Category Archives: Politika

O kaip gi be politikos?

Viešas teisėsaugos veidas

Po to, kai Algimantas Valantinas visgi nusprendė atsistatydinti, galim pažvelgti, kokios rezonansinės bylos vis dar kabo generalinėje prokuratūroje? Ogi tos, apie kurias labiausiai buvo kalbama:

  • Medininkų žudynių byla, kuri tęsiasi ir tęsiasi, nepaisant to, kad bylas galima baigti ir už akių
  • Vytauto Pociūno byla, kuri du kartus buvo grąžinama įrodymų rinkimui iš teismo, ir teismo sprendimu nurodyta tirti, bet visvien netiriama
  • "Rubikono" byla, kuri taip ir kabo metų metus
  • "Alitos" privatizavimo byla
  • "Darbo partijos" mokesčių slėpimo byla

Kas dar? Kažką praleidau? Greičiausiai, kad taip – rašiau tai, ką atsimenu."Samanėlės" byla buvo tiriama ne generalinėje prokuratūroje, o Šiauliuose, bet informacija, kad bylą dėl didžiulių mokesčių slepimų, susijusią su Algimanto Valantino seserimi ir galimai susijusią su galimomis machinacijomis, statant generalinės prokuratūros pastatą Vilniuje, du kartus galimai nutraukė patsai Algimantas Valantinas. Dabar byla ar tik ne trečią kartą atnaujinta?

Tyrimas dėl galimų CŽV įkalinimo centrų pradėtas tik praėjus kuriam laikui po Seimo komisijos sprendimo, kai kilo triukšmas, kodėl generalinė prokuratūra to tyrimo nepradėjo dar prieš kelis metus, kai kilo pirmos kalbos apie tai.

Užkliuvusi visuomenei pedofilijos byla irgi, atrodo, buvo vilkinama – sprendimų dėl to, kad byla būtų tiriama, nepriėmė Algimantas Valantinas, kuris vienintelis turėjo teisę kelti bylą dėl teisėjo Jono Furmanavičiaus. Byla Furmanavičiui taip ir nepradėta. Visuomenės pasipiktinimas, kodėl dabar byloje įtariamąja įvardintas Andrius Ūsas, bet neįvardinta Laima Stankūnaitė – irgi natūralus: jei jau Andrius Ūsas įtariamas, tai kaip gaunasi, kad motina neįtariama? Gal ji žino pernelyg daug? Nežinau, bet manau, kad tokie klausimai kyla daugeliui – iš to ir visas triukšmas.

O kaip Kaune? O kas Kaune? Aš išvis neprisimenu, kad Kaune būtų tirta kokia nors rezonansinė byla. Kiek atsimenu, Henrikas Daktaras  abu kartus buvo suimtas Vilniaus prokurorų dėka. Čia galim prisiminti, kad dar sovietmečiu, suimant daktarų gaują, viskas buvo itin slaptai organizuota be Kauno prokuratūros ir milicijos žinios – šioji įvardinta, kaip įtariamai parsidavusi. O daškiniai, kurie įsisiautėjo Kaune, kol Henytė sėdėjo kalėjime? Juos išnaikino ne prokuratūra, o tas pats iš kalėjimo paleistas Henrikas Daktaras – ištisą medžioklę surengė. Na gerai, teisybės dėlei pripažinkim – visokius agurkinius, kamuolinius ir panašius Kauno prokuratūra gaudo. Tik ar labai sėkmingai? Kaunas buvo ir liko tuo miestu, kuris daugeliui asocijuojasi su visos Lietuvos nusikalstamumo centru.

O kaip Kauno teisėjai, jei jau tiap gilinamės? Nušautasis teisėjas Jonas Furmanavičius jau buvo pagarsėjęs rezonansinėje byloje: tąkart pora chuliganų peiliais subadė du vaikinukus, vienas iš jų mirė. Bylos nuosprendis nuskambėjo per visos Lietuvos spaudą: dėl žuvusio vaikinuko buvo priimtas "lemtingo dūrio" sprendimas, kad iš keliasdešimt dūrių nužudė vienas, o kiti buvo neesminiai. Kažkokio policininko sūnus tokiu būdu tegavo gal metus kalėjimo, kai jo bendras – gal kokius 15.

Bet man labiau užstrigo kita byla – kai anoks Kauno teisėjas Kęstutis Petkevičius žurnalistui, žinomą kolaborantą Rimvydą Tvarijoną pavadinusiam kolaborantu, skyrė keliasdešimt tūkstančių litų baudą. Už tai, kad kolaborantą pavadino kolaborantu.

O ir šiaip teismų elgesys kelia įdomių minčių. Apie tai, kad teismų sistema ydinga, kad teisėjai daro labai keistas karjeras, kalbama jau daug metų, o čia dar tas pedofilijos skandalas, į kurį Teisėjų Taryba sureaguoja pačiu įdomiausiu būdu: pabando tapti slaptosiomis trojkėmis, kaip kokiais Stalino laikais. Nuostabu?

