Pratęsiant diskusines temas

Po viso to bardako, kuris kilo, kai labai atvirai išsakiau tai, ką galvoju apie moterų liesinimosi teorijas, gavosi taip, kad neturiu nei žodžių paaiškinti. Galiu tik pasakyti, kad socialinė sąmonė ir asmeninės pasąmonės gelmės – neišmatuojami ir nesuvokiami. Geriausiu atveju – galima tik kraštelį užkabint. Ir matyt, kad nejučia užkabinau, jei jau tokia reakcija kilo.

LJ jau susibūrė kovos prieš kiaules partija, kurios nariai netgi identifikavo, kad aš su jais dariau kažkokius šlykščius eksperimentus, dėl kurių jie baisiai pasipiktino. Vienareikšmiškai – esu trolis, paršas, kekšė ir dar ten kas nors (galit papildyti). Tobula, tiesiog tobula. Matomai, jau galim kalbėti net ir apie psichotroninį ginklą, kuriuo per interneto bangas apspinduliuoju smegenis. Nes kaip gi kitaip paaiškinti, kodėl tas debilas Rokiškis daro kažkokias pasipiktinimą keliančias frustracijas kovotojams už Tiesą ir jais manipuliuoja? Neabejotinai manipuliuoja, tai šlykštūs eksperimentai, kurie negrįžtamai sužaloja psichiką!

Paradoksaliu būdu, kovos prieš kiaules partsekretorius turi kitą nuomonę: pagal jį, visa tai yra neabejotinas ir nusikalstamas Rokiškio debilumas, mat šis išsigalvoja kažkokius archetipus, o nesupranta elementarių socialinių reiškinių. Todėl prisisvaigęs savo teorijų, ėmė skelbtis kažkokios genties vadu. Rokiškis – tai žinojimo auka, kuriai nedašunta tokie akivaizdūs argumentai, todėl neabejotinai – paršas! Juk kokiu debilu reikia būt, kad nesuprast, jog archetipinė moteris turi antsvorio problemų! Košmaras! Tas šlykštus kiaulių vadas ant visų daro savo šlykščius slaptus eksperimentus!

—————————————————————————————-

Kita vertus, iš diskusijų kažkaip iškrito vienas dalyvis, įvardinęs didžiąją dalį kitų diskutuotojų išreikštų minčių viename laiške, kurį ir skelbiu. Tai   , kuris, tikiuosi, užsiregistravęs LJ, neapsiribos šiuo laišku, o sukurs įdomų blogą. Žemiau – visas maloniai pateiktas tekstas:

Gerbiamas pone Savukynai, negi jūs iš tikrųjų manote, kad vyrams patinka „apvalainos moterys“? Ar tik nebus taip, kad tai tampa ne tik bėda visai JAV, bet ir kažkoks europietiškas fetišas? Jeigu mes pamiršime, kad didelis svoris yra ligos padarinys, tai belieka vienintelė išvada – visi tie, kurie save vadina „gero homo sapiens turi būti daug“, yra paprasčiausi tinginiai. O kuriam iš veržliai mąstančių tautos atstovų gali patikti tinginys? Negana to, kad toks padaras yra niekam nenaudingas ir negerbiamas, tai tokį, be galo savimi pasitikintį rakštį kai kurioje vietelėje, reikia ir išmaitinti, šiltai aprengti ir paguldyti ant krosnies. Kam patiktų tokia moteris pašonėje? Kokioje dar pašonėje, ji gi nuo krosnies nenuliptų. Ir jau nebe iš tingėjimo, o dėl per daug apvalainų kūno formų. Tokioms apvalainutėms galime ne jausti šiltą ir garbingą meilės ar susižavėjimo jausmą, o tik perfrazuoti puikiai žinomą posakį – „tikra moteris savo […] mato be veidrodžio“.

Su praplikusiais ir turinčiais daugiau liulančių riebalų nei Einšteinas raukšlių smegenyse yra labai panašiai. Ir apskritai, kuo čia dėtas nuplikimas ir liguistas antsvoris. Na gerai, ne liguistas, o tinginio antsvoris. Jei bent vienas iš tų didžiapilvių reguliariai lankosi sporto klube ir valgo subalansuotą maistą, o ne sėdi bare ar prie televizoriaus su alaus buteliu rankoje ir bulvių traškučių pakeliu, tai jam reiktų mažų mažiausiai įteikti aukso medalį.

Bet mes ne apie vyrus. Ar tik nebūsime (nebūsite) patapę maksimalistais ir užuot šį potraukį į visko apsčiai turėjimą pritaikę netinkama kryptimi. Teigiate, kad turime atsižvelgti i beždžiones. Tai pirkdami televizorių gal atsižvelkim į akmens amžių? Ir kada vyrai vertina vyrus, pagal jų moters idealą? Ar tai tik nebus dar didesnis maksimalizmas, sklindantis jūsų rašinio eilutėmis? Taip taip, jūs neapsirikote! Vaivorykštinė vėliava po truputį randa kelia į jau ir taip sugadinto pasaulio padangę. O jei tie treninguoti „paloskininkai“ ir žiūri į lieknas šviesiaplaukes, tai jie jas visas ir susirenka! Ir ne kitaip! Nes „alaus pilvo“ savininkas neturi jokių šansų!

