes ligas. Matyt, epidemijų pritrūko. Itin fantasmagoriškai tai atrodo Lietuvoje: kadaise mūsų tautą praktiškai sunaikino maras. O paskui mes užsiėmėm bakteriologiniais ginklais...

Nuo senų seniausių laikų didžiausiu žmonijos prieš buvo ne žvėrys ir stichijos, o visokios ligos. Paskui žmonės atrado nuo ligų vaistus ir todėl ėmė kurti dar baisesnes ligas. Matyt, epidemijų pritrūko. Itin fantasmagoriškai tai atrodo Lietuvoje: kadaise mūsų tautą praktiškai sunaikino maras. O paskui mes užsiėmėm bakteriologiniais ginklais…

Kai kurie gandai senais laikais sakė, kad Lietuvoje nebuvo nei tiriamos, nei kuriamos bakterijos, kurios žudytų žmones (nors tuo užsiimdinėjo ir galimai dar ir dabar užsiima ne taip toli esantis Baltarusijos Epidemiologijos ir Mikrobiologijos institutas), o tik buvo kuriamos kai kurios metodikos tų bakterijų auginimui ir tobulinimui. Kita vertus, čia irgi gandai – kad esą nekuriama buvo: kai neaišku, kas kuriama ir kokiomis apimtimis, tai ir lieka tik neaiškumai.

Iš senų laikų kai kurie atsimena apie bakterijas, kurios itin efektyviai galėtų naikinti visus naftos produktus, pradedant benzinu, dyzelinu bei tepalais ir baigiant netgi plastmasėmis ir guma. Tikslas – tiesiog supūdyti kurą vakarietiškiems tankams ir lėktuvams, o jei gaunasi – tai ir jų pačių kai kurias dalis supūdyt.

Kiek tie Lietuvoje vykdyti tyrimai buvo sėkmingi, o ir kokioje dalyje iš SSSR biologinio karo programų Lietuva dalyvavo – neaišku iki šiol, nes visa, kas buvo slapta, taip ir liko slapta, nes konkretūs faktai apie karinius reikalus, niekad nebuvo skelbiami, tad lieka tik spėlioti. Kita vertus, senas faktas, kad vienu iš tų tyrimų rezultatų tapo bakteriniai preparatai, kažkiek pasiteisinę, naikinant naftos užterštumą.

Kur tiksliai tos bakterijos buvo gaminamos – irgi neaišku (Kaune ar Kėdainiuose?), bet aišku tiek, kad su pusėtinais rezultatais jomis bandyta naikinti mazutą po Globe Asimi katastrofos – sako, smirdėdavo reikalas kaip reikiant, o dirbdavo žmonės su pilna apsauga -specialiais kostiumais ir dujokaukėmis, kaip skafandrais apsirengę. Ir tai nepaisant aiškinimų, kad niekuo tai žmonėms nepavojinga. Kurį laiką ir vėliau tos bakterijos buvo siūlomos užsienio rinkoms, irgi kovai su naftos produktų išsiliejimais. Gal ir dabar siūlomi tie biopreparatai iš Lietuvos – taip ar anaip, bent jau teoriškai turėtų būti neblogas dalykas.

Kai kurie kiti tyrimai buvę gerokai pavojingesni – susiję su specialios paskirties vakcinomis. Kaip žinia, bet kuris bakteriologinis ginklas gali tiek pat gerai išnaikinti ir savą kariuomenę, tad reikia turėti vakcinų, kurios padėtų ir nuo kovinių štamų. Kaip sako gandas, kai kurios tokios vakcinos bent jau vienu metu buvo gaminamos, o gal net ir kuriamos Lietuvoje – kažkur netoli Kauno buvusi kokia tai Biopreparat laboratorija su nuosavu gyvulių ūkiu, skirtu visokiems serumams gaminti, tik vat neaišku, ar nuo žmonių ligų, ar nuo galvijų. Beje, klausimas, ar nebuvo tenai kuriami ir kokie nors bakteriologiniai ginklai, skirti galvijų naikinimui – tai irgi svarbi biologinio karo sritis (ar žinote, kodėl tokį siaubą žemės ūkiui varo koks nors afrikinis kiaulių maras ar snukio ir nagų liga?).

Dar kai kurie kiti iš tyrimų buvo daug labiau komplikuoti, labai moksliniai ir mažiau susiję su tiesioginiais bakteriologinio ginklo reikalais, tačiau būtent Biopreparat sistemai skirti – esu kartą minėjęs, kad GMO tyrimai ir taikymas SSRS prasidėjo anksčiau, nei Vakaruose. Štai tais moksliniais tyrimais remiantis, Rusijos gilumoje buvo kuriami ir bandomi patys naujausi, visiškai nenormalūs bakterijų štamai (matyt, pagrindinai programa „Faktor“) – kaip tik tie, kur dar ir dabar atrodo kaip fantastika: visokie virusų ir bakterijų hibridai (taip, jūs teisingai supratote, nors iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip absurdas), užkrečiamieji vėžiukai, autoimunines reakcijas (ūminę sklerozę) sukeliantys legionelės štamai ir panašiai.

Continue reading

Su Naujaisiais, 2014 metais jus!