Tad ar verta stebėtis, kodėl žmonės rengia mitingus? Pati prezidentė Dalia Grybauskaitė įvardino, kad prokuratūrą kamuoja sisteminės bėdos, apie tas sistemines bėdas kalbama ne pirmus metus, bet ar kas nors keičiasi? Kalbos kol kas lieka tiktai kalbomis.

Anksčiau visuomenė buvo susipriešinusi su gan abstrakčia aukščiausia valdžia – Vyriausybe, Seimu – tais, kuriuos visgi galėjo įtakoti, bent jau per rinkimus. Tačiau dabartinis susipriešinimas atrodo itin baisiu: visuomenė negali pasirinkti teisėsaugos, todėl ją įtakoti gali tik imdamasi drastiškai ryškių veiksmų. Bet teisėsauga – tai tie, kas yra vieninteliai sprendėjai dėl neteisybės. Tad jei eilinis pilietis nemato galimybės teisėtai gauti teisingumą, ar galima pasakyti, kad teisėsingumas yra?

Ir paskutinė asociacija: prieš eilę metų Raseiniuose kilo tikras maištas prieš vietinę teisėsaugą, policija bijojo išeiti į gatvę ir šaukėsi pagalbos iš Vilniaus. Tąsyk miestiečiai tiesiog sukilo prieš visus terorizavusią "meškiukų" gaują – pastaroji turėjo rėmėjų iš policijos. Ir nors pradžioje teisėsauga bandė aiškinti apie nusikalstamus verslininkus, kurie kovoja prieš teisėsaugą, viską nulėmė žmonių aktyvumas, mitingai, patruliavimai gatvėse ir "linčo teismai", per kuriuos pagauti nusikaltėliai buvo perduodami policijai, o pastariesiems paaiškinama, kad ir su jais bus tas pats, jei nusikaltėlius slėps. Galų gale, viskas baigėsi miesto dekriminalizavimu. Gaujos dingo, o teisėsauga ėmė dirbti.
Ar tik ne sušvelnintas Raseinių scenarijus dabar vyksta Kauno ir visos Lietuvos mastais?

Algimantas Valantinas atsistatydina

Algimantas Valantinas ir abu jo pavaduotojai traukiasi iš pareigų. Atsistatydina.

Dar naujienų: Lietuvos Radijas praneša, kad Algimanto Valantino atstovė spaudai sužinojo apie atsistatydinimą iš žurnalistų. Pats Algimantas Valantinas, klausiamas žurnalistų, bandė apsimesti, kad nesupranta, apie ką klausiamas. Tuo tarpu prezidentė Dalia Grybauskaitė daro staigų posūkį vėl – spaudos konferencijoje pareiškė, kad gen. prokuratūros vadovybė turi prisiimti atsakomybę už rezonansinių bylų nevykdymą. Protestuotojų Kaune veiksmus įvardino kaip pilietiškumą ir pareiškė, kad jie neturi būti baudžiami. Taip pat – kad nei pats gen. prokuroras, nei jo pavaduotojai netinkami laikinai eiti gen. prokuroro pareigoms.

Dar vienas papildymas – visgi dėl abiejų pavaduotojų naujiena buvo nepatikrinta – prezidentė pareiškė, kad pasirašys jų atsistatydinimo pareiškimus, nors tie pareiškimai dar nėra gauti.

Stebėtinai ryškus ir staigus posūkis, turint omeny, kad Algimantą Valantiną prezidentė saugojo iš paskutiniųjų, net nesuvokiamai.

Dalia Grybauskaitė sukioja politinį vairą

Šiandien Irena Degutienė apie užsienio politiką padarė visiškai priešingų pareiškimų, nei tie, kuriuos mėgsta Dalia Grybauskaitė. Real-politik ir pragmatizmas neturi lemti visko, tokiai politikai reikia priešintis ir remtis vertybėmis. Po to, kai Dalia Grybauskaitė atstatydino Ušacką, kuriam laikui pasirodė, kad pokrypis akivaizdus, tačiau Degutienės užuomina labai rimta. Ypač tame Rusijos trysčiojimų apie neegzistavusią Lietuvą ir todėl negaliojančius tarptautinius susitarimus kontekste.

O ką gi Dalia Grybauskaitė? O jinai apie užsienio politiką aptilo. Po tų pačių trystelėjimų į veidą iš Rusijos pusės. Tiesą sakant, vargu, ar atsirastų nors vienas diplomatas, kuris šioje situacijoje rastų aiškią išeitį – taip ar anaip, Rusijos atstovų pareiškimai – tai tikras vambzdec. Ir dabar turim ką turim – užsienio politikoj, kurios vadeles ryžtyngai į rankas griebė Grybauskaitė, jau matom skilimo požymius – Seimas sau, o Grybauskaitė sau.