Jei žmogų lyginsime su beždžione, tai ko vertas vien žmogaus vardas, jau nepaisant jo grožio? Pilvotas patinas – kaimenės valdovas. Tinginys ir bailys yra vadovas? Ir jis kam nors iš bandos yra gražus? Jis gali tik dusliai mušti per savo it kamuolį pilvą ir melstis, kad visi raumeningi kovotojai nesupuls ir jo nesudraskys į gabalus ne dėl valdžios, o dėl jo apgailėtinos išvaizdos. Ar bent viena graži (pagal nusistovėjusius, o ne pagal Rubensiškuosius standartus) moteris guls i lovą su praplikusiu pilvočium, jei jo piniginėje gyvena voras? Ne! Ir kodėl gi? Jei jis toks gražuolis, taip stengiasi lovoje ir turi mažiau nei vidutinį, kodėl niekas jo nemėgsta? Nei vienai nepatiks lankstumo pamokos, bandant per jo „ne nuo alaus, o alui“ pilvą pasiekti karštą bučinį. Lygiai kaip ir kiekvienam nepatiks apvali pagrandukė, kuri ne tik sulaužys jam stuburą, bet ir visą lovą vieno nekoordinuoto judesio metu.

Ir kuo dėtos dar vienos ligonės – anoreksikės? Kuo vargšas ligonis nusikalto, jei jam Dievas nedavė sveikatos ar sveiko proto? Nei vienam nepatinka ligoniai, kokia liga jie sirgtų. Juo labiau nepatinka ligoninės. Jos kaip koncentracijos stovyklos, tik ne Hitlerio ideologiniams priešams, o likimo nuskriaustiems. Bet tokios stovyklos ateina! Kuo daugiau apvalainučių matysime gatvėje, tuo labiau busime izoliuoti nuo tikrųjų kūno formų. Plokščias pilvukas ir neiššokę kaulai – štai kur tikrasis grožis. Dvidešimties centimetrų vaisingas pimpalas – štai kur tikrasis pasididžiavimas.

O kas siekia turėti 40 yra paprasčiausios reklamos aukos. Ir vėl gi – pasisukusi smegeninė yra liga. O ligą reikia gydyti. Lygiai kaip ir išsišokusių kaulų savininkes, kurios jūsų manymu yra visų grožio idealas. Juk gyvename ne mados pasaulyje, kur svarbus kaulų svoris, o ne moters grožis. Labai natūraliai kyla klausimas – kodėl atsiranda kompleksuojančių dėl savo mažo daikčiuko? Todėl, kad moterims dydis svarbus! Kad ir kiek mokslininkai atliktų tyrimų, kad ir kiek apie tai skanduotų visi aplink, bet jei moteris pirmą karta tave išvydo nuogą ir sukikeno pamačiusi tavo pasididžiavimą, tai labai natūralu, kad ilgainiui tai ima kelti susirūpinimą. Tas pats ir su moterimis. Jei joms kas nors juokais pasakė, kad „sveri tik 50, o atrodai kaip 75“, tai joms bus didžiausias įžeidimas, kurį seks beprotiškas noras ir pastangos numesti tuos „nereikalingus“ 25 kilogramus iš tų normalių penkiasdešimties.

Ir anokia čia baimė, kad pimpalas per trumpas. Tai ne baimė, o silpnavališkumas. Jei taip būtų paprasta įtakoti visus vyrų sprendimus, tai gyvenimas būtų be galo lengvas. O jei moterį būtų galima taip lengvai viskuo įtikinti, tai visi vyrai būtų be galo laimingi. Tai nėra kažkoks ypatingas kompleksas – tai savo erdvėje egzistuojančių pašiepimo rezultatas. Nei vienam nešautų mintis į galva pasididinti pimpalą, nes jis neva jam pačiam negražus. Taip, turime mylėti savo kūną, na bet kas grožisi savo daikčiuku būdamas vienas prieš veidrodį? Va kai moteris juo grožisi ir stebisi, tai kita kalba. Bet kuriai iš jų patinka jo ieškoti, kaip adatos šieno kupetoje? Lygiai kaip ir nei vienam iš vyrų nepatinka moteris, kur nuoga panaši į lentą. Štai iš kur gimė implantai. Juos įsidedančios silpnaprotės? Tai visi, kas stengiasi atrodyti puikiai ir nesusilaukti pašaipių šūksnių, yra „specialūs“? Tai baikime tokiais būti! Išmeskime iš savo garderobo kostiumus, kaklaraiščius, vakarinės sukneles ir susisukę į skarmalus ir pamiršę apie dezodorantą keliaukime į gatvę. Būsime natūralūs ir baisingai bjaurūs viename. Būsime natūralūs pašaipos objektai – dar labiau atskirti, pašiepti ir pažeminti. Ar tai turėtų būti mūsų kredo?