Taigi, ateina jau 2014 metai. Kas gi buvo gero per 2013? Ogi gyvas galas visko, bet viskas keliauja užmarštin, nes metai baigiasi. Reikia galvot apie ateitį ir dar labiau džiaugtis tuo maloniu gyvenimu, kuris dabar yra, o taip pat planuotis tolimesnius žingsnius į tai, kad tapčiau Visatos Valdovu, nes tas laikas artėja vis labiau ir tampa neišvengiamas. Todėl jau garbinkite mane, nes ateitis yra šviesi ir nuostabi ir man, ir jums visiems!

Aš jums atnešu Naujuosius Metus!

Aš jums atnešu Naujuosius Metus!

Kita vertus, kažkodėl būtent vienas straipsnis apie senus ir užmirštus dalykus tapo pačiu populiariausiu mano straipsniu per praėjusius metus – tai buvo apie ekologiją sovietiniais laikais. Galiu pasidžiaugti, kad matyt išties išsivaikščiojo plačiai, nes nors nedaug laiko tepraėjo, bet dabar jau retai kada beišgirsi kliedesių, kad kokios nors tarybinės sasyskos ar dar kažkas būdavę be visokių chemijų, GMO ir neužterštos. Matyt, kai kuriems deliriumo apimtiems puspročiams anas straipsnis grąžino smegenų vingius į vietą. Tai labai gerai, nes tai reiškia, kad mano šnekos jus veikia teigiamai. Užtat jums irgi apie užmirštas keistas senas istorijas buvo paskutinis mano įrašas šiais metais.

Kas liko nebaigta? Ogi vienas paskutinis balsavimas apie būsimus prezidentus, kuris, atkrentant vis didesniam kandidatų skaičiui, sukasi vis lėčiau. Matyt, šiais metais anas balsavimas taip ir nesurinks 2000 balsų, tad užsibaigs jau naujiesiems, 2014 metams įsivažiavus.

O dar į Naujuosius metus persikelia šimtai, jei ne tūkstančiai banų, pridėliotų visokiems perkreiptasmegeniams propagandistams ir šiaip idiotams, kurie vis galvoja, kad ateis kur pas mane į nuostabiausią manęs blogą, Facebook ar Google Plus, o tenai savo kliedesius paskleis.

Taip kad sveikinu ir banų niekam šita proga nenuimsiu. Linksmų jums švenčių Naujaisiais, 2014 metais, todėl melskitės man, nes aš būsiu Visatos Valdovas, taip kad neškite pinigus grynaisiais, nes tokia bus geriausia dovana jums!

Mutavę gandai iš sovietmečio

Kadangi jums visai įdomu būna, tai aš jums prie visokių Lietuvoje buvusių katastrofų dar pridėsiu ir gandų-gandelių iš sovietmečio bei ankstyvo postsovietinio periodo, kai ėmė truputį labiau informacijas sklaidytis, bet vis dar nebuvo užmiršta tiek, kaip kad dabar, kai jau niekas neprisimena.

Čia visokios jums keistos keistenybės, taip kad prašom čia jas papildyti kitais dalykais.

Čia visokios jums keistos keistenybės, taip kad prašom čia jas papildyti kitais dalykais.

Kadangi tai gandai, t.y., visiškai nepagrindžiami ir neaiškūs, tai tiesiogiai pasitikėti jais nepatariu, nors kita vertus, kai kuriuose yra tiesos ir netgi labai daug. Aš tą jums garantuoju. Tik vat kuriuose ir kiek – tai jau patys atsirinkite, o jei ką prisimenate, tai patys ir papildykite. Nes kai kurių niuansų LTSR buvo. Tokių, kuriuos patikrinti gan sudėtinga, bet kažkas kažką gal ir gali žinoti.

Pasikartosiu: nors daugelis šitų gandų gali turėti labai realaus pagrindo, skirtingai nuo kitų kartų, jie yra sunkiai patikrinami, kažkada pasirodžiusi info iš internetų jau seniai prapuolė arba pasiliko senuose laikraščiuose, o gal  ir išvis tebuvo nugirsta kur nors, tad juos taip ir priimkit. Ir patys, jei ką nors dar įdomaus prisimenate, tai čia man parašykit.

Continue reading

Svečio straipsnis: Žmonės, kas jums yra?

Štai ir vėl jums svečio įrašas – ilgai temptas, bet labai geras. Ponas Povilas Korop neieško žodžio kišenėje, kai užeina kalba apie visokius kliedesius. Ir čia jis neieško, nes tiesiai sako apie paprastą dalyką – kažkodėl vietoje to, kad bandytų surasti ką nors gero, dažnas lietuvis ima visaip verkti, koks jis nelaimingas, visi aplink blogi, vieni vagiai ir gyvuliai aplink, o jokių galimybių niekam nėra.

Labas, lūzeriai! Ar norite skųstis?

Labas, lūzeriai! Ar norite skųstis?

Aš tai pasakyčiau paprastai: norit pamatyt, kur išties blogai – važiuokite į kokią nors laukinę Afrikos šalį, kur žmonės uždirba 50 kartų mažiau už skurdų lietuvišką varguolį – tenai galėsite gyventi tol, kol jūsų pinigų neatims, jūsų paties nenušaus, o lavono neišprievartaus. Galėsit paskui skųstis.

Žodžiu, paskaitykite straipsnį, gal šiek tiek persivers galvose kažkas.

Continue reading