Category Archives: Belenkas

Manęs abrozdėlis, Rokiškis Rabinovičius meniniame pavidale

Štai tokį puikų manęs abrozdėlį ponia Enorca nutapė, kad jūs visi dabar žiūrėtumėt į mane, gėrėtumėtės ir bučiuotumėt savo displėjus, kuriuose mane čia matot – čia būtent jūsų brangus ir mylimas Rokiškis Rabinovičius jūsų sapnuojameme pavidale, saulėtą vasaros dieną. Nes jūs mane labai mėgstate ir negalite be manęs apsieit ir žinote, kad jei manęs nuolankiai neprašysite, tai pavasaris neateis.

Rokiškis Rabinovičius visame gražume

Štai toksai aš gražus su auksinėm raidėm nasruose

Manęs čia neseniai kažkas klausė, kam man pinigai ir auksas, negi aš juos valgysiu? Atsakymą jūs dokumentaliai matote užfiksuotą patikimo žmogaus, kuris jums rodo, kad valgau net ir auksines raides, nes esu toksai gražus ir puikus.

Sveikinu jus su Velykomis!

Atėjo Velykos ir štai kaip gražu, jūs nešate man dovanų, nes jūs žinote, kam dovanas nešti!

Šventinis žiurkėnas Rokiškis sveikina jus su Velykomis

Sveikinu jus su Velykomis ir linkiu jums laimės bei džiaugsmo!

Taigi, sveikinu jus su šventėmis ir linkiu jums dvasingų ir šiltų, malonių Kalėdų, nes tiems, kas mane garbina, ateis pavasaris greičiau, oras atšils ir bus gražu, o paskui ir vasara ateis, bet tik jei būsite man paklusnūs, neškit man pinigus.

Keturi žiaurumo lygiai, graviūros

Pasitaikė tokio William Hogarth ketvertas graviūrų, tai jums parodysiu. Jos visos yra apie žiaurumą, visos raižytos 1751 metais, kitaip tariant, dar tais laikais, kai vis dar buvo gyva Abiejų Tautų Respublika. Taigi, nors ir ne Lietuvoje raižytos, bet leidžiančios įsivaizduoti to meto visuomenei svarbias etines-moralines problematikas bei švietėjų auklėjimo tikslus.

Graviūros vadinasi „Keturi žiaurumo lygiai“ ir pasakoja apie anokį Tom Nero, kuris pradėjo nuo gyvulių kankinimo, o baigė tuo, kad… Na, patys pamatysite kiek žemiau.

William Hogarth, pirmas žiaurumo lygis

Pradeda vaikai nuo to, kad kankina gyvulėlius. Šioje graviūroje matome, kaip jaunuolis kiša strėlę šuniui į užpakalį, o jo draugeliai tą šunį laiko.

Žodžiu, kaip matome, kai vaikai paliekami vieni, jie būna žiaurūs, kankina gyvulius ir pripranta prie to, kad kankinimai – tai norma. Ir ypač tai būdinga asocialiose šeimose, kur tėvai girtuokliauja. Vaizduojamame periode londoniečiams tai buvo labai aktualu – alkoholizmo epidemija tuo metu kėlė tiesiog visišką suirutę.

Continue reading →

Su Laisvės diena, Kovo 11 :-)

Ponai ir ponios. Atrodo, kad dar taip neseniai atrodė, kad Tarpukario Lietuva gyvavo ilgai, o išgyvuoti laisvais tiek ilgai, kiek išgyvavo tuometė valstybė – labai sunku. Bet štai dabar jau mes pralenkėm. Mes jau ilgiau nepriklausomi, nei buvo Tarpukario Lietuva. Gal ta proga ir pasakykim sau, kad valstybė – tai mes, o mes – tai valstybė.

Lietuvos Nepriklausomybės Aktas, Kovo 11

Kovo 11 pasirašytas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas

Nereikia kažko gilaus čia mąstyti. Mes gyvename taip, kaip gyvename – visi įvairiai, visi skirtingai, vieni lengvai, kiti sunkiai, vieni mylėdami, kiti nekęsdami, dirbdami įvairiausius darbus, turėdami kiekvienas savo rūpesčius. Taip, įvairiai – bet laisvai. Laisvai – tai reiškia, kad patys galėdami spręsti. Patys galėdami nuspręsti savo likimus, karjeras, gyvenimus. Ir tas gyvenimas – tai ir yra mūsų laisvė. Tai tiesiog ta mūsų Lietuva.

Tai vat su tuo mūsų gyvenimu mus visus ir sveikinu 🙂

Sveikinu su ateinančiom Kalėdom jus visus

Dabar, kadangi ateina Kalėdos (arba kaip kiti sako – tai Kalėdai), tai dabar aš jus sveikinu, kadangi jūs esat manęs gerbėjai ir mylėtojai. O aš jums jau atleidau visokias nuodėmes ir taip pat ir išgelbėjau jus nuo pražūties ir Pasaulio pabaigos.

Kalėdinis žiurkėnas Rokiškis Rabinovičius

Šitos dovanos yra man, nes aš esu jūsų garbinamas

Taip kad dabar neškite man dovanas ir švęskite ramybėje šventę, kurioje ir mane prisiminkite visi.