„Seksualumas reiškia vyrišką išvaizdą – netgi tuo atveju, jei jus traukia moterys.“ Vyriškos moterys? Ar tai dar viena nežabotų aistrų filmų kūrėjų fetišistinė fantazija? Jei puiki išvaizda – vyriška išvaizda, tai moteris turi būti raumeninga? Ar ji turi turėti „alaus pilvą“? Moteris turi būti grakšti ir švelni, o ne stambi ir panaši į aplesino odelę. Moteris turi lengvai, lyg drugelis, plazdėti aplink, o ne kaip tinginys gulėti ant krosnies.

Viskas be galo paprasta? Taip! Svarbu nebūti tinginiu ir prižiūrėti save. Ir gyventi taip, kad pačiam būtų malonu. O jei ji sako kad tavo per mažas, pasakyk jai, kad ji stora – bet kokiu atveju bus lygiosios.

Vidutinis pimpalo ilgis (tai, ko nebuvo „Lietuvos Ryte“)

(Čia kai kas, ko nebuvo ir nebus "Lietuvos Ryte")

Juokingiausiai atrodo visokie straipsniai apie vidutinį varpos ilgį – tokie "tyrimai" gan reguliariai kur nors išlenda ir sukelia milžiniškas diskusijas. O jų skaitytojai dažniausiai nei neįtaria, kad gavo eilinę porciją makaronų. Esmė ta, kad jokios mokslinės įstaigos vidutinio pimpalo ilgio nematuoja – nei medikams, nei biologams tai visiškai neįdomu, o ir su mokslu nieko bendra neturi. Netgi seksologus šis klausimas domina labai jau menkai.

Bet pabandykite įsivaizduoti, kas gautųsi, jei kokia nors kontora sugalvotų tokį tyrimą atlikti: pasikviestų kandidatus iš atsitiktinių žmonių tarpo, aišku, ateitų tik tie, kurie nesidrovi savo didelio "pasididžiavimo", o paskui visi stovėtų eilėje ir smaukytų, besiruošdami matavimams… Panašu į tikrovę? Prezervatyvų gamintojai ir šiaip juokus mėgstantys studenčiokai kartais ilgio "tyrimus" visgi daro, tiktai daug paprasčiau: padalina anketas su klausimu "koks tavo daikčiuko ilgis" ir paprašo, kad visi parašytų atsakymus. Aišku, dalis rašo, ką papuola, kita dalis – bando matuotis, o paskui pridėti papildomus 5 centimetrus, kad atrodytų įspūdingiau. Paskui kur nors paskelbiami tyrimai, esą vidutinis vokiško, angliško ar dar kokio nors pimpalo ilgis – net 15 ar 17 centimetrų!

Aišku, jaunimėlis prisiskaito tokių paistalų, pasimatuoja patys, o tada ima kompleksuoti: "ką daryti, ką daryti, tik 12 centimetrų, košmaras!" Ir štai tada jau savo rinką atranda visokie pseudomedicininio šlamšto pardavėjai – vargšų neurotiškų vaikinukų džiaugsmui siūlomi patys įvairiausi išradimai, pradedant absurdiškais tepalais, kuriuos reikia įtrinti (kad padidėtų – garantuotai, bent jau tam laikui, kol įtrindinėji) ir baigiant tokiais agregatais, kaip Zabludovskio pompa. Pats tas paaugliams. Kai kuriems tokių neurozių dėka paauglystė prasitęsia iki gan senyvo amžiaus.

Pimpalo neurozė – toks pat būdingas ir tipiškas vyrams dalykas, kaip ir moterims – kompleksavimas dėl išvaizdos, išvirstantis į anoreksiją. Pastaroji visokio pseudomedicininio mėšlo pardavėjams irgi neša puikius pelnus: visokios jogurto ir acto tabletės, liuosuojantys, nekaloringas maistas, liesinantys drabužiai ir taip toliau.

Galim prisiminti ir Kamasutrą, kurioje pimpalo didinimas irgi buvo nagrinėtas, tiesa ten siūlytas būdas – išvis puikus: berods kažkokias vapsvas sugauti į bliūdelį, o paskui per skylę įkišt pimpalą, kad sugeltų. Kamasutra rašo, kad keliems mėnesiams taip padidina – sutinimas išlieka ilgam. Tiesa, ten pat perspėjama ir dėl to, kad sekso po šito reikalo nelabai norėsis, o lovoje teks išpjauti skylę, kad gulint, galima būtų nukabinti skaudantį daiktą. Norinčius taip paeksperimentuoti, perspėsiu: dėl to, kad varpoje itin daug kraujagyslių, šitokie fokusai gali baigtis labai staigia mirtimi, tad geriau nei nebandykite.