O ką Dalia Grybauskaitė daro vidaus politikoje? Siūlo inicijuoti bausmių sugriežtinimą už pedofiliją. Po to, kai nepaisant Seimo išvadų, jos buvo palaimintas Algimantas Valantinas – mat prokuratūroje viskas gerai. Po palaiminimo visi sužinojo, kad Andriui Ūsui skiriami kaltinimai, dėl kurių jis gali išsisukti paprasta bauda, o pats Valantinas į žurnalistų klausimą kodėl vietoj straipsnio apie prievartavimą taikomas straipsnis dėl tvirkinimo pareiškia "O koks jums skirtumas?". Gal būt prezidentė nesuvokia, ką apie šitai galvoja didžiulė dalis visuomenės?

Bet palaukit, dar vienas smagus faktas – pasirodo, Solveiga Cirtautienė, prezidentės patarėja teisės klausimais, pasiuntė Teisėjų Tarybai Andriaus Ūso skundą dėl Neringos Venckienės, ir taip inicijavo kažkokį tyrimą dėl to, ar tinkamai šioji rūpinasi vaiku.

Aišku, Solveiga Cirtautienė nepagalvojo apie pasekmes, padarė tiesiog natūralų veiksmą – gautą skundą pasiuntė tikram adresatui, tačiau to dėka skundas, kuris būtų nei nenagrinėtas, buvo nagrinėtas, kaip Prezidentūros užklausimas ir ėmė suktis teisinė mašina. Apie tai sužinojo žiniasklaida, o tada jau kaip sakoma – "shit hits the fan", prezidentūra tiesiog viešai įtariama pedofilų lizdu – manau, kaip tik tada ir Daliai Grybauskaitei ėmė darytis aišku, kad ajajajaj…

Štai iš to – ir visi pasiūlymai dėl bausmių pedofilams griežtinimo – pagaliau supratimas, kad nesiklausant Seimo sprendimo dėl Valantino, galimai padaryta galima klaida, galinti galimai baigtis galima prezidentės katastrofa. O išvis, kam jai tas Valantinas? Kai kas kalba, kad jis puikiausias svertas, kuris prezidentės rankose. Taip šioji iššluosianti korupcionierius, mat visuomenės akyse susitepęs Valantinas dabar priklauso tiktai nuo jos. Bet aš manau, kad švaros neįmanoma pasiekti purvu.

O dar aš prisimenu visai kitą dalyką – kažkada sklidusias kalbas apie tai, kad Dalia Grybauskaitė gali būti lesbietė. Ir tai, kaip gerokai anksčiau FTB vadas Huveris JAV, pats įtardinėtas homoseksualumu, buvo aršiausias homoseksualų persekiotojas. Kodėl? Todėl, kad homoseksualumas – tai puikiausias šantažo įrankis, o visuomenėje persekiojami homoseksualai patys susiburia į įvairius "tinklus". Štai jums ir prašom – konspiracijos teorijos papildai.

Ką gi galima pasakyti apie visus šituos bardakus? Ogi tik vieną dalyką: prezidentė bando sukioti vairą, tačiau ją nešioja posūkiuose. Ir dar taip nešioja, kad galime ją tik užjausti.

Ai, o kas dar? Vėl atnaujinama garsioji "Samanėlės" byla. Kad maža nepasirodytų.

Vytautas Landsbergis kviečia masiniams protestams

Vytautas Landsbergis šiandien per Lietuvos Radiją mitingo dalyvių persekiojimą įvertino, kaip grįžimą į sovietmetį, įvardino, kad visi tie mitinguotojų persekiojimai – tai gasdinimas, o prokuratūros bei vaiko teisių apsaugos tarnybos elgesį su mergaite ir jos globėja palygino su Stalino laikais ir pareiškė, kad tokie prokurorai ir tarnybos turi būti teisiami. Taip pat pasiūlė rengti masines akcijas, pavyzdžiui, kuriuo nors dienos metu sustabdyti eismą gatvėse penkioms minutėms ar pan..

Saulius Stoma tuo tarpu primena susideginusį Romą Kalantą – tai, matyt, aliuzija į Drąsių Kedį.

Šiandien žiniasklaidoje galima išgirsti ir daugiau panašių pareiškimų. Linksniuote linksniuojamas dar vienas faktas – Ūsui, jei bus įrodyta jo kaltė, gręsia 2000 litų bauda, tuo tarpu protestuotojams – iki 5000 litų.