Bene solidžiausias iki šiol atliktas pimpalo ilgio tyrimas, kurį dar prieš pusę šimtmeąčio JAV darė seksologas Alfred Kinsey (taip, tas pats, kuris atrado, jog bene 10 procentų žmonių yra homoseksualūs) visiškai sukompromitavo pimpalų matavimo temą. Tas tyrimas parodė, kad vidutinis pimpalo ilgis yra apie 6,25 colio (maždaug 15,5cm). Tyrimas buvo daromas per apklausas – 2500 vyrų tiesiog pažymėjo pimpalo ilgį ant specialiai sugraduotų atvirukų. Kadangi respondentų skaičius buvo didelis, pavyko gauti rezultatų pasiskirstymą, artimą Gauso kreivei, išdidžiai pasiskelbiant, kad "vat, žiūrėkit, išmatavom ir nustatėm!". O jau po kelių metų kiti seksologai, pabandę tirti "melavimo lygį" (tiesiog paprašant pasimatuoti pačiam ir pranešti, o paskui pasiūlant pasimatuoti realiai), nustatė, kad apklausose vidutinis vyriško organo padidinimo lygis sudaro 1-2 colius, t.y., padarius korekciją, vidutinis pimpalo ilgis stebuklingai sumažėja iki maždaug 10,5-13cm.

Apie vidutinį vyriško organo ilgį netiesiogiai spręsti galima tik pagal vieną patikimą dalyką, kurį medikai jau išties žino, nors ir be ypatingų statistinių tyrimų. Tai moters vaginos gylis. Ir šis paprastai tesiekia varganus 5-7 centimetrus, sukeldamas jau kelis šimtmečius trunkančius medikų ginčus: "po galais, kur gi sutelpa tas pimpalas, kad ir pats mažiausias?". Netgi XXa. antroje pusėje dažnas medicininių veikalų autorius paaiškindavo šitai tuo, esą varpa sulenda ir į gimdą – štai taip ir telpa. Tačiau ėmus plisti mechaninės kontracepcijos priemonėms, tokioms, kaip visokie gimdos kaušeliai ar spiralės, gimdos teorijų aiškintojams ėmė darytis riesta: varpa gi neikaip tų apsauginių daiktų neišstumia ir nepasiekia.

Išsiaiškinti truputį padėjo ultragarsiniai tyrimai: nors ir nedaug kartų, bet buvo bandoma nufilmuoti varpos judesius makštyje. Pasirodo, ši irgi linkusi didėti. Kitaip tariant, erekcija kyla ir moterims, tiktai joms jau padidėja makštis. Tiesa, ne itin smarkiai: nuo tų 5-7 centimetrų pagilėja iki kokių 7-10. Bet ir toks gylis per menkas, tiesa? Kaip parodė ultragarsiniai filmavimai, likusią vietos trūkumo problemą išsprendžia nepaprastas makšties elastingumas (o kokia ši elastinga – puikiausiai galima pamatyti iš gimdymų): šioji tamposi pakankamai gerai, kad tilptų ir didesnė varpa, tiesa, irgi su saiku: dar kokie 3-5 centimetrai, vėlgi, priklausomai nuo pradinio makšties gylio.

Taigi, sudedam ir gaunam: priklausomai nuo konstitucijos, moters makščiai tinkamas pimpalo ilgis paprastai svyruoja nuo ~7 (tiesiog iki makšties galo) iki ~15 centimetrų (kur jau ištempia makštį tiek, kiek ji tempiasi). Ir šie skaičiai jau koreliuoja su koreguotais Kinsey skaičiais, gaunamais atmetus sumeluotą priedą: vidurkis gaunasi maždaug tas pats: pagal makštį – ~11cm, pagal sukoreguotą Kinsey statistiką – ~12cm. Vyrai, turintys ilgesnius, nei 15cm pimpalus, daugumai moterų kelia problemas – pradedant skausmingu seksu (taip būna, kai makštis ištempiama tiek, kad ima judėti aplinkiniai organai) ir baigiant rimtais sužalojimais. Žinoma, visur būna išimčių – gali būti ir gilesnių atvejų. Kaip ir nenormaliai ilgų pimpalų. Tačiau šitai – išimtys, dėl kurių galima tik užjausti.

Galų gale, apie "per mažą" pimpalą. Vagina nėra toks jautrus organas, kad galėtų spręsti apie pimpalo dydį. Taktilinių receptorių tankiu makšties prieangis (jautriausia vieta) tegali lygintis su žmogaus nugara. Ką tai reiškia? Paprašykite, kad kas nors paliestų jūsų nugarą keliose skirtingose vietose, o paskui įvertinkite, koks tarp tų vietų jų atstumas. Ir palyginkite su tuo atstumu, kurį išmatuos tas, kas jus lietė. Nustebsite, kokias paklaidas galite padaryti: 10cm į vieną ar kitą pusę – nieko nereiškia. Tai vat, maždaug tokiu tikslumu varpos dydį gali įvertinti ir makštis. Kitais gi atžvilgiais šioji išvis nejautrus organas: teko girdėti, kad senesni ginekologai netgi kai kurias chirurgines operacijas ten daro be nuskausminimo – esą moteris taip ar anaip nieko nejaučia.

Ką moteriai išties reiškia varpos dydis? Nebent vizualinio jaudiklio efektingumą. Maždaug, kaip kokiam nors vyrui papų dydis. "O, kokie dideli papai, kaip bus daug sekso!" Lygiai tas pat su varpa – kai kurios paauglės dažnai svaigsta apie tai, kaip norėtų sekso su 20cm ar didesniu. O išties viskas priklauso nuo moters intelekto ir sugebėjimo kaifuoti nuo savo pačios fantazijų ir matomo vaizdo. Beje, dėl fantazijų – simptomatiški čia kliedesiai apie "G" tašką, kurio niekas niekur nematė, tačiau porą dešimtmečių linksniavo visa spauda, o milijonai moterų netgi realiai atrado tą išsigalvotą tašką savo vaginose. Lygiai tas pat.

Tai ką aš norėjau pasakyti? Ogi tai, kad neurotinis užsiciklinimas ant menamų savo kūno trūkumų – tėra neurotinis užsiciklinimas ant savo paties kleidėjimų. Problema dėl trumpo pimpalo – tai ne pimpalo, o galvos problema. Kaip ir problema dėl antsvorio – tai irgi galvos, o ne antsvorio problema. Nereikia svaigti apie visokius ten graikų dievus ir pusmetrinį pimpalą turėjusius raumeningus heraklius – mitai ir yra mitai. Tiktai realistiškas požiūris, susitaikymas su savimi, sugebėjimas jaustis gerai tokiu, kokiu esi – tai ir yra malonumo garantas. Ir gyvenimiško, ir seksualinio malonumo. Tai tiek.

Apie…

Tobulas komentaras. Dar neturėjau tokių. Dėkoju jo autoriui. Absoliučiai kolekcinis šedevras.

Nu ką, Savukynai, tai galima sakyt gyvenimas pradėjo upeliu mušti… o ką tereikėjo tik į lrytą įsitrinti, tuo pačiu 40 cm ar ne 40 cm kitą autorę gintą g pamatavus… matai kaip šustrai tu vaikine įsirašei į literatūros elitą, šeimyninės rangos būdu, tai dabar būsi ten prie lovio su Bončikute Monikute ir Sabaleuskaite ir kitais žanro meistrais, sveikinu, matai, kai gyvenimas sustoja visada reikia pradėt lipti per bobas ir bobos kaip plūdurai iškelia į gyvenimo paviršių, ir tada pradedi bėgti per bangas, " saw you dancing round the ocean – running fast along the sand – a spirit born of earth and water – fire flying from your hands" : ) : ) : ) dėkok dėkok dėkok gg
 

Visas straipsnis, kuriam čia prikomentuota – Lietuvos Ryte

Jei kas tingit skaityti, straipsnio santrauka: anoreksikės yra aukos, neurotikės ir nevykėlės. O tie, kam patinka anoreksikės, graužiasi dėl trumpo pimpalo ir nešioja treningus. O dabar, jei manot, kad visgi yra ne taip – eikit skaityti straipsnio 🙂

Upd. – dar geresnis komentaras:

R.Savukynas yra skaudus simptomas antiintelektualinės raganų puotos, kurią Lietuvos Rytas nemokamai apgyvendina, ir, panašu, noriai stumia priekin. Jis, jo maniakė draugelka G.Gaivenytė su savo klinikine neapykanta BET KOKIAM mokslui, medicinai ir protui, makabriškos atsiprašant " literatūros" vyr.ragana K.Sabaliauskaitė (Sobolewska) ir jos velniukas-pagalbininkas Viljamas Šekspyrovičius Normanas, pagaliau, seks-chuliganė M.Bončkutė ir jos kvailų jaunystės metų pasija, Čikagos boifriendas ir dabartinis Londono palivarkų ir skladukų šėtonas, samdomų skalikų ober-fiureris A.Užkalnis… Supuvęs, siera trenkiantis šis teatras. Tai nacionalinis dienraštis. Tai yra ta vieta, kur mes visi save atrandame. Kol žiūrime į bambas sau, po šalelę keliauja šėtonų maskaradas. Lietuva, kur tu eini?
 

Šįsyk – daugiau apie vyrus.

Man labai malonu buvo perskaityti tuos veik 800 komentarų „Lietuvos Ryto“ puslapyje. Deja, kai kurie komentatoriai bandė įžvelgti mano rašliavoje humorą, kiti gi, pastabesni, teisingai minėjo, kad aš nieko neišmanau apie tai, apie ką rašau. Itin sugraudino nelaimingų moterų kaltinimai, maždaug tokie: „kad jūs suprastumėt, kiek reikia kankintis ir vargti, kad sverčiau 40 kilogramų, būdama 180cm ūgio“.