Po to, kai buvo sugalvota bausti mitinguotojus, išlindo informacija apie tai, kad tai ne šiaip policijos iniciatyva, o nurodymas iš Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro. Taip pat išlindo informacija, kad prokuratūra nurodė pradėti kažkokį tyrimą dėl to, kad Neringa Venckienė esą netinkamai rūpinasi nukentėjusia mergaite.

Aš nemanau, kad visas žmonių pasipiktinimas susijęs tiktai su pedofilijos byla – manau, kad per šitą dalyką ižsiveržti bando visas visuomenės nepasitenkinimas.

Putinizmas Lietuvoje

Kai kažkas iš apžvalgininkų anksčiau lygino prezidentę Grybauskaitę su Putinu, tie palyginimai atrodė ganėtinai pritempti. Karatistė ir dziudoistas, tvirta ranka ir taip toliau. Pasirodo, klydau. Grybauskaitę su Putinu lyginę žmonės turėjo žymiai geresnę politinę nuojautą, nei aš.

Dabar man tie palyginimai ima atrodyti visai realistiškais. Štai paskutinės naujienos: Vilniuje sniego gniūžtėmis besimėtę jaunuoliai traukiami atsakomybėn už nesankcionuotą mitingų organizavimą ir dalyvavimą juose. Prieš metus toks absurdas atrodė neįmanomu. Dabar – tai jau realybė. Manote, tai tik kažkokių teisėsaugininkų ar savivaldybės bukumas? Manau, kad ne. Šviežesnė naujiena – byla iškelta prieš tuos, kas dalyvavo pikete dėl pedofilijos skandalo. Galima visaip vertinti ir tą bylą, ir piketo dalyvius, bet – operatyvus teisėsaugos dėmesys nukreiptas prieš tuos, kas reiškia savo nuomonę. Ir ne šiaip kokią nuomonę, o teisėsaugos kritiką.

Simptomatiška, kad bylos dėl ankstesnių piketų nebuvo keliamos. Susigalvota tik dabar – kai prezidentė Grybauskaitė palaimino prokurorą Valantiną su jo padėjėjais – esą viskas tvarkoj. Liko užmiršta „Samanėlės“ byla, liko užmiršta Pociūno byla, liko užmiršta, kad prokuratūroje niekas nesikeičia metų metus, kad tas pats prokuroras Valantinas jau įvardinamas, kaip vienas iš pedofilijos bylos stabdžių.

Štai viena politikos apžvalgininkė pasakoja gražią istoriją, kad Valantinas prezidentei labai reikalingas, kaip svertas – turėdama tiek kompramato, ji bet kada jį galės išmesti, todėl privers dirbti Lietuvos labui, šalindama iš VSD ir kitų vietų visokius korupcionierius. Bet tokios kalbos – tai tik naivūs pakleidėjimai: kova su korupcija negali būti neskaidri. Bet kokia neskaidri kova su korupcija pasmerkta nesėkmei. Ko išties nori Grybauskaitė, pasilikdama sau tokius „svertus“? Nežinau.

Išsyk po šaudynių Kaune rašiau apie tai, kad Drąsius Kedys taps legenda. Jau tapo. Apie jį kuriami komiksai, rašomi apsakymai, o kažkur tuose internetuose net ir eilėraščių buvau aptikęs. Norit dar vienos prognozės? Ji akivaizdi: šitaip tęsdama visą istoriją, prokuratūra tiesiog provokuoja riaušes ir tiesioginių Drąsiaus Kedžio pasekėjų atsiradimą. Brangūs teisėsaugininkai, jums maža dar buvo vieno nušauto teisėjo? Atsipeikėkit, po galais!

Su tokiu situacijos valdymu, kaip dabar – kai byloje įtarimai keliami tik vienam žmogui, kai visuomenė negauna jokios aiškesnės informacijos, o tik kažkokias nerišlias versijas, permaišytas su kažkokiomis pamazgomis, kai neaišku, kaip renkami įrodymai, o visos istorijos auka – 5 metų mergaitė grobiama ir kišama į psichiatrines, esą tyrimams – tai tik siutina visuomenę, nes netgi buvusiems skeptikams kelia vis didesnius ir didesnius įtarimus. Bet kai protestuojantys žmonės pradedami persekioti už piketus – kažkam tai jau gali tapti paskutiniu lašu.

Demokratija kiekvienam garantuoja žodžio laisvę. Įstatymai dėl mitingų organizavimo skirti ne tam, kad tą laisvę apriboti, o tam, kad tą laisvę užtikrinti. Bet kai Kauno policija ima skelbti gebelsiškus pareiškimus apie kažkokią mitingais esą sukeltą grėsmę kažkieno gyvybei –  to jau negali pavadinti kaip nors kitaip, kaip tik spjūviu demokratijai į veidą. Štai dėl to man ir kyla asociacijos su putinizmu – tuo, kuris lygiai tokiais pat metodais persekioja protestuotojus Rusijoje.