Bet atkreipiau dėmesį į visai kitus komentarus: keli žmonės rašė apie tai, kad visi tik rašo apie moteris, o apie vyrus – kažkodėl ne. Pabandysiu bent truputį pataisyti šitą klaidą. Ir parašysiu truputį apie vyrus. Apie tai, kas dedasi jų galvoje.

Taigi, apie 40 centimetrų organą, kuris paaugliškoje galvoje tampa kažkokio supervyriško monstriškumo ekvivalentu. Vienas pažįstamas kadais pasakojo, kaip jis turėjo 40 centimetrų pimpalą. Turėjo. Tikrai, realybėje, neperdedant – tikrus 40 centimetrų, netgi berods daugiau. Problemos jam kilo, kai atėjo paauglystė – žinot gi, kas būna 12-14 metų berniukams, kai kamuoja hormonų audros? Tai vat, 40 centimetrų organas turi labai didelę talpą. Ir kai jisai stojasi, organizmui staiga pritrūksta kraujo. Kraujospūdis krenta – ir žmogus praranda sąmonę. Taigi, įsivaizduokit, eina vaikinukas mokyklos koridoriumi, žvilgteli į jį meiliau kokia graži, figūringa panikė, tai tas išsyk šlumšt ir guli be sąmonės. Kaip sakant, „žvilgsniu nužudytas“. Apie savo sveikatą vyrukas ėmė galvoti tada, kai pakliuvo į ligoninę – eilinį kartą nualpo, lipdamas laiptais – užsižiopsojo į kažkokios panikės kojas. Aišku, krito, susikūlė, kažką susilaužė…

Ką jisai darė su tais savo 40 centimetrų – nežinau, bet nuspėju. Dar prieš porą dešimtmečių esu skaitęs, kad populiariausia JAV kosmetinių operacijų rūšis vyrų tarpe – ne vyriško organo padidinimas, o priešingai – sumažinimas. Gal ir Lietuvoje taip pat. Nežinau, bet atrodytų logiškai – dėl per mažo kvaišta nebent neurotikai, o štai dėl per didelio – išties problemos.

Spaudoje ar internete juokingiausiai atrodo visokie straipsniai apie vidutinį varpos ilgį – tokie „tyrimai“ gan reguliariai kur nors išlenda ir sukelia milžiniškas diskusijas. O jų skaitytojai dažniausiai nei neįtaria, kad gavo eilinę porciją makaronų. Esmė ta, kad jokios mokslinės įstaigos vidutinio pimpalo ilgio nematuoja – nei medikams, nei biologams tai visiškai neįdomu, o ir su mokslu nieko bendra neturi. Bet pabandykite įsivaizduoti, kas gautųsi, jei kokia nors kontora sugalvotų tokį tyrimą atlikti: pasikviestų kandidatus iš atsitiktinių žmonių tarpo, aišku, ateitų tik tie, kurie nesidrovi savo didelio „pasididžiavimo“, o paskui visi stovėtų eilėje ir smaukytų, besiruošdami matavimams… Panašu į tikrovę? Prezervatyvų gamintojai ir šiaip juokus mėgstantys studenčiokai kartais ilgio „tyrimus“ visgi daro, tiktai daug paprasčiau: padalina anketas su klausimu „koks tavo daikčiuko ilgis“ ir paprašo, kad visi parašytų atsakymus. Aišku, dalis rašo, ką papuola, kita dalis – bando matuotis, o paskui pridėti papildomus 3-5 centimetrus, kad atrodytų įspūdingiau. Paskui kur nors paskelbiami tyrimai, esą vidutinis vokiško, angliško ar dar kokio nors pimpalo ilgis – net 17 centimetrų!

Aišku, jaunimėlis prisiskaito tokių paistalų, pasimatuoja patys, o tada ima kompleksuoti: „ką daryti, ką daryti, tik 12 centimetrų, košmaras!“ Ir štai tada jau savo rinką atranda visokie pseudomedicininio šlamšto pardavėjai – vargšų neutoriškų vaikinukų džiaugsmui siūlomi patys įvairiausi išradimai, pradedant absurdiškais tepalais, kuriuos reikia įtrinti (kad padidėtų!) ir baigiant tokiais agregatais, kaip Zabludovskio pompa.

Apie vidutinį vyriško organo ilgį netiesiogiai spręsti galima tik pagal vieną patikimą dalyką, kurį medikai jau išties žino, nors ir be ypatingų statistinių tyrimų. Tai moters vaginos gylis. Ir šis paprastai neviršija kokių 10 centimetrų, o dažnai būna ir dar menkesnis. Per didelė varpa gali sužaloti moterį. Taigi, darykitės išvadas.

Bet visa tai – tik fiziologija. Daug įdomiau – socialiniai reiškiniai, tai kas dedasi bręstančių paauglių galvose, o kai kada išvirsta ir į keistas neurozes. Aš tikrai neišmanau psichologijos, tačiau socialiniai reiškiniai – man ganėtinai artima tema. Ir čia matau paprastą dalyką: būtent brandos laikotarpyje į paviršių prasimuša atavistiniai, dar iš beždžionių paveldėti elgesio ir suvokimo šablonai. O kas gi per padaras tas paauglys beždžionių gaujoje?

Ko gero, puikiausiai socialinius instinktus demonstruoja šunbeždžionių gaujos hierarchija: čia yra vienas, nusipenėjęs, pilvotas patinas – gaujos vadas. Būtent jam priklauso visos gaujos patelės. Nedidelis būrelis kitų patinų – jo aplinka, palaikanti tvarką gaujos viduje. Šiems irgi kartais pasiseka pričiupti kokią nors patelę. Patelių tarpe irgi yra tam tikra hierarchija – artimesnės vadui turi daugiau valdžios, kartais gali tiesiog užguiti kokią nors silpnesnę išsišokėlę. Visiškai maži beždžioniukai ginami patelių. O jau visiškai beteisė grupė – tai vyriškos lyties paaugliai. Būtent šie turi medžioti grobį, kurį paskui suryja gaujos vadai. Bene ryškiausiai hierarchija pasimato, kai gauja kur nors keliauja: viduryje – vadas, aplink jį – jo parankiniai, aplink juos – patelės su beždžioniukais, o jau aplink šiuos – paaugliai. Jei užpuls koks nors plėšrūnas – pastarieji taps jo grobiu, tuo tarpu aukštesnę hierarchijos vietą užimančios beždžionės išsigelbės.

Štai čia ir pasimato paauglio patinėlio santykis su patelėmis: jis gal norėtų, bet neturi jokių šansų. Tik pabandyk prisiartinti prie kokios nors patrauklios beždžionytės – išsyk būsi žiauriai primuštas ir apkandžiotas gaujos vado ar kieno nors iš jo parankinių. Todėl paaugliui seksualiai atrodanti moteris tampa įgimtu, nors ir laikinu tabu. Patinėlis nori, bet savisaugos instinktas jam sako: NEGALIMA. Aišku, subrendusi patelė irgi tai žino. Ir siunčia besimeilinančius paauglius velniop.

Kaip gi pasireiškia paauglio seksualumas, kai aplinka tokia represinė, viską užgniaužianti? Ogi potraukiu į tas pateles, kurios visiškai niekam netinkamos, masturbacija bei nuolatiniais bandymais kaip nors įtvirtinti savo vyriškumą. Apie masturbaciją – vargu, ar verta daug kalbėti. Apie kvankštelėjimus dėl vyriškumo ilgio – jau irgi spėjau parašyti. Tad pažiūrėkim, kas gi su patelėmis?

Aišku, kad visos, kurios jau tapo patraukliomis – tai tabu. Tai vyresnių, subrendusių patinų patelės. Moterys, prie kurių geriau nelįsti, nes gali užsidirbti. Telieka kas? Dar tik pradedančios bręsti paauglės, bei tos patelės, kurios buvo išvytos iš gaujos, didžiausios nevykėlės, aukos. Šios lengvai atpažįstamos pagal tai, kad yra mušamos, ligotos ir sulysusios, kaip skeletai. Štai tos, kurių nori paaugliai – jos tokios prastos, kad už kabinėjimąsi prie jų gali ir nenukentėti!

Savaime aišku, paaugliui bręstant, jis tampa pilnaverčiu gaujos nariu. Jam prieinamomis tampa ir normalios moterys – turinčios moteriškas formas bei apvalumus. Tad anorektikės lieka nurašytos. Žmonių gi atveju, pasibaigus hormonų audroms, silpniau ima veikti ir įvairūs instinktai, tad dar vyrui renkantis moterį, dar svarbesniu rodikliu tampa jau ne jos išvaizda, o elgesys, mastymas, žmogiškumas.

Tai štai jums moterys, paprastas, bet dažniausiai teisingas vyrų vertinimo šablonas: jei jam patinka liesos – jis paaugliškas, kompleksuotas, užguitas, turi nepilnavertiškumo jausmą, nepasitiki savimi. Jei jam patinka moteriškas formas turinčios – jis linkęs turėti rimtus santykius, yra subrendęs, pasitikintis savimi, turi aiškų autoritetą savo aplinkoje.

Ir galų gale, pabaigai, dar kartą apie anorektikes. Taip, mielosios, puikiai suprantu, kiek jums pastangų reikia, kad numesti dar vieną kilogramą, kaip jūs kankinatės, badaujate, vos pavalgiusios, vemiate į klozetą, geriate tas jogurto tabletes, skiestą actą ir taip toliau. Žinau, kodėl taip darote. Norite būti gražesnėmis. Norite būti gražesnėmis, nes esate baisios, klaikiai baisios. O tokios baisios esate todėl, kad save žalojate ir bandote tapti panašiomis į gyvus lavonus. Tai užburtas ratas: badauji, kad taptum gražesne, bet tampi dar baisesne, o todėl dar labiau badauji. Tiesa?

Todėl dar kartą pasakysiu tą patį: nustokit badaut, pradėkit valgyt. Tik apvalumų turinti moteris gali būti patraukli.

Kokteiliai. Koks skaniausias, geriausias ir, svarbiausia – kertantis per smegenis?

Aš tikrai nesu geras kokteilių maišytojas, o ir gerti jau nustojau senų seniausiai, nes sveikatos tai neprideda. Bet jaunystė – durnystė. Būdavo, kai primaišau, tai pats nežinau, kas gaunasi. Kartais – kokia nors šlykštynė. O kartais – ir kas nors gero. Kadangi mano kokteilinės veiklos rezultatai neprognozuojami, tai stengiuosi to ir nedaryti. Nors vieną sykį pavyko padaryti maždaug 50-60 laipsnių bombą, kuri turėjo tokį švelnų skonį, kad gėrėsi, kaip kokia arbata. Gaila, neužsirašiau, ką aš ten pyliau…

Štai Andrius Užkalnis, mane neseniai taip plūdęs, kartą parašė tikrai nuostabų postą apie įvairius kokteilius, su receptūromis – http://uzkalnis.blogspot.com/2008/01/kokteiliai-klasikos-apologija.html

Visai verta paskaityti, nors jo teiginys, esą „Long Island Iced Tea“ esą stipriausiai merginas nugirdantis mišinys – sakykim, gana juokingas. Pigiausias šampanas su degtine, tepasiekiantis kokius 30 laipsnių, bet gerai putojantis, dar truputis likeriuko į jį kvapnesnio ir rūgštesnio (puikiai tiktų gal koks spanguolinis) – vat jums ir bomba, kurios taurę-dvi išsiurbusi mergina atsiduria po stalu, o tada jau galit tratinti bejausmį kūną. Aišku, jei jums tokie iškrypimai patinka.

Šiuo atžvilgiu savotiškai tobulas (bet klaikias pagirias sukeliantis) mišinys – tai gryna 40 laipsnių bobelinė. Moterims ir merginoms dažniausiai ji labai patinka, tačiau laipsnių kiekio joje nesijaučia visiškai. Galima gerti, kaip kompotą. Tačiau į šitą mišinį įpylus ko nors gazuoto, panikė dar ir nuspręs, esą dabar gėrimas silpnesnis. O veltui…

Visgi, neabejotinai galingiausias gėrimas buvo kelių legendinių veikėjų sugalvota gazuota degtinė: gyvendami istorikų barakuose (tuose, kur ant Tauro kalno), šieji kažkaip įsigijo sifoną. Ir kartą, teturėdami vieną butelį degtinės ant penkių, sugalvojo eksperimentą: supylė į sifoną ir užgazavo. Gautas gėrimas tapo legenda: gertas stikliukais, visus penkis (beje, nemenko sudėjimo) tiesiogine to žodžio prasme nuvertė po stalu jau po 10 minučių ramaus pašnekesio. Atsibudo visi sutartinai, praėjus kokioms 4-5 valandoms. Didžioji dalis gėrimo vis dar buvo likusi sifone, taigi, pratęsė – po porą stikliukų ir vėl miegas po stalu. Vėl atsibudo paryčiais, o sifonas dar buvo neišbaigtas…

Labai lengvą ir malonų kokteilį kažkada sugalvojau pats, visai netyčia: 1 dalis viskio, 2 dalys raudono sauso vyno, 3 dalys Pepsi. Geriasi maloniai ir skaniai. Aišku, galit pabandyti ir atvirkščiai, irgi visai įdomu: 1 dalis Pepsi, 2 dalys raudono sauso vyno, 3 dalys viskio – pastaruoju galite ir nugirdyti, ypač dar jei gėrimas šaltas, o aplinka – karšta 😉

Puikiai tinka ir pagerinta, visai silpnutė „atsuktuvo“ versija – tiesiog vietoj apelsinų sulčių imame greifrutų sultis, o vietoj paprastos degtinės – spanguolinę, kokią nors „Finlandia“. Mišinys gaunasi nepaprastai skanus, gaivinantis , o laipsniai jaučiasi labai menkai, tad moterys šitą daiktą siurbia, kaip vandenį, greitai nusitašydamos.

Galų gale, dar vienas paprastas variantas: šaltutėlis absentas su citrinų sultimis ir trupučiu ledukų. Nepamirškit tik cukraus, kad būtų saldžiau. Net lėtai geriant, alkoholio dozė gaunasi keleriopai didesnė, nei kas nors galėtų tikėtis.